Civilinė byla Nr. e2A-4-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00068-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,
Dalyvaujant ieškovės UAB „Daugesta“ atstovui adv. Laurynui Staniuliui, atsakovės G. R. atstovei adv. Eglei Beržinskaitei, nedalyvaujant atsakovei G. R.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-887/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Daugesta“ (toliau – ir UAB „Daugesta“) teismo prašė priteisti iš atsakovės G. R. 8 467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. ji su atsakove sudarė Rangos sutartį Nr. RFIZ 2019/06/10-1 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo savo medžiagomis, priemonėmis ir jėgomis atlikti atsakovės kiemo gerbūvio darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 – lokalinę sąmatą. Atsakovė atsiskaitė iš dalies, sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, liko skolinga 8 467,46 Eur sumą. 2019 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau jokių įrodymų nepateikė, į ieškovę kreipėsi tik tuomet, kai buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo.
3. Atsakovė G. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, trinkelės sudėtos kreivai, su dideliais tarpais, be to, darbų kaina viršijo suderintą sutartimi. Buvo sutarta 7 000 Eur darbų kaina. Atsakovė galėjo mokėti ir didesnę kainą, jeigu ieškovė būtų ištaisiusi darbų trūkumus. Ieškovei neatlikus darbų, kuriuos įtraukė į atliktų darbų aktus (skaldos pagrindo įrengimo), nepateikus įrodymų, kiek medžiagų panaudojo, neištaisius atliktų darbų trūkumų, atsakovės nuomone, jos sumokėta 3 000 Eur suma atitinka ieškovės atliktų darbų kiekį ir kokybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 226,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai, susiję ne su ūkinės komercinės veiklos tenkinimu, kadangi atsakovė dalį gyvenamojo namo nuomoja odontologijos klinikai, kurios darbuotojams ir klientams yra skirta 200 kv. m. ginčo aikštelė, kurioje ieškovė klojo trinkeles.
6. Sutartyje ginčo darbų kaina nebuvo nurodyta, tik susitarta dėl kainos nustatymo kriterijų – pagal faktiškai atliktus darbus. Atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos sumokėti vykdytojui 7 000 Eur avansą, o likusią kainos dalį ieškovei sumokėti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Teismas sprendė, kad 7 000 Eur suma yra tik avansinis, o ne galutinis mokėjimas, darbų kaina pagal faktiškai atliktus darbus gali būti didesnė. Atsakovė prieš pasirinkdama darbų vykdytoją, turėjo ištirti rinką, gauti bent keletą komercinių pasiūlymų ir iš jų išsirinkti tinkamiausią. Tai, kad atsakovė pasirinko ieškovę darbų vykdytoja, sudarė su ja sutartį, stebėjo pradėtus vykdyti darbus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovę tenkino darbų vykdytojas ir jo darbų kainos.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, o atsakovė savo atsikirtimų neginčijamai nepagrindė, atsakovės pateikti specialisčių aktai ir liudytojų parodymai nepaneigė ieškovės pateiktų darbų atlikimo aktų. Teismas nurodė, kad net pripažinus, jog yra atliktų darbų trūkumų, jie nėra tokie, kurių atsakovė negalėjo pašalinti pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis), aikštelė naudojama pagal paskirtį. Aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog už juos nereikia apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė G. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pripažįstant, kad ieškovės atliktų darbų kaina dėl jų trūkumų mažintina iš viso iki 3 000 Eur. Atsakovė prašo priimti papildomai apeliantės teikiamus dokumentus, skirti byloje ekspertizę nustatyti, ar ieškovė tinkamai atliko statybos darbus, priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartį kvalifikavo kaip statybos rangos, o ne vartojimo rangos sutartį ir nepagrįstai ieškovei suteikė pranašumo. Tai, kad dalis apeliantės gyvenamojo namo išnuomota už 350 Eur per mėnesį nuomos mokestį, savaime nereiškia, kad atsakovė užsiima verslu. Apeliantė ginčo aikštelę siekė įsirengti išimtinai savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, todėl laikytina vartotoja. Išnuomota yra mažesnioji gyvenamojo namo dalis, nuomojamos tik gyvenamosios patalpos, o ne aikštelė. Ginčo aikštelė yra kitame žemės sklype, nei gyvenamasis namas.
8.2. Ieškovė atliktų darbų aktuose nurodė klaidingus darbų kiekius ir be jokio išankstinio susitarimo, neva, atliktus sutartimi nesulygtus darbus, pavyzdžiui įrengė žvyro pagrindą. Teismas sprendimu nepagrįstai priteisė 1 530 Eur plius PVM sumą už skaldos pagrindo įrengimą, ieškovės nurodytas bendras pagrindo pakėlimas (išlyginimas) nėra skaldos pagrindo įrengimas teisės aktų bei techninių reglamentų nustatyta tvarka, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai pagrindo pakėlimą darbų perdavimo-priėmimo aktuose įvardijo skaldos pagrindo įrengimu.
8.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, neva, visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai. Apeliantės iniciatyva ir lėšomis atlikti darbų kokybės vertinimai bei gautos specialistų išvados patvirtina, kad ginčo aikštelėje trinkelės sudėtos nelygiai, su dideliais tarpais bei duobėmis, kai kur siekiančiomis iki 4 centimetrų, akivaizdžiai matomi nutrupėję betoniniai kraštai, susikaupusios sąnašos dėl duobėse besikaupiančio ir užsilaikančio vandens. Ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti, ji ne tik nesutiko ištaisyti atliktų darbų trūkumų, bet ir apskritai juos neigė.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė privalėjo priimti statybos darbų rezultatus bei už juos atsiskaityti, o ieškovės atliktų darbų trūkumus pašalinti pati arba pasitelkdama trečiuosius asmenis. Ieškovės darbų trūkumų ištaisymas atsakovei kainuotų nuo 12 000 Eur iki beveik 19 000 Eur. Ji neturi galimybės skirti tokios sumos ieškovės darbų brokui ištaisyti, o vėliau bylinėtis su ieškove dėl žalos atlyginimo. Dėl to apeliantė teisme reikalavo arba sumažinti sutartimi atliktų darbų kainą iki jos jau sumokėtų 3 000 Eur (kadangi darbų defektų ištaisymas ir ginčo aikštelės išlyginimas jai papildomai kainuos bent 12 000 Eur), arba įpareigoti pačią ieškovę ištaisyti darbų trūkumus ir išlyginti ginčo aikštelėje paklotas trinkeles, taip pat pateikti įrodymus, kad ji tikrai įrengė skaldos pagrindą. Pastaruoju atveju atsakovė sutinka apmokėti ieškovės prašomą sumą už darbus.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Daugesta“ prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovės G. R. apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti jai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus ir netenkinti atsakovės prašymo skirti ekspertizę. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad atsakovė 180 kv. m. ginčo aikštelę siekė įrengti ne asmeniniams (dviejų asmenų) šeimos interesams tenkinti, bet siekiant komercinės naudos, todėl pagrįstai sutartis nebuvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis plotas sudaro 117,29 kv. m., o verslo plotas – 112,95 kv. m. Atsakovės paaiškinimai, kad yra nuomojama tik mažesnioji pastato dalis, laikytini nepagrįstais. Iš atsakovės pateiktos nuomos sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuomojamos yra ne gyvenamosios, bet komercinės paskirties patalpos. Nors trinkelės buvo paklotos kitame žemės sklype, iš pačios atsakovės pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų matyti, jog abu sklypai yra gretimi. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikia ne tik odontologijos paslaugas teikianti klinika, kurioje dirba 9 darbuotojai, bet ir sveikatingumo centras (pati atsakovė teikia psichoterapijos paslaugas, vykdo prekybą įvairiais produktais), teikiamos apgyvendinimo paslaugos.
9.2. Sutarties formuluotė, jog avansas už atliekamus darbus sudaro 7 000 Eur, o likusi kaina mokama po darbų atlikimo, negalėjo atsakovei leisti pagrįstai tikėtis, kad tai yra galutinė darbų kaina. Pati atsakovė į bylą pateikė kitų rangovų pasiūlymus dėl trinkelių įrengimo, kuriuose darbų kaina yra apie 12 000 Eur.
9.3. Atsakovė nurodė, jog apie netinkamai atliktus darbus žinojo jau 2019 m. liepos mėnesį, 2019 m. rugpjūčio mėnesį informavo ieškovę, tačiau 2019 m. rugsėjo mėn. vis tiek pasirašė atliktų darbų aktą. Ji veikė savo rizika, todėl turi sumokėti ieškovei už darbus. Aikštelė buvo grindžiama skaldytų akmenų trinkelėmis, kurių kiekvienos aukštis skiriasi dėl skirtingos skilimo linijos, tokiai dangai iš viso negali būti keliami lygumo reikalavimai. Įrengta aikštelė yra ir gali būti naudojama pagal paskirtį.
9.4. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti sutartimi atliktų darbų kainą iki jos jau sumokėtų 3 000 Eur laikytinas išeinančiu iš apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų. Toks reikalavimas nebuvo suformuluotas pirmosios instancijos teisme, atsakovė negalėtų jo suformuluoti pateiktame atsiliepime į ieškinį.
IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2021 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas. Ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 878,37 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą sumą (878,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantei iš ieškovės priteistos 4 092,31 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje paskirta statybos darbų ekspertizė. 2021 m. sausio 7 d. byloje gautas teismo ekspertizės aktas Nr. 21-01.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nagrinėjamu atveju, tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis. Trinkelės buvo dedamos prie apeliantės gyvenamojo namo, kurio gyvenamasis plotas sudaro 117,29 kv. m., o 112,95 kv. m. yra verslo plotas. Apeliantė pastoviai nuo 2005 m. verslo patalpas nuomoja, dabartinis nuomininkas – UAB „Endovita“, kurioje dirba 9 darbuotojai. Iškaba ant pastato skelbia, jog jame veikia NSP sveikatingumo centras, jo interneto svetainėje skelbiama apie atsakovės teikiamas psichoterapijos paslaugas bei vykdomą prekybą įvairiais produktais. Svetainėje www.bookings.com skelbiama apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis. Akivaizdu, jog, šiuo atveju, aikštelės išgrindimo trinkelėmis tikslas yra tenkinti apeliantės profesinius ir verslo poreikius, o ne asmeninius, šeimos poreikius. Trinkelėmis išgrįsta aikštelė yra pakankamai didelio ploto (180 kv. m.) ir prijungta prie jau esamos aikštelės, kas įprastai nėra reikalinga vienai šeimai.
12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik ieškovės (rangovės) pasirašytais atliktų darbų priėmimo aktais (2019 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn.). Apeliantės (užsakovo) pateiktais įrodymais dėl nekokybiškai atliktų darbų, teismas nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija sprendė, kad apeliantės pasirinkta gynimosi nuo ieškinio priemonė – atsikirtimai (atsiliepimas) į ieškinį, kuriais prašoma sumažinti darbų kainą, yra tinkama.
13. Sutarties 1.1 punktu atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ginčas kilo dėl 180 kv. m. trinkelių įrengimo kiemo aikštelėje; dėl trinkelių įrengimo kiemo apvalume ir takelyje aplink namą ginčo nėra. Apeliantė nepriėmė ieškovės atliktų darbų, nes jie buvo nekokybiški, ne visi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose ir už kuriuos prašoma apmokėti, buvo atlikti. Ieškovė atliktų darbų netaisė, nors apeliantė prašė tai padaryti. Darbų trūkumams pagrįsti pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas apeliantės pakviestas liudytojas A. V.. Apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui du aktus dėl gerbūvio darbų kokybės įvertinimo – 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktą ir 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktą. Apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta statybos darbų teismo ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, kad trūkumų ištaisymo būdas yra trinkelių perdėjimas iš naujo. Įvertinusi paminėtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. kokybiškai atliko darbus, o apeliantė gavo tai dėl ko buvo susitarta (kokybiškai sudėtas trinkeles). Ieškovei atsisakius taisyti darbų trūkumus, apeliantė pagrįstai prašo sumažinti darbų kainą.
14. Ieškovė prašė priteisti skolą už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kokie ieškovės darbai atlikti nekokybiškai (kuriuos reikia perdaryti) ir kurie nebuvo atlikti (skaldos pagrindo įrengimas). Ieškovė prašė priteisti skolą pagal jos nurodytas (sutartas) darbų kainas, todėl mažinant priteistiną sumą teisėjų kolegija vadovavosi šiomis kainomis. Ekspertizės akte konstatuota, jog kiemo aikštelėje yra įrengtas žvyro (ne skaldos) pagrindas. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 630 Eur be PVM (skirtumas tarp skaldos pagrindo įrengimo ir žvyro pagrindo įrengimo), pažymėjo, kad neįrodyta, jog buvo įrenginėjamas skaldos pagrindas. Nustatyta, kad cementinis pagrindas įrengtas ir trinkelės sudėtos nekokybiškai, sudėtas trinkeles reikia perdėti. Teisėjų kolegija ieškovės prašymą priteisti už cementinio pagrindo įrengimą 900 Eur be PVM (180 kv. m. x 5 Eur) ir 4 500 Eur be PVM (180 kv. m. x 25 Eur) už trinkelių sudėjimą laikė nepagrįstu. Kraštų betonavimą atlikus nekokybiškai, ieškovės prašymą priteisti už šį darbą 252 Eur be PMV (40 m x 6,3 Eur) laikė nepagrįstu. Konstatavo, kad ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (arba neatlikti) atitinka 6 282 Eur be PVM sumą, su PVM – 7 601,22 Eur, šia suma (7 601,22 Eur) sumažino ieškovei priteistiną sumą, ieškovei priteisė 866,24 Eur (8 467,46 Eur – 7 601,22 Eur). Sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 12,13 Eur (866,24 Eur x 0,02 proc. x 70 d.).
15. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 panaikinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą. Pažymėjo, kad visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad automobilių stovėjimo aikštelę, kurią pagal rangos sutartį įrengė ieškovė, atsakovė naudoja pagal paskirtį. Vadinasi, atsakovė, nors ir nepasirašė ieškovės 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto, priėmė darbų rezultatą (automobilių stovėjimo aikštelę) konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama juo naudotis. Apeliacinės instancijos teismas dėl darbų kainos sumažinimo nusprendė remdamasis ekspertizės akte nurodytomis kainomis darbų, kurie turėtų būti atlikti šalinant trūkumus, t. y. dydį, kuriuo turėtų būti sumažinta darbų kaina, nustatė pritaikęs kitam pažeistų teisių gynimo būdui – reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – taikytiną trūkumams šalinti reikalingos sumos nustatymo mechanizmą. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties kainos sumažinimo, mažintinos kainos dydžio aspektu supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir reikalavimą sumažinti darbų kainą.
