Byla Nr. TS-18-359/2014

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.11.5.; 2.5.16.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 28 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių  rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei,

dalyvaujant prokurorui Jurgitai Česienei,

dalyvaujant Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos atstovui N. R.,

dalyvaujant nuteistojo R. P. atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,

nedalyvaujant nuteistajam R. P. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suteistojo R. P. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus sprendimo ir kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį R. P. lygtinio paleidimo komisijai, panaikinimo, ir

              n  u  s  t  a  t  ė:

              R. P. 1999-08-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 ir 8 p.p.,128 str. 2 d.- subendrinta bausme- laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2003-09-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 1999-08-25 nuosprendžiu nustatytos veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p.p. bei BK 144 str. numatytas veikas- bausmė nepakeista- paliktas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia nuteistajam  R. P. skaičiuojama nuo 1998-05-02. Nuo 2008-08-06 nuteistasis R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2-je valdyboje.

             N. R. P. pateikė teismui skundą, kuriuo skundžia Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, veiksmus, tai yra sprendimą 2013-05-27 Nr. 7-1060, kuriuo atsisakoma surinkti medžiagą apie nuteistąjį ir pateikti jo prašymą  Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes asmenims nuteistiems iki gyvos galvos lygtinis paleidimas netaikomas, bei Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos 2013-06-20 Nr. 2S-2591 atsakymą dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 7-1060. Prašo šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktorių atlikti jam pavestas funkcija- per 10 d. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo bei socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti. Be to nuteistojo R. P. advokatas A.Vavilovas prie skundo pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 3 d. neprieštarauja LR Konstitucijos 18 str., 21 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.-t.y. įtvirtintam teisinės valstybės principui.

               Nuteistojo R. P. skundas priimtinas ir nagrinėtinas, skundo padavimo terminas nėra praleistas, nes nuteistasis su tokiu skundu buvo kreipęsis į administracinį teismą.

               Teismo posėdžio metu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A.Vavilovas nuteistojo skundą ir savo prašymą palaikė. Jis nurodė, kad remiantis LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Atstovas nurodo, kad 2003-07-02  LR teisingumo ministro įsakymu Nr.194 „D. P. įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 325 (1) str. ir 325(3) str. nustato, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Pataisos įstaigos administracija per 10 darbo dienų nuo prašymo priėmimo pateikią jį ir socialinio tyrimo išvadą  Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Advokatas nurodė, kad tik Lygtinio paleidimo komisija gali svarstyti ir spręsti nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimus, o pataisos įstaigos administracijos funkcijos yra pateikti tokį prašymą ir medžiagą komisijai. Dėl to prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą atsisakyti pateikti nuteistojo R. P. prašymą dėl lygtinio paleidimo komisijai svarstyti ir įpareigoti tai padaryti. Be to, nuteistojo advokatas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl LR bausmių vykdymo kodekso 158 str. 1 d. 3 p. nuostatos- lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami iki gyvos galvos nuteisti asmenys- atitikties LR Konstitucijai, t.y. teisinės valstybės principui- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 21 str. 3 d., 135 str. 1 d.

             Teismo posėdžio metu Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijos atstovas N. R. prašo nuteistojo R. P. skundą ir jo atstovo advokato A.Vavilovo prašymą atmesti. Atstovas nurodė, kad asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes taip nustato įstatymas LR bausmių vykdymo kodekso 158 str. 3 p., pataisos įstaigos  vidaus tvarkos taisyklės neįpareigoja pateikti tokių nuteistųjų prašymus Lygtinio paleidimo komisijai. Pateikti tokio prašymo nėra prasmės, nes komisija negalės priimti sprendimo dėl tokio nuteistojo lygtinio paleidimo, o medžiagos apie tokį nuteistąjį surinkimas ir pateikimas Lygtinio paleidimo komisijai tik padidins darbo sąnaudas.

             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, prašo nuteistojo R. P. skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Kalėjimų departamento direktorius pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą ir prašo nuteistojo R. P. skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nuteistojo R. P. skunde nurodyti argumentai nepagrįsti. Vien jau tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ( 325-1, 325-2 punktai) reglamentuoja prašymų dėl lygtinio paleidimo padavimo terminus ir tvarką pagal LR BVK 157 str., o asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos lygtinis paleidimas netaikomas. Dėl to esant tokioms aplinkybėms, kad nuteistajam kuriam yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pataisos įstaigos administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Komisijai perduodami nagrinėti tik tų nuteistųjų prašymai, kuriems galima taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Seimas priimdamas įstatymus, šiuo atveju- BVK 138 str. 3 p. redakciją jų nuomone laikėsi Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra tik viena iš kelių nuteistųjų skatinimo priemonių, kuri taikytina atsižvelgiant į ypatingai gerą nuteistojo elgesį, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

             Prokurorė J.Česienė prašo nuteistojo R. P. skundą patenkinti dalinai. Lygtinio paleidimo prašymo pateikimo tvarką nustato pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Prašymas pateikiamas įstaigos administracijai, o ši tą prašymą prokuroro nuomone, turi perduoti nagrinėti lygtinio paleidimo komisijai, Tik komisija gali priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Siūlo įpareigoti pataisos įstaigos administraciją nuteistojo prašymą perduoti nagrinėti lygtinio paleidimo komisijai.

             N. R. P. skundas ir jo gynėjo advokato A.Vavilovo prašymas netenkintini.

             N. R. P. pateikė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijai prašymą pateikti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo. Pataisos namų administracija atsisakė nuteistojo R. P. prašymą teikti svarstyti lygtinio paleidimo komisijai ir nurodė, kad asmenims nuteistiems bausme- laisvės atėmimu iki gyvos galvos lygtinis paleidimas netaikomas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs nuteistojo R. P. skundą dėl pataisos namų sprendimo atsisakyti pateikti nuteistojo prašymą lygtinio paleidimo komisijai, skundo netenkino. Kad nustatyti ar teisėtai veikė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracija ir Kalėjimų departamento administracija, kaip vieni iš valstybinio administravimo subjektų, atsisakydami atlikti jų kompetencijai paskirtus veiksmus- atsisakydami pateikti nuteistojo R. P. prašymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos  komisijai Pravieniškių pataisos namuose- atviroje kolonijoje, kurioje šis nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, reikalinga atskleisti teisės normų, reglamentuojančių prašymo dėl lygtinio paleidimo, to prašymo pateikimo, nagrinėjimo ir  lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų įstatyme esmę.

             Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. nustato laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lygtinio paleidimo galimybę ir sąlygas, o šio kodekso 138 str. numato nuteistų asmenų sąrašą, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas.  LR bausmių vykdymo kodekso 164 str. numatyta Lygtinio paleidimo komisijų kompetencija, šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi BVK 157 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.  194  „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kuriuose yra nustatyta nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo pateikimo tvarka. Šių taisyklių 325 -2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija priima šių taisyklių 325-1 punkte nurodytus nuteistųjų prašymus likus 1 mėnesiui iki  galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nustatyto termino. Tad nuteistojo R. P. toks prašymas iš viso negalėjo būti priimtas. Pareiškėjas R. P. yra nuteistasis, kuriam paskirta bausmė- laisvės atėmimas iki gyvos galvos, dėl to akivaizdu, kad vertinant aukščiau nurodytas teisės normas (LR BVK 157, 158 ir 164 str. bei pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatas) sistemiškai, o ne atskirai kiekvieną, pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo R. P. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Nors galiojantys įstatymai ir taisyklės faktiškai nedraudžia nuteistajam iki gyvos galvos surašyti ir paduoti tokį prašymą, tačiau tokios nuteistojo  teisės formalus realizavimas faktiškai prieštarautų teisinio prasmingumo principui, yra nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti nuteistojo iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausme prašymą dėl lygtinio paleidimo nėra teisinės prasmės, nes negalės ji priimti kitokio sprendimo- kaip atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Teismas mano, kad  komisija iš viso negali tokio prašymo svarstyti, nes galiojanti imperatyvi teisės norma- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 138 str. 3 p. draudžia taikyti tokiems asmenims lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, tokiu atveju ruošiant medžiagą apie tokį nuteistąjį ir kartu su jo prašymu teikiant svarstyti lygtinio paleidimo komisijai dar be pagrindo ir tikslo bus naudojami pataisos įstaigos materialiniai ir žmogiškieji resursai. Dėl to teismas vertina, kad Pravieniškių pataiso namų-atviros kolonijos administracijos sprendimas- atsisakymas nuteistojo R. P. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą yra pagrįsti. Pataisos namų-atviros kolonijos administracija šiuo atveju neturėjo jokio teisinio privalomo pagrindo rengti dokumentus dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo ir perduoti juos su nuteistojo prašymu svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo su objektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo R. P. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę. Dėl to nuteistojo R. P. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijos 2013-05-27 Nr. 7-1060 sprendimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-06-20 Nr. 2S-2591 rašto panaikinimo netenkintinas.

            Taip pat netenkintinas nuteistojo advokato A Vavilovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 3 p. nuostatos- lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami iki gyvos galvos nuteisti asmenys- atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 21 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.- įtvirtintiems teisinės valstybės principui ir tarptautinės teisės principams bei normoms.

            Pagrindiniai nuteistojo atstovo advokato A.Vavilovo išdėstyti motyvai yra šie: vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijos Nr. (2003), Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, Europos Sąjungos Tarybos 2002-06-13 pagrindų sprendimo 2002/584/TVR Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos ir Jungtinių Tautų 1990 m. rezoliucijos Nr.45/110 dėl Jungtinių Tautų standartinių minimalių taisyklių dėl priemonių nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklių) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija bei Europos Sąjungos valstybių praktika, valstybių įstatymai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų turėtų leisti taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip pat ir nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė be galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigų šiuo metu Lietuvoje iš esmės mažai kuo skiriasi nuo mirties bausmės. Pagal dabartinį Lietuvos teisinį reglamentavimą nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos yra pasmerkti kalėjime likti iki gyvenimo pabaigos. Tai nėra humaniška, nes nuteistieji neturi jokios motyvacijos keistis teigiama linkme, įkalinimo įstaigose neįmanoma pasiekti resocializacijos tikslų, nors kriminalinė bausmė, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonė, turi specifinius tikslus: pataisymas, perauklėjimas, izoliacija, visuomenės apsauga (būdinga norminės teisės doktrinai), integracijos į visuomenę siekimas (būdingas socialinėms doktrinoms). Visi šie dalykai siejami su konkrečiu subjektu ir jam taikomais apribojimais, kas ir yra teisinės atsakomybės esmė (socialiniai, materialiniai ir kiti suvaržymai bei apribojimai). Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t.y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. Kartu atkuriama pažeista tvarka ir teisingumas. Kriminalinė bausmė turėtų derinti bausmę su žmoniškumo, pagarbos žmogui, jo orumui išsaugojimu, o bausmės tikslas būtų atkurti nusikaltimu pažeistą tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą. Reikšmingas baudžiamųjų įstatymų principas yra tas, jog juose įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, kad padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų. Nuteistieji iki gyvos galvos turi teisę į resocializaciją bei integraciją.

Prašymas netenkintinas dėl sekančių motyvų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. ir 110 str. 2 d. teismas teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Nuspręsti, ar reikia kreiptis konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, yra teismo, nagrinėjančio bylą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs ieškovo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašyme nurodytas aplinkybes ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime pareikštą nuomonę, vadovaudamasis jam įstatymo suteikta diskrecija, t.y. pagristu manymu (abejone) dėl sprendžiant individualų ginčą taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, daro išvadą, jog pagrindo būtent šioje civilinėje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl ieškovo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašyme nurodytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 1 d. 3 p. nuostatos – lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami iki gyvos galvos nuteisti asmenys – atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra, kadangi ieškovo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo teiginiai, jog šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą nuteistieji iki gyvos galvos neturi teisės į resocializaciją bei integraciją į visuomenę, jog iki gyvos galvos nuteistiems asmenims negalimas skirtos bausmės sušvelninimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neįmanomas iš esmės yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos bausmių skyrimo ir bausmių vykdymo sistema: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato įvairių galimybių sušvelninti (sutrumpinti) teismo paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę: taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų (LR BVK 157 str.); atleidžiant nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.); atleidžiant nuo visos ar dalies bausmės atlikimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo (įstatymu) priimtą amnestijos aktą (LR BK 78 str.); atleidžiant nuo visos ar dalies bausmės atlikimo pagal Lietuvos Respublikos Prezidento patenkintą malonės prašymą (LR BK 79 str.). Iki gyvos galvos nuteistiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka sušvelninus skirtą bausmę įmanomas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra tik viena iš nuteistųjų paskatinimo, bausmės sušvelninimo ir integracijos į visuomenę priemonių. Nuteistojo R. P. atstovas adv. A.Vavilovas nenurodė pagrįstų motyvų ir argumentų dėl ko Lietuvos Respublikos BVK 138 str. 3 p. nuostatos galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jo prašyme nurodyti teiginiai nepagrindė minėto įstatymo galimos neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl ieškovo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

                       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str., 362 str., teismas

n u t a r i a:

Netenkinti nuteistojo R. P. skundo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, sprendimą 2013-05-27 Nr. 7-1060 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą 2013-06-20  Nr. 2S-2591 bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktorių atlikti jam pavestas funkcijas per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pateikti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Netenkinti nuteistojo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymo šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Nutartis per 5 dienas nuo jos priėmimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Gintautas Kaulakis