Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-110-493/2024
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00060-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11
(S)
Kauno
apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 13 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Š. skundą, panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 (ROIK 23205710454) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 Ž. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2023 m. vasario 1 d. 10.55 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą, dėl ko esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vairuodamas transporto priemonę „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tempiamai priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likus priešingos krypties eismo juostos važiuojamojoje dalyje, ko pasėkoje su minėta priekaba susidūrė iš priekio savo eismo juosta atvažiuojanti transporto priemonė „P. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei nežymiai nukentėjo transporto priemonės „P. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 11, 127, 141, 150.10 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Ž. Š. paskirta galutinė subendrinta 225,00 eurų dydžio bauda.
2. Kauno
apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Š. skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos nutarimu Ž. Š. nubaustas nepagrįstai, neįrodyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai, nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai minėtame nutarime nėra kvalifikuoti tinkamai, todėl Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, papildomam tyrimui atlikti, kadangi teisme buvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei surinkti įrodymus (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13476-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23205710454 nepakeistą.
2.1. Institucija mano, kad surinktų įrodymų visuma pagrindžia Ž. Š. kaltę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir savo kaltės. Ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ne tik jis, bet ir nukentėjusiuoju pripažintas V. G., nešalina asmens kaltės dėl įvykdyto administracinio nusižengimo ir būtinumo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.
2.2. Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu ir pozicija, kad administracinio nusižengimo bylą ROIK 23205710454 nuspręsta grąžinti tyrimui, nes mano, jog nėra galimybės nustatyti, surinkti papildomus duomenis, o būtent teismo nutartyje minimus – automobilių nuolaužas, šukes kelio padėtyje, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, slydimo žymės, apžvalgines eismo įvykio foto nuotraukas ir pan., ir tokiu būdu bylos grąžinimas papildomam tyrimui praranda prasmę. Įvykis įvyko 2023 m. vasario 1 d. dėl didelio laiko tarpo, oro sąlygų kitimo teismo minimi duomenys prarasti ir neatstatomi. Toks teismo sprendimas neatitinka protingumo principo.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad teismas savo nutartyje pažymi, jog Ž. Š. neginčija padaryto pažeidimo, laikosi pozicijos, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ne tik jis, bet ir nukentėjusysis V. G.
2.4. Pažymi, jog teismų praktikoje plačiai vadovaujamasi aiškinimu, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
2.5. Taip pat pažymi, kad V. G. atžvilgiu dėl to paties eismo įvykio 2023 m. vasario 1 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK 23196583647 pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, joje atliktas tyrimas ir 2023 m. balandžio 27 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant V. G. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 23196583647 Ž. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 63-ANR_N-56-2023 įteiktas, asmuo priimto nutarimo neskundė ir nutarimas 2023 m. gegužės 17 d. įsiteisėjo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino.
2. Atsiliepimų negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Institucijos atstovo skundas tenkintinas iš dalies
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos atstovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, prašo panaikinti nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama ir byla turi būti grąžinama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams nagrinėti iš esmės.
4. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
5. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. neginčija padaryto pažeidimo, tačiau ginčija jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, laikosi pozicijos, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ne tik jis, bet ir nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje pripažintas V. G. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su jo nuslydusia transporto priemone, nukentėjusysis to nepadarė.
6. Nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-733(23), be kita ko, konstatuota, jog automobilio „M. B.“ vairuotojo, tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Š., veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o taip pat nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos nebuvo galima nustatyti, ar automobilio „P. P.“ vairuotojo, tai yra nukentėjusiojo V. G., veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui (b. l. 36–39).
7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas teismo posėdžio metu, ką yra pažymėjęs ir 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-733(23), kas taip pat fiksuota ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK:23196583647 grąžinimo protokolą surašiusiam padaliniui Nr. 20-PR2-3043, jog nebuvo surinkta pakankamai tyrimui reikšmingų duomenų, eismo įvykio vieta neišsamiai fiksuota foto nuotraukomis, nefiksuoti visi tyrimui reikšmingi objektai (automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, nėra apžvalginių eismo įvykio vietos foto nuotraukų), eismo įvykio schema neišsami, nefiksuota transporto priemonių stiklų šukės, dalių nuolaužos, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, nenustatyta susidūrimo vieta, nėra duomenų apie fiksuotas transporto priemonių slydimo žymes, nei schemoje, nei tarnybiniame pranešime nenurodytos aplinkybės dėl ko įvyko eismo įvykis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad ekspertinė išvada gali keistis, jeigu būtų pateikta papildomai duomenų turinčių reikšmės išsamiam ekspertiniam tyrimui. Šių duomenų pagrindu skundžiamoje nutartyje suponuota išvada, kad Institucija nesiėmė visų reikalingų veiksmų išsamiam ir vienareikšmę Ž. Š. kaltę patvirtinančiam tyrimui atlikti. Apylinkės teismo vertinimu, atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir ekspertizė nebuvo išsamūs ir pašalinantys kylančias abejones abiejų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, visas abejones vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, apylinkės teismas sprendė, kad neįrodyta, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent Ž. Š. veiksmai, nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai minėtame nutarime nėra kvalifikuoti tinkamai, todėl Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Vertinamu atveju atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teisme teismo posėdyje buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š., nukentėjusysis V. G., liudytojai A. K., A. Š., G. C., kaip minėta, paaiškinimus davė ekspertas R. M., taip pat ištirta rašytinė bylos medžiaga. Kaip jau minėta (šios nutarties 8-as punktas), atsižvelgęs į Institucijos pareigūno tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo protokolą surašiusiam padaliniui, pateiktą ekspertizės aktą bei eksperto paaiškinimus teisme, apylinkės teismas nurodė Institucijos atlikto tyrimo trūkumus ir byla grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apygardos teismas mano, kad šiuos trūkumus galėjo pašalinti ir pats apylinkės teismas, kadangi teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams ar trūkumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai didžiąja dalimi yra siejamas su papildomų duomenų gavimu, kurių Institucija šiuo metu faktiškai nebeturi galimybės surinkti. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju aktualus įvykis įvyko daugiau nei prieš vienerius metus (2023 m. vasario 1 d.), Institucija nebeturi galimybės užfiksuoti šiuo metu jau tiesiog neatstatomai prarastų skundžiamoje nutartyje minimų tyrimui reikšmingų objektų, tokių kaip automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, apžvalginės eismo įvykio foto nuotraukos, transporto priemonių stiklų šukės, dalių nuolaužos, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, transporto priemonių slydimo žymių fiksacijos ir kt. Aukštesnio teismo vertinimu, bylos grąžinimas Institucijai ir jos pareigūnų įgaliojimas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą jau nebepašalinamų tyrimo spragų apimtyje, neatitinka tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Tuo tarpu dėl kitų skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų gavimo, realizuodamas aktyvaus teismo modelį, apylinkės teismas Institucijai galėjo pavesti patikslinti eismo įvykio schemą, atitinkamai raštu, arba žodžiu (apklausiant teismo posėdyje Institucijos pareigūną) pasitikslinti tarnybiniame pranešime su eismo įvykiu susijusias neaiškias aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
9. Kaip minėta, šioje byloje iškilęs ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. ginčija jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus laikydamasis pozicijos, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ne tik jis, bet ir nukentėjusysis V. G. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas niekaip nevertino skundžiamoje nutartyje ištirtų duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23196583467 administracinė teisena V. G. atžvilgiu dėl šiuo atveju aktualaus įvykio buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (b. l. 96-97). Tuo tarpu iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 23196583647 Ž. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 63-ANR_N-56-2023 įteiktas tinkamai, Ž. Š. priimto nutarimo neskundė ir nutarimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 17 d.
10. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas gali susiaurinti kaltinimo apimtį, t. y. pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes ir be atskiro Institucijos tyrimo, taip pat gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis), jei tam yra pagrindas. Taip pat teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn asmuo buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltės įrodymų, gali priimti vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas, pradėjęs iš esmės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nesant aplinkybių, patvirtinančių didelės apimties papildomo tyrimo atlikimo būtinybę ar galimybės pašalinti iškilusius neaiškumus ir abejones teisminio nagrinėjimo metu, nebuvimą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai papildomam tyrimui. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Teismas
, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, T. P. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno
apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Arūnas Paštuolis