Administracinė byla Nr. I3-1793-595/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22166-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NMA, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu prašydama priteisti iš atsakovo M. N. (toliau- ir atsakovas) NMA naudai 64 535,16 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja skunde nurodo, kad NMA 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – NMA skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.
Nurodo, kad apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. BRK-412 „Dėl susidariusios skolos ir jos išieškojimo sustabdymo“.
NMA taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 3R-30(AG-464/01-2014) atmetė atsakovo skundą dėl NMA skolos sprendimo kaip nepagrįstą. Komisijos sprendimas, patvirtinantis NMA skolos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo metu yra įsiteisėjęs.
Pabrėžia, kad įrodomąją galią nagrinėjamos administracinės bylos požiūriu turi įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas NMA skolos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo faktas.
Pabrėžia, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 ir 15 punktais, negrąžinus skolos per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos (t. y. nuo 2015 m. vasario 21 d.), atsakovui pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Atsakovas M. N. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti, o jeigu prašymas bus tenkinamas sprendimo vykdymą išdėstyti 10 metų terminui.
Atsakovas nurodo, kad jam dėl padarytų pažeidimų galėjo būti taikoma iki 50 proc. dydžio sankcija, skaičiuotina nuo pagal 3 mokėjimo prašymą paramos gavėjui 2013 m. spalio 14 d. išmokėtos 222 827,00 Lt sumos, o ne apskritai trečiame etape paramos gavėjo patirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Todėl reikalavimas priteisti 64 535,16 Eur skolą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pažymi, jog pareiškėjo prašomos priteisti sumos atsakovas dėl turtinės padėties sumokėti neturi galimybės, skubus nurodytos sumos sumokėjimas sąlygotų atsakovo nemokumą, todėl prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą 10 metų laikotarpiui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepimo į prašymą argumentus. Paaiškino, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra paskaičiuota prašomų priteisti palūkanų suma, todėl prašymas turėtų būti grąžintas pareiškėjui. Be to, nurodo, kad neaiškus palūkanų skaičiavimo pradžios terminas, nes į bylą nepateiktas įrodymas, kada raštas dėl skolos susigrąžinimo buvo išsiųstas pareiškėjui bei kada jis buvo užregistruotas institucijoje. Prašo taikyti senatį dėl palūkanų priteisimo. Palaikė prašymą dėl skolos įvykdymo išdėstymo, jeigu tokia būtų priteista.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas priteisti iš atsakovo M. N. 64 535,16 Eur dydžio skolą (grąžintinas lėšas) ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2012 m. vasario 13 d. NMA ir pareiškėjas sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, taikomą 2011 m. paraiškai Nr. 3KT-KV-11-1-007139-PR001, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „M. N. kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ Nr. (duomenys neskelbtini).
2014 m. gruodžio 11 d. NMA priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“. NMA sprendime nustatė, kad dalis mokėjimų už trečio etapo darbus atlikti ne tik prieš pasirašant 2013 m. vasario 1 d. sutartį, bet ir prieš išsiunčiant kvietimą apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus trečio etapo darbams atlikti (kvietimai parašyti 2013 m. sausio 2 d.) bei prieš pasirenkant pirkimo laimėtoją. Mokėjimai, atlikti prieš pradedant viešojo pirkimo procedūras, laikomi atliktais pagal žodines sutartis, sudarytas vadovaujantis įprasta civilinių sutarčių sudarymo praktika, nesilaikant nustatytos pirkimų tvarkos. Aplinkybė, kad paramos gavėjas atliko mokėjimą dar prieš teikdamas kvietimus tiekėjams dalyvauti konkrečiame statybos darbų etape įrodo, kad realiai nebuvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai už trečiojo etapo darbus buvo atlikti dar prieš pradedant realias viešojo pirkimo procedūras, laikytina, kad pirkimas atliktas netaikant nustatytos pirkimų tvarkos, todėl trečiajame etape paramos gavėjo patirtos 342 810,77 Lt išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Pareiškėjui pritaikyta 222 827 Lt (64 535,16 Eur) paramos susigrąžinimo sankcija.
Pareiškėjas šį NMA sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 3R-30(AG-464/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 3R-30(AG-464/01-2014), buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad šis Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, yra galiojantis, todėl ir NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis ir vykdytinas.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“, 31 p. ir 32.2 p. nurodyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.
Administravimo taisyklių 153.2 p. nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“.
Paramos sutarties 5.4 p. numatyta, kad parama Paramos gavėjui suteikiama tik tada, jei Paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330. Prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigis laikydamasis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 nuostatų.
Įgyvendinimo taisyklių 35.6 p. numatyta, kad netinkamos finansuoti yra išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant pirkimo procedūrų, numatytų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse. Įgyvendinimo taisyklių 71 punkte numatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse ir paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.
Administravimo taisyklių 197.3.14 p. numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
Paramos sutarties 20.1 p. nurodyta, kad Agentūra turi teisę inicijuoti Sutarties nutraukimą ir (arba) Paramos ar jos dalies grąžinimą, Paramos neskyrimą, Paramos sumažinimą, Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 26.1–26.22 punkte.
