Civilinė byla Nr. e2S-670-894/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08630-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. (toliau – ir ieškovas) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad:
1. Nuo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos įsiteisėjimo dienos 1 (vieną) mėnesį ieškovas su dukra B. Š. (toliau – dukra) bendrauja tokia tvarka: ieškovas bendrauja su dukra dalyvaujant psichologei dr. V. G. , kiekvienos savaitės pirmadienį 2 (dvi) valandas ir kiekvienos savaitės ketvirtadienį 2 ( dvi) valandas (duomenys neskelbtini) (psichologės darbo vietoje) psichologės nurodytu metu, šiuose susitikimuose dalyvaujant tik psichologei, ieškovui ir dukrai;
2. Įpareigoti atsakovę E. K. (toliau – atsakovė) apmokėti už psichologės V. G. paslaugas.
3. Įpareigoti atsakovę užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su tėvu vietą (duomenys neskelbtini) (psichologės darbo vietą) ir nelaukti už durų, o ateiti pasiimti nurodytu laiku. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo pristatyti dukros ar neįvykus tėvo ir dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu (tokiu būdu suintensyvinant bendravimą).
4. Nustatyti, kad po 1 (vieno) mėnesio nuo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos priemonę įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra tokia tvarka:
4.1 Ieškovas su nepilnamete dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais, penktadienį pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir atvežant pirmadienį į ugdymo įstaigą.
4.2 Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po pamokų ir pristatydamas dukrą sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą;
4.3 Neporiniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19 val.;
4.4 Poriniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Kalėdų 1-ąją ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19:00 val. Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir grąžina dukrą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val.;
4.5 Neporiniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
4.6 Poriniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų 2-ąją dieną 10:00 val.;
4.7 Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dukters pavasario atostogų metu, pirmą žiemos atostogų savaitę, kiekvienų metų birželio 19-25d, birželio 1-14, liepos 1-14 d. Tėvas pasiima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę tėvo su dukra atostogų dieną 19 val.;
4.8 Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina;
4.9 Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10 val. ir iki 20 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;
4.10 Poriniais metais dukra savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais - su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena - 10 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina dukrą sekančią dieną į ugdymo įstaigą arba į motinos gyvenamąją vietą 10 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena.
4.11 Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitu šalių iš anksto sutartu laiku.
4.12 Kadangi ieškovas verčiasi sporto trenerio veikla, jo darbo pobūdis priklauso nuo nestabilių užsakymų, oro sąlygų, sveikatos būklės, todėl, esant objektyvioms priežastims, ieškovas, negalėdamas bendrauti su dukra nustatyta tvarka, informuoja dukters motiną apie negalėjimą bendrauti, nedelsiant po to, kai sužino apie negalėjimą bendrauti, o susitikimas nukeliamas sekančiai savaitei.
2. Prašyme ieškovas nurodė, kad nustatyta laikina jo ir dukters bendravimo tvarka neužtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu, o tėvo – su vaiku, sudaro sąlygas atsakovei bei jos sugyventiniui Audriui Petravičiui manipuliuoti dukra, nuteikti dukrą prieš ieškovą. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė nustatytos tvarkos ir be svarbių priežasčių nepristatydavo vaiko į bendravimo vietą, dalyvaudavo vaiko ir tėvo susitikimuose įtakodama vaiko elgseną, dėl ko ieškovo ir vaiko ryšys susilpnėjo.
3. Atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovė prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas prieštarautų vaiko interesams, dukrai keltų stresą. Nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pakankama ir šioje stadijoje nėra pagrindo ją keisti, nes nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga ją keisti. Atsakovės nuomone, tvarkoje numatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis yra per trumpas, kad vaikas nuo minimalios bendravimo tvarkos iškart galėtų tęsti intensyvų bendravimą su ieškovu jo namuose. Atsakovei nėra aišku, kodėl ieškovas bendravimui pasirinko psichologę ir kodėl jo netenkina Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos dalyvavimas. Atsakovė nesutiko su psichologės skyrimu ir jos dalyvavimu ieškovo ir vaiko bendravimo metu, nesutiko apmokėti už psichologės paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad laikina ieškovo ir dukters bendravimo tvarka yra taikoma nuo 2021 m. lapkričio 21 d., vaikas su socialine darbuotoja yra užmezgęs draugiškus santykius, ja pasitiki, o ieškovas savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko ši socialinė darbuotoja turėtų būti pakeista ir tėvo bei dukters bendravimas vyktų dalyvaujant psichologei. Ieškovo ir jo dukters santykiai yra įtempti, duktė nelinkusi bendrauti su tėvu, vengia jo. Teismo vertinimu ieškovo ir dukters susitikimų vietos ir šiuose susitikimuose dalyvaujančio specialisto pasikeitimai gali trukdyti greitesniam bei efektyvesniam tėvo ir dukters emocinio ryšio atkūrimui, ieškovo prašomas nustatyti pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis neatitinka vaiko interesų, nes atsižvelgiant į vaiko amžių, iš pradžių tokie susitikimai turėtų būti trumpesni ir tik po to ilginami, o vieno mėnesio laikotarpis yra per trumpas, kad būtų atkurtas vaiko santykis su tėvu tokiu lygiu, kad vaikas iš minimalios bendravimo tvarkos iškart galėtų tęsti intensyvų bendravimą su tėvu jo namuose.
6. Teismas nurodė, kad įpareigojimas, jog dukters susitikimuose su ieškovu nedalyvautų atsakovė ar kiti jos šeimos nariai, jau yra nustatytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarką po pereinamojo vieno mėnesio laikotarpio faktiškai atitinka jo patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl teismui tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovas, iš esmės būtų patenkinta didžioji ieškinio reikalavimų dalis, neišsiaiškinus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
7. Teismo vertinimu, galiojanti nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį, nustatant ieškovo prašyme nurodytą laikiną bendravimo tvarką ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrinta, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos tiek vaiko, tiek ir jo tėvo teisės bei teisėti interesai;
1.2. Teismas nevertino su prašymu pateiktų įrodymų, kuriuose nurodyta, kad nustatyta bendravimo tvarka yra „nepasiteisinusi“, jos vykdymas davė priešingą efektą nei turėjo, kuriuose nurodyta, kad socialinė darbuotoja nebegali dalyvauti dukters ir ieškovo susitikimuose;
1.3. Teismas paliko įpareigojimą J.N. (ankstesnė pavardė Z.) tarpininkauti dukters ir ieškovo susitikimuose, nepagrindė ir nenurodė, kaip ir kokiu pagrindu J. N. turės vykdyti šį teismo įpareigojimą. Šiai specialistei nedalyvaujant susitikimuose, teismas turės išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam įpareigojimo tarpininkauti vykdymui. Nutarties dalis, kuria nustatyta, kad susitikimai vyksta dalyvaujant J. N. (ankstesnė pavardė Z.), keistina;
1.4. Nė viena iš dviejų vaiko interesus atstovaujančių institucijų neprieštaravo prašymui dėl vaiko ir ieškovo bendravimo tarpininkaujant psichologui tikslingumo;
1.5. Ieškovas nurodė argumentus, kad dukra yra nuteikta prieš tėvą, jai yra suformuota neigiama nuomonė apie jį, todėl tam, kad dukrai būtų panaikintos nuolatinio nuteikinėjimo pasekmės ir normalizuotas, sustiprintas ryšys su tėvu, reikalinga specialisto (psichologo) pagalba, t. y. psichologės dr. V. G. pagalba. Šiuos ieškovo argumentus patvirtina Ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-l 98/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planas Nr. 6.41-01-1619, vaizdo įrašai;
1.6. Atsakovė turi apmokėti už psichologės V. G. paslaugas, nes ieškovo ir dukters ryšio nutrūkimą sąlygojo atsakovės veiksmai;
1.7. Teismas, esant akivaizdiems vaiko teisių į šeimos ryšius pažeidimams, privalėjo imtis priemonių nuspręsti dėl tinkamos tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią tvarką, kokia atitiktų dukters interesus, pavyzdžiui, pailginti pereinamojo laikotarpio terminą ir pan.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas nutartyje atliko tinkamą įrodymų vertinimą, pagrįstai atsižvelgdamas į ginčo esmę, į vaiko interesus ir į nagrinėjamo klausimo procesinę stadiją, kurioje ginčas sprendžiamas ne iš esmės;