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apeliantė (atsakovė) su ieškove sudarė Rangos sutartį Nr. RFIZ 2019/06/10-1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė (rangovas) įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti atsakovės kiemo gerbūvio darbus (kiemo trinkelių sudėjimas) pagal sutarties priedą Nr. 1 – lokalinę sąmatą, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Lokalinė sąmata byloje nepateikta. Atlikusi darbus, ieškovė pateikė apeliantei du atliktų darbų aktus, t. y. 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, kurį apeliantė pasirašė, ir kuriame nurodyti šie darbai: 1) skaldos pagrindo įrengimas – 200 kv. m; 2) betoninio laužo išardymas ir išvežimas – 5 t; 3) cementinio pagrindo įrengimas – 60 kv. m; 4) trinkelių grindimas – 60 kv. m bei 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą, kurio apeliantė nepasirašė, ir kuriame nurodyti šie darbai: 1) išminusuotas 20 kv. m skaldos pagrindo įrengimas; 2) išminusuota 3 t betoninio laužo išardymas ir išvežimas; 3) cementinio pagrindo įrengimas – 170,78 kv. m; 4) trinkelių grindimas – 170,78 kv. m; 5) kraštų betonavimas – 82,80 m; 6) žvyro pagrindo įrengimas – 50,60 kv. m; 7) darbas su gruntu, kasimas, pasiruošimas rankiniu būdu – 25,6 kv. m 2019 m. rugpjūčio atliktų darbų akte (apeliantės nepasirašytame akte) nėra nei žymos apie apeliantės atsisakymą pasirašyti šį aktą, nei žymos apie nustatytus trūkumus (Sutarties 5.2 punktas). Apeliantė sumokėjo 3 000 Eur pagal 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą. 2019 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė pretenziją apeliantei dėl likusios 8 467,46 Eur skolos sumokėjimo. 2019 m. spalio 16 d. apeliantė pateikė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai sudėtų trinkelių bei paprašė vieno mėnesio bėgyje ištaisyti trinkelių klojimo broką arba tenkintis sumokėta 3 000 Eur suma. 2019 m. spalio 17 d. apeliantė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, jog ji nėra gavusi atliktų darbų akto, todėl jo negalėjo nei pasirašyti, nei pažymėti atliktų darbų trūkumus bei nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, neatitinka jų apimtys, panaudotų medžiagų kiekis. Ieškovė, pateikusi teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl nekokybiškai atliktų darbų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais.
21. Byloje kilo ginčas dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų kokybės, jų apimties ir mokėtinos kainos.
Dėl atsakovo gynimosi būdų, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis netinkama atliktų darbų kokybe
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 22 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
24. Tai reiškia, kad ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-403/2021.
25. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei priimtai kasacinio teismo nutarčiai šioje byloje spręstinas klausimas dėl kainos sumažinimo esant gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesinei priemonei atsikirtimams į ieškinį.
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
26. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos rangos sutarties kvalifikavimo. Ieškovė nurodo, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, o apeliantė nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeninimas, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
27. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trinkelės buvo dedamos prie apeliantės gyvenamojo namo, t. y. trinkelėmis grįstos teritorijos paskirtis aptarnauti gyvenamąjį namą (sudaryti galimybę, palengvinti privažiavimą). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad gyvenamajame name gyvenamasis plotas sudaro 117,29 kv. m., o 112,95 kv. m. yra verslo plotas. Apeliantė pastoviai nuo 2005 m. verslo patalpas nuomoja (dabartinis nuomininkas UAB „Endovita“ – 2014 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartis, išsinuomotas plotas 103,00 kv. m.). Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų (informacijos) matyti, kad: 1) UAB „Endovita“ dirba 9 darbuotojai, kas leidžia daryti išvadą, jog tiek darbuotojams, tiek odontologijos klinikos pacientams reikalingas privažiavimas prie pastato; 2) ant pastato yra iškaba, jog jame veikia NSP sveikatingumo centras, kurio internetinėje svetainėje skelbiama apie atsakovės teikiamas psichoterapijos paslaugas bei vykdomą prekybą įvairiais produktais, kas leidžia daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir pačios apeliantės vykdomoje profesinėje, komercinėje veikloje; 3) svetainėje www.bookings.com yra skelbiama informacija apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas (nurodomas adresas (duomenys neskelbtini)), kas leidžia daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir teikti apgyvendinimo paslaugas. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti, kad sudaryta Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, nes akivaizdu, jog šiuo atveju aikštelės išgrindimo trinkelėmis tikslas yra tenkinti apeliantės profesinius ir verslo poreikius, o ne asmeninius, šeimos poreikius. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad trinkelėmis išgrįsta aikštelė yra pakankamai didelio ploto (180 kv. m.) ir prijungta prie jau esamos aikštelės, kas įprastai nėra reikalinga vienai šeimai (paprastai teikiamas prioritetas, ypatingai žemės sklypui esančiam prie pagrindinio ir intensyvaus kelio, krūmams, medžiams, žaliai vejai ir pan.).
