Civilinė byla Nr. e2A-55-459/2022
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00763-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6.; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Omega Invest Ou apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Omega Invest Ou ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 300,00 Eur kredito sumą, 553,24 Eur palūkanas, 59,70 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 21,00 Eur žyminis mokestis ir 275,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2015 m. liepos 15 d. atsakovė ir UAB „Creditstar Lithuania“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 207057, pagal kurią atsakovei suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas, numatant jo gražinimo datą – 2015 m. lapkričio 19 d. 2019 m. vasario 12 d. raštu pradinis kreditorius informavo perleidžiamus skolininkus (įskaitant ir atsakovę) apie 2019 m. kovo 2 d. sutarties nutraukimą. 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Creditstar Lithuania“ įsigijo reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 207057. Reikalavimo perleidimo dienai – 2018 m. gruodžio 28 d., negrąžintas paskolos likutis pagal Sutartį sudarė 300,00 Eur, nesumokėtos palūkanos 235,59 Eur. Viso atsakovės skola sudaro 535,59 Eur. Atsakovei laiku negražinus paskolos, ieškovas paskaičiavo 858,30 Eur kompensuojamąsias palūkanas už 927 dienų laikotarpiu: 2018 m. gruodžio 29 d. – 2021 m. liepos 12 d. (300 Eur x112,65 proc. (sutartyje numatytos metinės palūkanos)/369 d. ir x 927 d.). papildomai už 927 dienų laikotarpį paskaičiuoti 139,08 Eur delspinigiai, po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ieškovui atiko kelis dalinius mokėjimus, iš viso sumokėdama 620,00 Eur, kuriais buvo padengta dalis delspinigių ir palūkanų, todėl atsakovės skolą ieškinio teikimo dieną sudaro 912,94 Eur: 300 Eur negrąžintas kreditas, 553,24 Eur palūkanos ir 59,70 Eur delspinigiai. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį, bei 275 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso patyrė 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo teigimu, reikalavimo teisės perleidimo dieną 2018 m. gruodžio 28 d. pradiniam kreditoriui atsakovė buvo skolinga 300,00 Eur negražinto kredito ir 235,59 Eur nesumokėtų palūkanų, viso 535,59 Eur. Po reikalavimo teisės perleidimo ieškovė savo iniciatyva toliau skaičiavo palūkanas ir delspinigius už 927 dienas, pritaikant bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą – 112,65 proc., ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ieškovui sumokėjo 620,00 Eur sumą. Ieškovas nepagrįstai iš atsakovės prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kadangi dėl jų dydžio ir skaičiavimo šalys nesitarė. Atsakovė sutinka, kad būtų skaičiuojami delspinigiai, tačiau ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas ir delspinigius. Atsakovei už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnyje 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną (300,00 Eur + 73,56 Eur) x 0,05% x 180 d. = 33,62 Eur. Todėl atsakovės įsiskolinimą sudarė 300,00 Eur paskolos suma, 73,56 Eur pelno palūkanos, 33,62 Eur netesybos, iš viso 407,18 Eur. Atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 620,00 Eur, t. y. 212,82 Eur daugiau nei atsakovė turėjo mokėti ieškovui. Ieškovės prašomos priteisti 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kurių 75,00 Eur už pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse įtvirtintų leistinumo reikalavimų, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra susijusios su byla.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Omega Invest OU atsakovės R. K. naudai 1 330,00 Eur jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai teismo sprendime nurodyti motyvai.
4. Teismas nustatė, kad atsakovei sumokėjus dalį įsiskolinimo 620,00 Eur, ieškovas padengė 79,35 Eur dalį delspinigių ir 540,65 Eur dalį palūkanų. Likusią 300,00 Eur kredito, 553,24 Eur palūkanų ir 59,70 Eur delspinigių sumą prašė priteisti iš atsakovės.
