Civilinė byla Nr. 2-8-857/2014

(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00251-2013-5)                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 27.2.; 116.1.

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 14 d.

Biržai

              Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovei J. L., atsakovių J. L. ir J. C. (V) atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovėms J. L. ir J. C. (V) bei atsakovių J. L. ir J. C. (V) priešieškinį ieškovei V. M. ir

              Nustatė:   

              Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tarp žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką taip, kaip nustatyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ paruoštame žemės sklypo plane; uždrausti atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų trukdoma bendro naudojimosi takais; priteisti jai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovės priešieškiniu prašo nustatyti 0,0765 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip: a) ieškovė V. M. į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą „3“, esantį už ūkinio pastato „MN“, pateks iš savo namo pusės bendru keliu – įvažiavimu, einančiu nuo K gatvės iki ūkinio pastato, pažymėtu 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „4“, pro garažo šiaurinę pusę; b) atsakovės neprieštarauja, kad ieškovė V. M. patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą „3“, esantį už ūkinio pastato „MN“, esant būtinumui bei savo nuožiūra ir už savo asmenines lėšas, įsirengs tvoroje vartelius; c) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti aplink atsakovėms nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, pažymėtą 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „MN“, išskyrus šio pastato šiaurinę pusę, pro kurią galės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; d) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti nuosavybės teise priklausančiu takeliu einančiu žemės sklypo plane pažymėtu „1“; e) kiemą įvažiavimą 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane pažymėtą „4“ palikti šalims naudotis bendrai; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1981 metų rugsėjo mėnesio. 1992 metų sausio mėnesi buvo padaryti žemės sklypo geodeziniai matavimai su bendrasavininkių sutikimais ir parašais. Visi naudojosi bendrais takais ir niekas nesikeitė. Po sutuoktinio mirties prasidėjo nesutarimai su atsakove, negalėjo patekti nei į savo malkinę, nei į žemę. Jai reikalingas tiesioginis įvažiavimas į jai priklausantį žemės sklypą ir malkinę. Atsakovių pasiūlytas naudojimosi variantas pažeidžia jos teises, nes ji negali karučiu parsivežti malkų, nes malkinė stovi šonu, ten yra 30 – 40 cm gylio įduba, anksčiau ten buvo ieškovės dėžė anglims laikyti, eidamas gali paslysti ir susižeisti. Ji tik nori laisvai patekti į savo žemės sklypą, naudodamasi taku atsakovei nekenkia. Jai priklauso antras namo aukštas. Jei bus nustatyta prašoma naudojimosi tvarka konfliktų išvengs. Į teismą kreipėsi, nes nebegalėjusi pakęsti susidariusios padėties – rišami vartai, pjudomas šuo, statomos įvairios barikados. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

              Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės užsakymu paruoštą žemės sklypo planą, kuriame yra nurodyta naudojimosi tvarka.  Bendrai pažymėtos visos teritorijos indeksu 4. Ši teritorija apima įvažiavimą į kiemą, apėjimą aplink gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, ginčo takas, kuris eina aplink 40 kvadratinių metrų   atsakovei priskirta asmeniškai naudotis žemės sklypą, nuo gyvenamojo namo. Išilgai garažo iki pat atsakovei asmeniškai paskirto žemės sklypo. Sutartimi šalys yra susitarusios dėl naudojimosi tvarkos raštu.1994-02-15 d. buvo paruoštas žemės sklypo dalių naudojimosi planas. Tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi ir dar anksčiau, kada buvo namų valda valdoma kelių savininkų. Ta pati naudojimosi tvarka buvo patvirtinta ir privatizuojant žemės sklypo dalis, kurioje buvo nurodyta kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis bendrai bendrasavininkai.    Šalys nebegali susitarti dėl naudojimosi tvarkos, kuri buvo nustatyta raštu. Notarinio patvirtinimo ir teismo priimto sprendimo dėl tokio susitarimo nėra. Pagrindinis ginčo takelis yra įrengtas stacionarus, seniai nusistovėjęs, seniai ieškovės naudojamas patekimui į jai asmeninės nuosavybės teise naudojamo žemės sklypo dalį. Tokia tvarka turi būti toliau priverstinai vykdoma. Realių pokyčių dėl ko reikėtų keisti nusistovėjusią tvarką nėra. Aplink ūkinį pastatą, priklausantį 2 bendrasavininkėms, turi teisę vaikščioti ir bendraturčiai. Darant susitarimus šitas ginčo takas ir buvo pažymėtas nes dalis teritorijos turi būti bendra ir ji eina aplink statinius kuri yra bendroji nuosavybė. Siūlė pakeisti nusistovėjusią tvarką atsakovei, neliktų bendro naudojimo tako, bet atsakovė patvirtino, kad yra įrengtas stacionarus takas, nusistovėjusi bendro naudojimo tvarka. Nenorėdami griauti nusistovėjusios tvarkos reiškia ieškinį tam, kad nustatyti naudojimosi tvarką kuri yra išlikusi nuo senų laikų. Civilinių teisių stabilumas, naudojimosi tvarkos stabilumas, kurį reikia užtikrinti teismo sprendimu, kuris būtų priverstinai vykdomas.  Šalys žinos kaip tinkamai naudotis priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovė kito plano nėra parengusi, sako, kad tik išlaikyti tą pačią naudojimosi tvarką, pricipus, plotus, tik neleisti ieškovei naudotis dalimi bendro ploto.  Reikalavimas negali būti tenkinamas. Jei ieškovei būtų uždrausta naudotis tam tikromis dalimis bendro ploto, kuris šiai dienai yra priskirtas prie bendro naudojimo ploto, kistų jos turimos idealiosios dalies santykis su asmeniškai ir bendrai naudojama nuosavybe. Proporcingai idealiajai daliai kiekviena iš šalių naudojasi ir asmeniškai sklypo dalimi. Tokia pati proporcija išlaikyta ir bendruose plotuose, tai tokia proporcija sugriūtų. LAT yra pasisakęs, kad naudojimosi tvarka turi maksimaliai atitikti idealiajai nuosavybės daliai. Jei tokia proporcija būtų pažeista, tai reikštų savininko teisių pažeidimą ir jei savininkas paėmus negali naudotis tam tikra dalimi kuria įstatymas suteikė, kaip savininkui jam turi būti kompensuojama.  Atsakovė jokio kompensavimo mechanizmo nesiūlo. Priešieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovei nepateikus kitų naudojimosi tvarkos variantų, lieka prie to, kad reikalinga išsaugoti tą naudojimosi tvarką, kuri yra, kad turėtų teismo galią ir kad ja būtų galima priverstinai vykdyti, kol šalys ateityje nustatys kitą tvarką. Prašo tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

              A. J. L. teismo posėdyje paaiškino, jog ji negali laikyti nei vištų, nei šuns, nes ieškovė vaikšto pro jos pastatus ir viską draudžia. Buvo kilęs konfliktas dėl to, kad ieškovei įkando šuo. Ieškovė pasamdė matininkę, kuri vaikščiojo po kiemą, kokiu tai pagaliu išmatavo taką, ūkinį pastatą be jokio leidimo ar sutikimo. Nuotraukose matomos malkos yra jos. Su ieškove santykiai yra įtempti. Planus pasirašė, planas yra amžinas. Nesutinka su jokiais pakeitimais, nesutinka sumažinti jai naudojimuisi tenkančios dalies tam, kad ieškovei praplatėtų praėjimas. Susitarimas privatizuojant žemę dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tinka, viskas gerai. Tegu lieka naudojimosi tvarka, kokia buvo anksčiau. Kerštas prasidėjo anūkui negavus palikimo. Vadovaujasi planu 34 metus, nesutinka su pertvarkymais, nes kai turės nuosavybę nebleis išeiti iš kambario. Nenori parengti savo naudojimosi žemės sklypu plano.

              Atsakovių atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad ieškinys pareikštas su 2 kertiniais reikalavimais, nustatyti naudojimosi tvarką pagal paruoštą ieškovės planą ir uždrausti laikyti ant bendro naudojimosi takų daiktus, statyti užtvaras ir t.t.   Pagal ieškovės pateiktą planą ir jos pasisakymą ieškovė nori vaikščioti visais bendro naudojimo praėjimais, takais, įvažiavimais. Plane visi nubrėžti takai, įvažiavimai yra bendro naudojimo, kol kas. Naudotis pagal CK 4.81 str. bendraturčiai  nekilnojamaisiais daiktais turi tarpusavio susitarimu pagal nusistatytą tvarką, atsižvelgiant į savo turimą dalį bendrosios nuosavybės teise, tačiau  jei iškilo neaiškumas naudojimosi tvarka nustatoma tam, kad  būtų išvengta konfliktinių situacijų. Bendrosios dalinės nuosavybės turėtojai negali naudotis  tinkamai bendrąja daline nuosavybe ir tinkamai įgyvendinti savo teisių į tą bendrąją dalinę nuosavybę.  Ieškovė patvirtino, kad kylančių konfliktų reikia nusistatyti bendrą naudojimosi tvarką. Tai kam ta tvarka, jei ji nori ir toliau taip vaikščioti. Tokia naudojimosi tvarka būtų labai ydinga. Reikia išspręsti ieškinį su priešieškiniu taip, kad šalys mažiau konfliktuotų. Matininkė pasakė, kad takelis dėl kurio naudojimosi kyla konfliktas yra 80 cm. pločio. Matininkė pasakė, kad praėjimas tarp garažo šiaurinio kampo ir V priklauso žemės sklypo 29 kvadratinių metrų  yra 80 cm. Vadinasi yra analogija. Tai kodėl ieškovė negali pravažiuoti takeliu tarp ūkinio ir jos malkinės. Ieškovė išėjusi iš namo nuo gatvės pusės, gali bendru įvažiavimu nueiti ir pasukti ties ūkinio pastato dešine puse į šiaurinę pusę, pravažiuoti 80 cm, pravažiavimu 2 m, 1 m pločio. Tačiau ieškovė nori vaikščioti atsakovės takeliu. Ūkinis pastatas priklauso 2 bendrasavininkams, atsakovėms. Atsakovės prišieškinyje nurodė, kad norėtų naudotis tik šituo takeliu  kuris praeina pro atsakovės V nuosavybes teise priklausančius žemės sklypelius.  Visi takeliai ribojantis su pastatais ir ieškovei priklausančiu žemės sklypu yra 50 cm. Dėl nurodytos duobės ieškovė nepateikė duomenų, kad negali pravažiuoti. Atsakovė nepateikė savo pasiūlymo plano, nes dėl sklypelio ribų ginčo šiai dienai nekyla, kad nedidinti bylinėjimosi išlaidų, galima pasinaudoti ieškovės planu, ką atsakovė ir daro siūlydama kitokį variantą.    Kyla ginčai dėl praėjimų.    Priešieškinys atitinka šiai dienai faktinę situaciją. Praėjimas pagal ūkinį pastatą nuo šiaurinės dalies yra 2 m, praėjimas tarp malkinės ir ūkinio pastato- 80-90 cm. Su karučiu visada bus galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ginčo takelis turi būti paliktas naudotis atsakovėms. Prašo tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl to nesutariama – ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Įstatymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu  visiems bendrasavininkiams būdu. Bet kuris turto savininkas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu  tvarką (CPK 5 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

B. N. turto registro duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –žemės sklypas) ir gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype, bendrasavininkiai (b.l. 6-7), t.y. minėtą nekilnojamąjį turtą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.1, 2d.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 258/765 žemės sklypo dalys, atsakovei J. C. (V) nuosavybės teise priklauso 74/255 žemės sklypo dalys, atsakovei J. L. nuosavybės teise priklauso 19/51 žemės sklypo dalys.

Dėl ieškinio reikalavimų

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sąlygos lemiančios atidalijimo galimybę natūra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje ir toks reikalavimas šioje byloje nereiškiamas. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią, o tai reiškia, kad daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu dėl to nesutariama, kilusį ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši taisyklė taikytina ir siūlant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus. Kasacinis teismas teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje atkreipė teismų dėmesį, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str. Jo 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi šalių valdomu žemės sklypu tvarką pagal UAB „Topkonas“ 2013-03-20 projektą.

Atsakovės pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip: a) ieškovė V. M. į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą „3“, esantį už ūkinio pastato „MN“, pateks iš savo namo pusės bendru keliu – įvažiavimu, einančiu nuo K gatvės iki ūkinio pastato, pažymėtu 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „4“, pro garažo šiaurinę pusę; b) atsakovės neprieštarauja, kad ieškovė V. M. patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą „3“, esantį už ūkinio pastato „MN“, esant būtinumui bei savo nuožiūra ir už savo asmenines lėšas, įsirengs tvoroje vartelius; c) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti aplink atsakovėms nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, pažymėtą 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „MN“, išskyrus šio pastato šiaurinę pusę, pro kurią galės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; d) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti nuosavybės teise priklausančiu takeliu einančiu žemės sklypo plane pažymėtu „1“; e) kiemą įvažiavimą 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane pažymėtą „4“ palikti šalims naudotis bendrai. Tokia atsakovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka šalių turimų idealiųjų žemės sklypo dalių bendroje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo planas atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, realiai valdomas žemės sklypo ir jo idealiąsias dalis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė J. L. nepageidauja, kad žemės sklypo dalys būtų paskirstytos kitaip nei nurodyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane (b.l. 19). Atsakovė J. L. pageidauja, kad būtų nustatyta jos pageidaujama naudojimosi žemės sklypu tvarka, tam, kad ieškovė negalėtų vaikščioti takais, einančiais pagal jos langus. Tačiau tai iš esmės pažeistų ieškovės teisėtą interesą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia namo dalimi. Tai yra ieškovė negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės teisių ir prižiūrėti gyvenamąjį namą, jį remontuoti, atlikti kitokius darbus, susijusius su šiuo gyvenamuoju namu. Teismo nuomone, ieškovės pateiktame projekte realiųjų dalių paskaičiavimo projektas iš esmės atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje. Ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas nereikalaus iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą, kad užtikrinti realų ir patogų naudojimąsi juo, naudojimasis gali būti įgyvendinamas neatidėliojant. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu, pagal 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo planą yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo tenkintinas, o priešieškinys atmetamas.

