Administracinė byla Nr. P-60-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai N. Č. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. liepos 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą prie elektroninio pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo 2021 m. liepos 1 d. VRK sprendimo projekto, kurį VRK 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškėjams elektroniniu laišku, t. y. rezoliucinė dalis papildyta teiginiu: „ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad posėdžio metu VRK nariai balsavo tik dėl alternatyvos atsisakyti ar neatsisakyti sprendimo projekto antrosios rezoliucinės dalies ir balsų dauguma priėmė sprendimą – atsisakyti sprendimo projekto antrosios dalies dėl procedūros tęsimo Seimui priėmus konstitucinį referendumo įstatymą. Tačiau VRK nebalsavo dėl pasiūlymo sprendimo projektą papildyti teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“.

3.       Tiek VRK pirmininkė posėdžio metu pristatydama Sprendimo projektą, tiek VRK nariai jį vadino ne sprendimo projektu, o sprendimu. Tuo atsakovas patvirtino savo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, kas leidžia teigti, kad skundžiamą Sprendimą priėmė šališkas atsakovas.

4.       Sprendimas ir atsakovo pasisakymai 2021 m. liepos 1 d. posėdžio metu grindžiami abstrakčiu teiginiu, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas, tačiau atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija, jo nuomone, negalioja. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pasisakė tik dėl 2018 m. gruodžio 20 d. Referendumo įstatymo redakcijos, bet ne dėl visų, t. y. ankstesnių šio įstatymo redakcijų.

5.       Pareiškėjų teigimu, atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo ar bet kokio kito teisės akto galiojimo ir / ar jais nustatytų procedūrų vykdymo ar nevykdymo. Todėl VRK argumentas, kad tolimesnės referendumo procedūros nuo 2021 m. liepos 1 d. gali būti neteisėtos, yra nepagrįstas. Atsakovui priėmus 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 29 d. sprendimas), Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir jos nariai turėjo ir turi teisėtus lūkesčius, kad jų konstitucinė iniciatyva bus įgyvendinta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta piliečių teisė į referendumą, surinkus 300 000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, nėra pakeista ar panaikinta, todėl atsakovui nesuteikta teisė nevykdyti ar revizuoti šią Konstitucijos ginamą piliečių teisę.

6.       Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis. Todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai pradėtą iniciatyvą, priimtą ir nenuginčytą VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimą. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

7.       Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

8.       VRK nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog nebuvo balsuota dėl VRK narės (duomenys neskelbtini) pasiūlyto sprendimo projekto varianto. Abu projektai buvo pristatyti ir už abu juos buvo balsuota – tai yra užfiksuota 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio protokole ir posėdžio vaizdo ir garso įraše.

9.       Atsakovo nuomone, pareiškėjai taip pat nepagrįstai teigė, kad VRK, priimdama sprendimą, elgėsi šališkai. Sprendimo projektas pareiškėjams buvo pateiktas iš anksto ir jie galėjo su juo susipažinti. Sprendimo projekte nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, kuriais buvo remtasi priimant Sprendimą. Sprendimo priėmimo metu VRK nariai turi teisę išsakyti savo nuomonę, nes tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

10.       VRK pabrėžė, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju Konstitucijai prieštarauja visas Referendumo įstatymas, o ne jo atskiros dalys ar redakcijos, todėl nėra pagrindo remtis minėto įstatymo ankstesnėmis redakcijomis, kurios nuo 2021 m. liepos 1 d. netaikytinos. VRK pagrįstai nusprendė atsisakyti atlikti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, kadangi minėtas įstatymas nebegali būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. ir VRK negali užtikrinti, kad tokie veiksmai turi teisinį pagrindą. VRK neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatų, tačiau šioje byloje yra sprendžiami ne teisės aiškinimo, bet teisės taikymo klausimai. VRK savarankiškai negali nustatyti referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų teisinio reguliavimo, negali taikyti Referendumo įstatymo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nes priešingu atveju VRK negalėtų užtikrinti paties referendumo proceso teisėtumo.

11.       Tai, kad Referendumo įstatymas negalės būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d., buvo visuotinai žinoma aplinkybė ir pareiškėjai savo lūkesčius turėjo galimybę projektuoti pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. KT135-N11/2020. VRK nėra atsakinga ir nėra įgaliota užtikrinti, kad referendumo procedūrų organizavimo bei vykdymo metu galiotų ir būtų taikomi atitinkami teisės aktai. VRK veikia tik savo kompetencijos ribose ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą.

12.       VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas buvo priimtas galiojant Referendumo įstatymui, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. jis nebegali būti taikomas, todėl VRK negali tęsti tolesnių referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų, nes tam nebėra teisinio pagrindo. Minėtas VRK sprendimas galėjo būti vykdomas tik iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki tol, kol galėjo būti taikomas Referendumo įstatymas. VRK neabejotinai vykdys referendumo organizavimo ir vykdymo procedūras, kai bus priimtas tai reglamentuojantis teisės aktas.

 

II.

 

13.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą tenkino – panaikino VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“; įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą; nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos.

14.       Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo pareiškėjams siųsto sprendimo projekto, kadangi nustatė, jog 2021 m. liepos 1 d. vykusiame VRK posėdyje buvo pristatyti du sprendimo projektai, t. y. ir sprendimo projektas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta „Neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus dėl VRK narių šališkumo.

15.       Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su VRK sprendimu neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, teismas pažymėjo, kad VRK tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nutarė, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija; TAR, 2018-12-28, Nr. 21715) nebegali būti taikomas, ir pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruotas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 30 d. posėdyje po pateikimo pritarė šio įstatymo projektui ir nutarė jį svarstyti rudens sesijoje.

17.       Akcentuodamas, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai, jis yra pašalinamas iš teisinės apyvartos, teismas konstatavo, jog 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir įstatymų leidėjui iki tol nepriėmus naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, susidarė teisės spraga ir susidarė teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.

18.       Remdamasis Konstitucinio teismo jurisprudencija, teismas pateikė teisės spragos sąvoką ir pabrėžė, jog egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių, taip pat nurodė, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, o piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška.

19.       Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę, taigi taip pat ir aiškinant teisę, inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti; teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą), t. y. jie jas gali pašalinti individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; be to, teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę.

20.       Teismo nuomone, nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, pareiškėjų, kaip iniciatyvinės grupės koordinatorių, Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinta rinkimų teisę turinčių piliečių teisė inicijuoti referendumo paskelbimą būtų pažeista. Teismas pažymėjo, kad šią teisę jis privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys piliečių teisę atlikti teisėkūros procedūras, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą taptų fiktyvi.

21.       Konstatavęs, kad teismas privalo šioje administracinėje byloje ad hoc užpildyti teisės spragą nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas atsižvelgė į panašų teisinį reguliavimą, skirtą piliečių parašų rinkimui, numatytą kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose rinkimų teisinius santykius.

22.       Teismas nurodė, jog nuo 2016 metų Referendumo įstatyme buvo įtvirtinta VRK pareiga sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti, o terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti pailgintas iki 6 mėnesių ir tokia parašų rinkimo tvarka bei terminas jų surinkimui galiojo iki 2021 m. liepos 1 d. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Pagal minėto konstitucinio įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį, siūloma nustatyti, kad piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.

23.       Įvertinęs bei palyginęs iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusį ir Referendumo konstituciniame įstatyme siūlomą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog sekant teisės tradicija ir taikant įstatymų analogiją, galima daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumo paskelbimui ar kandidato konkrečiuose rinkimuose parėmimui, yra įtvirtinta taisyklė, kad Vyriausioji rinkimų komisija per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas. 

24.       Teismas nurodė, kad, vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, siekdamas apginti pareiškėjų konstitucines teises ir atsižvelgdama į įstatymų leidėjo siūlomą taikyti referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo teisinį reglamentavimą, kaip analogiją nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams nusprendžia taikyti 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatas.

25.       Teismo vertinimu, taikant tokią analogiją, VRK Sprendimas negalėjo būti paliktas galioti, todėl teismas pareiškėjų skundą tenkino – atsakovo 2021 m. liepos 1 d. Sprendimą panaikino ir įpareigojo VRK per 5 darbo dienas išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą. Kartu teismas nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti.

26.       Teismas, vadovaudamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad VRK yra kompetentinga spręsti piliečių iniciatyvos paskelbti referendumą įgyvendinimo metu iškylančius techninius klausimus.

 

III.

 

27.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2021 m. liepos 19 d. teikimu siūlo svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinimo.

28.       Teikime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 157 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodoma, kad nustatytas teikimo pagrindas apie tai, kad administracinėje byloje Nr. R-11- 552/2021 gali būti proceso atnaujinimo pagrindų, siejamas su byloje Nr. R-11-552/2021 paskelbto teismo sprendimo 29 punkto nuostatomis – šio sprendimo 29 punkte nurodyta, kad teisėjų kolegija, vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, siekdama apginti pareiškėjų konstitucines teises ir atsižvelgdama į įstatymų leidėjo siūlomą taikyti referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo teisinį reglamentavimą, kaip analogiją nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams nusprendžia taikyti 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatas.

29.       Teikime pažymima, kad ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatų kontekste pažymėtina, kad tai, jog administracinį procesą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtintos įstatymo ar teisės analogijos (materialiosios teisės) taikymo taisyklės nepakeičia pastarųjų, kaip materialinių teisinių santykių reguliavimo instrumentų, prigimties ir paskirties, todėl jų netinkamas taikymas patenka į ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo apimtį.

30.       Teikime pažymima ir tai, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, kaip tiesiogiai iš Konstitucijos kylanti prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti, reikalauja, kad teismas, pirma, įvertintų ir argumentuotų, kokiu būdu: taikant įstatymo ar teisės analogiją, užpildoma teisės spraga (spragos), ir, antra, jei taikoma įstatymo analogija, reikalaujama nurodyti tą konkretų įstatymą, o jei taikoma teisės analogija, nurodyti iš Konstitucijos kylančius teisės principus, kuriais remiamasi, bei išdėstyti teisinę taisyklę, taikomą tam individualiam ginčo teisiniam santykiui.

31.       Administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 priimtame teismo sprendime teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal analogiją taikomos Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos.

32.       Teikime pateikiamas vertinimas, kad įstatymo projekto nuostatos nėra Lietuvos Respublikos teisės šaltinis, todėl jomis negali būti užpildomos teisės spragos. Nekvestionuojant teismo sprendime pripažintos Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą, šio teismo sprendimo nuostatos suponuoja ir tai, kad priimtame teismo sprendime teisėjų kolegija, spręsdama dėl minėtos teisės įgyvendinimo, ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti nepritaikė nei įstatymo, nei teisės analogijos, iš esmės neišdėstė argumentų, kokiu būdu: taikant įstatymo ar teisės analogiją, užpildoma teisės spraga (spragos), ir, jei taikoma įstatymo analogija, nenurodė to konkretaus įstatymo, o jei taikoma teisės analogija, nenurodė iš Konstitucijos kylančių teisės principų, kuriais remiamasi, bei neišdėstė teisinės taisyklės, taikomos tam individualiam ginčo teisiniam santykiui reguliuoti.

33.       Atsižvelgiant į ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, teikime pažymėta, kad nesant teisinio pagrindo ginčo teisinį santykį sureguliuoti taikant įstatymo projekto nuostatas, jų taikymas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra esminis pažeidimas, o tai, kad sprendime neargumentuota, kokiu būdu: taikant įstatymo ar teisės analogiją, užpildoma teisės spraga (spragos), ir, jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas tas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui, yra esminis materialiosios teisės normų pažeidimas bei teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

34.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas siūlo didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriamai teisėjų kolegijai svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo.

 

IV.

 

35.       Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į teikimą, kuriame nurodė, kad prašo nesvarstyti teikimo, nes jis, pareiškėjų manymu, tėra informacinio pobūdžio, taip pat, teismui nutarus svarstyti nurodytą teikimą, jo netenkinti. Pareiškėjų teigimu, teismas pritaikė analogiją dėl parašų rinkimo lapų išdavimo pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 36-38 straipsniuose numatytus pagrindus, o 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruotas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas teismo sprendime nurodytas tik kaip faktinė aplinkybė, jog Seimas, iki šiol nepriėmęs Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo, vis tik jau įregistravo šio įstatymo projektą.

36.       Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į teikimą, nurodydamas, jog sutinka su teikime nurodytais argumentais, prašė klausimą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.

 

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V.

 

37.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021.

38.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje (ABTĮ IV dalies I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“) nustatytais pagrindais ir tvarka. 

39.       Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusių teismų sprendimus. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

40.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

41.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

42.       ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teisė paduoti teikimą dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo. Pažymėtina, kad šios teisės realizavimas galimas esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

43.       Nagrinėjamu atveju teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 padavė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nurodydamas, kad įsiteisėjusiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, šalinant teisės spragą, nesant teisinio pagrindo ginčo teisinį santykį sureguliuoti taikant įstatymo projekto nuostatas, jų taikymas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra esminis pažeidimas, o tai, kad sprendime neargumentuota, kokiu būdu: taikant įstatymo ar teisės analogiją, užpildoma teisės spraga (spragos), ir, jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas tas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui, yra esminis materialiosios teisės normų pažeidimas bei teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Taigi, vertintina, ar egzistuoja sąlygos atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje nurodytu pagrindu.

44.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu  pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

45.       Pažymėtina, kad prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

46.       Taigi, pirmiausia aptariamo pagrindo atnaujinti procesą taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

47.       Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nurodė, kad šalina teisės spragą (žr. šios nutarties 24 punktą), šią savo teisės spragos šalinimo funkciją pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, tačiau tuo pat metu nurodė, kad teisės spragą šalina vadovaudamasis 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis (žr. šios nutarties 24 punktą). Sutiktina su teikime išdėstyta pozicija, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi, t. y., jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas tas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui. Vadinasi, pritartina teikime išdėstytai pozicijai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl yra teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

48.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teikimas dėl proceso administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu yra tenkinamas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai (ABTĮ 163 straipsnio 2 dalis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1, 2 dalimis,

 

nutaria:

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo.

Bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                            Audrius Bakaveckas

 

                                                                                               Ernestas Spruogis

 

                                                                                               Milda Vainienė