5. Ieškovo skaičiavimu mokėjimo (pelno) palūkanas sudaro 73,56 Eur palūkanos pagal grafiką ir 162,03 Eur mokėjimo palūkanos. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – 73,56 Eur, kurios atitinka ir bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą – 112,65 proc. (Sutarties specialiųjų sąlygų 8 punktas). Ieškovas mokėjimo palūkanų 162,03 Eur sumą skaičiuoja jau pasibaigus sutarties laikotarpiui (po paskolos grąžinimo termino pabaigos – 2015 m. lapkričio 19 d.), laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Ieškovas po paskolos grąžinimo termino taip pat apskaičiavo 858,30 Eur kompensuojamąsias palūkanas už 927 dienų laikotarpį: nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. liepos 12 d., (300 Eur x112,65 proc. (sutartyje numatytos metinės palūkanos) / 369 d. ir x 927 d.).
6. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2015 m. lapkričio 19 d., nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kurios nagrinėjamu atveju, kaip numatyta šalių sudarytoje sutartyje, sudarė 73,56 Eur sumą. Teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai pagal sutartį priskaičiavo 162,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, jas skaičiuojant už naudojimąsi kredito suma jau po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje (2015 m. lapkričio 19 d.), t. y. viršijant sutartine teise ginamas lūkesčio intereso ribas.
7. Teismas darė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.). Ieškovas kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoja remdamasis sutarties specialiosiomis sąlygomis Nr. 2, kuriose 112,65 proc. palūkanų skaičiavimas po sutarties pasibaigimo dienos – 2015 m. lapkričio 19 d. nenumatytas. Esant minėtoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai laikotarpiu po sutarties termino pasibaigimo (2015 m. lapkričio 19 d.) skaičiuoja palūkanas, remdamasis sutarties specialiosiomis sąlygomis Nr. 2, jas laikant kompensuojamosiomis palūkanomis ir tuo pačiu papildomai reikalaujant iš atsakovės už prievolių nevykdymą/netinkamą vykdymą ir delspinigių (netesybų).
8. Atsakovės įsiskolinimą ieškovui reikalavimo perleidimo metu sudarė 300,00 Eur negrąžinto kredito suma ir 73,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos. Kaip teisingai skaičiuoja atsakovė, atsakovei pradelsus įvykdyti skolinę prievolę pradinei kreditorei, o vėliau ir ieškovui, pagal sutarties 9.1 punkto nuostatas, taikant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, už 180 dienų laikotarpį, skaičiuojami 33,62 Eur dydžio delspinigiai: ((300,00 Eur + 73,56 Eur)x0,05))x180 d.=33,62 Eur (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
9. Teismas konstatavo, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovės įsiskolinimą sudarė 300,00 Eur negrąžinto kredito suma ir 73,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat pagrįstai skaičiuojami 33,62 Eur delspinigiai, iš viso bendra skolos suma sudarė – 407,18 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuo 2019 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ieškovui sumokėjo 620,00 Eur sumą. Ieškovas, nesant šalių susitarimo, be teisėto pagrindo skaičiuojant šalių susitartas 112,65 proc. dydžio metines palūkanas po paskolos grąžinimo termino, t. y. po sutarties termino pabaigos, nepagrįstai atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė, kaip nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Atsakovei ieškovui sumokėjus 620,00 Eur sumą, t. y. iš esmės permokėjus įsiskolinimą ieškovui 212,82 Eur suma, laikytina, kad atsakovė skolą ieškovui, pagal 2015 m. liepos 15 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 2017057, ir visas iš šios sutarties kylančias palūkanas, delspinigius bei kitus mokesčius, sumokėjo.
10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiama 1 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (pagal 2021-09-01 sąskaitą – faktūrą Nr. IK-000089 – 60,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-02; pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą faktūrą – 920,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-16; pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą – faktūrą Nr. IK-000091 – 350,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-27; iš viso 1 330,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Ieškovas teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2693-1024/2021 dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą - sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki realios, teismo nustatytos sumos. Pagrindiniai apeliaciniame skunde nurodyti argumentai:
12. Pažymi, kad ši byla nėra sudėtinga ir neturi didelės įtakos tolimesnei teisės raidai bei aiškinimui. Nors formaliai Rekomendacijų maksimalūs dydžiai nėra viršyti, tenka pripažinti, kad būtini veiksmai šioje byloje buvo tik atsakovės atstovo atsiliepimo surašymas bei trumpas dalyvavimas teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Be to, ieškovo atstovo išlaidos už savo esme ir apimtimi analogiškus veiksmus šioje byloje (t. y. ieškinio surašymą, konsultacijas su klientu / ieškovu, bendravimą su atsakovės atstovu dėl galimos taikos sutarties, prašymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje surašymą ir pan.) tėra tik 200 Eur.
13. Atkreipia dėmesį, kad kitoje labai panašioje byloje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys (su dar didesniu teisinę reikšmę turinčių veiksmų kiekiu, t. y. dar ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu surašymu, dalyvavimu ilgesniame teismo posėdyje ir pan.), teismas priteisė iš ieškovo tik 250 Eur (žr. civ. bylą Nr. e2-12308-433/2021).
14. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai priteisė neproporcingas bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant bylinėjimosi išlaidas teismo nuožiūra.
15. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės R. K. naudai jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) prijungti prie bylos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus – ieškovės ir atsakovės atstovų el. Susirašinėjimą. Pagrindiniai atsiliepime nurodyti argumentai:
16. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą ir, vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą reglamentuojančiomis teisės normomis, pagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė visas jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Aptariamu atveju atmetus ieškovo ieškinį dėl materialinių teisinių reikalavimų, atsakovė įgijo procesinę teisę gauti visų jos turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą. Akcentavo, kad ieškovas, kaip savo srities profesionalas, teikdamas kreditavimo paslaugas, o taip pat perpirkdamas reikalavimo teises iš kitų kreditavimo paslaugas teikiančių asmenų, atstovaujamas profesionalaus teisininko dalyvauja ne viename tokio pobūdžio ginče, todėl suvokė ir turėjo suvokti, kad už nepagrįstų reikalavimų pareiškimą teisme, turės prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes, t. y. atlyginti visas priešingos šalies teisminio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė ir tai, kad ieškovui, kaip savo srities profesionalui yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasidomėti ir išsiaiškinti, ar atsakovė iš tiesų yra jam skolinga.
18. Akcentavo, kad pats ieškovas neginčija ir pripažįsta, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau vien dėl to, kad, pasak ieškovo, ši byla nebuvo sudėtinga, neturės didesnės įtakos tolimesnei teisės raidai ir jo paties išlaidos už suteiktas panašias teisines paslaugas yra mažesnės, atsakovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas jis laiko neproporcingomis, kurios, jo nuomone, neturėtų būti didesnės nei 250,00 Eur. Tačiau atsakovė visiškai neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Minėta, kad ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, tokiu būdu siekdamas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Jei ieškovas dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos būtų buvęs apdairesniu ir atidesniu, pasidomėjęs atsakovės jam sumokėtomis sumomis, ko ir pats niekada neneigė, atsakovei būtų nereikėję teikti atsiliepimo į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų, taip pat samdytis profesionalaus teisininko, kuris ją atstovavo viso teisminio proceso metu, dėl ko ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir patyrė visas jos ginčijama sprendimo dalimi priteistas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pažymėtina, kad, kaip tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu, atsakovė šiuo metu ieškovui yra permokėjusi 212,82 Eur sumą. Pats ieškovas ieškinyje yra pripažinęs aplinkybę, kad atsakovė jam yra sumokėjusi 620,00 Eur sumą, tačiau, siekdamas be jokio teisėto pagrindo praturtėti atsakovės sąskaita, nepagrįstai prašė teismo priteisti dar ir mokėjimo (pelno) palūkanas, susidariusias jau po sutarties grąžinimo termino, ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius, šiuos apskaičiuodamas už ilgesnį nei imperatyviai įstatyme nustatytą terminą. Akivaizdu, kad atsakovė, kaip silpnesnioji ginčo šalis (vartotojas), neturėdama teisinio išsilavinimo ir siekdama apsiginti nuo visiškai jai nepagrįstai pareikštų reikalavimų, šiuo atveju turėjo samdytis atstovą profesionalų teisininką.
20. Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, taip pat sistemingai nutyli aplinkybę dėl dar iki atsiliepimo į ieškinį parengimo vestų derybų, siekiant užbaigti bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Atsakovės atstovas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu, kreipėsi į jos atstovą dėl bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Ieškovo atstovui buvo nurodytos aplinkybės apie atsakovės atliktus mokėjimus, t. y. būtent tokios aplinkybės, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu dėl ginčo esmės, kurių ieškovas apeliaciniu skundu net nekvestionuoja. Tačiau derybos su ieškovu nutrūko, ieškovui spręsti ginčą pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas nesutikus. Taigi nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ne tik kad yra pagrįstos, proporcingos suteiktai teisinių paslaugų apimčiai ir neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, bet ir susidarė išimtinai tik dėl paties ieškovo nepagrįstai pareikšto ieškinio ir nenoro šį ginčą užbaigti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. derybų keliu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas ir priteista iš ieškovo Omega Invest OU atsakovės R. K. naudai 1330,00 Eur jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
25. Atsakovė teismui į bylą pateikė naujus įrodymus – ieškovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas.
26. Įvertinus atsakovės pateiktą naują įrodymą byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turėjo visas galimybes anksčiau nurodytą įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi ieškovė neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomo pridėti įrodymo ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
28. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
29. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys atsakovės atstovo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovės atstovas byloje atsakovei yra suteikęs tokias teisines paslaugas: parengęs penkis prašymus (du dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės, dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, dėl teismo posėdžio nuotoliniu būdu organizavimo), atsiliepimą į ieškinį, taip pat atstovavęs ieškovę teisme, kas apima pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje ir derybų su ieškove vedimą. Paminėtų atstovo suteiktų paslaugų pagrindu atsakovei buvo išrašytos šios sąskaitos: 1) 2021-09-01 sąskaita faktūra Nr. IK-000089 – 60,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-02; 2) 2021 m. rugsėjo 15 d. sąskaita faktūra – 920,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-16; 3) 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaita – faktūra Nr. IK-000091 – 350,00 Eur, kuri apmokėta 2021-09-27. Bendra išrašytų ir atsakovės apmokėtų sąskaitų vertė siekia 1 330,00 Eur sumą.
30. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad atsakovės byloje patirtos 1 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog vertinant atsakovės faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos yra gerokai mažesnės (daugiau nei tris kartus) už Rekomendacijose nustatytus galimus maksimalius dydžius (atsiliepimo į ieškinį parengimas (Rekomendacijų 8.2. punktas) (1 517,40 Eur x 2,5 x 0,8); prašymų parengimas (Rekomendacijų 8.17. punktas) (1 517,40 Eur x 0,1 x 0,8 x 5) ir atstovavimas (Rekomendacijų 8.19. punktas) (1 517,40 Eur x 0,1 x 0,8 x 4 val.), iš viso 4 127,33 Eur).
31. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, nėra didelės, yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms paslaugoms.
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o atidumas ir rūpestingumas yra bendro pobūdžio pareiga. Nagrinėjamu atveju atsakovė viso teisminio proceso metu iš esmės nesutiko su ieškovo reikalavimais. Aplinkybės, kad ši civilinė byla nėra sudėtinga ir neturi didelės įtakos tolimesnei teisės raidai bei aiškinimui bei tai, kad ieškovas savo ruožtu patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismo nevertintinos kaip paneigiančios atsakovės teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, atsakovas, kai ieškinys yra atmestas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443- 969/2017).
34. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį dėl materialinių teisinių reikalavimų, atsakovė įgijo procesinę teisę gauti visų jos turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą. Akcentuotina, kad ieškovas, kaip savo srities profesionalas, teikdamas kreditavimo paslaugas, o taip pat perpirkdamas reikalavimo teises iš kitų kreditavimo paslaugas teikiančių asmenų, atstovaujamas profesionalaus teisininko dalyvauja ne viename tokio pobūdžio ginče, todėl suvokė ir turėjo suvokti, kad už nepagrįstų reikalavimų pareiškimą teisme, turės prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes, t. y. atlyginti visas priešingos šalies teisminio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovui, kaip savo srities profesionalui yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasidomėti ir išsiaiškinti, ar atsakovė iš tiesų yra skolinga.
35. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų, kurios ir taip net kelis kartus yra mažesnės nei nustatyti rekomenduotini dydžiai, sumažinimas vien dėl to, kad jos neatitinka ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
37. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo pareikštą ieškinį, ieškovas kaip bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai ir teisėtai iš ieškovo atsakovei priteisė visas šiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus maksimalius dydžius. Apelianto apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovės naudai priteistinos 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Omega Invest OU atsakovės R. K. naudai 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Alvydas Žerlauskas