Civilinė byla Nr. 2S-2046-324/2010;
(Proceso Nr. 2-05-3-14367-2010-4);
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė;
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir
Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo
P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20564-375/2010
pagal P. R. R. ir V. S.
R. ieškinį atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios
apribojimo ir globėjų skyrimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Kauno miesto
apylinkės teismas, tenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iki bus priimtas galutinis sprendimas
dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo civilinėje byloje Nr.
2-20564-375/2010 uždraudė matytis atsakovui P. D. su
sūnumi J. D. Laikinąją apsaugos priemonę pritaikė
įvertinęs tai, jog vaikas atsakovo, kaip tėvo, kol kas visiškai nepažįsta, su
juo nėra bendravęs nuo pat savo gimimo, tarp jų per tokį trumpą laikotarpį
nesusiformavo ir negalėjo susiformuoti įprastiniai vidiniai tėvo ir vaiko
emociniai ryšiai, vaikas dėl vos prieš mėnesį įvykusios savo motinos mirties
bei dėl baimės būti išplėštam iš savo įprastinės aplinkos, kurioje juo
rūpinamasi, kurioje jis jaučiasi saugus, neabejotinai yra patyręs didelį stresą
ir išgyvenimus, atsakovo vaiko akivaizdoje išsakyti neigiami atsiliepimai apie
mirusią mamą taip pat įtakoja vaiko psichologinės būsenos pablogėjimą (CK 3.65
straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, CPK 144, 145 straipsniai).
Atskiruoju
skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Byla neteisminga
Kauno miesto apylinkės teismui. Nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo ir jo nepilnamečio
sūnaus J. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys
neskelbtini). Ieškinio priėmimo rezoliucijos data yra 2010 m. rugpjūčio 27
d., globa tuo metu atsakovo nepilnamečiui sūnui nebuvo paskirta, todėl ieškinys
turėjo būti paduodamas pagal atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus deklaruotą
gyvenamąją vietą (CPK 401 straipsnio 1 dalis). Teismingumas pagal ieškovo
pasirinkimą negalėjo būti taikomas, nes ieškinio priėmimo dieną ieškovas nėjo
globėjo pareigų.
Atsakovui
nepranešta apie jo atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Ieškovai,
žinodami apie atsakovo mokėtus 1300 Lt alimentus, siekia atsakovo nepilnamečio
sūnaus globos tikėdamiesi iš jos pasipelnyti.
Nepagrįstai
vadovautasi santuokos nutraukimo teisenos pagrindais pagal CK 3.65 straipsnio 1
dalį. Santuoka tarp P. D. ir pilietės D.
D. nutraukta 2001 m. birželio 5 d. Ieškovai yra atsakovo nepilnamečio
sūnaus seneliai, su jais atsakovas santuokoje nebuvo. Teismas, nepilnamečių
vaikų valdžios atžvilgiu suteikdamas prioritetines teises seneliams, o ne
tėvui, neteisėtai traktuoja giminystės sampratą.
Neatsižvelgta,
kad teismas nebuvo nustatęs atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl
motinai geranoriškai neleidžiant sūnui bendrauti su tėvu, ryšys tarp jų
nutrūko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba dešimt metų negynė atsakovo nepilnamečio
sūnaus teisės bendrauti su tėvu.
Neįvertinta, kad
apie nepilnamečio sūnaus motinos ligą, jos mirtį kartu gyvenę seneliai R.
atsakovui, kaip nepilnamečio sūnaus tėvui, nepranešė, bandydami tai nuslėpti.
Ieškovai pradėję atsakovo sūnų vadinti M. ir siekdami pakeisti jo pavardę į
senelio pavardę „R.“, nori sunaikinti atsakovo nepilnamečio sūnaus kilmės
ištakas. Tai yra atsakovo nepilnamečio sūnaus ir atsakovo, kaip tėvo, teisių
pažeidimas. Mirus motinai, Kauno m. apylinkės teismo 2001 m. liepos 18 d.
nutarimas (civilinė byla Nr. 2-10306) tapo įvykdytas, o visos teisės ir
pareigos į sūnų J. D. atiteko tėvui (CK 3.155-3.160
straipsniai).
Neatsižvelgta,
kad atsakovas yra nepriekaištingos reputacijos, našlys, neteistas, turi pastovų
gerai apmokamą darbą (dirba VšĮ Šiaulių ligoninėje neurochirurgu ir chirurgu),
gyvenamą vietą Šiauliuose (keturių kambarių butą, 87 kv. m.) ir Vilniuje (trijų
kambarių butą, 64 kv. m.), neturi žalingų įpročių, yra sveikas. Dėl to
atsakovas turi puikias sąlygas pasirūpinti sūnumi, mirus motinai. Savo norą
rūpintis nepilnamečiu sūnumi išreiškė 2010 m. liepos 30 d. pareiškimuose Vaiko
teisių apsaugos kontrolierei E. Žiobienei ir Kauno m. savivaldybės
administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai pagal mirusios motinos
deklaruotą gyvenamąją vietą. Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių
apsaugos skyrius vaiko senelius R. nepagrįstai nukreipė psichologo
konsultacijoms, nes psichologo konsultacijoms reikia siųsti sūnų ir tėvą.
Psichologo konsultacijų metu atsakovas dalyvavo kaip stebėtojas ir pastebėjo,
jog sūnus su juo nebendrauja, tačiau vykdo bet kokius senelio R. nurodymus. Tai parodo senelių R. iš anksto
tendencingai kuriamą neigiamą įtaką atsakovo nepilnamečiui sūnui tėvo
atžvilgiu.
Atsakovas buvo
apšmeižtas, nurodant, kad jis visiškai ignoruoja atitinkamų institucijų
rekomendacijas. Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos
skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendime Nr. 19-2-2776 nurodyta, kad
atsakovas ateityje turi visas galimybes perimti savo globon nepilnametį sūnų.
Byloje nėra duomenų, kad kitos institucijos būtų išreiškusios savo nuomonę.
Pritaikyta
laikinoji apsaugos priemonė jau sukėlė teisines pasekmes atsakovo atžvilgiu.
Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad atsakovo
nepilnametis sūnus liko be abiejų tėvų globos ir nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d.
nustatė jam laikinąją globą. Dėl to nukentėjo atsakovo ir jo nepilnamečio
sūnaus teisėti interesai.
Prašo nutartį
panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą ieškovai prašo nutarties nekeisti. Nurodo, jog byla yra
teisminga Kauno miesto apylinkės teismui, nes Kauno m. savivaldybės
administracijos Aleksoto seniūnijos pažyma patvirtina, jog J.
D. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Čia jis
gyvena daugiau nei 10 metų. Be to, Kauno m. savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu likusiam be tėvų globos J. D. nustatyta laikinoji globa ir ieškovai yra paskirti jo
globėjais. Ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
nepranešus atsakovui, atsižvelgę į paties nepilnamečio vaiko prašymą apsaugoti
jį nuo tėvo ir nuo jam visiškai nesuprantamų tėvo galimų veiksmų bei gindami
vaiko interesus. Teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo
klausimą, atsižvelgė išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti
kuo saugesnę, stabilesnę aplinką iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pagal
CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą, laikinoji apsaugos priemonė gali būti
laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinųjų apribojimų nustatymas.
Atsakovas CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdė daugiau nei 10
metų. Jei vaiko motina ar kitas asmuo pažeidė jo teises ir trukdė jam tinkamai
vykdyti tėvo pareigas, atsakovas turėjo kreiptis į teismą. Atsakovo pareigos,
numatytos CK 3.165 straipsnyje, perkėlimas Vaikų teisių apsaugos tarnybos
skyriui neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja
įstatymams. Atsakovas neturi buto Vilniuje. Šis butas įregistruotas jo tėvo J. D. vardu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina,
kad vaikų interesus ginančios institucijos siūlė tėvui atsižvelgti į vaiko
norus, jo interesus, į tai, kad vaikas gedi po mamos mirties, kad nėra jokio
tarpusavio ryšio tarp tėvo ir sūnaus, siūlė atsižvelgti į šias aplinkybes ir
tėvui neskubėti, tačiau atsakovas to nepadarė.
