Baudžiamoji byla Nr. 1A-717-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57670-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

2.4.6.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistosios A. P. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant ją per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 36,70 Eur ir uždraudžiant jai bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su O. P..

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš nuteistosios A. P. 36,70 Eur turtinės žalos, 400 Eur neturtinės žalos ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. P. nuteista pagal BK140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 22.00 val. namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje panaudojo fizinį smurtą O. P. atžvilgiu, t. y. tyčia iš asmeninių paskatų sugriebė O. P. už plaukų ir taip laikydama tampė ją po laiptinę, tokiu būdu išraudama jai iš galvos kuokštą plaukų ir sukeldama nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmą, po to sugriebė O. P. už rankų ir jas tampė, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai O. P. kraujosruvas abiejuose žastuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina A. P. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

3.       Nuteistosios A. P. gynėjas advokatas Romualdas Matonis skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. P. būtų išteisinta kaip nepadariusi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuteistoji minėtu nuosprendžiu jai inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, o pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos skundžiamame nuosprendyje prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

3.2.        Taip pat, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. P. tyčia nežymiai sutrikdė O. P. sveikatą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai suabsoliutino nenuoseklius ir aiškiai tarpusavyje prieštaraujančius nukentėjusios O. P. ir tariamai jos nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymų teisinę reikšmę ir be pagrįsto pagrindo nesivadovavo nuteistosios ir liudytojo A. K. parodymais. Ir nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apylinkės teismas minėtų asmenų parodymais nesivadovavo dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi (t. y. siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės), tačiau apeliantas pažymi, jog toks įrodymų vertinimas suponuoja visiškai klaidingą prielaidą, jog nukentėjusiuoju pripažintas asmuo, jo šeimos narys arba dėl artimos kaimynystės su nukentėjusiuoju susijęs asmuo nėra ir negali būti bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu ir vien tik todėl tokių asmenų parodymai laikytini absoliučiu teisiniu gėriu.

3.3.       Taipogi, apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiosios O. P. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti priimant skundžiamą nuosprendį,  kadangi teismo medicinos specialistas nedviprasmiškai paneigė jos nuoseklų tvirtinimą apie tariamai galvoje esančias žaizdas, atsiradusias A. P. raunant jos plaukus, o liudytojų parodymais buvo paneigtas nukentėjusiosios tvirtinimas, jog įvykio metu laiptinėje buvo tamsu.

3.4.       Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų R. P., S. Č., L. K. bei A. J. parodymus ir rėmėsi jais priimdamas skundžiamą nuosprendį, kadangi nei vienas iš jų nematė tarp nukentėjusios ir nuteistosios vykusio konflikto ir todėl, negalėjo nei patvirtinti nei paneigti šio įvykio aplinkybių.

4.       Atsiliepime į nuteistosios gynėjo advokato R. Matonio apeliacinį skundą nukentėjusioji O. P. prašo atmesti minėtą apeliacinį skundą.

4.1       Atsiliepime teigiama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, o apylinkės teismo padarytos išvados yra teisingos, todėl nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas turi būti atmestas. Be to, atsiliepime pažymima, kad tiek nuteistosios parodymai, tiek jos elgesys po įvykio, rodo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojo A. K. teisme duoti parodymai turėtų būti vertinami ne tik kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės jo sugyventinei A. P., bet ir kaip melagingi parodymai, dėl ko turėtų būti sprendžiama ar nėra pagrindo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

4.2       Taip pat teigiama, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra jokio pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą, to neprašoma ir apeliaciniame skunde, todėl ši byla aukštesnės instancijos teisme gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas R. Matonis prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti A. P. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti ją išteisinantį nuosprendį, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

6.       Nuteistosios A. P. gynėjo R. Matonio apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

8.       Iš A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundo turinio matyti, jog šiuo skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegija atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi duomenys, kuriais žemesnės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, grindė savo išvadas, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kurios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. P. kaltę. Visi nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto jų tiesioginio ištyrimo principo.

9.       Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, jog A. P. baudžiamojoje byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog A. P. kaltė, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta šiais teismui pateiktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios O. P. parodymais, teismo medicinos specialisto V. V. parodymais, liudytojų Z. P., R. P., S. Č., L. K., A. J. parodymais, 2017 m. lapkričio 15 d. O. P. protokolu-pareiškimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G759/2017(9), 2017 m. vasario 1 d. akistatos protokolais, 2017 m. lapkričio 8 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu, 2017 m. lapkričio 5 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolais, PRĮR išrašo duomenimis. Be to, apylinkės teismas motyvuotai ir išsamiai nurodė, kodėl priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi liudytojos R. P., L. K., Z. P., S. Č., A. J. parodymais ir kodėl nesivadovavo nuteistosios bei liudytojo A. K. parodymais.

10.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį be pagrįsto pagrindo nesivadovavo nuteistosios A. P. ir A. K. parodymais, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog tiek nuteistoji, tiek liudytojas A. K. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė daugybę aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. 

10.1.       Tiek nuteistoji, tiek jos sugyventinis A. K., baudžiamojoje byloje apklaustas kaip liudytojas, viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog A. P. neėmė O. P. už plaukų, tačiau tai paneigia O. P. parodymai, apie tai, jog įvykio dieną išgirdusi durų skambutį ir atidariusi duris ji išvydo A. K., o po to iš už kampo iššoko A. P., kuri griebė jai už plaukų, parmetė ant grindų ir valkiojo ją grindimis. Be to, aplinkybę, jog nuteistoji paėmusi už plaukų tempė nukentėjusiąją, patvirtino (tiek parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu) liudytojas Z. P.. Tai, jog aptariamo konflikto metu O. P. buvo tempiama už plaukų patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai, jog išgirdusi laiptinėje triukšmą ji išėjo į laiptinę, kur nukentėjusioji parodė jai išrautą jos plaukų kuokštą ir galvos vietą iš kurios tas kuokštas buvo išpeštas, bei teismo medicinos eksperto V. V. apklausiamo pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, jog apžiūrint O. P. jos galvoje buvo fiksuotos plaukų rovimo žymės. Pažymėtina ir tai, jog aptariamo įvykio metu išrautą plaukų kuokštą 2017 m. lapkričio 8 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. P. pateikė prijungimui prie bylos medžiagos kaip daiktinį įrodymą, patvirtinantį, jog minėto konflikto metu jai iš tiesų buvo tempiama už plaukų.

10.2.       Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji teigė, konflikto metu nesakiusi O. P., kad susiras ją turguje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. K. nurodęs, jog A. P. nukentėjusiajai apskritai nespėjo nieko pasakyti. Tačiau, tai, jog nuteistoji grasino O. P. susirasti turguje, patvirtino girdėję liudytojai A. J. ir L. K..

10.3.       Iš baudžiamojoje byloje esančių nuteistosios parodymų turinio matyti, jog ji tvirtino, kad konflikto su nukentėjusiąją metu, ją pastūmė Z. P. ir ji parkrito. Tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Be to, netgi viso įvykio metu šalia A. P. stovėjęs A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebuvo parkritusi.

10.4.       Jokiais baudžiamosios bylos duomenimis nepatvirtinta ir A. P. nurodyta aplinkybė, jog konflikto metu liudytoja R. P. į laiptinę išėjo norėdama pažadinti joje miegojusį savo sugyventinį. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių liudytojos R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog į laiptinę ji išėjo išgirdusi laiptinėje triukšmą ir norėdama pasižiūrėti kas joje vyksta, o ne todėl, kad norėjo į namus parsivesti joje miegojusį savo sugyventinį. Taipogi ir R. P. sugyventinis S. Č. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nenurodė, jog tarp A. P. ir O. P. įvykusio konflikto metu miegojo laiptinėje, tačiau teigė, kad tuo metu vakarieniavo su savo sugyventine R. P..

11.       Įvertinusi minėtas aplinkybes, visų baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek A. P., tiek A. K. parodymai, dėl juose nurodytų, jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtintų aplinkybių gausos, negali būti laikomi patikimais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog A. P. parodymuose nurodyta įvykių seka yra tik jos gynybinė versija. Pritartina ir skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog liudytojo A. K. parodymais priimant skundžiamą nuosprendį, vadovautis negalima, kadangi jis būdamas nuteistosios sugyventiniu, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Ir nors apeliaciniame skunde, minėtas skundžiamo nuosprendžio motyvas yra ginčijamas, pažymėtina, jog šiuo atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo liudytojo A. K. parodymais, yra ne jo suinteresuotumas bylos baigtimi, o parodymų neatitikimas kitiems baudžiamosios bylos duomenims. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad asmens suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti absoliučiu pagrindu nesivadovauti jo duotais parodymais – tokio asmens, parodymai gali būti vertinami tiek, kiek jie gauti teisėtu būdu ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys.

12.       Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios O. P. parodymais, kadangi teismo medicinos specialistas nedviprasmiškai paneigė jos nuoseklų tvirtinimą apie galvoje atsiradusias žaizdas, kurios buvo padarytos A. P. raunant jos plaukus, o liudytojų parodymais buvo paneigtas nukentėjusios tvirtinimas, jog įvykio metu laiptinėje buvo tamsu. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o minėtos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti minėtų parodymų nepatikimais ar nenuosekliais. Ir nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, O. P. parodymus, jog jos galvoje dėl plaukų rovimo buvo žaizdos paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 759/2017(9), tačiau pažymėtina, jog minėtą išvadą surašęs teismo medicinos specialistas, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog plaukų rovimo žymės nukentėjusiosios galvoje iš tiesų buvo užfiksuotos. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, bei į tai, jog nukentėjusioji, dėl patirto fizinio skausmo ir šoko, bei į tai, jog ji neturi medicininio išsilavinimo, sprendžiama, kad apklausiama baudžiamojo proceso metu, nukentėjusioji galėjo netinkamai pavadinti jos galvoje atsiradusias plaukų rovimo žymes. Be to, pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant A. P. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo klausimą, aplinkybė ar nagrinėjimo įvykio metu laiptinėje buvo tamsu, neturi jokios reikšmės, todėl net ir nustačius, jog šią aplinkybę O. P. nurodė neteisingai tai nebūtų pakankamas pagrindas vertinti visus jos parodymus kaip nepatikimus ir konstatuoti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neturėjo jais remtis.

13.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų R. P., S. Č., L. K. bei A. J. parodymus ir rėmėsi jais priimdamas skundžiamą nuosprendį, kadangi nei vienas iš jų nematė tarp nukentėjusios ir nuteistosios vykusio konflikto ir todėl, negalėjo nei patvirtinti nei paneigti šio įvykio aplinkybių.

13.1.       Iš R. P. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog aptariamo įvykio vakarą išgirdusi laiptinėje triukšmą ji net kelis kartus buvo išėjusi iš savo buto pasižiūrėti kas joje vyksta ir „pamatė juos visus keturis – nukentėjusiąją su vyru ir kaltinamąją su A. K.“. Be to, R. P. bendravo su nukentėjusiąją O. P. iš karto po tarp jos ir A. P. įvykusio konflikto, bei matė nukentėjusiosios paraudusį žastą ir išrautus plaukus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog liudytoja R. P. matė ir girdėjo daugybę aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant A. P. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, klausimą. Todėl, apeliaciniame skunde visiškai klaidingai nurodyta, jog minėta liudytoja nematė tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios kilusio konflikto ir nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis R. P. parodymais.

13.2.       Liudytojas S. Č. patvirtino liudytojos R. P. duotus parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog „<...> išgirdo didelį moters riksmą, spiegimą, klykimą, sklindantį iš laiptinės. Iš balso neatpažino, kas spiegia. Tada kartu su sugyventine R. atsidarė buto duris tikslu pasižiūrėti, kas čia klykia. Trečiame aukšte, prie kaimynų P. buto durų pamatė kaimyną Z. P., moterį ir vyrą. <...> Pačios O. P. laiptinėje nebuvo. <...> Moteris, kurios nepažįsta, plūdo rėkė, šaukė laiptinėje ant kaimyno Z. P. <...>“. Taigi, šie liudytojo parodymai atitinka ir patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Be to, nors jis tiesiogiai ir nematė, kaip A. P. prieš O. P. naudojo smurtą, tačiau girdėjo, jog laiptinėje iš tiesų vyko konfliktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog S. Č. parodymai buvo reikšmingi nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, o apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog jie nei patvirtina, nei paneigia tarp A. P. ir O. P. kilusio konflikto aplinkybių.

13.3.       Nors liudytojų L. K. ir A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, jog jie iš tiesų nematė aptariamo įvykio, tačiau pažymėtina, jog abu liudytojai apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino jų gyvenamo daugiabučio namo laiptinėje girdėję kilusį triukšmą bei girdėję kaip nuteistoji grasino nukentėjusiajai, kad susiras ją turguje. Pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo svarbios ne tik nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, bet ir sprendžiant nuteistosios nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimą. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai rėmėsi liudytojų L. K. ir A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistosios A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                        Albinas Antanaitis

                        Evaldas Gražys

                                                                                        Daiva Jankauskienė