Civilinė byla Nr. 2A-266-180/2015
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00484-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 121.18; 121.21.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2094-343/2014 pagal ieškovo E. J. įmonės ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Vista“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas–E. J. įmonė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės 2014 m. balandžio 30 d. sprendimus, 2014 m. gegužės 12 d. 2 punkto sprendimą, 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą bei vėlesnius perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės nustatymo ir sutarties sudarymo.
Ieškovas nurodė, kad jis dalyvavo atsakovo organizuotame supaprastintame atvirame konkurse „Atsarginių dalių ir serviso paslaugų Lazdijų rinktinės transporto priemonėms 2014-2015 m. pirkimas“. 2014 m. balandžio 30 d. atsakovo protokole nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus Vista“ pagrindė neįprastai mažą kainą; patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė 1 pirkimo objekto daliai. Su tokius atsakovo sprendimu nesutiko ir 2014 m. gegužės 7 d. pateikė pretenziją, kuri 2014 m. gegužės 12 d. buvo atmesta. Apie tai jis (ieškovas) buvo informuotas 2014 m. gegužės 13 d. Kartu su 2014 m. gegužės 13 d. atsakymu buvo pateiktas UAB „Alytaus Vista“ pasiūlymas su kainų sudėtinėmis dalimis, iš kurių matyti, kad kai kuriose pozicijose siūloma kaina 0 Lt, o tai reiškia, kad tokia prekė nesiūloma. Ieškovas įsitikinęs, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jis nepateikė netinkamus pasiūlyme nurodytų prekių, paslaugų ar darbų kainos pagrįstumo įrodymus.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino ieškovo skundžiamus atsakovo sprendimus ir pripažino 2014 m. gegužės 29 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 170-31, sudaryta tarp atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės ir trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ niekinė ir negaliojančia; grąžino šalis į pradinę padėtį, įpareigojęs atsakovą tęsti viešąjį konkursą nuo tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijos.
Dėl termino ieškiniui pareikšti
Teismas nustatė, kad atsakymas į ieškovo pretenziją buvo išsiųstas 2014 m. gegužės 13 d. 16.49 val. Su juo (atsakymu) ieškovas susipažino 2014 m. gegužės 14 d. 10.36 val., todėl sprendė, kad ieškovas neturėjo jokių galimybių sužinoti apie tai, kad atsakymas į pretenziją buvo pateiktas 2014 m. gegužės 13 d. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei įvertinęs tai, kad atsakymas į pretenziją buvo išsiųstas beveik po darbo valandų (16.49 val.), teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas pagrįstai termino paduoti ieškinį pradžią siejo su realia galimybe sužinoti apie jam atsiųstą atsakymą. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo terminą nuo 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. pateikęs ieškinį VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino nepraleido.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms
Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, todėl ją tiekėjas turėjo pagrįsti. Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. vertino neįprastai mažos kainos pagrindimą ir svarstė dėl pasiūlymų eilės sudarymo. UAB „Alytaus Vista“ pateikė dokumentus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Teismui kilo abejonių dėl pasiūlymo priedų Nr. 3-6, Nr. 9-10 ir Nr. 12-14 tam tikrose pozicijose nurodytų kainų (pvz., priedo Nr. 3 pozicijoje Nr. 78 priekinio stiklo kaina 50 Lt; priedo Nr. 4 pozicijoje Nr. 5 tepalo keitimas variklyje – 5 Lt ir pan.). Teismo posėdžio metu nei atsakovo atstovas, nei liudytojai negalėjo paaiškinti pasiūlymo kainų, t. y. nei pagrįsti neįprastai mažų kainų, nei nurodyti, kas atliks darbus, prie kurių pasiūlyme įrašyta 0 Lt. Pasiūlyme nebuvo užpildytos visos priedų pozicijos. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, į ką konkrečiai atsižvelgia perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad UAB „Alytaus Vista“ nepateikė argumentų bei rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų neįprastai mažą kainą. Trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo laidavimo draudimo raštas jokios įtakos sutarties vykdymui ar kainos pagrindimui neturi. UAB „Alytaus Vista“ pateikta 2013 m. sausio 24 d. su atsakovu sudaryta pirkimo sutartis taip pat nepagrindžia neįprastai mažos kainos, be to, paminėta sutartis yra pasibaigusi.
Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Alytaus Vista“ nepagrindė pasiūlymo neįprastai mažos kainos, todėl atsakovas, remdamasis VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymą turėjo atmesti.
