Civilinė byla Nr. e2-1226-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Transmeridianas“ atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ restruktūrizavimo byloje ir patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Transmeridianas“ finansinis reikalavimas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energus“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Valnetas“ (2 t., b. l. 45–58). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis palikta nepakeista (3 t., b. l. 6–23). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintas, o 2020 m. spalio 8 d., 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d. nutartimis patikslintas reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Energus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2. Pareiškėja UAB „Transmeridianas“ (toliau – ir kreditorė) pateikė prašymą atnaujinti terminą finansinio reikalavimo pareiškimui ir patvirtinti jos 38 173,50 Eur reikalavimą RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje (4 t., b. l. 75–78).
3. Prašyme nurodė, kad UAB „Energus“ (toliau – ir skolininkė) yra skolinga 38 173,50 Eur sumą. Pažymėjo, kad nors nutartis iškelti UAB „Energus“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d., tačiau kreditorė nebuvo tinkamai informuota apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir teisę reikšti finansinius reikalavimus. Skolininkės pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditorei siųsti pranešimai apie iškeltą restruktūrizavimo bylą nebuvo įteikti. Skolininkės administratorė, žinodama apie tai, kad kreditorei pranešimai apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą nebuvo įteikti, nebandė pranešimo išsiųsti pakartotinai ar elektroniniu paštu. Pareiškėjos vertinimu, toks informavimas negali būti laikomas tinkamu. Dėl kokių priežasčių kreditorei nebuvo įteikta registruota pašto siunta, kreditorei nežinoma. Kreditorės biure yra atsakingas už pašto korespondencijos siuntimą ir priėmimą asmuo, tačiau pašto kurjerio pranešimo apie registruotą pašto siuntą kreditorė nėra gavusi. Apie UAB „Energus“ restruktūrizavimą kreditorė sužinojo iš skolininkės atstovų paaiškinimų žodžiu. Kreditorė nėra susidūrusi su skolininkų restruktūrizavimu, todėl neišmanė šio proceso specifikos. Kreditorė nebuvo informuota apie finansinio reikalavimo nepareiškimo pasekmes. Kreditorė iš skolininkės atstovų po restruktūrizavimo bylos iškėlimo net kelis kartus gavusi skolų suderinimo aktus, manė, kad ji yra įtraukta į skolininkės kreditorių sąrašą, nes kreditoriai ir jų reikalavimo sumos žinomi jau ketinamai restruktūrizuoti įmonei kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o skolų derinimo aktai patvirtina, kad skolininkė pripažįsta savo skolą kreditorei. Pati skolininkė, teikdama kreditorei derinimui skolų suderinimo aktus praėjus daugiau nei metams nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolų suderinimo aktuose prie pavadinimo nenurodė, kad jos statusas „restruktūrizuojama“. Kreditorė nurodė, kad ji nepiktnaudžiauja procesu, o termino atnaujinimas neturės esminės įtakos skolininkės restruktūrizavimo procesui. Kreditorė gaudavo iš skolininkės atstovų laiškus su skolų suderinimo aktais, todėl laikėsi požiūrio, kad ji yra įtraukta į kreditorių sąrašus, o esant poreikiui atlikti kitus papildomus formalumus apie tokį poreikį ji bus informuota skolininkės restruktūrizavimo administratorės. Toks suklydimas, vertinant skolininkės siunčiamus skolų suderinimo aktus, negali paneigti kreditorės reikalavimo ir panaikinti skolininkės pripažįstamo įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atnaujino UAB „Transmeridianas“ terminą finansiniam reikalavimui pateikti RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje ir patvirtino UAB „Transmeridianas“ 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje patvirtintas UAB „Transmeridianas“ finansinis reikalavimas RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje iš „157 211,66 Eur“ į „38 172,50 Eur“.
5. Teismas nustatė, kad RUAB „Energus“ nemokumo administratorė laišką su pranešimu apie RUAB „Energus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą (nutartį apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą) išsiuntė pareiškėjai jos registruotos buveinės adresu, tokiu būdu įvykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 27 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose numatytą įpareigojimą, tačiau pranešimas pareiškėjos nepasiekė. Kadangi siųstas pranešimas pareiškėjos nepasiekė, pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą RUAB „Energus“ ir terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
6. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėja į RUAB „Energus“ nemokumo administratorę su prašymu dėl termino atnaujinimo finansiniam reikalavimui pateikti bei finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2022 m. gegužės 20 d., laikė, kad prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
7. Teismas nurodė, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, todėl teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti. Šiuo atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio nuostatos. Esant svarbioms minėto termino praleidimo priežastims, tai yra nesant įrodymų, kad kreditorė piktnaudžiavo savo teise, teismas turi teisę jį atnaujinti ir patvirtinti ar patikslinti kreditorių reikalavimus.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditorė nežinojo apie skolininkės restruktūrizavimo bylos iškėlimą, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorė šį terminą praleido akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, bei atsižvelgęs į tai, kad RUAB „Energus“ kreditorių sąrašas patvirtintas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, restruktūrizavimo planas patvirtintas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi ketverių metų laikotarpiui ir nėra įvykdytas, kad dėl kreditorės praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti būtų esminiai užvilkintos įmonės restruktūrizavimo procedūros, sprendė, jog terminas pareikšti finansinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. RUAB „Energus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir UAB „Transmeridianas“ pareiškimą dėl termino finansiniam reikalavimui RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, kadangi visiškai nepasisakė dėl apeliantės išsakytų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų argumentų, susijusių su pareiškėjos nesąžiningu elgesiu ar tuo, jog ji apie iškeltą restruktūrizavimo bylą sužinojusi ženkliai anksčiau nei teigia. Teismas motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje be pagrindo darė išvadas, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėja žinojo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, remiantis vienintele aplinkybe, kad iš pareiškėjai siųsto skolos suderinimo akto negalima nustatyti, kad apeliantė buvo restruktūrizuojama, vietoje to, kad aiškiai įvardintų pareiškėjos įrodytas objektyvias priežastis, kliudžiusias laiku jai pateikti finansinį reikalavimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadas nesiremdamas byloje dalyvaujančių asmenų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose suformuotų argumentų ir atsikirtimų ar į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, o skolininkė pateikė į bylą įrodymus, paneigiančius pareiškėjos poziciją;
9.2. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje tenkindamas pareiškėjos pareiškimą, patvirtino ženkliai didesnį nei pareiškime prašomas finansinį reikalavimą – vietoje prašomos patvirtinti 38 173,50 Eur, patvirtino 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje, todėl vien dėl šios priežasties nutartis naikintina. Be to, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje esantys įrodymai pakankami konstatuoti, jog pareiškėjai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie atsakovės restruktūrizavimo procesą, o pati pareiškėja dėl savo pačios kaltės praleidusi terminą finansiniam reikalavimui atsakovės restruktūrizavimo byloje pareikšti elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą, ką patvirtina ir pačios pareiškėjos nenuosekli bei netgi prieštaringa pozicija;
9.3. Apeliantė nurodė, kad procesinė našta įrodyti, jog kreditorė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis tenka kreditorei. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo administratorei turėjo pareikšti iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., tačiau pateikė praėjus beveik 2 metams. Visų pirma, pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis – nežinojimas, nagrinėjamu atveju, subjektyvi, t. y. nuo pareiškėjos priklausanti priežastis, o ne objektyvi priežastis, aplinkybė dėl kurios ji negalėjo tinkamai pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis teisėmis, todėl ji negali būti pripažinta svarbia. Restruktūrizavimo administratorė tinkamai įvykdė JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pareigą, išsiųsdama pareiškėjai nutartį ir pranešimą apie teisę pareikšti finansinius reikalavimus jos registruotos buveinės adresu – Giedraičių g. 85, Vilnius. Tai, jog pareiškėjai šios korespondencijos negavo, niekaip nepateisina pačios pareiškėjos pareigos pasirūpinti, kad ją pasiektų korespondencija, neįvykdymo ar, juo labiau, turėtų pateisinti pareiškėjos termino pareikšti finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje praleidimą. Pareiškėjos, kaip juridinio asmens, kuriam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai, neveikimas negali būti pateisinamas neišmanymu restruktūrizavimo proceso specifikos ar pateisinamas informacijos ar teisinių žinių stoka. Apeliantė nurodė, kad ji dar 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjai siuntė pranešimą dėl susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti suteikimo, kuriame informavo pareiškėją tiek apie tuo metu priimtą skolininkės atžvilgiu nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir apie tai, kad jeigu nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bendrovė kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šios aplinkybės, kaip ir aplinkybės, jog pranešimą pareiškėja gavo, pati pareiškėja neneigia. Antra, pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino, kad pareiškėja, gavusi skolų suderinimo aktą ir maniusi, kad ji yra įtraukta į skolininkės restruktūrizuojamos skolininkės kreditorių sąrašą, negalėjo nesuprasti, kad ji dar nėra pareiškusi paties finansinio reikalavimo;
9.4. Apeliantė pažymėjo, kad pareiškėja civilinėje byloje nepateikė duomenų, kurie pateisintų tokią ilgą termino praleidimo trukmę, dėl kurių ji negalėjo tinkamai pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Apeliantės įsitikinimu, pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, o pareiškėjos byloje nurodomos aplinkybės dėl kurių ji neva negalėjusi tinkamai pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis teisėmis vertintinos kaip subjektyvios ir nuo pareiškėjos priklausiusios priežastys.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo apeliantės atskirąjį atmesti, iš apeliantės priteisti bylinėijosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Kreditorė nebuvo informuota apie kreipimąsi į teismą dėl RUAB „Energus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pranešimas buvo siųstas kreditorei nežinomu adresu, kur niekuomet nebuvo jo buveinė – (duomenys neskelbtini). Kreditorė nebuvo informuota nei apie tai, kad skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nei apie tai, kad nustatytas terminas finansiniams reikalavimams pateikti. Kadangi pranešimai buvo siunčiami ne bendrovės buveinės adresu, skolininkė žinojo, kad jie yra neįteikti. Kreditorės nuomone, žinodama šią aplinkybę, skolininkė nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditorė būtų informuota tinkamai. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo administratorė žino, kad jokia informacija nepasiekė kreditorės ir nesiima jokių veiksmų, negali būti vertinama, kaip tinkamas kreditorės informavimas. Vertinant priešingai, atsirastų prielaidos piktnaudžiavimui, galimai būtų siekiama neįteikti kuo daugiau pranešimų, kad kreditoriai negalėtų pasinaudoti savo teise pateikti finansinius reikalavimus. Pareiga informuoti tenka restruktūrizavimo administratorei ir ši pareiga neturi būti vykdoma formaliai, nesudarant galimybių kreditoriams suprasti savo teises ir pareigas bei pateikti finansinius reikalavimus;
10.2. Pareiškėja nurodė, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, skolininkė siųsdama skolų suderinimo aktus niekuomet nenurodė, kad ji yra restruktūrizuojama, visuomet kreditorę laikė savo kreditore, ką patvirtino 2021 m. birželio 3 d. datuojamas skolų suderinimo aktas 2020 m. gruodžio 31 d. bei 2021 m. gruodžio 9 d. datuojamas skolų suderinimo aktas 2021 m. spalio 31 d. Dėl šios priežasties kreditorė laukė kol bus sumokėta skola arba skolininkė pateiks reikiamą informaciją dėl restruktūrizavimo. Tik skolininkei itin delsiant atsiskaityti kreditorė iš skolininkės atstovų sužinojo, kad jos ne tik nepasiekė informacija, bet ir, kad ji praleido terminą kreiptis patvirtinti jos reikalavimą. Kreditorė nepiktnaudžiauja procesu, termino atnaujinimas neturės esminės įtakos skolininkės restruktūrizavimo procesui. Skolininkė nenurodė nei vieno objektyvaus argumento kieno ir kokias teises bei teisėtus interesus pažeis termino atnaujinimas. Kreditorės vertinimu, skolininkė tiesiog nori išvengti skolos sumokėjimo, kas yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais;
10.3. Pareiškėja nurodė, kad skolininkė tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek pateikiat atskirąjį skundą, neskundė finansinio reikalavimo pagrįstumo, nenurodė nei vieno argumento, kad kreditorės reikalavimo suma yra nepagrįsta. Skolininkė neginčijo finansinio reikalavimo. Skolininkė tik nurodė, kad ji nesutinka su patvirtinto reikalavimo dydžiu, nes turėjo būti patvirtintas 38 173,50 Eur, vietoj 157 211,66 Eur. Taigi, tokiu būdu skolininkė ne tik patvirtino, kad sutinka su 38 173,50 Eur finansiniu reikalavimu, bet ir toks skolininkės reikalavimas jau yra patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo priimti skolininkės atskirąjį skundą ir persiųsti jį nagrinėti apeliacine tvarka;
10.4. Nepagrįsti skolininkės argumentai, kad teismas padarė klaidą dėl finansinio reikalavimo dydžio – vietoje prašomo patvirtinti 38 173,50 Eur, patvirtino 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą. Pirma, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ištaisė nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą ir pakeitė patvirtintą UAB „Transmeridianas“ finansinį reikalavimą RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje iš „157 211,66 Eur“ į „38 173,5 Eur“. Taigi, minėta teismo nutartimi apeliantės prašymas jau buvo iš esmės patenkintas. Antra, nei šiame nei kituose šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose skolininkė nenurodė ir nepateikė nei vieno argumento, kad kreditorės finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Transmeridianas“ atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje ir patvirtintas UAB „Transmeridianas“ finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo
13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju UAB „Energus“ restruktūrizavimo byla iškelta 2020 m. gegužės 7 d. (nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d.) (2 t., b. l. 45–58; 3 t., b. l. 6–23). Kadangi UAB „Energus“ nemokumo procesas buvo pradėtas jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamos bylos ginčui taikytinos JANĮ nuostatos.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo
15. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
16. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Taigi klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (liet. tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23 punktas).
17. CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi teismo nutartis (rezoliucija), kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (žr. taip pat, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017, 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26-943/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-466-302/2022 ir kt.).
18. Tačiau teismų praktikoje pažymima, jog motyvai dėl neskundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Todėl tais atvejais, kai teismo nutartimi išspręstas ne tik termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas finansinis reikalavimas, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, laikomasi pozicijos, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-1120/2021).
19. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog esant priešingos šalies atskirojo skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir patvirtintas finansinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas turi tokius argumentus vertinti ir nustatyti, ar buvo pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtos termino praleidimo priežastys ir nustatytas šio termino atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 36 punktas).
20. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su patvirtintu finansiniu reikalavimu, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino ženkliai didesnį nei pareiškime prašomas finansinį reikalavimą – vietoje prašomos patvirtinti 38 173,50 Eur sumos, patvirtino 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atnaujintas UAB „Transmeridianas“ terminas finansiniam reikalavimui pateikti RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje ir patvirtintas UAB „Transmeriadianas“ 157 211,66 Eur finansinis reikalavimas (5 t., b. l. 27–30). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje patvirtintas UAB „Transmeridianas“ finansinis reikalavimas RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje iš „157 211,66 Eur“ į „38 172,50 Eur“ (5 t., b. l. 64–65).
23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 22 punktą), teisėjų kolegija sprendžia, jog teismui ištaisius rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. šios nutarties 22 punkte), o apeliantei nepateikus kitų duomenų, kurie įrodytų patvirtinto finansinio reikalavimo, jo dydžio, nepagrįstumą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patvirtino UAB „Transmeridianas“ 38 173,50 Eur finansinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliantė, nesutikdama su ginčijama teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindė procesinio pobūdžio aplinkybėmis. Apeliantės įsitikinimu, kreditorė praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, elgėsi nesąžiningai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atnaujino. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjos piktnaudžiavimo teise požymių, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas materialinės teisės išsaugojimui, kreditoriaus teisėtų interesų gynimui. Nors RUAB „Energus“ nemokumo administratorė laišką su pranešimu apie RUAB „Energus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą (nutartį apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą) išsiuntė pareiškėjai jos registruotos buveinės adresu, tokiu būdu įvykdydama JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose numatytą įpareigojimą, tačiau pranešimo pareiškėja negavo, todėl pagrindo teigti, kad pareiškėja realiai žinojo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nėra pakankamo faktinio pagrindo. Apeliantės samprotavimai, susiję su kreditorės nesąžiningumu, aplaidumu, nerūpestingumu, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o paremti vien subjektyviu vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad kreditorė praleido terminą pareikšti finansinį reikalavimą dėl pateisinamų priežasčių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį terminą atnaujino. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir jį patvirtinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Tiek UAB „Transmeridianas“, tiek RUAB „Energus“ pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalys nurodė, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, tačiau ir išlaidos, patirtos apeliacine tvarka dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties (dėl atskirojo skundo trūkumų).
30. Teismų praktikoje išaiškinta, jog viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktai; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog RUAB „Energus“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties buvo patenkintas (5 t., b. l. 96–101). Tačiau tarpinio procesinio sprendimo – klausimo dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo – išsprendimas RUAB „Energus“ naudai, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusio ginčo vertinti kaip išspręsto RUAB „Energus“ naudai (žr. šios nutarties 30 punktą). Šiuo atveju atmetus apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikus nepakeistą, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, tiek ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
32. UAB „Transmeridianas“ pateikė teismui duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 185,50 Eur suma: 1) 254,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rengimą (5 t., b. l. 143–144); 2) 931,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties rengimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą (5 t., b. l. 90–91). Teismas, įvertinęs ginčo sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 1 185,50 Eur (254,00 + 931,50) išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš apeliantės pareiškėjos naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“, juridinio asmens kodas 302571367, uždarajai akcinei bendrovei „Transmeridianas“, juridinio asmens kodas 121430390, 1 185,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė
Žilvinas Terebeiza