Administracinė byla Nr. N575-2671/2011
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00770-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažino L. P. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas L. P. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. spalio 20 d., 18 val. 50 min., Statybininkų gatvėje esančio namo kieme, Anykščių mieste, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį „Honda Civic“ atbuline eiga ir atsitrenkė į už jos stovėjusį „Rover“ automobilį bei jį apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos ji pasišalino apie tai nepranešusi policijos pareigūnams. Pažymėjo, kad L. P., aiškindama apie įvykio aplinkybes, nurodė, jog 2010 m. spalio 20 d. vakare iš gyvenamo namo kiemo važiavo į Kurklius, kieme vairavo automobilį atbuline eiga, nepastebėjo už jos stovėjusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė, o išlipusi apžiūrėjo automobilius, apgadinimų nematė, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Konstatavo, jog L. P. kaltė padarius pažeidimą buvo įrodyta jos atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojos E. P. ir nukentėjusiojo D. B. paaiškinimais bei pažyma apie asmens baustumą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į L. P. padaryto pažeidimo pobūdį, jos asmenybę bei tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o per metus ji buvo bausta administracine tvarka.
II.
L. P., nesutikdama su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 20 – 22), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti bei į teismo posėdį iškviesti ją, K. M., specialistą V. S., vyr. postinį A. S. ir patrulį N. P.. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas ją padarius pažeidimą, nutarimą priėmė neatsižvelgęs į ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatas, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina jai pareikšto kaltinimo. Pažymi, jog 2010 m. spalio 20 d., apie 18 val. 50 min., ji kartu su K. M., kuris ją moko vairuoti, automobiliu, pažymėtu „M“ skiriamuoju ženklu, išsirengė važiuoti į Kurklių kaimą ir protokole nurodytomis aplinkybėmis atsitrenkė į greta stovėjusį lengvąjį automobilį „Rover“. Teigia, jog iš karto po to ji įjungė avarinę automobilio signalizaciją ir išlipo pasižiūrėti, ar nėra apgadintos transporto priemonės, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl palaukusi 10 minučių, per kurias joks žmogus, galėjęs nurodyti, kam priklauso „Rover“ automobilis, neatėjo, todėl ji nuvažiavo į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatą, kuriame ir pranešė apie šį įvykį. Teigia, jog tokiais savo veiksmais ji nepažeidė nei vieno Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) numatyto reikalavimo. Mano, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į protingumo ir teisingumo kriterijus bei pažeidė tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose ir Konstitucijoje garantuojamą asmens nekaltumo prezumpciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
L. P. administracinė nuobauda – 4000 litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo – buvo paskirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuri inter alia numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, L. P. neneigia to, jog ji vairuodama automobilį, kurio vairuoti teisės nebuvo įgijusi, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau savo kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ginčija tuo, jog savo veiksmais ji nepažeidė nei vieno KET numatyto punkto reikalavimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia L. P. pozicija nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, jog jos kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.
Atkreiptinas dėmesys, jog eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui reguliuoja KET XXX skyrius. Šiame skyriuje esantis KET 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Išnagrinėjus administracinės bylos medžiagą, darytina neabejotina išvada, kad L. P. minėtos pareigos nevykdė. Tai pripažino ir ji pati, savo pirminiame rašytiniame paaiškinime nurodydama, jog iš eismo įvykio vietos ji nepranešusi policijai pasišalino (b. l. 6). Tuo tarpu tas L. P. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad ji apie eismo įvykį pranešė, po įvykio nuvažiavusi į policijos komisariatą, vertintinas kritiškai, nes iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 9) matyti, kad į policijos komisariatą ji prisistatė policijos pareigūnui įvykio vietoje jau apklausus įvykį mačiusią liudytoją E. P. ir šiai nurodžius, jog į automobilį „Rover“ atsitrenkęs automobilis gali priklausyti K. M., kuris, kaip nustatyta, yra apeliantės sugyventinis. Pridurtina, jog kritiškai teisėjų kolegija vertina ir tą L. P. teiginį, kad jokių „Rover“ automobiliui padarytų apgadinimų ji nepastebėjo, nes bylos duomenimis buvo užfiksuota, jog ji po smūgio į kitą automobilį buvo išlipusi apžiūrėti galimų apgadinimų, ko neneigė ir ji pati, todėl spręstina, kad nubrozdintą kitos transporto priemonės bamperį ji pastebėti turėjo, ir privalėjo suvokti savo veiksmais kitam asmeniui priklausančiai transporto priemonei padariusi turtinės žalos.
L. P. apeliaciniame skunde taip pat išsakė norą dalyvauti teismo posėdyje, bei prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti jos nurodytus liudytojus. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, L. P. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
L. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas