Civilinė byla Nr. 2A-2466-560/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02464-2012-3

     Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6.; 82.2.2.; 121.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, trečiasis asmuo – J. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyrius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. V. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. atžvilgiu; nustatyti M. V. ir A. V. nuolatinę globą (rūpybą), jų globėju (rūpintoju) skirti trečiąjį asmenį J. D.; priteisti iš atsakovo V. V. jo nepilnamečiams vaikams M. V. ir A. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; vaikų gaunamų lėšų administratoriumi paskirti J. D.. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-11 įsakymu Nr. A27-1648 nepilnamečiams, likusiems be tėvų globos, M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) buvo paskirtas J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Vaikų motina H. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra juridinis vaikų tėvas, bet tėvystės nepripažįsta. Jo teigimu, jie kartu nebegyveno, ir jis nėra ir niekad nebuvo H. V. vaikų biologiniu tėvu, gimimo liudijime ir kituose dokumentuose jis yra įrašytas tėvu, bet tėvo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo ir vykdyti nenori. Nurodė, kad V. V. ir H. V. išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Biologinis vaikų tėvas taip pat yra miręs, tačiau nei viena iš šalių nesikreipė su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Vaikai turi vyresniąją seserį ir brolį. Brolis O. V. nuo vaikystės yra neįgalus, mokosi specialioje mokykloje. Sesuo A. V. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Ji išreiškė norą, kad brolius globotų mamos brolis J. D.. Nurodė, kad J. D. yra vedęs, turi tris vaikus. Žmona su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), vyksta santuokos nutraukimo procesas. J. D. dirba (duomenys neskelbtini), darbas pamaininis. Globėjas nori globoti mirusios sesers vaikus. Jis ir anksčiau domėjosi vaikų mokslais, vaikų motinai susirgus lankėsi mokykloje, pirkdavo reikalingas mokymo priemones, padėdavo seseriai auklėti vaikus. Vaikai nuo pat vaikystės bendrauja su dėde J., dažnai su juo praleisdavo laisvą laiką. Pažymėjo, kad jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyriaus ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo J. D. atsiliepimo į ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį nepateikė, tačiau posėdžio pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu ieškinį tenkino – neterminuotai apribojo atsakovui V. V. tėvo valdžią jo vaikų A. V. ir M. V. atžvilgiu; nustatė A. V. ir M. V. nuolatinę globą (rūpybą), jų globėju (rūpintoju) bei piniginių lėšų administratoriumi paskirdamas J. D., su kuriuo ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta; iš atsakovo V. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. V. ir M. V. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-09-11 iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nurodė, kad atsakovas V. V. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui pareiškimą, kuriame nurodė, jog A. V. ir M. V. nėra jo biologiniai vaikai ir jis sutinka, kad vaikus globotų J. D.. Pažymėjo, kad vaikų gyvenamojoje aplinkoje V. V. nebuvo laikomas A. ir M. tėvu, jų tėvu laikytas asmuo yra miręs, tačiau nurodė, kad vaikai A. V. ir M. V. gimė atsakovui būnant santuokoje su vaikų motina, todėl nenuginčijus tėvystės atsakovas yra laikomas vaikų tėvu ir jam kaip tėvui kyla visos įstatymo nustatytos tėvų teisės ir pareigos vaikams. Teismas nurodė, kad atsakovas V. V. vengia atlikti savo pareigas vaikams, todėl ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo vaikų A. V. ir M. V. atžvilgiu. Taip pat atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Nurodė, kad apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. ir M., kiekvienam vaikui po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat teismas pažymėjo, kad VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro išvada patvirtina, jog J. D. namuose švaru ir tvarkinga, A. ir M. įrengtas atskiras kambarys, kuriame yra būtinos vaikams priemonės; J. D. namų aplinka yra saugi, jo finansinė padėtis stabili, jis turi tinkamų įgūdžių suprasti savo ir kitų žmonių poreikius, savo ir vaikų interesus tenkina tinkamais būdais; globėjas tinkamai rūpinasi vaikų gerove, gali užtikrinti pilnavertį vaikų vystymąsi bei ugdymą šeimoje, taigi jis atitinka įstatymo globėjui nustatytus reikalavimus, todėl nepilnamečiams A. V. ir M. V. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jų globėju (rūpintoju) ir piniginių lėšų administratoriumi paskiriant J. D.. Taip pat vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant atsakovui. Nurodo, kad pranešimų apie teismo posėdžio laiką atsakovas negavo, nes jie buvo siųsti deklaruotos jo gyvenamosios vietos adresu, o ne faktinio buvimo vietos adresu, kuris yra jo ir darbo vietos adresas. Pažymėjo, kad atsakovo darbo vieta yra nurodyta Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, o teismas, pažeisdamas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, atsakovo darbo vietos adresu procesinių dokumentų neišsiuntė. Be to, nurodo, kad atsakovas nėra nei biologinis, nei socialinis nepilnamečių A. V. ir M. V. tėvas. Teisiškai nepilnamečių vaikų tėvu buvo įrašytas atsakovas dėl to, kad jų gimimo metu jis nebuvo nutraukęs santuokos su vaikų motina H. V.. Mano, kad teismas, turėdamas pakankamai įrodymų apie tai, jog atsakovas nėra šių vaikų tėvas, kad jų tikrasis biologinis tėvas buvo kitas asmuo (kuris ir išlaikė savo vaikus) ir kad tarp atsakovo ir vaikų nebuvo susiklostę jokie tarpusavio ryšiai, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vengė atlikti savo pareigą vaikams. Be to, atsakovo nuomone, nepilnamečiu globėju paskirtas J. D. privalėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo, o ne dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Ši aplinkybė atsakovui yra itin reikšminga, nes tokiu atveju iš atsakovo nebūtų priteistas išlaikymas.

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus atsakovui, nes neišsiuntė procesinių dokumentų jo faktinės buvimo vietos adresu, kuris yra ir jo darbo vietos adresas. Pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas gyvena būtent (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo nurodyta ir 2011 m. atsakovo surašytame pareiškime ieškovui. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos specifika lemia šios bylos siekį taikant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus kuo greičiau išnagrinėti bylą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas dėl savo aplaidumo laiku nesiėmė veiksmų tėvystės nuginčijimui. Tai, kad teismas neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą, kurioje ginami prioritetiniai vaikų interesai, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą, vadovaujantis vien formaliais pagrindais. Pažymėjo, kad apeliantas po mėnesio nuo sprendimo priėmimo padavė apeliacinį skundą, o tai leidžia teigti, kad jis laiku gavo šį sprendimą, ir tai rodo, jog jis ir anksčiau turėjo galimybę laiku gauti procesinius dokumentus. Ieškovas nesutiko su apelianto pozicija, kad paskirtas nepilnamečių vaikų globėjas privalėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes tokią teisę turi tik vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas asmuo, o nesant nuginčytam šiam faktui, išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti būtent atsakovas. Taip pat ieškovo nuomone atsakovui lieka galioti visos teisinės pasekmės, susijusios su tėvo valdžios apribojimu.

Trečiasis asmuo J. D. atsiliepimo į atsakovo V. V. apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, turtines tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas bei globos teisinius santykius. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl, kolegijos vertinimu, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečių A. V. ir M. V. motina H. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovo V. V. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o atsakovas V. V. įrašytas kaip nepilnamečių A. V. ir M. V. tėvas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po H. V. mirties buvo teigiamai įvertintos jos brolio J. D. buities sąlygos ir nustatyta, jog jis turi namą, kuris techniškai tvarkingas, vaikams sudarytos geros sąlygos, jie prisirišę prie J. D.. Vaikų brolis O. V. yra neįgalus ir mokosi specialiojoje mokykloje, o sesuo A. V. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negali broliais pasirūpinti, tačiau ji sutinka, kad brolius globotų J. D.. Vaikai su J. D. bendrauja nuo pat vaikystės, jis susirgus vaikų motinai lankydavo juos mokykloje, padėdavo seseriai juos auklėti. Kadangi atsakovas V. V. su vaikais niekada negyveno ir nelaiko savęs vaikų tėvu, po H. V. mirties Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-11 įsakymu Nr. A27-1648 likusiems be tėvų globos vaikams A. V. ir M. V. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaikų globėju (rūpintoju) paskirtas J. D..

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo teismo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, tačiau apeliacinio skundo argumentai susiję tik su atsakovo nesutikimu mokėti nepilnamečiams vaikams A. V. ir M. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Skundžiamu sprendimu be to neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu bei nepilnamečių vaikų nuolatinė globa (rūpyba) paskirta J. D., su kuriuo nustatyta ir vaikų gyvenamoji vieta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas V. V. neprieštaravo, jog vaikų globėju būtų paskirtas J. D. (b. l. 11). Taigi, apeliacinis skundas nagrinėtinas atsižvelgiant į skundo argumentus dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Pagal CK 3.183 str., priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Taip pat vadovaujantis CPK 407 str., priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vaiko laikinoji globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, nuolatinė – teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.262 str., 3.263 str.). Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotai apribojęs tėvo valdžią, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuolatinę nepilnamečių vaikų A. V. ir M. V. globą su J. D..

CK 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.195 str. nurodyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnamečių M. V. ir A. V. tėvu vaikų gimimo įrašuose įrašytas V. V.. Šie duomenys byloje nėra nuginčyti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pakankamai įrodymų apie tai, jog atsakovas nėra šių vaikų tėvas, kad jų tikrasis biologinis tėvas buvo kitas asmuo (kuris ir išlaikė savo vaikus), ir kad tarp atsakovo ir vaikų nebuvo susiklostę jokie tarpusavio ryšiai, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vengė atlikti savo pareigą vaikams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenuginčijus tėvystės fakto, atsakovas laikomas vaikų tėvu ir jam išlieka visos tėvo teisės ir pareigos vaikams (išskyrus šiuo atveju apribotas teises), dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog yra rengiamas V. V. ieškinys dėl nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. tėvystės nuginčijimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nutarties priėmimo dieną (2013-10-18) teismuose nėra gautas toks V. V. ieškinys. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nesuprantamas apelianto teiginys, jog paskirtas nepilnamečių vaikų globėjas J. D. privalėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. CK 3.151 str. 1 d. numatyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs arba ribotai veiksnūs, pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad paskirtas nepilnamečių vaikų globėjas J. D. ne tik neturėjo prievolės pareikšti teismui reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau apskritai neturėjo tokios teisės. Dėl to minėti atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinį skundą atsakovas grindžia ir tuo, kad jam nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, dėl to, apelianto nuomone, teismo sprendimas yra naikintinas. CPK 117 str. numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Pagal CPK 122 str. 1 d. procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (CPK 123 str. 1 d., 3 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį buvo siųsti atsakovo registruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai nebuvo įteikti, o teismo šaukimas grąžintas su žyma „persikraustė“ (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas 2012-12-04 nutartimi, konstatavęs, kad dokumentai nebuvo įteikti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nesant žinomai kitai atsakovo gyvenamajai vietai bei ieškovui nenurodžius kuratoriaus, leido ieškovui pranešimą apie atsiliepimo pateikimą į pareikštą ieškinį bei šaukimą į teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 40). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pasinaudoti ir kitais CPK numatytais įteikimo būdais (siunčiant procesinius dokumentus atsakovo darbo vietos adresu, per antstolius, seniūniją bei kitas būdais) ir taip užtikrinti atsakovo teisę dalyvauti teisminiame procese, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesuponuoja pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. CPK 328 str. įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais. Be to, nagrinėjama byla priskiriama šeimos byloms, kurioms nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), ši byla susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiamas vaikų išlaikymo, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, klausimas. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama taikant CPK 130 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai apeliantui negalėjo būti įteikti įprasta tvarka ir dėl jo paties veiksmų, savo gyvenamosios vietos adresą bylos duomenimis atsakovui nurodant būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, matyti, kad atsakovas pats suvaržė savo galimybes dalyvauti procese. Be to, vertinant minėto teismo pažeidimo įtaką skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti atsižvelgiama, ar atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam. Apeliantas nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme ir neįgyvendino šios savo teisės, tačiau vėliau šis pažeidimas buvo ištaisytas – jis laiku sužinojo apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir, nepraleidęs apskundimo termino, pasinaudojo teise į apeliaciją, taigi apeliantas įgyvendino savo teisę būti išklausytam, jo teisė į teisingą teismą buvo užtikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo motyvu taip pat nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutartimi tenkintas apelianto V. V. prašymas ir atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinas 144 Lt dydžio žyminis mokestis valstybės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė

        Dalia Kačinskienė

              Kolegijos pirmininkas              Dainius Rinkevičius