Baudžiamoji byla Nr. 1-3902-1132/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42214-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Gabijai Milevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,

kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

laiduotojai L. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi–techniku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. J. 2024 m. spalio 26 d. apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis, 23.20 val., nustatytas 1,56 promilės alkoholio neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 26 d. jis buvo su draugu savo namuose, ten vartojo alkoholį ir tada apie 23 val. sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau reido metu buvo sustabdytas. Į parduotuvę važiavo kartu su draugu. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu, labai gailisi dėl savo veiksmų ir daugiau niekada nedarytų to paties. Jo vairavimo stažas yra virš 2 metų ir anksčiau jis nebuvo baustas. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso mamai. Šiuo automobiliu naudojasi jis ir jo mama. Įvykio dieną mamos namuose nebuvo, todėl ji nieko nežinojo. Apie įvykį pasakė mamai, kai tik galėjo pasinaudoti telefonu. Mama gali jam daryti įtaką, visada padeda, jis jos klauso ir jeigu bartų, jis klausytų. Sutinka su viešosios įstaigos „Emprekis“ nurodyta automobilio verte (b. l. 128).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. Ž. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Jie gyvena atskirai, tačiau sutaria gerai, nuolat bendrauja, sūnus dažnai klausia jos patarimų, taip pat dirba tame pačiame darbe, todėl kasdien susitinka. Sūnus jos klauso ir mano, kad tai jam bus pamoka. Sūnaus poelgį vertina blogai, jis yra išsigandęs, pats nesupranta kodėl taip pasielgė. Automobilis buvo nupirktas L., kai jis išsilaikė vairuotojo teises, bet ir ji šiuo automobiliu naudojasi. Sūnus kiekvieną kartą neprašo leidimo sėsti į automobilį, kadangi automobilis yra jų (b. l. 128–129).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos L. Ž. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Ž. parodė, jog sūnus L. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Jis yra pilnametis, dirbantis, gyvena ne kartu, tačiau nuolat bendrauja, palaiko glaudžius ryšius, dirba viename darbe, susitinka jame, žino, kad darbovietėje sūnus yra charakterizuojamas labai gerai, nusiskundimų dėl jo elgesio ar darbo, nėra girdėjusi. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą, teisę vairuoti įgijo prieš daugiau nei du metus. Per laikotarpį, kuomet turi vairuotojo pažymėjimą, jokių pažeidimų nebuvo padaręs, atrodė, kad vairuoja atsakingai ir tvarkingai. Niekada nėra mačiusi, kad sūnus vairuotų neblaivus, tokių dalykų jis netoleravo. Jis vairuoja jos vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko ji ir leido sūnui juo naudotis. Kartais ir pati šiuo automobiliu naudojasi. Apie tai, kad sūnus 2024 m. spalio 26 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes vairavo neblaivus, sužinojo iš jo paties, jis pats paskambino ir pranešė. Kaip suprato, jis dar buvo prie policijos pareigūnų įvykio vietoje. Iš karto sūnus prisipažino, nieko neneigė, labai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų. Kad tą vakarą jis kur nors važiavo neblaivus, tikrai nežinojo. Sūnumi pilnai pasitiki, todėl jo nuolatos nekontroliuoja. Mato, kad sūnus labai pergyvena dėl šio įvykio, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, savęs visiškai nepateisina. Sūnus anksčiau nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, dėl jo elgesio niekada jokių problemų neturėjo (b. l. 63–64).

Iš 2024 m. spalio 26 d. – 2024 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) (artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini)), stovi automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė (b. l. 13–15, 33–34).

Iš 2024 m. spalio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto J. G. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2024 m. spalio 26 d. apie 22.59 val. vykdant policinę priemonę (duomenys neskelbtini), specialistas M. L. sustabdė automobilį „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, alkotesteris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Automobilio vairuotojo paprašius pateikti dokumentus, asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes jo su savimi neturėjo (paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose). Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo L. J.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nurodė, kad prieš 1 val. namuose vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 23.04 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, 23.20 val. antru tikrinimu nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Atlikus neblaivumo nustatymo aktą, L. J. eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir pirštu pataikyti į nosies galą galėjo (b. l. 36–37).