2.2. Ieškovas prie prašymo pridėdamas 2022 m. gruodžio 22 d. Pagalbos planą, jokių aplinkybių apie pasikeitusias socialinės darbuotojos pareigas ir negalėjimą dėl to vykdyti teismo nutarties prašyme nenurodė. J. Z. (N.) pakeitė socialinė darbuotoja D. K.. Kuri darbuotoja dalyvaus ieškovo bendravimo su vaiku metu neturi ypatingos reikšmės;
2.3. 2022 m. gruodžio 22 d. Pagalbos plane buvusi socialinė darbuotoja pateikė nuomonę ir savo subjektyvų vertinimą, kuri niekuo nepagrįsta ir negali iš esmės apspręsti dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos tikslingumo, nedalyvaujant tarpininkui ir turėti reikšmingą įtaką teismui;
2.4. Šiuo metu dukra nenori bendrauti su ieškovu ne dėl dukros nuteikinėjimo prieš ieškovą, kurio iš tikrųjų nėra, bet dėl paties ieškovo neadekvataus ir netinkamo elgesio prie dukros. Vaiko nenorą bendrauti su tėvu blokuoja ne tik po 2021 m. birželio 17 d. įvykio patirti išgyvenimai, kai ieškovas vaiko akivaizdoje sumušė A. P., dabartinį atsakovės sutuoktinį, bet ir tai, kad net ir retų susitikimų metu ieškovas nesistengia atstatyti ryšio su dukra ir turiningai bendrauti;
2.5. Teismas atmetė ieškovo prašymą ne dėl galimybės vykdyti ieškovo bendravimą su dukra per psichologę, bet dėl ieškovo argumentų, kodėl būtina dukters ir ieškovo bendravime pakeisti socialinę darbuotoją į psichologę, nebuvimo. Pritartina teismui, kad susitikimų vietos ir specialisto pasikeitimas gali trukdyti greitesniam bei efektyvesniam tėvo ir dukters emocinio ryšio atkūrimui. Ieškovo nurodyti argumentai dėl V. G. kvalifikacijos nepagrindžia būtinybės keisti socialinį darbuotoją į psichologę V. G.;
2.6. Teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad duktė nebijo tėvo ir nėra požymių, kad ji vengtų tėvo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
11. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos SMS pranešimą, kurį 2023 m. sausio 9 d. atsiuntė dukters mokytoja, papildomus paaiškinimus, kad yra apskundęs Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį priimtą jo atžvilgiu kasaciniam teismui (Nr. DOK-7876), prašymą prijungti Kauno m. savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. kovo 8 d. Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) nutraukimo Nr. 63-36-2175 (Nr. DOK-8742), prašymą prijungti Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 30 d. pagalbos planą Nr.6.41-415, kuris pagrindžia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tokiu būdu, kad susitikimuose nebedalyvautų socialinis darbuotojas (Nr. DOK-10318).
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad 2023 m. sausio 9 d. SMS pranešimas, atsižvelgiant į jo datą, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, o Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. kovo 8 d. Sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) nutraukimo Nr. 63-36-2175 prie ieškovo prašymo nėra pridėto, todėl šiuos įrodymus priimti atsisakytina. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 30 d. pagalbos planas Nr.6.41-415, kuris parengtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, priimtinas ir vertintinas tiek, kiek yra būtina teisingam nagrinėjamo klausimo dėl ieškovo ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo išsprendimui.
15. Atsisakytina priimti ieškovo paaiškinimus dėl jo atžvilgiu priimto Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio peržiūrėjimo kasacine tvarka. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmuo prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnametės B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , (toliau ir duktė arba vaikas) tėvai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi laikina dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 400 Eur/mėn. išlaikymą dukrai ir 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi pakeitus 2021 m. birželio 23 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartyje (c. b. Nr. e2S-1525-273/2021) nurodytas rekomendacijas, priimtoje išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, nustatyta tokia laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka: 1. Ieškovas bendrauja su dukra dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai J. Z. kiekvienos savaitės antradienį vieną valandą specialistės nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei bei A. P.; 2. Atsakovė įpareigojama užtikrinti dukros pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos J. Z., kiekvienos savaitės antradienį specialistės nurodytu laiku.
20. Prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovas siekė nustatyti vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu jo bendravimo laikas su dukra būtų prailgintas iki keturių valandų per savaitę ir bendravimas vyktų stebint psichologei, o ne socialinei darbuotojai; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, būtų bendraujama ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka. Laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą, ieškovo nuomone, lėmė tai, kad bendraujant pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nebuvo pasiekti ieškovo lūkesčiai – jo ir vaiko ryšys ne sustiprėjo, bet susilpnėjo. Skundžiama nutartimi palikta galioti nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.
21. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas. Prie prašymo ieškovas pridėjo Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 22 d. pagalbos planą Nr. 6.41-01-1619 (toliau – Planas), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 1 d. pažymą „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. lapkričio 30 d. antstolio R. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo turinio matyti, kad minėtais įrodymais ieškovas įrodinėjo aplinkybę, jog atsakovė nevykdydavo teismo nustatyto įpareigojimo pristatyti vaiką nurodytu laiku į nurodytą bendravimo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nevykdant ar netinkamai vykdant teismo nustatytus įpareigojimus, ieškovui atsiranda pagrindas kreiptis dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties vykdymo priverstine tvarka.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ypatingą svarbą vykdant sprendimą (nutartį) dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde Planu yra įrodinėjamos visai kitos aplinkybės, t. y. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojos J. Z. (N.) negalėjimas vykdyti teismo nustatyto įpareigojimo dalyvauti dukters ir tėvo susitikimuose dėl jos pareigų pakeitimo. Teigiama, kad Plane J. Z. (N.) išsakė nuomonę dėl laikinos bendravimo tvarkos taikymo netikslingumo. Nurodyti ieškovo argumentai nebuvo analizuoti pirmosios instancijos teismo. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Iš Plane užfiksuotų aplinkybių matyti, jog J. Z. (N.) pakeitusi kita socialinė darbuotoja D. K. dalyvavo ieškovo ir dukters susitikimuose, ieškovas dėl šios socialinės darbuotojos dalyvavimo tarpininkaujant jo ir dukters susitikimuose nekėlė jokių klausimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad socialinės darbuotojos pakeitimas ieškovo bendravimui su vaiku neturėjo esminės reikšmės.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko socialinė darbuotoja turėtų būti pakeista ir tėvo bei dukters bendravimas vyktų dalyvaujant psichologei. Plane, kuriuo remiasi ieškovas, J. Z. (N.) pareikšta nuomonė dėl socialinės darbuotojos dalyvavimo ieškovo ir vaiko susitikimų metu (ne) tikslingumo iš esmės yra grindžiama institucijos ir jos darbuotojų žmogiškųjų išteklių, darbo laiko ir kitų resursų ribotomis galimybėmis, o ne vaiko ir tėvo ryšio atstatymo negalimumu.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-l 98/2022 nėra jokių rekomendacijų dėl to, kad ieškovo ir vaiko laikinas bendravimas vyktų tarpininkaujant psichologui. 2023 m. kovo 30 d. pagalbos plane Nr.6.41-415 papildomų aplinkybių, dėl kurių turi būti keičiama nustatyta laikina bendravimo tvarka, taip pat nenustatyta. Ieškovui neįrodžius būtinumo dėl laikino jo ir vaiko bendravimo vykdymo tarpininkaujant psichologei, pagrindo keisti laikiną bendravimo tvarką nėra, kartu nesprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už psichologės paslaugas.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti maksimalią jo ir vaiko bendravimo tvarką taikant „50:50 procentų laiko“ modelį, kai kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku po savaitę. Patikslintu ieškiniu taip pat prašoma taikyti trijų mėnesių pereinamą laikotarpį, per kurį ieškovas bendrauja su vaiku tokia tvarka, kokia yra nurodyta jo prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkinus prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo tokia apimtimi, kokią nurodė ieškovas, iš esmės būtų patenkinta didžioji ieškinio reikalavimų dalis. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovės vykdomo vaiko nuteikinėjimo prieš jį, neigiamos nuomonės apie ieškovą formavimo, dėl vaiko ryšio su tėvu stiprinimo taikant psichologo pagalbą pagrįstumo bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, įskaitant ir teismo psichologijos ekspertizės išvadas, bei pagalbos planus, kitus byloje esančius įrodymus bus įvertinti ir dėl jų pasisakyta teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės.
29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu galiojanti nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su dukra. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus. Panaikinti skundžiamą nutartį ar ją keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Ieškovas atskirajame skunde prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
33. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė