Civilinė byla Nr. e2-1459-650/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05530-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.4.1.11.4.3.3

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

            sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Girdenienei,

            dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Š., atstovui advokatui G. Ž., 

            atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. S., įgaliotam atstovui G. B., 

             viešame  nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginės prievolės.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 22 276,00 Eur skolos, 1 179,18 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 264,00 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Ieškinyje nurodo, kad 2021-12-21 tarp šalių buvo pasirašyta sutartis Nr. DEIS/2021/12/21, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti uždarus perėjimus DN50-DN110 kryptinio gręžimo būdu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse (Sutarties 1.1 punktas), Sutarties 2.1 punkte aptarta darbų kaina, o atsakovė įsipareigojo Sutarties 2.2 ir 4.1 punktuose sulygta tvarka apmokėti už faktiškai atliktus darbus per 30 dienų pateikus aktą F-2 ir PVM sąskaitą faktūrą. 2022-02-21 atliktų darbų aktu ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė priėmė šiuos darbus – vamzdžių įrengimą uždaru būdu (DN75 - 37 m., DN-110 - 79 m.), t.y. iš viso įrengta 116 metrų vamzdžio po 22 Eur be PVM už metrą, kas atitinka šalių sutartą kainą (Sutarties 2.1 punktas). Pagal šį atliktų darbų aktą buvo išrašyta 2022-02-21 PVM sąskaita faktūra Nr. B 18000000594, iš viso 2 552,00 Eur sumai be PVM, nes šių darbų apmokėjimui taikomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu atsakovė pati tiesiogiai valstybei turėtų sumokėti PVM, todėl atsakovės tiesiogiai ieškovei pagal šią sutartį mokėtiną sumą sudaro 2 552,00 Eur. Ši suma pagal šalių sudarytos Sutarties 4.1 punktą turėjo būti sumokėta iki 2022-03-23. Atsakovė šios sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. Atitinkamai ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2022-06-06 atliktų darbų akte nurodytus darbus – 942 metrų vamzdžių įrengimą uždaru būdų už 20 724,00 Eur be PVM sumą. Pagal šį atliktų darbų aktą atsakovei buvo pateikta 2022-06-06 PVM sąskaita faktūra Nr. B 18000000637. Ši sąskaita pagal Sutarties 4.1 turėjo būti apmokėta iki 2022-07-06. Atsakovė šios sąskaitos nustatytu terminu taip pat neapmokėjo. 2022-07-27, 2022-09-27 ieškovė atsakovei pateikė priminimus dėl neapmokėtų sąskaitų. 2022-08-17 atsakovė ieškovei sumokėjo 1 000 Eur. 2022-10-03 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų. Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, pagal pateiktą skolų suvestinę atsakovė liko skolinga ieškovei 22 276,00 Eur už atliktus darbus ir 1 179,18 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2022-10-06).

 

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 26 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (22-24  pop. b.l.).

 

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (56-58 pop. b.l.), kuriuose nurodė, kad šalys 2021-12-21 pasirašė sutartį Nr. DEIS/2021/12/21 dėl uždarų perėjimų DN50DN110 kryptinio gręžimo būdu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse. Šių darbų esmė – specialia įranga po žeme pragręžti tunelius (angas) inžinerinių tinklų tiesimui. Ir atliekant darbus, ir po jų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ginčai dėl jų atliekamų darbų kokybės, gręžiant buvo pažeistas vandentiekio vamzdis, atsakovui nebuvo pateikti darbus įforminantys reikalingi dokumentai ir dėl viso to negalėjo laiku užbaigti projekto ir priduoti objekto. Buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, bet situacija nepasikeitė, ji iki šiol nepateikia darbų užbaigimui ir pridavimui reikalingų dokumentų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi prievolės mokėti už atliktus darbus. Sutarties 5.2.3. ir 5.2.5. punktuose nurodyta, kad darbų pakeitimus galima atlikti tik gavus Užsakovo raštiškus sutikimus. Gręžiant nebuvo laikytasi reikalingų gylio parametrų, ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neklausė. Sutarties 5.2.2. punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja darbus atlikti kokybiškai, laikantis galiojančių normų ir taisyklių reikalavimų. LR statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) 4.1. punkte nurodyta, kad žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Todėl atliekant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vadovautis STR 7.4. p., kur numatyta, kad Statinio statybos darbai vykdomi pagal įmonės patvirtintas statybos taisykles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų iki šiol nepateikusi. STR 20 p. nurodyta, kad pateikiami pagrindinių paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų priėmimo ir išbandymo darbų sąrašas ir atitinkamos aktų formos (F17–F27). STR 21-22 punktuose nurodyta, kad paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Jokie paslėptų darbų aktai nebuvo pateikti, ir iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, kokiuose gyliuose buvo atlikti gręžimai, kokiomis kryptimis ir pan., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako pateikti šiuos duomenis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali tinkamai, pagal STR reikalavimus priduoti objekto darbų, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų. Todėl akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama sutartinių įsipareigojimų, apibrėžiančių kitų teisės aktų reikalavimų vykdymą, pažeidžia sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir neturėtų reikalauti sumokėti už nepilnai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei nutraukti vykdomąją bylą.

 

4.       Ieškovės atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (62-66 pop. b.l.) nurodyta, jog atsakovė remiasi Sutarties 5.2.3 ir 5.2.5 punktais, kad darbų pakeitimus galima atlikti tik gavus užsakovo raštiškus sutikimus. Pažymi, kad sutartyje detaliai nėra aprašyti reikalavimai atliekamiems darbams. Prie sutarties nėra pridėta jokių techninių specifikacijų. Atsakovas į Ieškovą kreipėsi kaip savo srities profesionalą, kad pastarasis atliktų jam įprastus darbus, kurių atlikimo tvarka, įforminimas Ieškovui yra gerai žinomi. Visais atvejais prieš pradedant darbus, tikslias darbų atlikimo vietas pažymėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – geodezininkas, kuris ant asfalto ar kitos dangos pažymėdavo vietas ir gylius, kuriuose turėdavo būti atliekami gręžimo darbai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nuolat kontroliuodavo ir nurodydavo gręžimo gylius UAB „(duomenys neskelbtini)“ gręžimo darbų atlikimo metu. Šią aplinkybę patvirtina ir paties Atsakovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gręžimo operatoriui buvo nurodytas gręžimo gylis, bet gręžimo operatorius neklausė nurodymo ir gręžė savo nuožiūra pasirinkęs savo gylį, ko pasekoje pragręžė vandentiekio Ø 400 mm liniją einančią (duomenys neskelbtini) g.“. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sutartyje nesant detaliai aprašytai darbų atlikimo tvarkai, konkrečius nurodymus dėl konkrečių darbų atlikimo davė pats Atsakovas darbų atlikimo metu ir visi Ieškovo atliekami darbai jam buvo žinomi, dėl ko jis vėliau šiuos darbus priėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui darbų vietoje netinkamai pažymėjus gręžimo gylį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius pragręžė vandentiekio Ø 400 mm liniją. Vandentiekio linijos pragręžimo faktas neturėjo jokios įtakos galutiniam darbų rezultatui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis atstatė pažeidimus ir jokie tretieji asmenys dėl to pretenzijų Ieškovui nepareiškė. Tačiau šis faktas parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tinkamos dokumentacijos Ieškovui, atliekančiam darbus ir pati davė netinkamas instrukcijas darbų atlikimui, nes nebuvo įvertintas galimas gręžimo susikirtimas su kitomis komunikacijomis. Bet kuriuo atveju, šis įvykis, įvykęs 2022-06-01 neturėjo jokios įtakos galutiniam darbų rezultatui, nes Atsakovas be pastabų Ieškovo perduodamus darbus priėmė jau po šio įvykio (2022-06-06).

 

5.       Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus taip pat pažymima, kad atsakovė nurodo, kad ieškovo atliktų darbų rezultatas nėra statinio pastatymas. Įgyvendinant projektą, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tik menką dalį darbų, buvo siekiama rekonstruoti 0,4 kV OL L-100 iš TR-151, t.y. buvo siekiama atlikti 0,4 kV elektros oro linijų keitimą požeminių elektros kabelių linijomis. Šie darbai turėjo būti atliekami pagal Energetikos ministro 2011-12-20 įsakymą Nr. 1-309 patvirtintas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles. Konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiame projekte po žeme gręžė ir įrengė 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos vamzdį, kuris pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatas nėra statinys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrenginėjo elektros kabelių, jų nesujungė, nestatė transformatorinių pastočių ir neatliko kitų su tuo susijusių darbų ir jokių kitokių statinių nepastatė. Ieškovui nežinoma Atsakovo bendrai atliktinų darbų apimtis, tačiau tikėtina, kad Ieškovo atklikti darbai gali būti sudėtinė statinio, kurį įsipareigojo pastatyti Atsakovas užsakovui, sudėtinė dalis. Akcentuotina, kad Ieškovui Atsakovas nepateikė jokių konkrečių techninių dokumentų, pats vadovavo Ieškovo atliekamiems darbams, davė konkrečias darbų atlikimo instrukcijas, nepavedė jokių dokumentų parengimo ar pildymo, nes šias funkcijas atliko pats, o Ieškovas buvo tik pačią fizinių darbų paslaugą teikiantis asmuo. Atsakovas Ieškovui net nepateikė pildyti statybos darbų žurnalo, nes, tikėtina jį pildėsi pats, kadangi jis, bet ne Ieškovas buvo atsakingas dėl tinkamo statybinės dokumentacijos pildymo, tvarkymo ir savo atliktų darbų pridavimo jo užsakovui. Pažymėtina, kad jokių reikalavimų, kuriuos Atsakovas nurodo prieštaravimuose, anksčiau nei priimant atliktus darbus, nei vėliau, nebuvo pateikęs. Todėl šie jo reikalavimai yra tik išgalvotas pretekstas, kuriuo siekiama vilkinti atsiskaitymą už atliktus darbus.

 

6.       Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė iki šiol nėra pateikusi įmonės patvirtintų statybos taisyklių, pagal kurias vykdomi Statinio statybos darbai, kaip taip numatyta STR 7.4 punkte, tačiau nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra numatyta, kad Ieškovė turėtų pateiktį Atsakovei kokias nors jos patvirtintas statybos taisykles. Ieškovė yra įvykdžiusi tai, kas buvo numatyta Sutartyje: darbai priimti 2022-02-21 atliktų darbų aktu; darbai priimti 2022-06-06 atliktų darbų aktu; atsakovė iš dalies yra įvykdžiusi savo pinigines prievoles, atlikdama 2022-08-17 mokėjimą. Sutarties 3.2 punkte yra aiški nuostata dėl darbų pabaigimo momento – darbai laikomi baigti po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Vertinant Akto1 ir Akto2 turinį, matyti, kad šiuose aktuose nurodyti darbai – 1058 metrų vamzdžių įrengimas uždaru būdu. Šie aktai atsakovės atstovų yra pasirašyti ir juose nėra nurodyta jokių pastabų, įskaitant ir tų, kurias prieštaravimuose nurodo atsakovė. Be to, 2022-08-17 atlikdama dalinį mokėjimą atsakovė pripažino savo egzistuojančią prievolę Ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės reikalavimai pateikti tam tikrus techninius dokumentus atsirado tik po galutinių pretenzijų ir panašiu laiku, kai ieškovė kreipėsi į teismą.

 

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Š. paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. gruodžio mėnesį ir atsakovės buvo pasiūlyta atlikti požeminius gręžimo ir vamzdžių klojimo (duomenys neskelbtini) mieste darbus, tuos darbus ieškovė padarė. Šios sutarties tekstą rengė ieškovė, tai supaprastintiems darbams skirta jų tipinį sutartis. Darbus vykdė pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą dokumentaciją. Leidimas darbams buvo išimtas atsakovo, ne jie vykdė savo kitus darbus. Ieškovas nėra projektuotojas, todėl vykdė tik tai, kas buvo „nupiešta“, t.y. pažymėta konkrečioje kasimo ir vamzdžių paklojimo vietoje. Sutartyje nurodytas atliktų darbų Aktas F2 statybos sektoriuje žinomas, jis nėra rengtas ieškovės. Nesutarimų su atsakovu nebuvo, kol nepareikalavo sumokėti pinigus. Tik vėliau atsakovas pasakė, kad yra trūkumai, kad atsakovui vykdant objekto pridavimo darbus buvo susidurta su kažkokiomis problemomis, kurios nebuvo įvardintos ;  tik vėliau el. laišku buvo nurodyta, kad neatlikti be gręžimo protokolų, o jie nurodė, kad trūksta statybų žurnalo, gręžimo profilių, kurie nėra privalomi. Atliktų darbų aktas buvo pildomas etapais ir pateikiama sąskaita faktūra. Suma už dalį darbų ieškovės per antstolį buvo išieškota, bet ne savanoriškai atsakovo apmokėta. Buvo 2 atliktų darbų aktai surašyti. Ieškovo pavaduotojas dėl darbų derinosi su atsakovu, sutarė kainą ir pradėjo darbus. Dėl Statybos darbų žurnalo pildymo nebuvo sutarta, jis nebuvo perduotas, kad galėtų ieškovas pildyti, darbo vietoje buvo užsakovo atstovas ir parodydavo, kokiame gylyje turi praeiti numatoma trasa, t.y. užpiešdavo ant asfalto kokiam gylyje gręžti. Ieškovas vykdė tik uždarus gręžimus po gatvėmis, o viso objekto vaizdo nematė, kitų darbų nevykdė. Atsakovas priėmė tuos darbus. Neneigia aplinkybės, kad vienu metu buvo pažeisti miesto vandentiekio vamzdžiai, tačiau ieškovas savo sąskaita sutvarkė tuos vamzdynus, bendradarbiavo su „(duomenys neskelbtini)“, pretenzijų iš nieko negavo. Atsakydamas į atsakovų atstovų teiginius nurodo, kad jų įranga jokių gręžimo gylių čekių nespausdina, jie matosi tik įrangos darbo ekrane, o jei reikia atitinkamų dokumentų, tai daro rankiniu būdu. 

  

8.       Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal priimtą teismo preliminarų sprendimą, antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą, yra išieškota iš atsakovo 9 882,59 Eur suma, tai iš dalies prievolė įvykdyta, todėl atitinkamai turėtų būti mažinamas priteistinos skolos dydis.       

 

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad jo manymu,  sutartis buvo atsakovės paruošta, o ne ieškovės. Ieškovė, atlikdama darbus, turi laikytis dokumentacijoje nurodytų  gręžimo aukščių, vamzdžių pravedimo gylių, kad neatsitiktų tokių nelaimių, kaip įvyko tuo metu su vandentiekio trasos pažeidimu. Ieškovė atliko darbus, bet ne iki galo, ieškovė turi pateikti protokolus, ar išlaikė reikiamus aukščius, ar nepažeidė dokumentacijoje nurodytų matmenų. Ieškovei buvo nurodyta kokiame gylyje yra vandentiekio vamzdžiai, kad jų nepažeisti, o ieškovės darbuotojai juos pažeidė. Tai buvo paslėpti darbai, o ieškovė buvo gavusi visą reikalingą dokumentaciją, todėl turėjo ja vadovautis. Dėl to įvykio atsirado tokia problema – norint atsakovei priduoti objektą, „(duomenys neskelbtini)“  reikalauja dokumentų, patvirtinančių ,kokiame gylyje yra pakloti apsauginiai vamzdžiai ir išlaikyti atstumai tarp vamzdžių ir pan. Atliekant tokius darbus turi laikytis Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų. Be tų aktų dar turi būti ir atitinkami gręžimo protokolai surašyti. Ieškovės darbuotojai tikrai rašėsi visus duomenis, tačiau kai iškilo konfliktas, sakė, kad kol atsakovas nesumokės už darbus, tol protokolų niekas neduos. Atsakovės užsakovui ((duomenys neskelbtini)) reikalingas dokumentas, kad būtent atlikti tie darbai. Vietas, kur yra komunikacijos,  sužymėjo atvažiavę „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kitų įmonių atstovai, o atsakovo atstovas tik dalyvavo kartu, bet nieko nenurodė ieškovui. Tokius požeminius gręžimo  darbus atliekanti įmonė turi dirbti su įranga, kuri spausdina čekius, be tokios įrangos negali net atlikti darbų. Tų čekių jie reikalavo, bet ieškovė nepateikė. Iki šios dienos atsakovė negali priduoti objekto (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nepriima be atitinkamos dokumentacijos – tų protokolų. Į sutartį tokio reikalavimo dėl protokolų pateikimo neįrašė, nes žinojo, kad tokius darbus atliekanti įmonė (ieškovė) turi dirbti tik su tokia įranga, kuri spausdina čekius, kitaip negali pagal STR. Atsakovė skolos ieškovei nesumoka, nes negali viso objekto priduoti ESO ir negauna už tą projektą pinigų, nes iki galo paslauga neatlikta, ką būtent ir patvirtina tie protokolai.  Visada kitos įmonės juos pateikdavo. Atsakovė vertina, kad sutartis sudaryta tinkamai. Darbų projektą ieškovė gavo į el. paštą, nes neturint projekto ieškovas nebūtų galėjęs pradėti darbus. Atsakovė ieškovei statybos darbų žurnalo neperdavė. Po atliktų darbų buvo padaryta išpildomoji nuotrauka, tačiau joje nesimato padaryti gyliai. Ieškovo kaip subrangovo pareiga pateikti pravėrimų projektus rangovui yra  numatyta  (duomenys neskelbtini) tinklapyje. Ieškovė vėlavo atlikti darbus, nors jai ir buvo išsiųstas raštas apie darbų fronto atidarymą. Sutarties 1.1. punkte nurodyti kodai DN50-DN110 reiškia kokie darbams bus naudojami plastikiniai vamzdžiai, t.y. 50 diametro ir 110 diametro, DN raidės reiškia – diametras. Būtent projektinėje medžiagoje ir matyti kokie tie vamzdžiai bus naudojami ir kokiu tikslu, t.y. kad dėl elektrifikacijos ( pro vamzdžius pravedant elektros kabelius).    

 

10.       Atsakovės atstovas paaiškino, kad darbų vykdytojai turi žinoti ir žino kokie dokumentai reikalingi pateikti užbaigiant darbus. Ir ieškovė tą tikrai žino, tik neaišku, kodėl nepateikia reikalaujamų dokumentų. Kiekvienos įmonės darbų vadovai turi prižiūrėti savo įmonės darbuotojus, t.y. atsakovės darbų vadovas neprivalėjo prižiūrėti ieškovės darbuotojų. Dėl įvykio – pragręžto vandentiekio vamzdyno – nėra esminis bylos dalykas. Atsakovei reikia tik gręžimo protokolų, kuriuos ieškovė tikrai turi, nes jų įranga spausdina tuos čekius. Ieškovė tikrai žinojo (duomenys neskelbtini) reikalavimus, taikomus elektrifikacijos darbams.  

 

11.       Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba  pas ieškovę -UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. lapkričio mėn. buvo atvykęs atsakovo atstovas, kuris aptakiai paaiškino kokie darbai reikalingai, padaryti uždarus perėjimus, t.y. vamzdžių įrengimą neardant paviršinės dangos. Turėtos standartinės sutarties šabloną jis pats išsiuntė 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovui. Atsakovas įtraukė naują 3.3. sąlygą ir atsiuntė pasirašyti. Iš pradžių jis bendravo su V. T., o vėliau pataisytą sutartį jam atsiuntė jau atsakovo sąmatininkas R. B.. Darbų projektas nebuvo pateiktas atsakovo, o ieškovas gavo tą projektą iš projektuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutarta, kad atsakovo atstovai atvyks į vietą ir parodys konkrečias gręžimo vietas. Ieškovo įranga nespausdina jokių čekių. Dėl vamzdžių – atsakovo atstovas atvažiavęs pasakė, kad bus DN50-DN110 polietileno vamzdžiai, todėl ir tokie buvo įrašyti į sutartį. Kokiam tikslui tie vamzdžiai bus tiesiami ieškovas žinojo, t.y. kad elektros kabelių tiesimo darbams, kuriuos atliko kiti subrangovai. Techninio projekto nebuvo, jis ieškovui nereikalingas, atsakovas pats rodė, kokia trajektorija gręžti. Liudytojo teigimu, kokia inžinerinė trasa ir kokiame gylyje turi būti klojami vamzdžiai, nėra reglamentuota. Preliminarius tų vamzdynų gylius žinojo ieškovas, t.y. kad elektros kabelių trasa negali būti mažiau nei 80 cm iki žemės paviršiaus. Atsakovas vykdant sutartį neprašė ieškovo nei gręžimo protokolų, nei čekių. Niekas to nereikalauja; tokiu atveju reikalingas geodezininkas. Net ir dabar geodezininkas gali pasijungti kabelių ieškotuvą ir atlikti reikalingus matavimus. Niekada nebuvo kilę jokių ginčų vykdant sutartį. Atliktų darbų aktus taip pat parengė ieškovas (liudytojas) ir 2022 m. vasario 21 ir 2022 m. birželio 6 d. išsiuntė atsakovui, kurio darbų vadovas juos pasirašė.

 

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 str. 6 d. 3 p.).