Dėl viešojo pirkimo sutarties
Perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 29 d. pasirašė su UAB „Alytaus Vista“ sutartį dėl atsarginių dalių ir serviso paslaugų pirkimo. Remdamasis VPĮ 941 straipsnio 2 dalimi teismas konstatavo, jog perkančioji organizacija negalėjo su tiekėju UAB „Alytaus Vista“ 2014 m. gegužės 29 d. pasirašyti sutarties, nepraėjus 15 dienų terminui. Teismas pripažino, kad sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.). Pripažinęs sutartį negaliojančia, teismas sprendė, jog būtina pirkimą grąžinti į prieš pažeidimą buvusią stadiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas–Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas neteisingai skaičiavo terminus. Atsakymas dėl pretenzijos ieškovui buvo išsiųstas CVP IS priemonėmis 2014 m. gegužės 13 d., o ieškinys paštu išsiųstas tik 2014 m. gegužės 29 d., t. y. praleidus 15 dienų terminą. Ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį iki 2014 m. gegužės 28 d., tačiau to nepadarė;
- Įvertinus trečiojo asmens pateiktus dokumentus, perkančioji organizacija nusprendė, kad siūlyta kaina yra pagrįsta. Lazdijų rinktinė tinkamai taikė VPĮ 40 straipsnio nuostatas dėl neįprastai mažos kainos nustatymo ir vertinimo. Neįprastai maža kaina nėra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą. Trečiasis asmuo pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad jis su savo tiekėjais yra sudaręs sutartis itin palankiomis sąlygomis ir tai leidžia prekes ir paslaugas teikti mažomis kainomis. Perkančioji organizacija gali, bet neprivalo remtis VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytais neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimo kriterijais;
- Nesutinka, kad perkančiosios organizacijos ir UAB „Alytaus Vista“ sudaryta pirkimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Sutartis buvo sudaryta nepažeidus VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų.
Ieškovas–E. J. įmonė, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Sutinka su teismo argumentais, kad terminas pateikti ieškinį nebuvo praleistas. Jei jis buvo praleistas, prašo terminą atnaujinti, nes jis (terminas) praleistas labai nežymiai;
- UAB „Alytaus Vista“ nepagrindė neįprastai mažos kainos. Pasiūlyme nurodytos 0 Lt kainos neatitinka pirkimo dokumentų. Iš to galima suprasti, kad tokios detalės arba paslaugos tiekėjas išvis neteiks;
- Teismas teisingai pastebėjo, kad sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą ir pagrįstai konstatavo, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negaliojanti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovas–Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė, vykdė supaprastintą atvirą konkursą–pirko atsargines dalis ir serviso paslaugą Lazdijų rinktinės transporto priemonėms 2014-2015 metams. Pirkimo objektas buvo suskaidytas į keturias dalis (pirkimo sąlygų 11 p.). Tiekėjai turėjo teisę pateikti pasiūlymą vienai pirkimo objekto daliai, kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims (pirkimo sąlygų 12 p.). Nustatyta, kad pirmai pirkimo objekto daliai pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai: UAB „Vilktukas“, trečiasis asmuo UAB „Alytaus Vista“, ieškovo E. J. įmonė ir UAB „Marijampolės Eoltas“. Perkančioji organizacija, 2014 m. balandžio 15 d. atlikusi pirmai pirkimo objekto daliai pateiktų pasiūlymų įvertinimą, nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir paprašė teikėją iki 2014 m. balandžio 23 d. tokią kainą pagrįsti. 2014 m. balandžio 30 d., įvertinusi UAB „Alytaus Vista“ pateiktus papildomus duomenis, pripažino, kad tiekėjas kainą pagrindė, po ko buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė pirmai pirkimo objekto daliai ir pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ pasiūlymas. Apelianto pretenzija buvo atmesta.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl termino ieškiniui pareikšti skaičiavimo, tiek dėl VPĮ 40 straipsnio, reglamentuojančio neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nuostatų aiškinimo ir taikymo, vertinant trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ pasiūlymą bei įrodymų vertinimo (CPK 177, 178, 185 str.).
