Baudžiamoji byla Nr. 1-3-476/2016

                 (Teisminio proceso Nr.  1-01-1-45008-2015-8)

                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                        1.2.7.1.1.; 1.1.4.2.; 1..2.14.3.1.; 1.2.14.1.2.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 18  d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant L. I.,
            dalyvaujant prokurorei D. V.,

nukentėjusiai R. D.,

nukentėjusiai R. T., jos gynėjai O. B.,

kaltinamajam N. U., jo gynėjai advokatei L. M.,

kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei  V. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1.) 2008-05-19 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo, pagal LR BK 149 str. 3 d., 4 m. laisvės atėmimo bausme. 2010 m. birželio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 11 mėn. 16 d. bausmės, įpareigojant tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. 2010-11-03 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktos 1 metų 11 mėnesių 16 d. laisvės atėmimo bausmės dalies pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-19 nuosprendį. 2012-10-12 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytos BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., padarymu,

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2012-08-20 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 mėn., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val. ryto, per 2 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 23:00 val. iki 06.00val. ryto, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2) 2014-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – bauda ( 6 MGL) 780 Lt. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė – bauda ( 4 MGL) 520 Lt. Galutinė bausmė –bauda ( 4MGL) 520 Lt. Vadovaujantis LR  BK 65 str. , 66 str., įskaityti  į bausmę sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-01 iki 2014-03-03, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai ir laikyti, kad bausmė yra atlikta. 3) 2015-05-22 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 187 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d. nuteistas 45 parų arešto bausme, pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str.1 d. ir 187 str. 2 d., nuteistas 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 60 ( šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 1 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 40 parų arešto. 2015-10-23 paleistas atlikęs arešto bausmę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., padarymu, ir

  n   u    s    t   a    t   ė :

N. U. ir M. M. 2015 m. birželio mėn. 28 d., apie 16 val. 00 min., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini, ant Molavėnų piliakalnio, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais kai M. M. panaudojo prieš nukentėjusiąją R. T. fizinį smurtą, o N. U., grasino nukentėjusiajai R. D. ją nužudyti, taip atimdami galimybę nukentėjusiosioms priešintis, M. M., jėga pargriovė R. T. ant žemės, atlauždamas kairės rankos pirštus, nuplėšė IV piršto nagą, sukeldamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną LG G2 su „Labas“ SIM kortele 350 eurų vertės, taip pat reikalavo, kad R. T. atiduotų automobilio OPEL VECTRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, o N. U., tuo pačiu metu, grasino papjauti R. D. ir neleido suteikti pagalbos R. T., M. M., R. T. nevykdant jo reikalavimo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užgulė nukentėjusiąją R. T., atimdamas jai galimybę priešintis, grasino ją išžaginti ir jėga nusmaukė iki kelių apatines kelnaites, spaudė krūtis, lietė jos kūną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. T., bijodama, kad ją gali išžaginti, M. M. atidavė automobilio OPEL VECTRA valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, taip M. M. pasikėsino lytiškai santykiauti su R. T. prieš jos valią,  po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, priėjęs prie N. U., saugomos R. D., kuriai rankos pirštais suspaudė kaklą, abu kartu iš jos reikalavo turto: pinigų ir telefono, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. D. mobilųjį telefoną buvo paslėpusi, jį išmesdama ant žemės, o pinigų neturėjo, panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios R. T. atžvilgiu, jai buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje smakro pusėje, kakle, kairiame žaste, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdant jai sveikatą, tokiais bendrais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą R. T. priklausantį turtą: mobilųjį telefoną LG G2 su ‚Labas“ SIM kortele – 350 eurų vertės, 500 eurų vertės automobilį OPEL VECTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami 850 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai R. T., bei pasikėsino plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiosios R. D. turtą mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) eurų vertės.

Be to, N. U. ir M. M. 2015 m. birželio 28 d. apie 16.00 val., bendrais veiksmais plėšimo būdu užvaldę nukentėjusiosios R. T. automobilį OPEL VECTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodami nuo Molavėnų piliakalnio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš automobilio salono pagrobė svetimą R. T. priklausantį turtą – pinigus – 220 eurų ir padarė jai turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju N. U. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. birželio 28 d. jis su M. buvo prie Molavėnų piliakalnio. Juos ten nuvežė M. draugas. Jie pamatė, kad su automobiliu prie piliakalnio atvažiavo dvi merginos. Tada jiems kilo mintis iš jų atimti automobilį ir nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie nusprendė pasidalinti merginomis. Jis ėjo prie R. D., ranką laikė užkišęs už švarko. Tuo metu M.s kalbėjosi su R. T.. Jis matė, kaip M. norėjo iš R. T. atimti automobilio raktelius. Mergina prašė prie jos nelysti. Jis matė kaip M. parvertė merginą, buvo ją užgulęs.

Apklaustas kaltinamuoju M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą dieną su N.sėdėjo prie piliakalnio. Vėliau pamatė, kad atvyko dvi merginos. Tada jiems kilo mintis iš merginų atimti automobilį. N. priėjo prie R. D., o jis prie R. T.. Jis priėjo prie R. T., griebė už telefono ir automobilio raktelių. Mergina jam nepasidavė, todėl jis su ja grūmėsi, kelis kartus ją apvertė. Merginą buvo užgulęs, bet kelnaičių nenumovė. Jis neketino jos žaginti, nes buvo vieša vieta. Nulaužto nago jis nematė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusioms žalą atlygins.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad 2015-06-28 su drauge nuvyko prie Molavėnų piliakalnio pasivaikščioti. Ji automobilį pasistatė aikštelėje ir išlipusios iš automobilio ėjo į piliakalnio slėnį. Slėnio apačioje pamatė du vaikinus. Jie jas pašnekino. Jos atsakė, kad atvyko pasivaikščioti. Jos toliau vaikščiojo ir į vaikinus nekreipė dėmesio. Grįždamos link automobilio vėl sutiko tuos pačius vaikinus. Jie vėl jas kalbino ir neužsimezgus kontaktui pavadino jas pasikėlusiomis. Tada prie jos priėjo M. M., o N. U. prie jos draugės. Iš pradžių pokalbis su M. M. buvo normalus. Bet vėliau nei iš šio jis pareikalavo iš jos telefono. Ji nesutiko atiduoti telefoną, tada M. M. telefoną išlupo per jėgą ir nulaužė jai piršto nagą. Ji prašė telefoną grąžinti ir jos niekam dėl to neturės pretenzijų. T. M. paprašė atiduoti automobilio raktelius. Ji neketino tų raktelių atiduoti, nes suprato, kad praras automobilį. Ji su M. susigrūmė. M. parvertė ją ant žemės ir bandė iš rankos išplėšti raktelius. Jai pavyko ištrūkti iš M. M. ir ji atsikėlė. M. M. pasakė, kad joms nepasiseks pabėgti. Norėdamas atimti raktelius M. M. ją dar kartą pargriovė ant žemės. Pargriovęs ją ant žemės, ją užsigulė ir pasakė, kad ji gražiai atrodo, todėl norėtų su ja pasimylėti. Ji suprato, kad viskas gali baigtis bloguoju, todėl norėdama išsisukti iš tokios situacijos, jam pasakė, kad serga mėnesinėmis. Ji tikėjosi, kad išgirdęs tai, M. ją paleis. Masiulis jos nepaleido, pradėjo visur liesti ir pasakė patikrins ar ji tikrai serga. Jai buvo šokas, ji drebėjo. M. M. bandė numauti jai kelnaites, bandė lysti. Tada ji išsigando, kad M. M. savo ketinimus gali įvykdyti. D. R. pradėjo rėkti, kad ji atiduotų raktelius. Tuomet ji atidavė raktelius ir kažkaip ištrūko iš M. M.. Gavę raktelius, vaikinai pradėjo bėgti. Nubėgdami perspėjo, kad jų nesivytų. Tada jos atsitraukė į kitą pusę. Girdėjo kaip buvo užvestas jos automobilis ir vaikinai išvažiavo. Mašinoje buvo palikti visi jos asmeniniai daiktai, todėl ji buvo šoke. R. D. pievoje buvo numetusi savo telefoną, todėl suradusios telefoną, jos paskambino į policiją. Policijai trumpai paaiškino visas aplinkybes ir pareigūnai gavo pranešimą apie surastą automobilį. Automobilis tą pačią dieną jai buvo sugrąžintas Jai padaryta 220,00 eurų turtinė žala. Ši žala yra atlyginta. Dėl patirto šoko ji turėjo kreiptis į medikus, praleido iš anksto suplanuotus susitikimus, prarado klientus. Nulaužtas nagas sugadintas nepataisomai visam gyvenimui. Prašė priteisti 8000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2015 m. birželio 28 d. su drauge nusprendė pasivaikščioti prie Molavėnų piliakalnio. Iki piliakalnio nuvyko su automobiliu  Opel Astra. Automobilį pastatė aikštelėje ir nuėjo pasivaikščioti. Apačioje prie upelio pastebėjo du vaikinus. Vienas buvo tamsus, maždaug 25 metų amžiaus, kitas vyresnis. Eidamos jos kalbėjosi ir nekreipė dėmesio į vaikinus. Pasivaikščiojusios nusprendė važiuoti namo. Eidamos link automobilio susitiko su anksčiau matytais  vaikinais. Vienas jų kliudė Raimondą ir ji apvirto. Po to prie jos priėjo N. U., o prie draugės M. M.. Netrukus M. M. pareikalavo draugės, kad atiduotų automobilio raktelius ir telefoną. Raimonda atsisakė atiduoti telefoną ir raktelius, todėl jis ją pradėjo graibyti. Prie jos buvęs N. U. liepė jai nusiraminti ir nejudėti, nes papjaus. Ji išsigando ir manė, kad jo ketinai gali būti įvykdyti, nes jis laikė vieną ranką užkišęs už švarko. Nors ji nematė ką jis ten laikė, bet tai jai sukėlė baimę. Ji bandė N. U. kalbinti, siūlė išsiskirstyti ir niekam nebus jokių problemų. N. U. jai pasakė, kad jam reikia pinigų, automobilio, nes jis turi šeimą, kurią reikia išmaitinti. Ji matė kaip M. M. pargriovė R. T., kaip ją graibė, kaip už kelnaičių užkišo ranką ir kelnaites nusmaukė iki kelių. Draugė su M. M. grūmėsi. Po to Raimondai pavyko atsistoti. M. M. vis šaukė N. U., kad ją laikytų. N. U. vykdė M. M. nurodymus ir jai neleido judėti, gasdino. Tada M. M. iš Raimondos atėmė telefoną ir automobilio raktelius. Tuomet pribėgo prie jos ir griebė už gerklės, pasakė, kad esu „nagla‘. Po to pareikalavo, kad ir ji atiduotų telefoną. Ji pasakė, kad nieko neturi. Tada jie jų pribėgo R. T. ir iš M. M. atėmė raktelius ir pasileido bėgti. Abu vaikinai pradėjo vytis R. T.. Tada ji iš užpakalinės džinsų kišenės ištraukė telefoną ir numetė jį į pievą. Ji matė kai M. M. pasivijo Raimondą ir vėl iš jos atėmė automobilio raktelius. Po to M. M. patikrino ar ji turi telefoną. Pamatęs, kad ji neturi telefono, liepė N. U. bėgti kartu su juo. Netrukus jos išgirdo kaip užsivedė automobilis ir išvažiavo. Susiradusios pievoje numestą telefoną, jos iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jas apklausė, o po to išsiaiškino ir prieš jas smurtavusius vaikinus. Jai sužalojimai nepadaryti, bet dėl patirto streso, nuolat jaučiamos psichologinės įtampos prašė iš kiekvieno kaltinamojo priteisti po 300,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

              Liudytoja L. B. parodė, kad pas juos atvyko M. M. ir pasiūlė važiuoti pašvęsti. Ją važiuoti kartu pakvietė V. M.. Baigiantis iškylai paaiškėjo, kad automobilis vogtas. M. M. liepė palikti automobilį ir pėsčiomis eiti namo.

              Liudytojas D. G. parodė, kad tą dieną jis buvo namuose. Jam paskambino M. M. ir pakvietė išgerti alaus. Jis su automobiliu atvažiavo iki jo namų. Jis su pasiūlymu sutiko, prie jų prisijungė jo sugyventinė Laima. Automobilį vairavo M., priekyje sėdėjo N., o automobilio gale jis, jo sugyventinė ir Virgis. Parduotuvėje nusipirko alaus, dešrelių, cigarečių ir važiavo prie Balčios upelio. Jis matė automobilyje padėtą telefoną, M. M. jo paklausė ar nenorėtų telefono, bet jis atsisakė. Jam net nekilo minčių, kad automobilis gali būti vogtas. Prie upelio jie užsikūrė laužą, kepė dešreles. Po kurio laiko kažkas sušuko, kad bėgam, nes atvažiuoja policija. M. nuėjo pirmas. Jo sugyventinė nepaėjo, todėl ją paliko toje vietoje. Jis išėjo namo vienas.

              Liudytojas V. M. parodė, kad 2015 m. vasarą, dienos ir mėnesio neprisiminė jis važiuodamas dviračiu sutiko N. ir M.. Sustojęs su jais pasikalbėjo, o N.padavė 50,00 eurų ir liepė nupirkti alaus ir cigarečių. Parduotuvėje jie nusipirko dešrelių, alaus. Po to automobiliu važiavo iškylauti prie Balčios upelio. Automobilį vairavo M. M. ir sakė, kad neseniai automobilį nusipirko. Iškylos metu Donatui siūlė telefoną, dar kažkokius kvepalus Laimai, bet jie dovanų atsisakė. Būnant gamtoje kažkas paskambino M. ir pranešė, kad atvažiuoja policija. M. liepė bėgti, nes mašina vogta. Jie visi išsilakstė. Jam ir M. pavyko pabėgti, o N. sulaikė atvykę pareigūnai.

              Liudytoja R. U. parodė, kad tą dieną į namus atvyko policija ir pasakė kad jos sūnus susijęs su automobilio vagyste. Ji su vyru nuvyko į nurodytą vietą ir ten pamatė automobilį ir vieną merginą. Po šio įvykio sūnus pergyveno, padarė išvadas.

Iš 2015-06-28 apžiūros protokolo (su foto lentele ir schema) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Raseinių r., Griaužų k., Molavėnų piliakalnio teritorijoje (1 t., b. l. 15-22).

Iš 2015-06-28 apžiūros protokolo (su foto lentele ir schema) matyti, kad Raseinių r., Smulkių kaimo pamiškėje rastas ir apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: nuoplova nuo automobilio vairo, nuoplova nuo pavarų svirties, vokas su mikrodalelėmis nuo priekinės keleivio sėdynės, vokas su dvejose daktiloskopinėse plokštelėse nukopijuotais rankų pėdsakais, nuo automobilio priekinių kairės pusės durelių, trys stiklainiai su kvapų pėdsakais nuo automobilio vairo ir priekinių sėdynių, vienas stiklainis su automobilio foniniu kvapu (1 t., b. l. 23-31).

Iš 2015-06-29 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. T. pateikė apžiūrai mobilųjį telefoną LG, a/m registracijos liudijimą, a/m techninės apžiūros kortelę ir draudimo sutartį (1 t., b. l. 38-41).

Iš 2015-06-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas LG (1 t., b. l. 42-47).

2015-06-29 specialisto išvada Nr. G 925/15(04) patvirtina, kad R. T. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje smakro pusėje, kakle, kairiame žaste, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimais jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55).

2015-11-09 specialisto išvada Nr. pG 88/15-925/15(04) patvirtina, kad R. T. dėl kairės rankos IV piršto nago nuplėšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68).

2015-07-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su foto lentele), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusioji R. D. parodė jos ir draugės R. T. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės (1 t., b. l. 89-99).

2015-07-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su foto lentele), kurioje užfiksuota, kad įtariamasis N. U. parodė vietą ir aplinkybes, kurioms esant jis ir M. M. padarė nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 144-153).

2015-07-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su foto lentele), kurioje užfiksuota, kad įtariamasis M. M. parodė vietą ir aplinkybes, kurioms esant jis ir M. M. padarė nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 17-23).

2015-07-22 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kad nukentėjusioji R. D. pateikė apžiūrai mobilųjį telefoną SAMSUNG Galaxy 3 (1 t., b. l. 103-106).

2015-07-22 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas telefonas SAMSUNG Galaxy 3 (1 t., b. l. 107-111).

  Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji N. U. ir M. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupėje, M. M. panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. T., o N. U. grasinant nukentėjusiajai R. D. ją nužudyti, taip atimdami nukentėjusiosioms galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajai R. T. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną LG G2 su „Labas SIM kortele 350,00 Eur vertės ir automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)500,00 Eur vertės. Taip pat pasikėsino iš nukentėjusiosios R. D. pagrobti jai priklausantį turtą, tai yra mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini),00 Eur vertės, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, kaltinamieji, N. U. ir M. M., veikdami bendrininkų grupėje, plėšimo būdu užvaldę nukentėjusiosios R. T. automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio salono pagrobė svetimą R. T. priklausantį turtą – pinigus – 220 eurų, todėl jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., M. M. pasikėsino nukentėjusiąją R. T. išžaginti, padarydamas veiką, numatytą LR 22 str. 1 d. ir BK 149 str. 1 d.

Ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. M. ir N. U. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apklaustas kaltinamuoju M. M. kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo smurtą siekdamas užvaldyti mobilaus ryšio telefoną ir automobilio raktelius. Nukentėjusios R. T. jis nenorėjo išžaginti ir jo elgesyje nebuvo pasikėsinimo. Jis teigė, kad jo smurtas buvo nukreiptas į automobilio ir telefono užvaldymą. Apklaustas kaltinamuoju N. U. kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad jie ketino iš merginų atimti automobilį, todėl pasiskirstė vaidmenimis, jis vykdė M. M. nurodymus ir grasino jo saugomai nukentėjusiai R. D.. Jis laikė ranką užkišęs už švarko, bet peilio neturėjo. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybine taktika, siekimu sušvelninti savo padėtį. Nukentėjusioji R. T. paaiškino veikos padarymo aplinkybes, jos parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusios R. T. parodymus patvirtino ir šalia buvusi nukentėjusi R. D., nepaneigė ir kaltinamasis N. U.. M. M. ne tik atėmė mobilaus ryšio telefoną, automobilio raktelius, bet užgulęs R. T. bandė numauti kelnaites, lietė rankomis. Rakteliai ir telefonas buvo R. T. rankose, todėl nebuvo jokio reikalo mauti kelnaites, liesti kūną. Užgulta kaltinamojo M. M., nukentėjusioji R. T. turėjo pagrindą manyti, kad jo grasinimas dėl išžaginimo gali būti įvykdytas. Šias aplinkybes patvirtino netoliese buvęs N. U.. Be to specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai sutampa su nukentėjusios nurodomomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji R. D. taip pat nuosekliai paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. N. U. už švarko laikyta ranka, apribota galimybė judėti ir susisiekti su drauge davė pagrindą bijoti kaltinamojo ir kad grasinimai gali būti įvykdyti. Nors fiziškai R. D. nebuvo sužalota ir į medikus nesikreipė, bet patirtas stresas turėjo įtakos bendram sveikatos stoviui. Nukentėjusiai priklausančių daiktų užvaldymą patvirtina liudytojų L. B., D. G., V. M. parodymai. Kaltinimas nelaikytinas pertekliniu, nes veikos įvykdytos, vieni nusikalstami veiksmai keitė kitus ir sukėlė nukentėjusioms pasekmes. Kaltinamųjų bendrininkavimą nulėmė išankstinis jų susitarimas ir veiksmų suderinimas bendram tikslui pasiekti. M. M. veiksmuose buvo vykdytojo ekscesas, nes išankstinio susitarimo su N. U. dėl pasikėsinimo išžaginti R. T. nebuvo. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupėje , o jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino, gailisi padarę nusikalstamas veikas, atlygino visą padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas patenkinamai, padarė vieną sunkų ir apysunkius nusikaltimus, dirba, atlygino turtinę žalą, dalį neturtinės žalos, vedęs, augina mažametį sūnų, prižiūri neįgalų brolį. M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas.

Kaltinamasis N. U. teisiamas trečią kartą, padarė  apysunkius nusikaltimus, atlygino turtinę žalą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad  bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus  laisvės atėmimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Paskirta bausmė bendrintina su 2015-09-02 nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų tiek nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjęs R. T. šioje byloje yra pareiškusi 8000,00 Eur civilinį ieškinį dėl  neturtinės žalos atlyginimo ir 220,00 Eur. dėl turtinės žalos, o R. D. 600,00 EUR ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios R. T. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jų interesai, kad iš kaltinamųjų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs R. T. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti. Analogiška situacija su nukentėjusiąja R. D.. Nors ji nepatyrė fizinių sužalojimų, bet patirtas stresas, sukėlė įtampa, iki šiol jaučiasi nesaugi, kas atsiliepia jos gyvenimo kokybei.

Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinant kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiųjų R. T. ir R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes  žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta. Nukentėjusios R. T. patirta neturtinė žala kilo dėl M. M. dėl vykdytojo eksceso, bet kiti veiksmai buvo atlikti bendrininkaujant, todėl taikytina solidarioji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioms atlyginta po 100,00 eurų patirtos neturinės žalos, todėl priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis.

N. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatę V. B.. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nutartimi N. U. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimtojo kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str.  teismas

n    u    s    p    r    e    n    d   ž   i   a  :

                  M. M. pripažinti kaltu:

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir paskirti laisvės atėmimą  2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą  3 (trejiems) metams;

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

          Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

            Vadovaujantis LR BK  75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-28 iki 2015-08-28.

N. U. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  180 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2(dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams..

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinti su  2015-09-02 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2016-01-26 nutartimi pakeista bausme ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 41 MGL (1544,06 Eur) baudą. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 d. , 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo  2015-06-28 iki 2015-06-30 ir nuo 2016-04-01 iki 2016-05-18. Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti teismo salėje. Iki įsiteisės nuosprendis paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš kaltinamųjų M. M. ir N. U. solidariai priteisti nukentėjusiai R. D. 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų M. M. ir N. U. solidariai priteisti nukentėjusiai R. T. 7900,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. U. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus, saugomus prie bylos medžiagos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Irena Narbutienė