 

12. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų, liudytojo G. K. parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-12-21 tarp bylos šalių buvo pasirašyta sutartis Nr. DEIS/2021/12/21, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti uždarus perėjimus DN50-DN110 kryptinio gręžimo būdu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse (Sutarties 1.1 punktas), Sutarties 2.1 punkte aptarta darbų kaina, o atsakovė įsipareigojo Sutarties 2.2 ir 4.1 punktuose sulygta tvarka apmokėti už faktiškai atliktus darbus per 30 dienų pateikus aktą F-2 ir PVM sąskaitą faktūrą. 2022-02-21 atliktų darbų aktu ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė priėmė šiuos darbus – vamzdžių įrengimą uždaru būdu (DN75 - 37 m., DN-110 - 79 m.), t.y. iš viso įrengta 116 metrų vamzdžio po 22 Eur be PVM už metrą, kas atitinka šalių sutartą kainą (Sutarties 2.1 punktas). Pagal šį atliktų darbų aktą buvo išrašyta ieškovės 2022-02-21 PVM sąskaita faktūra Nr. B 18000000594, iš viso 2 552,00 Eur sumai be PVM. Ši suma pagal šalių sudarytos Sutarties 4.1 punktą turėjo būti sumokėta iki 2022-03-23. Atsakovė šios sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. Šalių pasirašytame 2022-06-06 atliktų darbų akte nurodyti darbai – 942 metrų vamzdžių įrengimas uždaru būdų už 20 724,00 Eur be PVM sumą. Pagal šį atliktų darbų aktą atsakovei ieškovė pateikė 2022-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. B 18000000637. Ši sąskaita pagal Sutarties 4.1 turėjo būti apmokėta iki 2022-07-06, tačiau atsakovė šios sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. 2022-07-27, 2022-09-27 ieškovė atsakovei pateikė priminimus dėl neapmokėtų sąskaitų. 2022-08-17 atsakovė ieškovei sumokėjo 1 000 Eur. 2022-10-03 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų. Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, pagal pateiktą skolų suvestinę atsakovė liko skolinga ieškovei 22 276,00 Eur už atliktus darbus ir 1 179,18 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2022-10-06). Tokių konstatuotų aplinkybių pagrindu teismas priėmė 2022 m. spalio 26 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), 22 276,00 Eur skolą, 1 179,18 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 455,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 990 Eur bylinėjimosi išlaidas.

 

14.       Konstatuotina, kad bylą nagrinėjant iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties pobūdžio, jos sąlygų aiškinimo, tarpusavyje sutartų prievolių viena kitai vykdymo.

 

15.       Šalių paaiškinimais ir liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad tipinį šios sutarties projektą turėjo ir kitai šaliai ( atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“) persiuntė  derinimui ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuotina, kad sutartyje ieškovė save nurodo kaip rangovę, o atsakovę kaip užsakovę; kad  pagal sutarties 1 punkte įvardintą sutarties objektą ( uždari perėjimai DN50-DN110 kryptinio gręžimo būdu (duomenys neskelbtini) miesto keturiose gatvėse) ir kitas esmines sąlygas ieškovė vertina, kad buvo sudariusi paprastą rangos sutartį, kurios galutinis  rezultatas svarbus tik pačiai užsakovei (atsakovei),  nes ieškovės atliktais požeminiais darbais nebuvo sukurtas joks inžinierinis statinys, o atsakovė ginče laikėsi pozicijos, kad ši sutartis turi ir atlygintinių paslaugų sutarties požymių, ir statybos rangos, kuriai taikomi atitinkami STR, požymių, kad sutartis buvo sudaryta tarp jos, kaip rangovės, vykdančios elektros tinklų darbų projektą (duomenys neskelbtini) mieste, o  ieškovė įsipareigojo atlikti dalį tų darbų - kryptinio gręžimo ir plastikinių vamzdžių, skirtų elektros kabeliams įvesti, paklojimo po žeme darbus.

 

16.       Pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes jis ieškovo nuorodomis į teisės normas nėra saistomas ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą. Tačiau ši teisė nėra besąlyginė, ją riboja atitinkamas draudimas teismui ginčo teisenoje išeiti iš ieškinio ribų. Spręsdamas šį sudėtingą šalių ginčą byloje, teismas  daro išvadą, kad šiame ginče būtina vertinti galimus šalių atsakomybės pagrindus tiek pagal įstatymą, tiek  pagal sudarytą  sutartį.

 

17.       Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta sutartis savo turiniu bei joje nustatytais šalių įsipareigojimais viena kitai nėra pakankamai aiški ir konkreti, tačiau savo esme laikytina statybos subrangos darbų sutartimi. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nėra nuorodos į kokį nors konkretų statybos objektą, techninį projektą, galutinį darbų rezultatą, kuriam būtų taikomi STR, tik sutarties 8.5. papunkčiu susitarta, kad vykdydamos sutartį, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, statybos normatyviniais dokumentais.

 

18.       Teismas vertina kritiškai ir atmeta visiškai nepagrįstus tiek vienos, tiek kitos šalies  argumentus apie tai, kad ginčo sutartis iš esmės turi bendrosios rangos sutarties ar atlygintinių paslaugų teikimo sutarties požymių. Visų pirma, atlygintinių paslaugų teikimo sutartimi gali būti susitarta tik dėl nematerialaus pobūdžio ar kitokių paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). O rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą.  Būtent statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis).

 

19.       CK 6.684 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina ir statinio kokybės reikalavimai; sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai).

 

20.       Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Teismo nuomone, sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu. Be to, teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido.

 

21.       Konstatuotina, kad vykdyti požeminius darbus abi šalys ėmėsi kaip būdamos tos srities profesionalės ir turinčios ilgametės patirties tiek statyboje, tiek statybos rangos sutarčių sudaryme; be to teismo nuomone, šalių pasirašytos sutarties darbų rezultatas – požeminis kryptinis gręžimas ir tam tikro plastiko vamzdžių paklojimas specialia ieškovo technika buvo viena iš atsakovės, kaip generalinės rangovės,  organizuojamos ir vykdomos statybos rangos darbų stadijų, atsakovę tuo metu iš esmės tenkino ieškovės pateiktos sutarties sąlygos ir įvykdymo tvarka.

 

22.       Būtent sutarties 5.1.1 papunkčiu šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja išimti visus reikalingus leidimus darbams atlikti ir iškviesti reikalingus atstovus; 5.1.2 papunktis numatė, kad užsakovas įsipareigoja atlikti parengiamuosius kasimo darbus pagal technologiją reikalingus kryptiniam gręžimui atlikti; tuo tarpu sutarties 5.2.2 – 5.2.5 papunkčiais rangovas įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikantis galiojančių normų ir taisyklių reikalavimų; keisti užsakovo patvirtintus projektinius ir technologinius sprendinius, tik gavus jo raštišką sutikimą.

 

23.       Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji būtų perdavusi konkrečią projektinę techninę dokumentaciją, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti darbus (kokiame gylyje, kokiose  miesto vietose ir kokiose tiksliose koordinatėse turėjo būti atlikti gręžimai). Kaip nurodė liudytojas G. K., jis iš trečiųjų asmenų (projektuotojų) kontrolės tikslais buvo gavęs tam tikrus techninius dokumentus, tačiau pati atsakovė tokių dokumentų nepateikė. Sutiktina, kad sutarties 1.1 punkte apibrėžta darbų atlikimo vieta yra tik preliminari, iš jos negalima nustatyti nei gręžimo gylio, nei gręžtino atstumo, tik pateiktos gręžimo diametro apatinė ir viršutinė ribos (50-110 mm). Teismas iš dalies pritaria ieškovės atstovo argumentais, kad šalių sutartyje  5.1 papunktyje nustatytos sąlygos  leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip subrangos darbus užsakanti įmonė, privalėjo pateikti konkrečią techninę (technologinę) dokumentaciją, pagal kurią ieškovė turėtų savarankiškai atlikti gręžimo darbus, arba atsakovė, betarpiškai vadovaudama rangos darbams, kiekvienoje trasos atkarpoje turėjo ieškovės gręžimo technikos operatoriui nurodyti tikslias vietas, tikslius požeminio gręžimo gylius ir ilgius. Kiek galima vertinti šalių sutarties vykdymo aplinkybes, tokios sutartos dokumentacijos pateikimą šalys nevertino kaip būtinumo, abiem šalims buvo priimtina, kad ieškovės atliekamiems darbams betarpiškai vadovaus atsakovės darbų vadovas, kuris į darbų atlikimo vietą iškviesdavo vandentiekio, ryšių ir kitų komunikacijų tinklų atstovus, jog šie darbų atlikimo vietoje pažymėtų jų valdomų tinklų gylius, jog ieškovei atliekant gręžimą, pastarieji nebūtų  pažeisti. Juo labiau, kad ir teismui atsakovė neteikė techninio projekto ar jo dalies, susijusios su ieškovės atliktais darbais.  

 

24.       Teismas, įvertinęs  šalių sudarytos   sutarties  vykdymo aplinkybes daro išvadą, kad nepagrįstai atsakovė savo neatsiskaitymą su ieškove motyvuoja paslėptų statybos darbų pobūdžiu ir remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis. Atsakovė nurodo, kad STR 20 p. nurodyta, jog pateikiami pagrindinių paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų priėmimo ir išbandymo darbų sąrašas ir atitinkamos aktų formos (F17-F-27). STR 21-22 punktuose nurodyta, kad paslėptų darbų atlikimo patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Paslėptų darbų patikrinimo aktai arba laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktai pasirašomi tik tada, kai šios rūšies darbai užbaigiami visame objekte. Kai šiuos darbus būtina atlikti dalimis, statytojo (užsakovo), rangovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros (kai surašant aktą dalyvauja ir projektuotojo atstovas) atstovai patikrina atliktų darbų dalį ir apie tai padaro tam skirtą įrašą formoje F25. Remiantis minėtais įrašais, užbaigus šios rūšies darbą objekte, pasirašomas paslėptų darbų patikrinimo aktas (F24). Atliekant paslėptus darbus dalimis, užrašomi priimtų darbų pavadinimai, naudotų statybos produktų (įskaitant ir konstrukcijas, tiekiamas rinkai kaip statybos produktai) pavadinimai, markės, klasės, dokumentų, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos šių produktų eksploatacinės savybės (deklaruojama ar patvirtinama šių produktų atitiktis), numeriai, kiti reikalingi duomenys. 

 

25.       Pažymėtina, kad paslėptų darbų įforminimas nebuvo numatytas šalių sutartyje,  taip pat atsakovė tokios procedūros nereikalavo priimant ieškovės darbus ir pasirašant atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus. Teismas neturi pagrindo atmesti ieškovės argumentų, kad atsakovė ar kiti asmenys, vykdydami sudarytą pagrindinę statybos rangos darbų sutartį, turėjo po ieškovės atlikto gręžimo ir vamzdžių paklojimo tęti kitus požeminius darbus, t.y. įvesti elektros kabelius, juos pajungti į elektros tinklų sistemą ir pan., be to ieškovė darbams nenaudojo savo vamzdžių, juos tiekė atsakovė, todėl ieškovė nežinojo šių medžiagų techninių savybių, kurios galėtų būti įrašomos į atitinkamas STR nurodytas formas.  Vadinasi, paslėpti statybos rangai darbai vien apsauginių vamzdžių pravedimu tam tikromis atkarpomis po žeme nesibaigė, todėl ieškovei nekilo pareigos pagal STR 20 punktą fiksuoti tarpinio elektros tinklų darbų rezultato, juolab, kad jai nebuvo pateikta darbuose panaudotų atsakovės medžiagų pavadinimai, markės, klasės, dokumentų, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos šių produktų eksploatacinės savybės (deklaruojama ar patvirtinama šių produktų atitiktis), numeriai, kiti reikalingi duomenys.

 

26.       Be to ieškovė pagrindė aplinkybes, jog nebuvo gavusi iš atsakovės elektros tinklų techninio projekto; iš atsiliepimo į prieštaravimus (67 pop.b.l.), matyti, kad įgyvendinant projektą „Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas“, ieškovė atliko tik labai mažą dalį darbų, buvo siekiama rekonstruoti 0,4 k V OL L-100 iš TR-151; tik gautame projekto viršelyje pateikta nuoroda į Energetikos ministro 2016-09-13 įsakymą Nr. 1-245, pagal kurį klasifikuojamos elektros tinklų statybos rūšys ir nustatomas elektros įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas. Konkrečiai ieškovė šiame projekte po žeme gręžė ir įrengė 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos vamzdį, kuris pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatas nėra statinys; be to ieškovė neįrenginėjo elektros kabelių, jų nesujungė, nestatė transformatorinių pastočių ir neatliko kitų su tuo susijusių rangos darbų. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė tinkamais įrodymais savo teiginių, kad ieškovei buvo žinoma bendrai su kitais subrangovais atliktinų darbų apimtis ir neįrodė, kad būtent ieškovės atlikti  darbai sudarė atskirą  paslėptų statybos darbų dalį. 

 

27.       Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė nurodytu STR ginče vadovaujasi selektyviai, tam tikras nuostatas taiko ieškovei, o kai kurių nuostatų, kurios nenaudingos jai pačiai, netaiko. Pažymėtina, kad minėto STR 6 punkte nustatyta, kad „Statytojas (užsakovas), užpildęs titulinį lapą ir F-1 formą, pagrindinį ir papildomus Žurnalus (kai jie reikalingi) perduoda rangovui“. 7 punkte nurodoma, kad „Rangovas perduoda papildomus Žurnalus subrangovams. Perdavimo faktas nurodomas papildomo Žurnalo tituliniame lape ir patvirtinamas subrangovo ar jo įgalioto asmens parašu, taip pat pagrindinio Žurnalo F-6 formoje“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų perdavusi ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų žurnalą ar būtų pavedusi šį žurnalą pildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai įpareigojant žymėti techninius atliekamų darbų parametrus.

 

28.       Nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodytų teisinių argumentų pagrindu darytina išvada, kad šalims neaptarus nei sutartimi, nei papildomu susitarimu tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių iš statybos darbų vykdymo ir jų tinkamo įforminimo, būtent atsakovei, kaip generalinei rangovei buvo privalu tinkamai organizuoti visus paslėptus rangos darbus, t.y. ieškovei įvykdžius savo darbų etapą – atlikus požeminį kryptinį gręžimą ir įvedus kabelių apsauginį vamzdį, atsakovei tęsiant toje atkarpoje kitus elektros tinklų požeminius darbus, turėjo būti pildomas vienas iš pagrindinių statybą pagrindžiančių dokumentų - statybos žurnalas bei baigti paslėpti darbai įforminti atitinkamų formų aktais, pasirašytais šalių ir kitų subrangovų. 

 

29.       Teismo nuomone,  sutarties 2.2 papunktyje numatyta ieškovės teisė gauti apmokėjimą pagal faktiškai atliktus statybos rangos darbus, pateikus atsakovei tik darbų priėmimo -perdavimo aktą F-2 ir faktūrą, ginče nepaneigta, ji neprieštarauja nurodytiems reikalavimams ir negali būti aiškinama plečiamai atsakovės, užsakovės, naudai, pastarajai atsisakant apmokėti už atliktus darbus, kol ieškovė nepateiks atlikto kryptinio gręžimo protokolų, kurie nebuvo numatyti sutartimi.

 

30.       Sutiktina su ieškovės argumentais ginče, kad jei ji būtų įsipareigojusi teikti tikslią techninę dokumentaciją, tokie duomenys būtų pildomi ne gręžimo įrangos operatoriaus sąsiuvinyje, o atitinkamose formose, kurios vėliau būtų teikiamos atsakovei.  Kaip teisme nurodė liudytojas G. K., ieškovės technika nespausdina jokių pravėrimo protokolų (čekių) ir tokių duomenų nėra galimybės pateikti; be to tai, ką žymėdavosi ieškovės gręžimo mašinos operatorius, nėra patikimo duomenys, nes jie nėra susieti su darbų objekto – elektros kabelio po žeme X ir Y koordinatėmis, todėl tokiais duomenimis netgi nebūtų pagrindo vadovautis. Be to liudytojas patvirtino, kad darbų užbaigimui yra aktuali išpildomoji dokumentacija, kurią už atskirą atlygį parengia geodezininkas, kuris duomenis apie gręžimo gylius ir koordinates gauna arba betarpiškai dalyvaudamas atliekant darbus arba specialia įranga virš žemės paviršiaus tikrindamas gręžimo gylius, kuomet į plastiko vamzdžius jau yra įverti elektros kabeliai. Tokią liudytojo poziciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kurio 93.5 punkte nurodoma, kad pateikiant tvirtinti deklaraciją IS „Infostatyba“ pateikiami šie dokumentai: požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos. Minėtame reglamente nenurodomi kokie nors pravėrimo protokolai. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad jei būtų sutarta su atsakove dėl papildomų dokumentacijos, geodezinių matavimų atlikimo, priduodant atliktus darbus, tai ieškovės darbų kaina būtų buvusi didesnė.

 

31.       Teismas pažymi, kad būtent statybos darbų perdavimo - priėmimo aktu įforminamas tiek darbų rezultato perdavimas tiek darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbu trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.). Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika. Be to, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Darbų perdavimo - priėmimo aktas yra laikytinas įstatyme įtvirtintu įrodymų šaltiniu kaip dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Iš aukščiau paminėtų atliktų darbų aktų F2 (sprendimo 12 punktas)  aiškiai matyti, kad atsakovė aktuose nurodytus darbų kiekius suderino, patvirtino bei šiuos darbus priėmė iš ieškovės. Juose nėra užsiminta apie konkrečius atliktų darbų trūkumus, apie galimą atsisakymą priimti akte nurodytus darbus, neįvardintos jokios pastabos dėl atliktų darbų kokybės ar nepateiktų kokių nors pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas daro išvadą, kad šalys aiškiai sutarė ir patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai. 

 

32.       Šį faktą taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovės išrašytas dvi PVM sąskaitas-faktūras  -2022-02-21 - 3087,92 Eur sumai, 2022-06-06 – 25076,04 Eur sumai ( 6,15 pop.b.l.) atsakovės atstovas (darbų vadovas M. C.) priėmė ir savo ranka pasirašė, todėl  teismas neturi pagrindo jų vertinti kritiškai bei atmesti. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad jokių abejonių dėl šio asmens teisės atsakovės vardu pasirašyti atliktų darbų aktus negalėjo turėti, nes šis asmuo vadovavo atliekamiems darbams, turėjo reikalingą kompetenciją, ką patvirtino teisme ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Be to šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas konkretus asmuo, įgaliotas priimti atliktus darbus, todėl atsakovės argumentai ginčijant šio darbuotojo, kaip neįgalioto asmens, parašą aktuose atmestini, laikytini gynybine pozicija. 

 

33.       Todėl teismas priimdamas galutinį sprendimą vertina, kad iš esmės 2022 m. spalio 26 d. preliminarus sprendimas yra pagrįstas, tačiau jį reikalinga keisti dėl nustatytų bylos nagrinėjimo eigoje kitų aplinkybių. Konstatuotina, kad per 20 dienų nustatytą terminą negavus atsakovės prieštaravimų ir tenkinus ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo po   preliminaraus  teismo sprendimo įsiteisėjimo, jis buvo pradėtas vykdyti antstolio pagalba. 2022-12-23 teismo nutartimi panaikinus išduotą vykdomąjį raštą ir antstoliui A. L. pateikus byloje 2023-01-19 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. DOK-5650 ( 127 pop.b.l.), nustatyta, kad iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškota suma ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 9882,59 Eur; antstolio patvarkyme nurodoma, kad tai yra išieškota skola. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagrindinis skolos reikalavimas atsakovei sumažėjo iki 12.393,41 Eur sumos (22.276,00 Eur - 9882,59 Eur), tuo pagrindu ir keistinas preliminarus teismo sprendimas. 

 

34.       Teismas sutinka su ieškovės galutiniais piniginės prievolės atsakovei paskaičiavimais, ir daro išvadą, kad reikalinga pakeisti 2022 m. spalio 26 d. preliminarų sprendimą, konstatuojant, kad atsakovės neįvykdytas ieškovei pinigines prievoles sudaro: 12.393,41 Eur skola; 1179,18 Eur delspinigių; 8 proc. metinių palūkanos nuo priteistos bendros 23.455,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki antstolio patvarkymo surašymo (2023-01-19); 8 proc. metinės palūkanų nuo 13.572,59 Eur (12.393,41+1179,18) sumos nuo 2023-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad be 264,00 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, proceso eigoje  patyrė papildomas  bylinėjimosi išlaidas: 1815 Eur, susijusių su tolesnės advokato teisinės pagalbos teikimu po priimtų atsakovės prieštaravimų (170-171 pop.b.l.). Teismas neturi pagrindo ieškovės advokato pagalbos teikimo išlaidų mažinti, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, bylos apimtį, todėl iš atsakovės priteistina  264,00 Eur žyminio mokesčio ir 2541,00 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

  

36.       Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 6,64 Eur iš atsakovės priteistinos, nes jos didesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

2022 m.  spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. e2-13225-650/2022) pakeisti:

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 12 393,41 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 41 cento) skolą, 1 179,18 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų ir 18 centų) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos skolos (23 455,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-19) iki  antstolio patvarkymo surašymo 2023-01-19; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13572,59 sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas - 264,00 (du šimtus šešiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio ir 2541,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei – 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct). Ši  suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja Alma Jurgelienė