Iš 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Vaizdo įraše matoma, kad vaizdas fiksuojamas tamsiu paros metu, lietingomis oro sąlygomis. Policijos pareigūnai gatvėje vykdo automobilių vairuotojų patikrą, yra stabdomos visos pravažiuojančios transporto priemonės, vairuotojų blaivumas tikrinamas bekontakčiu alkoholio matuokliu. Vaizdo įrašo laiku – 7 min. 26 sek. matoma, kad prie policijos pareigūno privažiuoja tamsios spalvos automobilis, matoma, kad automobilyje už vairo sėdi vaikinas su akiniais, šalia jo, keleivio vietoje taip pat sėdintis asmuo. Policijos pareigūnas su vairuotoju pasisveikina, nurodo, kad yra vykdoma blaivumo kontrolė ir paprašo pūsti per atstumą. Vairuotojas papučia, pareigūnas vairuotojo paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas iš pradžių ieško, tada pasako, kad neturi piniginės, ją palikęs namuose. Pareigūnas vairuotojui parodo kryptį, kur pastatyti automobilį ir paprašo ten pavažiuoti. Vairuotojas pagal pareigūno prašymą pavažiuoja nurodyta kryptimi ir sustoja įsijungęs avarines automobilio šviesas. Matoma, kad sustojęs automobilis yra „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie sustojusios transporto priemonės, paklausia ar vairuotojas turi kokį nors dokumentą, atsako, kad ne, pareigūnas nuodo vairuotojui eiti su juo, abu prieina prie policijos tarnybinio automobilio. Pareigūnas iš automobilio bagažinės ima daiktus alkoholio kiekio matavimui, girdima, kad vairuotojo paklausia ar alkoholio nevartojęs, atsako, kad vartojęs. Paklausus kada vartojo, atsako, kad prieš kokią valandą, paklausu ką vartojo, atsako, kad išgėrė „biški devynerių“, paklausus kiek, atsako, kad kokius du šimtus. Vairuotojui alkotesteriu patikrinamas blaivumas, nustatomas 1,60 promilių girtumas. Pareigūnui paklausus ar jam priklauso automobilis, atsako, kad ne, mamai. Pareigūnas paklausia vairuotojo ar jis išvis turi vairuotojo pažymėjimą, atsako, kad turi, stažas virš dviejų metų, pažeidimų neturi. Vairuotojas padiktuoja savo asmens kodą. Pareigūnas vairuotojui pasako, kad už šešiolikos minučių bus alkotesteriu tikrinamas antrą kartą. Pareigūnui vairuotojas pasako savo vardą ir pavardę – L. J.. Vairuotojui atliekamas ėjimo tiesia linija testas. Praėjus nurodytam laikui, vairuotojui antrą kartą patikrinamas blaivumas, nustatomas 1,56 promilių girtumas (b. l. 38–40).

Iš 2024 m. spalio 26 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad L. J.2024 m. spalio 26 d. 23.04 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas, 23.20 val. – 1,56 promilių girtumas (b. l. 42–43).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo L. J. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojos L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, kitų objektų apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. spalio 26 d. apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis, 23.20 val., nustatytas 1,56 promilės alkoholio neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius ir teigė, kad prieš vieną valandą vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos L. Ž. atsakomybėn (b. l. 127). Kaltinamasis L. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 98–99), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, paskirtos nuobaudos įvykdytos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104–107), dirba (b. l. 102–103), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 100–101), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 124), padarytas nesunkus nusikaltimas, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. Ž. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 122). L. Ž. neteista (b. l. 110), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta du kartus, paskirtos nuobaudos įvykdytos, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 108–109), dirba ir yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 123), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, jie nuolat bendrauja, dirba toje pačioje darbovietėje. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad L. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos L. Ž. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog L. J. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,56 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors L. J. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl L. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 30 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

L. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, todėl šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. L. Ž. yra paminėto automobilio savininkė, ir nors leido kaltinamajam naudotis automobiliu, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, tačiau iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 2 836 Eur su PVM.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, tačiau teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis pagal jo prašymą. Teisės aktuose asmeniui nėra numatyta teisė betarpiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos vykdymo tvarkos pakeitimo. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2024 m. lapkričio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Ričardui Lilui teikiant antrinę teisinę pagalbą L. J. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 104,17 Eur (b. l. 117–121).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo L. J. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo L. J. nepriteisiamos.

Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2024 m. spalio 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. Ž. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–60), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 80–83, 84–87, 88–91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–52), kartu su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtai savininkei L. Ž.;

automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. Ž.;

L. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“;

skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. J., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. J. ir laiduotojai L. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 30 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš L. J. valstybės naudai išieškoti L. Ž. priklausančio konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 836 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2024 m. spalio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. Ž. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei L. Ž.;

automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. Ž.;

L. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei „Regitra“;

skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja             Vilma Tamošaitienė