Atskirasis
skundas iš dalies tenkintinas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas
taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), ir kuria
siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas
nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos
priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai,
kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir
rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui
aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo
sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų
turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems
interesams atsirasti.
Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių
vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios
įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar
įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti
vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti
fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti
į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų
apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad,
sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko
teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiūrima
nutartimi uždrausdamas atsakovui matytis su sūnumi, netinkamai pritaikė CPK
normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, reikalavimus.
Dėl to galėjo būti pažeistos nurodytosios Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos.
CPK 148
straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo išnagrinėjimo tvarka, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali
būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali
grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba
padarys jų taikymą nebeįmanomą. Apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, apie prašymo nagrinėjimą
nepranešęs atsakovui ir to nemotyvuodamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
teismas, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nuspręsdamas tik
ieškovų nurodytų aplinkybių pagrindu, nesant atsakovo atsikirtimų dėl pareikšto
prašymo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados nagrinėjamu
klausimu, negalėjo išsamiai įvertinti, ar, atsakovui matantis su vaiku,
pastarojo interesai yra pažeidžiami (CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 1
dalis). Dėl netinkamo CPK 148 straipsnio nuostatų taikymo laikinųjų apsaugos
priemonių parinkimo ir paskyrimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
P. R. R. ir V. S. R. pareikšto
ieškinio dalykas – tėvystės teisių apribojimas, J. D. nuolatinės
globos ieškovams nustatymas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas 10 metų
nevykdė tėvo pareigų auklėti vaiką, tarp atsakovo ir jo sūnaus nėra susiformavę
jokie tėvo ir sūnaus santykiai. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti
pareikštų reikalavimų įvykdymą ieškovui palankios bylos baigties atveju ( CPK
144 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamos bylos ieškiniu pripažįstama, kad pagal CK
3.195 str., 3.180 str. 3 dalies nuostatas ieškovų reikalavimo patenkinimo
atveju atsakovui išliktų teisė matytis su vaiku. Tuo vadovaujantis teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas
atsakovui matytis su sūnumi yra kraštutinė priemonė, taikytina, tik nustačius
ypatingai žalingą tėvo elgesio poveikį vaikui. Vien ta aplinkybė, kad, tėvams
gyvenant skyrium, atsakovas ilgą laiką vengė auklėti vaiką, savaime nesudaro
pagrindo uždrausti jam matytis su vaiku.
Pirmosios
instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę pritaikė įvertinęs tai, jog
vaikas atsakovo, kaip tėvo, kol kas visiškai nepažįsta, su juo nėra bendravęs
nuo pat gimimo, tarp jų per tokį trumpą laikotarpį nesusiformavo ir negalėjo
susiformuoti įprastiniai vidiniai tėvo ir vaiko emociniai ryšiai. Kauno miesto
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m.
rugpjūčio 13 d. raštuose Nr. 19-2-2772, Nr. 19-2-2776 (b. l. 24, 60)
konstatuota, kad su psichologo pagalba būtina sukurti tėvo ir sūnaus ryšį.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. pažymoje dėl P. D. skundų tyrimo Nr. 25-2010/1-170/1-201 (b. l. 102-109)
taip pat rekomenduota tėvui neskubėti pasiimti sūnų pas save gyventi, o
pirmiausiai sukurti ryšį su sūnumi konsultuojantis pas psichologą, pažinti savo
sūnų, po truputį supažindinti jį su gyvenamąja vieta Šiauliuose. Įvertinus šias
vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, sutiktina su atskirojo skundo
argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos
priemonė – draudimas atsakovui matytis su vaiku – trukdytų formuotis tėvo ir
sūnaus ryšiui.
Apylinkės
teismas būtinybę uždrausti atsakovui matytis su sūnumi motyvavo ir tuo, kad
vaikas dėl vos prieš mėnesį įvykusios savo motinos mirties bei dėl baimės būti
išplėštam iš savo įprastinės aplinkos, kurioje juo rūpinamasi, kurioje jis
jaučiasi saugus, neabejotinai yra patyręs didelį stresą ir išgyvenimus. Iš
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodytos
psichologės R. P. konsultacijos matyti, kad motinos mirtis
vaiką labai traumavo, reikia laiko išgyventi šią netektį, o tam reikia
suaugusio žmogaus, kuris būtų jam artimas, pagalbos. Anot psichologės, vaiko
gedėjimo procesas yra natūrali būsena, kuri gali tęsti metus laiko ir ilgiau,
reikia žiūrėti, koks bus tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys, todėl klausimo dėl
vaiko perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą sprendimas atidėtinas ilgesniam laikui
(b. l. 103). Šios rekomendacijos neduoda pagrindo manyti, kad draudimas
atsakovui matytis su sūnumi yra būtina vaiko baimės likvidavimo sąlyga, o
atsakovo nesimatymas su sūnumi gali padėti vaikui susitaikyti su motinos
mirtimi ir sumažinti dėl to patirtą stresą. Priešingai – psichologė siūlo
stebėti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį.
Ieškovai savo
prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kitų aplinkybių, motyvavo
tuo, kad vaiko akivaizdoje atsakovo išsakyti neigiami atsiliepimai apie mirusią
mamą įtakoja vaiko psichologinės būsenos pablogėjimą. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios
instancijos teismas, nurodomą faktą laikydamas vienu iš laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo pagrindų, turėjo vertinti šios aplinkybės įrodymo
pakankamumą.
CK 3.157
straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tėvai
yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, tėvų teisės ir pareigos
vaikams yra išimtinės. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Vaiko teisių
konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3
straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte ir 11 straipsnyje įtvirtinta principinė
vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad būtent tėvams tenka
pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. Tėvai, atlikdami šias
pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis). Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata,
kad išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik
išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis
teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas
(siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo
priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Pirmosios
instancijos teismas, nuspręsdamas, jog iki galutinio teismo sprendimo priėmimo
yra tikslinga uždrausti atsakovui matytis su sūnumi, nenurodė, kokius vaiko
interesus apsaugotų pritaikytoji laikinoji apsaugos priemonė.
Teisėjų kolegija
sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas, skirdamas
laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies nepagrįstai vadovavosi CK 3.65
straipsniu. Šiame straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės
taikytinos civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, tačiau vien ši aplinkybė
nesudaro pagrindo nuspręsti dėl ginčo klausimu priimtos nutarties neteisingumo.
Teismui nutarus taikyti vaiko interesus atitinkančią laikinąją apsaugos
priemonę, ji parinktina iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto laikinųjų
apsaugos priemonių sąrašo, pagal analogiją taikant ir CK trečiojoje knygoje numatytas
laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip nepagrįstą
teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą dėl bylos neteismingumo
Kauno miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 401 straipsnio 1 dalį bylas dėl tėvų
valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama
apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Iš Kauno miesto
savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010 m. rugsėjo 16 d. pažymos
apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2010-47746-PD)-1270 matyti, jog J. D. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini),
čia jis gyveno visą laiką nuo gimimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti bylos
teismingumo taisyklių pažeidimą.
Kiti atskirojo
skundo argumentai susiję su šalių ginčo išsprendimu iš esmės, todėl teisėjų
kolegija jų nevertina.
Įvertinusi
apeliacine tvarka peržiūrėto klausimo išsprendimui aktualias bylos aplinkybes,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant maksimalios vaiko interesų
apsaugos, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems
asmenims ir turint vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ginčo klausimu
(CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto apylinkės teismui netinkamai
pritaikius pastarąją procesinės teisės normą, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis
panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą
iš dalies patenkinti.
Panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Kolegijos
pirmininkė Virginija
Gudynienė
Kolegijos
teisėjai Galina
Blaževič
Nijolia
Indreikienė