Dėl termino ieškiniui pareikšti
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo terminą ieškiniui pareikšti, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis (terminas) nėra praleistas. Ieškovas įsitikinęs, kad ieškinys pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, tačiau, jeigu teismas padarytų priešingą išvadą, prašo spręsti šio termino atnaujinimo klausimą, nes, jo įsitikinimu, jei terminas praleistas, tai labai nežymiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi E. J. įmonės pretenziją, 2014 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą ją (pretenziją) atmesti (1 t., 24-26 b. l.) ir tą pačią dieną išsiuntė apeliantui pranešimą apie priimtą sprendimą (1 t., 128 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakymas į pretenziją buvo išsiųstas beveik po darbo valandų (2014-05-13, 16.49 val.) ir apeliantas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu susipažino tik kitą dieną – 2014 m. gegužės 14 d., sprendė, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą momento, todėl priėjo prie išvados, kad E. J. įmonė, įteikusi paštui ieškinį 2014 m. gegužės 29 d., nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 dienų termino. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu termino ieškiniui pareikšti skaičiavimu nesutinka.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kita vertus, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau-VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Taigi VPĮ termino ieškiniui pareikšti pradžią sieja ne su tiekėjo sužinojimu apie priimtą sprendimą, o su tokio sprendimo išsiuntimo momentu. Perkančiajai organizacijai 2014 m. gegužės 13 d. išsiuntus priimtą sprendimą netenkinti ieškovo pretenzijos, terminas pareikšti ieškinį teismui baigėsi 2014 m. gegužės 28 d., todėl apeliantas, 2014 m. gegužės 29 d. pateikęs ieškinį, iš tiesų praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ bei CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir skaičiavimą viešųjų pirkimų bylose, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis (terminas) nebuvo praleistas.
Kita vertus, ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK (1.131 str. 2 d., 1.132 str.). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 str.), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013 ir kt.). Taigi ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra iš esmės susijęs su teisingumo įgyvendinimo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad termino ieškiniui pareikšti praleidimą iš esmės lėmė ieškovo netinkamas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatų supratimas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 15 dienų terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas tik 1 dieną, o taip pat įvertinusi ginčo esmę, byloje nustatytų ir netoleruotinų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo svarbą, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pažeistai teisei ginti (CK 1.131 str. 2 d., 1.132 str.).
Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos
Neįprastai mažos kainos institutas įtvirtintas VPĮ 40 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. VPĮ nepateikia neįprastai mažos kainos sampratos ar ribos, nuo kurios pasiūlymai pripažintini neįprastai mažais, nustatymo metodo, o tik įtvirtina, kad teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką turi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (VPĮ 40 str. 1 d.), taip pat nustato tam tikrus neįprastai mažos kainos pagrįstumo tikrinimo kriterijus (VPĮ 40 str. 2 d.). Neįprastai mažos pasiūlymo kainos sąvoka įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 (toliau – Įsakymas) 1 punkte, kuris nustato, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Įsakymo 2 punkte įtvirtina neįprastai mažos kainos prezumpcija, pagal kurią prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (Įsakymo 2.1 p.); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (Įsakymo 2.2 p.). VPĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, siekdama, jog neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus.
Paminėta, kad pasiūlymus pirmai pirkimo objekto daliai pateikė keturi tiekėjai, kurių pasiūlymų kainos buvo tokios: UAB „Vilktukas“ siūlyta kaina 787 314,52 Lt, E. J. įmonės – 411 033 Lt, UAB „Marijampolės Eoltas“ – 408 239,94 Lt, trečiojo asmens UAB „Alytaus Vista“ – 268 117 Lt. Akivaizdu, kad pirkimo laimėtojo UAB „Alytaus Vista“ pasiūlymo kaina atitiko neįprastai mažos kainos kriterijų, todėl perkančioji organizacija, 2014 m. balandžio 15 d. atlikusi pirmai pirkimo objekto daliai pateiktų pasiūlymų įvertinimą, pagrįstai kreipėsi į paminėtą tiekėją, prašydama iki 2014 m. balandžio 26 d. pateikti kainos pagrindimą pirmajai pirkimo objekto daliai, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų patvirtinimo 6.3 (iškirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus įrodymai) 6.7 (darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymų kainą, aprašymas) ir 6.11 (kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir išskaidytų kainų pagrindimas) punktais.
Bylos duomenys įrodo, kad UAB „Alytaus Vista“ neįprastai mažos kainos pagrindimui pateikė perkančiajai organizacijai tik sutartis, sudarytas su prekių tiekėjais (pvz., 2005 m. rugpjūčio 11 d. didmeninė pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Ad Baltic“, 2010 m. lapkričio 3 d. tiekimo sutartis su UAB „Inchcape Motors“, 2009 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Inter Cars Lietuva“ ir kt.) bei tiekėjo UAB „Inter Cars Lietuva“ pasiūlymus dėl automobilių Nissan Patrol 2009 ir Mitsubishi Pajero 2007 detalių (1 t., 133-147).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktos sutartys nėra pakankamos ir neįrodo pasiūlytų automobilio detalių ir (ar) serviso paslaugų neįprastai mažos kainos pagrįstumo. Iš paminėtų sutarčių nustatyta, kad tiekėjai įsipareigojo parduoti prekes pagal UAB „Alytaus Vista“ pateiktus užsakymus, o UAB „Alytaus Vista“–jas nupirkti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti. Paminėtose sutartyse aptarta tik atsiskaitymo už prekes tvarka, jų (prekių) kokybė, tačiau iš šių sutarčių nėra aišku, kokias konkrečiai automobilių dalis trečiasis asmuo perka ir kokiomis kainomis. Tiekėjo UAB „Inter Cars Lietuva“ pateiktuose pasiūlymuose nurodyta tik nedidelė dalis siūlomų detalių automobiliams Nissan Patrol 2009 ir Mitsubishi Pajero 2007, nors, kaip matyti iš pirkimo sąlygų 11.1 punkto, pirmai pirkimo objekto daliai perkančioji organizacija siekia įsigyti automobilių dalių bei remonto paslaugas ne tik šiems automobiliams, bet ir Toyota Avensis, Peugeot 407, Ford Mondeo, Subaru Legacy ir kt. Paminėta, kad atsakovas reikalavo, kad trečiasis asmuo pateiktų kainos išskaidymą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir išskaidytų kainų pagrindimas, tačiau tokių duomenų trečiasis asmuo nėra pateikęs. Nustatyta, kad kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti užpildytus pirkimo dokumentų priedus Nr. 1-26 (pirkimo sąlygų 29.3 p.) ir atskirai nurodyti siūlomų įsigyti konkrečių automobilių dalių ir serviso paslaugų kainas. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus Vista“ kartu su pasiūlymu pirmai pirkimo objekto daliai pateikė užpildytus priedus (1 t., 27-74 b. l.), kuriuose, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kai kurioms automobilių detalėms ir (ar) paslaugoms siūlomos 0 Lt ar 1 Lt kainos. Perkančioji organizacija pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi paaiškinimus, jog UAB „Alytaus Vista“ pasiūlyme trijose vietose buvo įrašytos 0 Lt kainos dėl korektūros klaidos, t. y. priedo Nr. 3 pozicijoje Nr. 6. nurodytas „Oil (servis) intervalo nulinimas“ yra paslauga, o ne prekė ir ji atliekama nemokamai keičiant tepalą (1 t., 33 b. l.); priedo Nr. 11 pozicijose Nr. 36 ir Nr. 42 du kartus įrašyta detalė „Rankinio stabdžio lynas“, todėl vienoje iš pozicijų nurodyta 0 Lt kaina (1 t., 38 b. l.); priedo Nr. 12 pozicijose Nr. 37 ir Nr. 43 taip pat du kartus įrašyta detalė „Rankinio stabdžio lynas“, todėl vienoje iš pozicijų nurodyta 0 Lt kaina (1 t., 61 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka, kad šiose perkančiosios organizacijos nurodytose pozicijose galėjo būti padarytos korektūros klaidos. Kita vertus, 0 Lt ar 1 Lt kaina buvo nurodyta ne tik paminėtose trijose pozicijose, bet ir kitose, pvz., priedo Nr. 14 pozicijose Nr. 45, 50-54, 78 nurodyta, jog atraminio guolio (spyruoklės) kaina 0 Lt, priekinės spyruoklės – 0 Lt, galinės lingės – 0 Lt, pusašio šarnyro LKG (granata išorinė) priekinio tilto – 0 Lt, pusašio šarnyro (išorinės granatos) gumos – 0 Lt, rankinio stabdžio lyno – 0 Lt, liamda zondo – 1 Lt, priedo Nr. 15 pozicijose Nr. 4, 15-17, 79 nurodyta, kad salono filtro kaina 0 Lt, paskirstymo diržo – 0 Lt ir t. t. (1 t., 67-69 b. l.). Taigi trečiasis asmuo, išskyrus su kitais tiekėjais sudarytas sutartis bei pasiūlymus, jokiais kitais rašytiniais dokumentais nepagrindė pateikto pasiūlymo kainos sudėtinių dalių, t. y. neįrodė, kodėl kai kurioms (paminėtoms) detalėms ir paslaugoms siūlomos 0 Lt ar 1 Lt kainos pagrįstos.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog pirkimą laimėjęs tiekėjas UAB „Alytaus Vista“ nepateikė tinkamų ir pakankamų neįprastai mažos pasiūlymo kainos bei jos sudėtinių dalių pagrįstumą įrodančių dokumentų, todėl perkančioji organizacija, priėmusi ir vertinusi tokį tiekėjo pasiūlymą ir pripažinusi jį konkurso laimėtoju, pažeidė VPĮ 40 straipsnio nuostatas bei vieną iš pagrindinių imperatyvių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo principą (VPĮ 3 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija nesilaikė pačios nustatytų taisyklių, ignoravo reikalavimą trečiajam asmeniui pagrįsti neįprastai mažą kainą pagal tris pozicijas ir neragavo į tai, kad trečiasis asmuo nepateikė kainų sudėtinių dalių, neišskaidė kainos.
Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs perkančiosios organizacijos 2014 m. balandžio 30 d. priimtus sprendimus pripažinti tiekėjo UAB „Alytaus Vista“ kainą pagrįsta, sudaryti pasiūlymų eilę pirmai pirkimo objekto daliai ir paskelbti laimėtoją, 2014 m. gegužės 12 d. protokolo 2 punkte įformintą sprendimą „Nenaikinti Lazdijų rinktinės 2014 m. balandžio 30 d. protokolo“ bei 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Nustatyta, kad perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 29 d. sudarė atsarginių dalių ir serviso paslaugų pirkimo sutartį su tiekėju UAB „Alytaus Vista“. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo neteisėtais, taip pat nustatęs VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, panaikino su UAB „Alytaus Vista“ 2014 m. gegužės 29 d. sudarytą sutartį, konstatavęs, kad ji (sutartis) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti bei grąžino šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, įpareigodamas atsakovą tęsti pirkimo procedūras, grįžtant į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog sutartis sudaryta nepažeidžiant VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatų.
VPĮ 941 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia, konstatavo, kad ji (sutartis) buvo sudaryta pažeidus 15 dienų terminą. Tokios išvados teismas priėjo nustatęs, kad terminas pretenzijai pateikti, kaip minėta, baigėsi 2014 m. gegužės 29 d., todėl perkančioji organizacija negalėjo šią dieną (2014-05-29) sutaryti pirkimo sutarties su UAB „Alytaus Vista“. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino VPĮ bei CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir kad terminas ieškiniui pareikšti baigėsi ne 2014 m. gegužės 29 d., o 2014 m. gegužės 28 d., konstatuoti, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. Kita vertus, nustačius, kad perkančioji organizacija, kaip minėta, priėmusi ir vertinusi tiekėjo UAB „Alytaus Vista“ pasiūlymą ir pripažinusi jį konkurso laimėtoju, pažeidė VPĮ 40 straipsnio nuostatas bei panaikinus skundžiamus 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 12 d. protokolo 2 punkte bei 2014 m. gegužės 13 d. priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl sandorio (viešojo pirkimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu bei atitinkamų teisinių pasekmių taikymo (VPĮ 3 str.).
Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
VPĮ 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį (sutarties termino sutrumpinimą ar baudą perkančiajai organizacijai, mokėtiną į valstybės biudžetą), nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.
Minėta, jog perkančioji organizacija Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė ir trečiasis asmuo UAB „Alytaus Vista“ 2014 m. gegužės 29 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl atsarginių dalių ir serviso paslaugų pirkimo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos sutarties vertės ataskaitos nustatyta, kad sutarties vertė su PVM – 300 000 Lt. Šiuo metu įvykdytos sutarties dalis – 62 136,43 Lt (apie 20,71 proc. sutarties vertės). Perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikšmingas (nėra susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą ir pan.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad nagrinėjamu atveju yra būtina išsaugoti sutartį dėl to, kad ginčo sutarties pripažinimas negaliojančia turės neproporcingų pasekmių, atsakovas patirs papildomų išlaidų ir pan. (VPĮ 952 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir atliktų darbų vertę, įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia gali turėti perkančiajai organizacijai neproporcingų padarinių, todėl taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas, išsaugant pirkimo sutartį, nėra pagrindo. Sąlygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia VPĮ 951 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais, nenustatyta.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto Valstybės sienos apsaugos tarnybos apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Ieškovas E. J. įmonė, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 Lt (144,81 Eur).
Pažymėtina, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos perskaičiuojamos ir priteisiamos eurais.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas. Ieškovo E. J. įmonės patirto bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos yra priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo E. J. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Nijolė Piškinaitė
Alvydas Poškus