Civilinė byla Nr. 2-136-876/2014

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01168-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 78; 78.2.1. (N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 14 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. S., nedalyvaujant atsakovui V. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. S. jai materialinį išlaikymą po 300 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki ji baigs mokslus Šakių „Žiburio“ gimnazijos 4 E klasėje 2014 m. liepos 31 d., įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos persiunčiant jai perlaidą paštu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas V. S. yra jos tėvas. 2013 m. sausio 18 d. jai sukako 18 metų. Iki tampant pilnamete tėvas jai teikė materialinį išlaikymą. Tapus pilnamete tėvas išlaikymą nutraukė, nors ji šiuo metu mokosi Šakių „Žiburio“ gimnazijos 4E klasėje ir savarankiško pajamų šaltinio neturi, ją išlaiko motina D. S.. Viena motina jos išlaikyti neturi galimybių, kadangi jos pajamos nedidelės, reikia mokėti mokesčius už būsto išlaikymą. Jos išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip po 600 Lt per mėnesį. Jos asmenines išlaidas sudaro: maisto pirkimas – 450 Lt (po 15 Lt kasdien), drabužių ir avalynės pirkimas – po 100 Lt kas mėnesį, mokymosi reikmenų pirkimas – po 25 Lt kas mėnesį, laisvalaikio praleidimui ir kultūriniams renginiams – po 25 Lt kas mėnesį. Prie jos išlaikymo, kol mokysis gimnazijoje, turėtų prisidėti atsakovas.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:
ieškovė R. S., gim. (duomenys neskelbtini0 , yra V. S. ir D. S. duktė (b. l. 5).
R. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos, mokslus baigs 2014 m. liepos 31 d. (b. l. 6). Mokosi pažangiai. Ji nedirba. Lietuvos Respublikoje nėra jos vardu registruoto turto.
V. S. registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruota viena transporto priemonė – 1981 m. automobilis VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis yra dirbantis asmuo, uždirba apie 1500 Lt per mėnesį.
D. S. registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, ji nedirba, gauna maždaug 900 Lt dydžio socialinę pašalpą ir išmoką vaikui.
Pagal rašytinę bylos medžiagą ir ieškovės paaiškinimus nustatyta, jog ieškovė R. S. yra atsakovo V. S. ir D. S. duktė. Ieškovė gyvena kartu su mama D. S.. Iki ieškovės pilnametystės atsakovas teikė išlaikymą, tačiau vėliau išlaikymas buvo nutrauktas. Šiuo metu R. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir jokių pajamų negauna.
Pagal formuojamą vienodą teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, pripažįstama, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra pasisakęs dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose išlaikymo priteisimo sąlygų ir nurodęs tokį išlaikymo priteisimo sąlygų turinį: mokymasis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, sąžiningas ir pažangus mokymasis, vaikui būtina parama, tėvų galimybės teikti išlaikymą.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad yra visos išlaikymo priteisimo sąlygos. R. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b.l. 6). Taip pat iš nurodytų duomenų matyti, kad R. S. mokosi pažangiai, lanko pamokas, ir tai atitinka sąžiningo ir pažangaus mokymosi principą. Ieškovė turto neturi, pajamų negauna. Kaip matyti, ieškovė šiuo metu esančiomis jai įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams. Todėl teismas konstatuoja, kad R. S. būtina parama. Kaip nurodyta ieškinyje, dalį išlaikymo jai skiria mama D. S., atitinkamai kitą dalį privalo teikti atsakovas V. S.. Ieškovė prašo priteisti po 300 Lt periodinėmis mėnesinėmis įmokomis.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi dar tris išlaikytinius, yra dirbantis, iš pateiktos pažymos matyti jog jo darbo užmokestis yra apie 1900 Lt per mėnesį. Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nustatyta, jog atsakovas turi žemės sklypą, trečiasis asmuo jokio turto neturi. Ieškovė nedirba, nes augina ir prižiūri mažamečius vaikus. Todėl darytina išvada, jog atsakovė materialinė padėtis nežymiai geresnė. R. S. yra 18 metų, ji mokosi vidurinėje mokykloje. Atsižvelgiant į vaiko bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į vaiko amžių – 18 m., į tai, kad atsakovas yra darbingas, gauna pajamų, į tai, kad trečiasis asmuo negauna pajamų, neturi turto iš atsakovo priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas pilnamečiui vaikui R. S.. Taigi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis minimaliai užtikrins pilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir mokymąsi.
CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas, kuris apmokamas 108 Lt (reikalavimas priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui periodinėmis įmokomis po 300 Lt per mėnesį) žyminiais mokesčiais, buvo patenkintas visiškai, todėl priteistini iš atsakovo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas, be žyminio mokesčio, taip pat sudaro ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės išlaidas sudaro 400,00 Lt (b.l. 15), todėl jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 d. 1 p. , CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d. teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš V. S. pilnametei dukrai R. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-01 iki kol R. S. mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išmokas sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 d. pasiunčiant pašto perlaidą R. S..
Priteisti iš atsakovo V. S. 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, ir keturis šimtus litų (400,00 Lt) išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, įmokos kodas 5630, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Teisėja Judita Sungailaitė