NMA atsižvelgdama į tai, kad mokėjimai už trečiojo etapo darbus buvo atlikti dar prieš pradedant realias viešojo pirkimo procedūras, nustatė, kad pirkimas atliktas netaikant nustatytos pirkimų tvarkos, ir trečiame etape paramos gavėjo patirtas išlaidas pripažino netinkamomis finansuoti ir tuo pagrindu 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 p., vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 35.6 p. netinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas nesilaikant pirkimo procedūrų, NMA netinkamomis finansuoti pripažino išlaidas, patirtas nesilaikant pirkimo procedūrų.
Atsakovas nesutikimą su prašymu grindžia aplinkybėmis, kad jo atžvilgiu NMA netinkamai pritaikė sankciją dėl padarytų pažeidimų, nes jo vertinimu dėl padarytų pažeidimų galėjo būti taikoma iki 50 proc. dydžio sankcija, skaičiuotina nuo pagal 3 mokėjimo prašymą paramos gavėjui 2013 m. spalio 14 d. išmokėtos 222 827,00 Lt sumos, o ne apskritai trečiame etape paramos gavėjo patirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti.
NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), taikymo prasme. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – „vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“ (Grąžinimo taisyklių 3.10 p.).
Grąžinimo taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad „<...> šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“ ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžinimo taisyklių 4.2 ir 4.3 p.).
Pažymėtina, kad NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas, kartu ir paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, kurio pareiškėjas įstatymų nustatytą tvarka neskundė, todėl šioje byloje teismas neturi pagrindo kvestionuoti sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo. Pateiktame atsiliepime atsakovas nurodo tik teisės aktų – Taisyklių, Administravimo taisyklių bei Metodikos – nuostatų vertinimą dėl paskirtos sankcijos dydžio, tačiau šiuos argumentus galėjo bei turėjo nurodyti Komisijoje, kuomet buvo nagrinėjamas NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo atveju pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-2711-244/2018 (teisminio proceso numeris 3-61-3-01312-2018-1) pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo NR. BRK-1582, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo M. N. 2016 m. gegužės 18 d. prašymas perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį bei pareiškėjo reikalavo įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ paskirtos sankcijos dydį ir šią sankciją sumažinti nuo 222 827 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8410-1047/2016 pareiškėjo skundą atmetė. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą.
LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatavo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini. Taigi, remiantis išdėstytu, teismas nevertina Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo yra nustatyta atsakovo grąžintina 64 535,16 Eur suma NMA. Agentūros priimtas Sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 64 535, 16 Eur paramos lėšas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Agentūra prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2015 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžinimo taisyklių (redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) 13 punktas numato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal 14 punktą palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki: 14.1. tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; 14.2. administruojančiosios institucijos sprendimo nebetęsti grąžintinų lėšų išieškojimo priėmimo dienos – šių taisyklių 28.1 ir 28.3 punktuose nurodytais atvejais; 14.3. teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte; 14.4. teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte; 14.5. teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte.
Grąžinimo taisyklių 10 punktas įtvirtino, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 30 kalendorinių dienų nuo laiško, minėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.
Taisyklių 15 punktas nustato, kad palūkanos neskaičiuojamos arba apskaičiuotos palūkanos anuliuojamos, jeigu paaiškėja, kad skolininkas negavo šių taisyklių 9 punkte minėto administruojančiosios institucijos išsiųsto registruoto laiško, išskyrus tuos atvejus, kai jis pakeitė gyvenamąją vietą ir apie pakitusį adresą administruojančiosios institucijos neinformavo.
Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas gavo NMA 2015 m. sausio 21 d. raštą Nr. BRK-412 (3.144.), todėl nėra pagrindo taikyti Grąžinimo taisyklių 15 punktą. Atsakovo argumentai, kad neaiški rašto registravimo data laikytini teisiškai nepagrįstais, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtas raštas yra registruotas 2015 m. sausio 21 d., suteikiant jam registracijos Nr. BRK-412 (3.144.).
Tai, kad pareiškėjas prašyme nėra paskaičiavęs prašomų priteisti palūkanų dydžio nėra pagrindo netenkinti minėto reikalavimo, kadangi šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.
Atsakovo prašymas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti senatį laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis nustato penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo. Ginčo atveju minėtas terminas nėra praleistas.
Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl jis tenkintinas. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo M. N. priteistina 64 535,16 Eur dydžio skola, 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamos nuo 2015 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.
Atsakovas atsiliepime pateikė prašymą 10 metų terminui išdėstyti sprendimo vykdymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio, reguliuojančio sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-556/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017).
Ginčo atveju pažymėtina, kad atsakovas pateikęs prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą savo turtinei padėčiai pagrįsti yra pateikęs tik Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus. Įvertinus minėtą deklaraciją nustatyta, kad atsakovo šeima 2018 metais yra deklaravusi privalomo registruoti turto už 337014 Eur, piniginių lėšų 22559 Eur bei deklaravę, kad yra gavę 170175 Eur paskolų. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio pajamomis bei kokį turtą atsakovas turėjo 2019 bei 2020 metais. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie jo turtinę padėtį. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo M. N. 64 535,16 Eur dydžio skolą, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 2015 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė