Civilinė byla Nr. e2-313-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01373-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.1; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė akcijų kainai nustatyti ir civilinė byla sustabdyta, civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. N. ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Logichema“ dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“ akcijų pardavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1316-392/2024 nusprendė ieškovo A. T. ieškinį patenkinti ir įpareigojo atsakovą V. N. parduoti ieškovui A. T. 400 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Logichema“ (toliau – ir bendrovė) akcijų, nuosavybės teise priklausančių atsakovui V. N., už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.118 straipsnio 1 dalimi, teismas, procesiniu sprendimu įpareigojęs atsakovą parduoti ieškovui turimas UAB „Logichema“ akcijas, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų įmonės akcijų kainą.

4.       Šalys pateikė savo siūlomų ekspertų sąrašus (kiekviena po 10 ekspertų kandidatūrų), iš kurių prašė skirti ekspertą, kuriam būtų pavesta nustatyti akcijų kainą.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertę Jurgitą Banytę nustatyti 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Logichema“ akcijų kainą 2024 m. gruodžio 31 d. datai. Teismas bylą sustabdė iki teismo ekspertė pateiks teismui ir šalims rašytinę ataskaitą dėl akcijų kainos.

6.       Teismas įvertino, kad ieškovas pateikė savo siūlomų 10 kandidatų ekspertų sąrašą, iš kurio prašė skirti bet kurį ekspertą.

7.       Atsakovas nesutiko, kad akcijoms įvertinti būtų paskirtas bent vienas ieškovo nurodytas ekspertas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį verslo eksperto kvalifikacijos reikalavimas yra realizuojamas, pirmiausia, renkant ekspertus iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo. Atsakovas nurodė, kad jam yra priimtinas bet kuris teismo ekspertų sąraše įrašytas ekspertas, todėl teismui pateikė visų teismo ekspertų, turinčių reikiamą kvalifikaciją atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (verslo vertinimą) sąrašą (10 kandidatų) ir prašė teismo skirti ekspertus iš šio sąrašo.

8.       Ieškovas nurodė, kad pasinaudodamas CK 2.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise išbraukti iš kitos šalies sąrašo penkis ekspertus dėl bet kokių priežasčių, iš atsakovo nurodyto sąrašo išbraukė penkis atsakovo siūlomus ekspertus. Prašė iš atsakovo siūlomų ekspertų sąrašo pavesti akcijas įvertinti teismo ekspertams Jurgitai Banytei arba Donatui Ploniui.

9.       Teismas pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl konkrečių ekspertų paskyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į teismo ekspertų sąrašą įrašytos ekspertės Jurgitos Banytės kandidatūra priimtina abiem bylos šalims, pavedė jai įvertinti akcijų vertę.

10.       Teismo sprendimas dėl priverstinio akcijų pardavimo įsiteisėjo 2024 m. spalio 24 d. Teismo vertinimu, ekspertės nurodyta akcijų vertinimo 2024 m. pabaigoje data yra galima, kadangi, baigus bendrovės ūkinės veiklos metus, surenkama informacija apie jos veiklą, parengiami finansiniai dokumentai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas V. N. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1587-392/2025 dėl UAB „Logichema“ akcijų kainos nustatymo sustabdyti iki bus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2-615-562/2025 ir Nr. e2-571-614/2025. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Byla turėjo būti sustabdyta iki teismo ekspertizės paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.  

11.2.                      Apeliantas civilinėje byloje dėl UAB „Logichema“ akcijų pardavimo prašė stabdyti nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dėl to, kad teisme buvo nagrinėjamos kitos bylos, kuriose nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę bendrovės akcijų kainos nustatymui: 1) Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-615-562/2025 pagal atsakovo V. N. ieškinį bendrovei ir ieškovui dėl UAB „Logichema“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimo (toliau – veiklos tyrimo byla); ir 2) Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-571-614/2025 pagal ieškovės UAB „Logichema“ ieškinį atsakovams UAB „Unihanza“, UAB „Golden Consulting Group“ dėl žalos, padarytos 2019 – 2023 m. laikotarpiu, atlyginimo (toliau – žalos atlyginimo byla). Teismas apelianto prašymus atmetė, tačiau nagrinėjamoje byloje dėl akcijų kainos nustatymo teismas turėjo ne teisę, bet pareigą iki pradėdamas procesinius veiksmus akcijų kainai nustatyti sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėtos įvardytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos.

11.3.                      Veiklos tyrimo byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo A. T. neteisėtų veiksmų, kurie tiesiogiai įtakoja ir nagrinėjamoje byloje vertinamų akcijų kainą. Atsakovas paminėtoje byloje pateikė argumentus ir rašytinius įrodymus, kad ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, perkelia bendrovės vykdomą veiklą į kitą jo kontroliuojamą įmonę UAB „Pigmentų technologijos“, bendrovės pinigus leidžia faktiškai negautoms paslaugoms. Taip ieškovas mažina bendrovės turtą ir pajamas, kartu ir jos verslo (akcijų) rinkos kainą. Skundžiama nutartimi paskirtai teismo ekspertei atliekant bendrovės akcijų kainos vertinimą pagal bendrovės būklę 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsižvelgiant į bendrovės turto sumažinimą atsakovo neteisėtais veiksmais, bus pažeista teisė akcijas parduoti už sąžiningą kainą. 

11.4.                      Apelianto poziciją dėl privalomo bylos sustabdymo iki teismo eksperto skyrimo patvirtina suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose – Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21/2007 (atskirojo skundo 7.1 papunktis) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-327-464/2016 (atskirojo skundo 7.2 papunktis).

11.5.                      Žalos atlyginimo bylos išnagrinėjimo rezultatas yra reikšmingas akcijų kainai nagrinėjamoje byloje. Jei Vilniaus apygardos teismas tenkintų bendrovės ieškinį žalos atlyginimo byloje, bendrovei iš atsakovių UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ būtų priteistas 2 293 819 Eur žalos atlyginimas, dėl to ženkliai padidėtų bendrovės turtas, kartu ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių akcijų vertė. Šioje proceso stadijoje ekspertas negalės įvertinti bendrovės reikalavimo pagrįstumo ir jos turto balanso padidėjimo. Vėliau žalos atlyginimo byloje bendrovei priteisus 2 293 819 Eur, apeliantas nebeturėtų galimybės atgauti akcijų kainų skirtumo ir taip būtų pažeista priverstinio akcijų pardavimo instituto numatyta akcininko teisė akcijas parduoti už sąžiningą kainą.

11.6.                      Skundžiama nutartis prieštarauja aktualiai teismų praktikai. Veiklos tyrimo ir žalos atlyginimo bylose nustatytos bendrovės turto padidėjimo arba sumažėjimo aplinkybės turės prejudicinį ryšį bendrovės akcijų kainos nustatymui nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi naudojasi CPK 334 straipsnio 3 dalyje numatyta teise į atskirąjį skundą įtraukti motyvus dėl ankstesnių teismo sprendimų atmesti apelianto prašymus neteisėtumo ir nepagrįstumo.

12.       Ieškovas A. T. ir trečiasis asmuo UAB „Logichema“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Apeliantas teigdamas, kad byla turėjo būti stabdoma ankstesnėse proceso stadijose, de facto (faktiškai) siekia revizuoti neskundžiamus teismo procesinius sprendimus. CPK nenumato galimybės apskųsti nutartį, kuria atsisakyta sustabdyti bylą. Tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai, todėl ji nėra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl tokio pobūdžio teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, šioje reikalavimų dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas, kaip negalimas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, CPK 334 straipsnio 1 dalis).

12.2.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė apie bylos (ne)stabdymą ankstesnėse proceso stadijose iki bus išnagrinėta juridinio asmens veiklos tyrimo byla ir žalos atlyginimo byla. Dėl to atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su bylos stabdymu CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, negali būti šio atskirojo skundo objektu, todėl neturi būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo.

12.3.                      Atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta veiklos tyrimo byla ir žalos atlyginimo byla, pareikštą atsiliepime į ieškinį nagrinėjamoje byloje, jau išsprendė pirmosios instancijos teismas sprendimu išnagrinėjęs šalių ginčą. Apeliaciniame skunde dėl šio sprendimo apeliantas pakartojo tapačius argumentus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2024 padarė išvadą, kad žalos atlyginimo byla neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, be to, pažymėjo, jog akcijų vertę nustato teismo paskirtas ekspertas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto kasacinį skundą.  

12.4.                      Apelianto atskirajame skunde cituojamų dviejų nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingi, todėl to jo cituojama teismų praktika nėra precedentas šiai bylai (atskirojo skundo 7.1 ir 7.2 papunkčiai). Nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia faktinė bei procesinė situacija: klausimas dėl apelianto įpareigojimo parduoti akcijas yra išnagrinėtas bei teismo sprendimas įsiteisėjęs. Klausimas, ar tenkinti reikalavimą priverstinai parduoti akcijas, atsižvelgiant į bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo rezultatus, nekyla, nes yra jis išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nėra teisinio pagrindo sustabdyti bylą dėl kitos bylos – juridinio asmens veiklos tyrimo.