              Ieškovė taip pat prašo uždrausti atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų trukdoma naudotis bendro naudoji takais. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, praeityje buvo iš atsakovės pusės sudaryta kliūčių naudotis praėjimo takais, kuriais bendrasavininkiai naudojosi pagal tarp jų nusistovėjusią tvarką. Tačiau tuo metu naudojimosi tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta. Teismas pateiktą (b.l. 13) Žemės sklypo ir ūkio pastatų, esančių Biržų m., Kaštonų gatvėje Nr. 56, naudojimosi tarp bendrasavininkių L. J. ir L. R. planą vertina kritiškai, nes aiškiai matyti, jog už L. R. pasirašo „L“, vardas neįskaitomas. Pažymėtina, kad teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendrasavininkų bendram naudojimuisi skirtus plotus bendrasavininkai naudoja bendru sutarimu, t.y. bendram naudojimui skirtuose žemės sklypo plotuose laiko daiktus, stato kiemo ar kitokius statinius, atlieka požeminių komunikacijų įrengimo darbus. Šiuo metu pagrindo manyti, kad atsakovės ateityje nesilaikys nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CK 1.5str. 1d., 1. 138 str.). 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), 100 Lt plano parengimo išlaidų UAB „Topkonas“ (b.l. 14), 400 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 17-18), fotonuotraukų parengimo išlaidų – 11 Lt (b.l. 89), 200 Lt UAB „Topkonas“ konsultavimo ir atvykimo į teismo posėdį išlaidų (b.l. 19), viso 855 Lt. Ieškovė taip pat prašo priteisti vykimo pas advokatą išlaidas ir pateikia kuro įsigijimo čekius. Kuro įsigijimo čekiuose nurodytos pinigų sumos teismas nelaiko pagrįstomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovė nenurodo, kokiu atstumu vyko ir kokias kuro sąnaudas patyrė.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 50 %, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovių priteistina po 213,75 Lt (855x50%:2) bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 88 str., 93 str.).

A. J. L. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti: 100 Lt už teisines konsultacijas, 100 Lt už pareiškimų notarui paruošimą, 200 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Lt už tripliko parengimą, 900 Lt už priešieškinio parengimą, 300 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (b.l. 19). Atmetus priešieškinį atsakovei J. L. nepriteistinos iš ieškovės priešieškinio parengimo išlaidos bei žyminis mokestis. Už suteiktas teisines paslaugas, atsiliepimo parengimą, tripliko parengimą, advokato dalyvavimą teismo posėdyje atsakovei J. L. priteistina 400 Lt ((800 x 50%) CPK 93 str., 98 str.).

Atsakovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 19) nurodo, kad patyrė 100 Lt pareiškimų notarui ruošimą. Šie dokumentai teismui nėra pateikti, todėl šių išlaidų teismas nelaiko būtinomis bylinėjimosi išlaidomis ir nepriteisia (CPK 88 str. 1d. 9p.).

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92, 96 str.).  Kadangi atsakovėms tenka mažiau nei po 10 Lt procesinių dokumentų išlaidų, šios išlaidos nepriteisiamos.

              Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270  straipsniais, LR CK 2.39, 2.40, 2.42 straipsniais, teismas             

              Nusprendė:

              Ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką taip, kaip nustatyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ paruoštame žemės sklypo plane.

Ieškinį dalyje dėl uždraudimo atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų trukdoma naudotis bendro naudojimo takais atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovių J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. C. (V), a.k. (duomenys neskelbtini) po du šimtus trylika litų 75 ct V. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus litų J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniolika litų 61 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

          Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Dainius Strautininkas