Dėl atliktų darbų kokybės ir teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo
29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik ieškovės (rangovės) pasirašytais atliktų darbų priėmimo aktais (2019 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn.), kurie neva nėra nuginčyti. Apeliantės (užsakovo) pateiktais įrodymais dėl nekokybiškai atliktų darbų, teismas nesivadovavo.
30. Apeliantė (užsakovė) atsisako apmokėti likusią sumą (8 467,46 Eur) už ieškovės nurodomus atliktus darbus pagal jos pateiktus atliktų darbų aktus (2019 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn.), nurodydama, jog šie darbai atlikti nekokybiškai ir ne visi (skaldos pagrindo įrengimas neatliktas).
31. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal 2021 m. sausio 7 d. byloje gautą teismo ekspertizės aktą Nr. 21-01 ir eksperto išvadas nustatė, kad ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (arba neatlikti), kuriuos reikia perdaryti, atitinka 6 282 Eur be PVM sumą, o su PVM – 7 601,22 Eur, todėl šia suma (7 601,22 Eur) sumažino ieškovei priteistiną sumą (8 467,46 Eur – 7 601,22 Eur). Taigi kaina buvo sumažinta nurodyta suma.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad automobilių stovėjimo aikštelę, kurią pagal rangos sutartį įrengė ieškovė, atsakovė naudoja pagal paskirtį. Vadinasi, atsakovė, nors ir nepasirašė ieškovės 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto, priėmė darbų rezultatą (automobilių stovėjimo aikštelę) konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama ja naudotis. Ja naudojasi iki šiol, neperdarinėja.
33. Kolegija taip pat sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl darbų kainos sumažinimo nusprendė remdamasis ekspertizės akte nurodytomis kainomis darbų, kurie turėtų būti atlikti šalinant trūkumus, t. y. dydį, kuriuo turėtų būti sumažinta darbų kaina, nustatė pritaikęs kitam pažeistų teisių gynimo būdui – reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – taikytiną trūkumams šalinti reikalingos sumos nustatymo mechanizmą. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties kainos sumažinimo, mažintinos kainos dydžio aspektu supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir reikalavimą sumažinti darbų kainą.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką.
Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodymus pasisako dėl minėtos kainos sumažinimo.
35. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
37. Ieškovė teigė, kad teismo ekspertas, iš pradžių pripažinęs, jog ginčo objektui kokybės standarto nėra, savo išvadą, neva granito trinkelės suklotos netinkamai, pagrindė daug aukštesniu kokybės standartu, kuris privalomas tik valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams yra tik rekomenduojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ji darbus atliko netinkamai ir atsakovė negavo tai, ko tikėjosi. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip nurodoma Taisyklių 1 punkte, jos gali būti taikomos ne tik vietinės reikšmės keliams (gatvėms), bet ir kitoms eismo zonoms. Be to, išvadą dėl ieškovės atliktų darbų rezultato (automobilių stovėjimo aikštelės) netinkamos kokybės ekspertas nagrinėjamoje byloje grindė ne tik Taisyklėse įtvirtintais reikalavimais, bet ir įprastai automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtos iš tašyto akmens trinkelių, lygumui keliamais reikalavimais, pagal kuriuos nelygumai gali būti tik tokie, kurių nesimato normaliai apžiūrint aikštelės dangą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus atliko nekokybiškai.
38. Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus ir nusprendus, kad ieškovė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus atliko nekokybiškai, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai ir kt.
39. Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti.
40. Nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl 180 kv. m trinkelių įrengimo kiemo aikštelėje. Dėl trinkelių įrengimo kiemo apvalume ir takelyje aplink namą ginčo nėra. Apeliantė nepriėmė ieškovės atliktų darbų, nes jie buvo nekokybiški, ne visi darbai buvo atlikti, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose ir už kuriuos prašoma apmokėti. Ieškovė atliktų darbų netaisė, nors apeliantė prašė tai padaryti. Darbų trūkumams pagrįsti, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas apeliantės pakviestas liudytojas A. V., kuris nurodė, kad trinkelės buvo sudėtos nekokybiškai, matėsi duobės. Taip pat apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui du aktus dėl gerbūvio darbų kokybės įvertinimo – 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktą ir 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktą. M. Č. akte nurodė, jog: 1) neįrengtas reikalingas drenažinis, šalčiui atsparus sluoksnis (žvyras, smėlis); 2) pagrindo storis nepakankamas; 3) trinkelių paviršius nelygus, nelygumai siekia iki 2 cm, kai gali būti iki 1 cm; 4) nėra papildomai sutvirtinti aikštelės kraštai; 5) trinkelės suklotos nelygiai, provežėtas paviršius, nėra nuolydžio – yra prielaida susidaryti „klampynėms“. A. M. akte nurodė, kad nutrupėjęs, suskilęs cementinis skiedinys uždėtas šalia trinkelių; trinkelės kai kuriose vietose patamsėję, kas reiškia, kad tose vietose užsilaiko vanduo, kaupiasi sąnašos, tose vietose yra įdubimai, nelygumai siekia iki 40 mm. Tam, kad įsitikinti pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo statybos darbų ekspertizė, kurioje konstatuota, kad 180 kv. m. kieme įrengta skaldyto granito trinkelių danga neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų: grindinio lygumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; netinkamai įrengtas (nepakankamai sutankintas) trinkelių dangos žvyro pagrindas; netinkamai įrengtas trinkelių dangos kraštas (trinkelių krašto sutvirtinimas betonu). Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad trūkumų ištaisymo būdas yra trinkelių perdėjimas iš naujo. Esant aukščiau nurodytiems įrodymas, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. kokybiškai atliko darbus, o apeliantė gavo tai dėl ko buvo susitarta (kokybiškai sudėtas trinkeles). Todėl, ieškovei atsisakius taisyti darbų trūkumus, apeliantė pagrįstai prašo sumažinti ieškovės nurodomą darbų kainą.
41. Be to, atkreiptinas dėmesys, kaip minėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovės įrengta aikštele atsakovė naudojasi iki šiol.
42. Atliktų darbų aktuose ieškovė nurodė, kad įrengė skaldos pagrindą, kurio 1 kv. m kaina – 8,50 Eur, tačiau ekspertizės akte konstatuota, jog kiemo aikštelėje yra įrengtas žvyro (ne skaldos) pagrindas. Žvyro pagrindo 1 kv. m įrengimo kaina – 5 Eur. Teismo ekspertas nustatė, kad 180 kv. m kiemo aikštelės plote yra įrengtas žvyro pagrindas. Nustatyta, kad cementinio pagrindo įrengimas buvo atliktas, tačiau nekokybiškai sudėtos trinkelės. Nustatyta, kad kraštų betonavimas atliktas nekokybiškai Kraštų betonavimo ilgis (40 m) yra nurodytas ekspertizės akte esančioje lokalinėje sąmatoje. Iš ekspertizėje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (arba neatlikti), kuriuos ekspertas įvardija kaip perdarytinus, atitinka 6 282 Eur be PVM sumą, o su PVM – 7 601,22 Eur.
43. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą šalys teikė įrodymus apie tai, kiek ieškovė sutaupė įrenginėdama atsakovės (ginčo) automobilių stovėjimo aikštelę.
44. Atsakovė pateikė Statybų specialistės M. Č. nuomonę (2022 m. spalio 17 d.) kiek sutaupė ieškovė įrenginėdama ginčo aikštelę. Joje nurodė, kad jai nesuprantama, kaip ieškovė galėjo teikti pasirašyti sutartį nenurodant tikslios kainos už darbus, kokie darbų kiekiai, kainos, terminai, kokia naudojama technika, jos darbo laikas, kiek bus laiko dirbamo darbai ir kokios kvalifikacijos darbuotojai juos atliks. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės SDK 19 redakcija, galiojanti nuo 2019-01-26 nustato reikalavimus valstybinės reikšmės kelių naujų dangų ir kitų eismo zonų konstrukcijų ir jų atnaujinimo projektavimui, kur nurodoma, kad žvyro pagrindo sluoksnis turi būti 31 cm, o ekspertas nustatė, kad storis – 23 cm. Skirtumas – 8 cm. Žvyro sluoksnis tankinamas ir lyginamas, rekomenduojama kloti geotekstilė, kas šiuo atveju padaryta nebuvo, taigi darbai nekokybiški. Ieškovė sutaupė atlikdama nekokybiškus darbus – paklodama netinkamo storio žvyro pagrindą, neatlikdama tankinimo vibro plūktuvu, nepaklojant geotekstilės, netinkamu trinkelių dangos krašto užbetonavimu, neardymu ir neišvežimu betoninio laužo, neatlikdama darbo su gruntu, kasimu, paruošimu rankiniu būdu, be to laiko, kad dėl nekokybiško plytelių išklojimo (ko negalima pašalinti neišardžius visos aikštelės) mano, kad nebuvo galima iš užsakovės reikalauti sumokėti pilnos sumos už darbą, turėjo mokėti tik už cementinį mišinį bei darbuotojų darbo užmokestis, negaunant pelno. Bendrai apskaičiavus, sutaupymą nurodė 7684,13 Eur.
45. Ieškovė pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2022/11/22 dėl ieškovės sutaupymo įrengiant ginčo aikštelę (ekspertas E. L.). Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus aikštelei įrengti turėjo būti parengtas supaprastintas projektas, jį turėjo pateikti statytojas, t. y. atsakovė. Kadangi jo nebuvo rangovas darbus atliko vadovaudamasis 2019-06-10 rangos sutartimi Nr. RFIZ 2019/06/10-01. Remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai 62 punktu gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 19. Tačiau KPT SDK 19 2 punktas nurodo, kad taisyklėse pateikiami reikalavimai valstybinės reikšmės kelių naujų dangų konstrukcijų ir jų atnaujinimo projektavimui bei rekomendacijos vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui. Vadinasi net ir tuo atveju, jei būtų buvęs rengiamas aikštelės projektas, KPT SDK 19 reikalavimai būtų tik rekomendacinio pobūdžio, kas reiškia, kad jie nėra privalomai taikomi. Kadangi nebuvo parengtas projektas ir numatytas KPT SDK 19 taikymas, taip pat KPT SDK 19 taikymas nebuvo nustatytas sutartyje, vertinant aikštelės kokybę, nėra pagrindo remtis KPT SDK 19, dėl kurių taikymo šalys nebuvo susitarę. Taip pat KPT SDK 19 nurodyta, kad trinkelių dangos įrengiamos pagal ĮT Trinkelės 14 nuostatas, bet ĮT Trinkelės 14 1 punktas nustato, kad automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėse ĮT Trinkelės 14 išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms, todėl ĮT Trinkelės reikalavimai taip pat laikytini rekomendacinio pobūdžio. Kadangi šalys dėl jų taikymo nebuvo susitarę, ĮT Trinkelės 14 neturi būti taikomos vertinant darbų kokybę. Vadovaujantis tiriamojoje dalyje nurodyta informacija ir tai, kad rangos sutartyje nebuvo parengtas supaprastintas projektas – viena šalis užsakė tokius darbus, o kita šalis juos ir atliko. Vertinant rangos sutarties nuostatas ir apžiūros metu buvusią faktinę situaciją automobilių aikštelė neturi esminių defektų, kurie turėtų įtakos aikštelės eksploatavimui, ilgaamžiškumui ar savybėms, kurios būdingos tokios konstrukcijos statiniams, tačiau aikštelės eksploatavimo metu (garantiniu 5 metų laikotarpiu) atsirado defektas kurį rangovas turi ištaisyti – ištrupėjęs trinkelių kraštų betonavimas. Vertinant rangos sutarties nuostatas rangovas nieko nesutaupė ir viską atliko kaip numatyta sutartyje, kadangi rangos sutartyje nebuvo nustatyti atliekamų darbų kokybės reikalavimai bei nebuvo parengtas supaprastintas projektas. Remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai 62 punktu gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 19. Tačiau KPT SDK 19 2 punktas nurodo, kad taisyklėse pateikiami reikalavimai valstybinės reikšmės kelių naujų dangų konstrukcijų ir jų atnaujinimo projektavimui bei rekomendacijos vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui. Vadinasi net ir tuo atveju, jei būtų buvęs rengiamas aikštelės projektas, KPT SDK 19 reikalavimai būtų tik rekomendacinio pobūdžio, kas reiškia, kad jie nėra privalomai taikomi. Kadangi nebuvo parengtas projektas ir numatytas KPT SDK 19 taikymas, taip pat KPT SDK 19 taikymas nebuvo nustatytas sutartyje, vertinant aikštelės kokybę, nėra pagrindo remtis KPT SDK 19, dėl kurių taikymo šalys nebuvo susitarę. Taip pat KPT SDK 19 nurodyta, kad trinkelių dangos įrengiamos pagal ĮT Trinkelės 14 nuostatas, bet ĮT Trinkelės 14. 1 punktas nustato, kad automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėse ĮT Trinkelės 14 išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms, todėl ĮT Trinkelės reikalavimai taip pat laikytini rekomendacinio pobūdžio. Kadangi šalys dėl jų taikymo nebuvo susitarę, ĮT Trinkelės 14 neturi būti taikomos vertinant darbų kokybę.
46. Taigi, byloje yra pateikti skirtingi įrodymai dėl sutaupymo įrengiant atsakovei aikštelę – atsakovės pateiktas įrodymas nurodo, kad sutaupyta 7684,13 Eur, kadangi darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei rekomendacijų, ieškovės pateiktame įrodyme nurodyta, kad darbai turėjo būti atlikti pagal tai, kokie jie užsakyti, nebuvo supaprastinto projekto, todėl nebuvo reikalo laikytis rekomendacijų, be to tai ne respublikinės reikšmės kelias. Taip pat kaip minėta byloje atlikta teismo paskirta ekspertizė, 2021 m. sausio 7 d. byloje gautas teismo ekspertizės aktas Nr. 21-01, kuriame nurodyta, kad kieme įrengta skaldyto granito trinkelių danga neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų, atlikti darbai turi trūkumų, jų šalinimo kaina 6315,70 Eur, kad atlikti visi aktuose nurodyti darbai išskyrus betoninio laužo išardymą ir išvežimą, darbas su gruntu, kasimas, paruošimas rankiniu būdu.
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esant reikalui nustatyti sutaupymo kaštus bei esant pateiktiems tokiems skirtingiems įrodymas, šalims nebeprašius teismo skirti ekspertizės, kad nustatyti kokią sumą rangovas sutaupė vykdydamas sutartį, neįmanoma nustatyti objektyvių sutaupymo kaštų.
48. Kolegija, nustačiusi, kad dalies darbų nebuvo atlikta, dalis darbų atlikta ir nekokybiškai, šalims iš anksto nesuderinus darbų kainos bei kokybės reikalavimų pagal kiekvieno iš jų lūkesčius bei teisės aktus – aukštesnio standarto ar rekomendacinius, taip pat nustačius, kad atsakovė ginčo aikštele naudojasi nuo 2019 metų, t. y. nuo darbų pabaigos, jos iš naujo neperdarinėja (darytina išvada, kad ja naudotis galima ir perdarymas nebūtinas) vadovaujantis pateiktais įrodymais – Rangos sutartimi Nr. RFIZ 2019/06/10-1, atliktų darbų aktais, 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktu, 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktu, teismo paskirtos ekspertizės aktu, 2022 m. lapkričio 22 d. Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 2022/11/22, Statybų specialistės M. Č. nuomone (2022 m. spalio 17 d.), šalių, liudytojo paaiškinimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteistina ½ dalis jos reikalaujamos sumos.
49. Tokiu būdu, ieškovei priteistina suma yra 4233,73 Eur. Sumažinus ieškovei priteistiną sumą iš apeliantės, mažintinas ir priteistinų delspinigių dydis iki 59,13 Eur (4233,73 Eur x 0,02 proc. x 70 d.).
50. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius bei procesinės teisės normas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei priteistiną skolą iki 4282,86 Eur (4223,7 Eur + 59,13 Eur), kitą ieškinio dalį atmetant. (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai). Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.).
52. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirma instancija ieškovė UAB „Daugesta“ byloje patyrė 194,00 Eur išlaidas dėl žyminio mokesčio mokėjimo, 2 032,80 Eur išlaidas advokato pagalbai. Atsakovė G. R. pateikė duomenis apie 1 197,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
53. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė G. R. turėjo 194 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 1768,02 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2 500 Eur teismo ekspertizės išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė UAB „Daugesta“ turėjo 3 194,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
54. Kasacinės instancijos teisme kasatorė UAB „Daugesta“ turėjo 167 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 686,20 Eur advokato išlaidų. Atsakovė G. R. turėjo 1 361,61 Eur išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme.
55. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB „Daugesta“ turėjo 5 445 Eur išlaidų pagal ekspertinio tyrimo paslaugų teikimo sutartį 2022-10-28 ir 3 654,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė G. R. turėjo 947,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Viso ieškovė UAB „Daugesta“ patyrė 17 371,60 Eur, atsakovė G. R. patyrė 7968,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Didelę dalį išlaidų sudaro ekspertams bei specialistams mokėtos sumos.
57. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (buvo siūloma susitarti taikiai, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos augs, tačiau šalys nesitarė), pasirašant rangos sutartį nebuvo lokalinės sąmatos, iš kurios būtų aiški bent preliminari darbų kaina) kuri nurodyta sutartyje, į tai, kad atsakovė nesumokėjo nei dalies prašomos priteisti sumos, ieškovė (kaip nuspręsta teismo), atlikdama darbus su trūkumais prašė priteisti per didelę sumą, šalys ikiteisminėje stadijoje iš esmės apsikeitė tik pretenzijomis, nesusitiko aptarti trūkumų ar deryboms, vėliau nurodė nebesiderės, nes išaugo bylinėjimosi išlaidos, todėl jos paskirstytinos proporcingai tenkintai, atmestai ieškinio daliai.
58. Ieškinį bei skundą tenkinant ½ dalimi, šalims atitinkamai po ½ dalį paskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteistina ieškovei UAB „Daugesta“, j. a. k. 301550690, iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8685,80 Eur (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt penkis eurai, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteistina atsakovei G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Daugesta“, j. a. k. 301550690, 3984,45 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt keturis eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybė nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Daugesta“, j. a. k. 301550690, iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4282,86 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 86 ct) skolą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą (4282,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Daugesta“, j. a. k. 301550690, iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8685,80 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Daugesta“, j. a. k. 301550690, 3984,45 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Edvardas Paliokas
Lina Žemaitienė