12.5.                      Ginčai dėl priverstinio akcijų pardavimo nagrinėjami dviem etapais: 1) pirmiausia išsprendžiamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovą parduoti akcijas; 2) kokia turėtų būti akcijų kaina (šio klausimo tikslais teismas paskiria ekspertą). Nagrinėjamu atveju apeliantas jau įpareigotas parduoti akcijas, o priverstinio akcijų pardavimo klausimas apskritai yra nesusijęs su juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo klausimu. Bendrovės akcijų kaina nustatoma 2024 m. gruodžio 31 d. – konkrečiai vertinimo datai. Vėlesni įvykiai, įskaitant teisme nagrinėjamų bylų rezultatus, šiam vertinimui įtakos neturi – akcijų kaina nustatoma pagal vertinimo dieną buvusias aplinkybes ir bendrovės finansinę būklę. Į kokias aplinkybes teismo paskirtas ekspertas turi atsižvelgti sprendžia tik ekspertas.

12.6.                      Pažymėjo, kad byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo dar tik sprendžiamas klausimas, ar tenkinti apelianto ieškinį, kuriuo prašoma pradėti tyrimą, bet pats tyrimas nevyksta. Be to, bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-615-562/2025) sustabdė iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

12.7.                      Akcijų kainos nustatymas grindžiamas bendrovės finansine būkle konkrečiu vertinimo momentu, o būsimi ar galimi teismų sprendimai žalos atlyginimo byloje ar kiti panašūs veiksniai yra tik galimi įvykiai, kurių ekonominės pasekmės nėra žinomos. Vertinant akcijų kainą svarbūs bendrovės finansiniai rodikliai, jos būklė, veiklos perspektyvos.

12.8.                      Ekspertizė, kaip bylos sustabdymo pagrindas, priskirtas prie fakultatyvių pagrindų (CPK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę ir dalyką yra akivaizdu, kad kitokia proceso eiga, nei bylos sustabdymas, šioje byloje neįmanoma. Vienintelis šios bylos nagrinėjimo dalykas – bendrovės akcijų kaina vertinimo dieną (2024 m. gruodžio 31 d.), o įstatymas tokios kategorijos bylose nustato privalomą ekspertizę. Kol ekspertas nepateikė išvados, byloje procesinio sprendimo dėl jos esmės priėmimas negalimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinę bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo pagrindo 

14.       Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apeliantas nagrinėjamu atveju siekia revizuoti neskundžiamus teismo procesinius sprendimus, kuriais teismai atsisakė tenkinti apelianto prašymus sustabdyti civilinę bylą apelianto nurodytu pagrindu – iki bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos. Teigia, kad nutartis atsisakyti sustabdyti bylą nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl šioje reikalavimų dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, CPK 334 straipsnio 1 dalis).

15.       CPK 165 straipsnis numato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.  

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo sustabdyta iki byloje bus nustatyta akcijų, kurias atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas parduoti CK 2 knygos II dalies IX skyriaus (priverstinis akcijų (teisų, pajų) pardavimas) nustatyta tvarka, kaina (paskirta ekspertizė akcijų kainai nustatyti). Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdyta byla dėl paskirtos ekspertizės akcijų kainai nustatyti.  

17.       Be minėto atskirojo skundo reikalavimo, atskirajame skunde apeliantas teikia prašymą, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, civilinę bylą sustabdyti kitu pagrindu, t. y. kol įsiteisės teismo sprendimai nagrinėjamose kitose civilinėse bylose. Iš esmės atskirasis skundas grindžiamas argumentais, susijusiais būtent su šiuo atskirajame skunde nurodytu civilinės bylos sustabdymo prašymu.

18.       Bylos medžiaga patvirtina, kad civilinės bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo procese apeliantas buvo pareiškęs procesinį prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos veiklos tyrimo byla ir žalos atlyginimo byla, kurios, apelianto vertinimu, susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau teismai prašymo netenkino. Šiuo atveju nenustatyta, kad apeliantas atskiruoju skundu iš tiesų siekia revizuoti įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus.

19.       Atskiruoju skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo paskirta ekspertė akcijų kainai nustatyti bei dėl paskirtos ekspertizės civilinė byla sustabdyta. Pažymėtina, kad nutartis, kuria paskirta ekspertizė akcijų kainai nustatyti yra neskundžiama, o skundžiama tik nutarties dalis, kuria byla sustabdyta. Teisė į apeliaciją buvo realizuota CPK 165 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ši faktinė situacija neatitinka CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nutraukti apeliacinį procesą.

20.       Atskirajame skunde apelianto išsakyti argumentai ir atskirojo skundo reikalavimas sudaro byloje siekio sukurti kitus, apelianto pageidaujamus, procesinius teisinius padarinius regimybę. Tačiau kiekviena proceso šalis, realizuodama jai suteiktą procesinę teisę, yra laisva formuluoti reikalavimus teismui ir nurodyti argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Subjektyvus kitos proceso šalies atskirajame skunde išsakytų argumentų vertinimas nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos apeliacijos objekto. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas sustabdyti civilinę bylą joje nurodytu pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių 

21.       Nustatyta, kad ieškovas A. T., kuris yra UAB „Logichema“ akcininkas (jam priklauso 60 proc. bendrovės akcijų) ir vadovas, civilinėje byloje Nr. e2-1316-392/2024 pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. N. parduoti jam 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Logichema“ akcijų (40 proc. bendrovės akcijų), nuosavybės teise priklausančių atsakovui V. N., už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą; paskirti nepriklausomus teismo ekspertus (turto vertintojus) prašomoms parduoti UAB „Logichema“ akcijoms įvertinti.

22.       Atsiliepime į jam pareikštą ieškinį atsakovas prašė sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Prašymą atsakovas grindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Logichema“ veiklos tyrimo byla ir žalos atlyginimo byla. Vilniaus apygardos teismas žodine nutartimi 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje prašymo sustabdyti civilinę bylą netenkino ir 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės.

23.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantas nurodė, kad egzistuoja pagrindas civilinę bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo sustabdyti tuo pačiu faktiniu pagrindu – iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtos veiklos tyrimo byla ir žalos atlyginimo byla. Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė procesinį prašymą sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu.

24.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2024 išnagrinėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Be to, nutartyje konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis paremtas ieškinio reikalavimas dėl priverstinio akcijų pardavimo, gali būti savarankiškai nustatytos ir įvertintos nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1448-562/2024 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo baigtis galės turėti įtakos išperkamų akcijų vertei, todėl netenkino prašymo sustabdyti civilinę bylą.

25.       Apeliantas kasaciniame skunde dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties be kitų reikalavimų išdėstė argumentus dėl to, kad, jo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesustabdė bylos iki bus išnagrinėtos kitos susijusios civilinės bylos. Tokią savo procesinę poziciją grindė argumentais, analogiškais išsakytiems ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų atrankos kolegija 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatavo, kad kasacinio skundo argumentais nebuvo pagrįsta, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nebuvo pagrįstas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų atrankos kolegija 2025 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti iš naujo pateiktą apelianto kasacinį skundą ir konstatavo, kad jame keliami tie patys teisės klausimai, kaip ir ankstesniame kasaciniame skunde, kurį buvo atsisakyta priimti.

26.       2024 m. gruodžio 30 d. apeliantas civilinėje byloje pareiškė prašymą sustabdyti civilinę bylą ir sprendimo skirti ekspertus priėmimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl UAB „Logichema“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimo (3 t., b. l. 3–6). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. teisėjo rezoliucija prašymą sustabdyti civilinę bylą atmetė.

27.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1316-392/2024 bylos dalį dėl ekspertų UAB „Logichema“ akcijų kainai nustatyti paskyrimo išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje (3 t., b. l. 35–36). 2025 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1587-392/2025 sustabdė civilinę bylą iki teismo ekspertė pateiks teismui ir šalims rašytinę ataskaitą apie UAB „Logichema“ akcijų kainą 2024 m. gruodžio 31 d. datai. 

Dėl bylos sustabdymo pagrindų 

28.       Civilinės bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

29.       CPK išskiria privalomus pagrindus civilinei bylai sustabdyti (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius, suteikiančius teismui teisę civilinę bylą sustabdyti (CPK 164 straipsnis).

30.       CPK 164 straipsnio 2 punktas numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju būtent šiuo pagrindu ir buvo sustabdyta civilinė byla – iki teismo ekspertė pateiks teismui ir šalims rašytinę ataskaitą apie UAB „Logichema“ akcijų kainą 2024 m. gruodžio 31 d. datai. (t. y. bus atliktas ekspertinis vertinimas dėl akcijų kainos).  

31.       CK 2.115 straipsnio 1 dalis numato, kad CK 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvio teisės, juridinio asmens akcijos (pajai), priklausančios juridinio asmens dalyviui (toliau – akcijos (teisės, pajai), kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. Teismas, patenkinęs ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų (teisių, pajų) kainą (CK 2.118 straipsnio 1 dalis). Kai ekspertai pateikia ataskaitą dėl akcijų (teisių, pajų) kainos, teismas turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo (CK 2.119 straipsnio 1 dalis). Kai įsiteisėja teismo nutartis dėl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti ieškovo nuosavybėn akcijas (pajus), o ieškovas turi priimti akcijas (pajus) ir sumokėti nustatytą kainą (CK 2.120 straipsnio 1 dalis).

32.       Vadovaujantis pacituotu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad po to, kai Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1316-392/2024 dėl priverstinio akcijų pardavimo įsiteisėjo byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti atsakovą V. N. parduoti ieškovui A. T. 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Logichema“ akcijų, nuosavybės teise priklausančių atsakovui V. N., už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą, teismas turėjo pareigą inicijuoti priverstinai parduodamų akcijų kainos nustatymo procedūrą – paskirti ekspertus, kurie nustatytų bendrovės akcijų kainą. Skundžiama nutartimi būtent tokia procedūra ir buvo inicijuota bei išspręsta.

33.       Atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymėta, kad ekspertizės paskyrimas byloje yra alternatyvus bylos sustabdymo pagrindas (CPK 164 straipsnio 2 punktas), taikytinas tokiais atvejais, kai nėra galimybės nagrinėti bylos iki ekspertai pateiks savo išvadas. Nagrinėjamu atveju iki teismo nutartimi paskirtos ekspertės rašytinės išvados apie priverstinai parduodamų akcijų kainą gavimo byloje negalima atlikti kitų procesinių veiksmų. Teismas priverstinai parduodamų akcijų kainą nustato ekspertų pateiktos ataskaitos dėl akcijų kainos pagrindu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu.   

1.       Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde neišsakė jokių argumentų dėl šios bylos sustabdymo pagrindo nebuvimo (teismo teisės sustabdyti bylą, paskyrus ekspertizę) ar netinkamo teismui nustatytos pareigos nustatyti parduodamų akcijų kainą realizavimo proceso. Pirmosios instancijos teismo išvadą sustabdyti bylą iki teismo ekspertė pateiks teismui ir šalims rašytinę ataskaitą dėl akcijų kainos apeliantas kvestionuoja nurodytais argumentais dėl, jo nuomone, teismo pareigos sustabdyti bylą kitu pagrindu – teigia, kad byloje egzistavo pagrindas sustabdyti civilinę bylą ne CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu, o CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki bus išnagrinėtos kitos, jo vertinimu, susijusios civilinės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir žalos atlyginimo. Tokią savo poziciją grindė argumentais apie šių bylų tarpusavio sąsajas.  

2.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde išsakė argumentus dėl bylos sustabdymo visiškai kitu pagrindu, t. y. kol bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos, dėl kurio pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakė ir tokiu pagrindu bylos nesustabdė. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. teisėjo rezoliucija atmetė apelianto 2024 m. gruodžio 30 d. byloje pareikštą prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta bendrovės veiklos tyrimo byla, apeliantas kito prašymo, dėl kurio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs pasisakyti skundžiamoje nutartyje, neteikė.

3.       Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

4.       Visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

5.       Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020 49 punktas).  

6.       Proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar papildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atskirajame skunde išdėstymas neatitiktų CPK įtvirtintų apeliacijos procesą reglamentuojančių normų paskirties, nes tai reikštų apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tokiais aspektais, kurių nenagrinėjo ir netyrė pirmosios instancijos teismas. 

7.       Apeliantas pirmosios instancijos teisme nepareiškė naujo reikalavimo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėtos kitos, jo vertinimu, susijusios bylos. Visi apelianto pareikšti prašymai bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo išnagrinėti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino apelianto argumentų, nurodytų atskirajame skunde, jie nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme.

8.       Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų ir reikalavimo civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumo.

9.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl bylos sustabdymo iki ekspertizės išvados pateikimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

10.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo esant pagrindą civilinę bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė