Nuorašas
Pranešėja
Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-185/2011
m.
Teisėja
Galina Taraškevič Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
1.1.7.1;1.1.8.1; 1.2.14.1.2;2.1.7.4;
2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teisėjų Zenono Birštono, Stasio
Lemežio,
sekretoriaujant Ingai
Berlinskaitei,
dalyvaujant prokurorei Teresai
Harnikienei,
gynėjui advokatui Adolfui
Remeikiui,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G.
S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009
m. lapkričio 20 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų
mėnesių bausme ir G. S. paskirta galutinė subendrinta 8
mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad 2010-11-08 apie 12.00
val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paimdamas iš
nukentėjusiojo L. B. rankų, atvirai pagrobė pastarajam
priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5200“, IMEI Nr. 359550016445562 ,
50 Lt vertės, tuo pagrobė 50 Lt vertės nukentėjusiajam L. B. priklausantį
turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S.
prašo veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 183 str. 3 d. ir
skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad nukentėjusysis L. B. teismo posėdžio metu pripažino pasielgęs neatsakingai,
siūlydamas nepažįstamam praeiviui pirkti telefoną, be to telefoną jis jam
padavė niekieno neverčiamas. Telefoną nusprendė pasisavinti ne iš karto, o tik
po kurio laiko. Tik neradęs žmogaus, kuris prašė telefono, ir pastebėjęs, kad
telefono šeimininkas yra lėtas, nusprendė pasinaudoti situacija ir pasisavinti
jam duotą parduoti telefoną. Kadangi pasisavinto telefono vertė 50 Lt , jo
veika i atitinka BK 183 str. 3 d.
Byloje yra lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino
padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę
aplinkybių nėra. Atsiprašė nukentėjusiojo, kuris be to prašė teismo, kad jam
neskirtų laisvės atėmimo bausmę. Telefonas gražintas nukentėjusiajam, žala
nepadaryta. Mano, kad jam vietoj laisvės atėmimo bausmės galėtų būti skirta
bauda.
Teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė
prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo
G. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 3
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas,
teismo išvados dėl nuteistojo G. S. veiksmų
teisinio įvertinimo, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei
įstatymo, reglamentuojančio tokią baudžiamąją veiką, reikalavimus.
A.
G. skundo argumentai, kad jo veiksmai neteisingai
kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį o
turėtų būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 3 d., yra
nepagrįsti.
Byloje
nustatyta, kad G. S. 2010-11-08, apie 12 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimdamas iš nukentėjusiojo L. B. rankų
ir jį pasisavindamas , atvirai pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio
telefoną „Nokia 5200“, 50 Lt vertės. Tai nuteistasis G. S. patvirtino
ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu ( b.l.32-33,78), tas
pačias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis L. B..
Vagystė yra
laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems
asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto
turto pagrobimo faktą, kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį,
bet ignoruoja šią aplinkybę. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis
prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo
vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar
neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Iš
nukentėjusiojo L. B. parodymų, kuriais netikėti nėra
teisinio pagrindo, dalį jų patvirtina ir pats nuteistasis G.
S. , aptariamo įvykio metu ir vietoje , pastarasis paėmė iš jo siūlomą
pardavimui mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo rankų ir nieko jam
nesakęs, nuo jo pasišalino. Nukentėjusiajam supratus, kad jis gali prarasti
telefoną , pasekus ir paskos ir susiradus nuteistąjį bei paprašius
grąžinti jam telefoną, pastarasis tai atsisakė padaryti, tokiu būdu
pasisavindamas nukentėjusiojo telefoną. Tokie nuteistojo G. S. veiksmai atitinka atvirosios vagytės požymius ir
pagrįstai taip teismo buvo kvalifikuoti.
Kolegija nesutinka su
apelianto teigimu, kad jo veika atitinka BK 183 str. 3 d., kadangi atsakomybė
pagal LR BK 183 str. 3 d. numatyta tik už patikėto ar esančio jo žinioje
svetimo turto pasisavinimą arba išvaistymą, o nagrinėjamu atveju nėra
jokių įrodymų, kad nukentėjusysis L. B. būtų patikėjęs nuteistajam
G. S. savo telefoną. Vien ta aplinkybė , kurią
pripažįsta ir pats nuteistasis, kad jis, paprašius nukentėjusiajam
grąžinti jo telefoną, atsisakė tai padaryti ir jį pasisavino , rodo, kad tai
buvo ne patikėto turto pasisavinimas , o šio daikto atvira vagystė..
Pirmosios instancijos
teismas, skirdamas nuteistajam G. S. bausmę, bausmės ir
jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos
Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.
Teismas, skirdamas
bausmę, atsižvelgė į nuteistojo G. S. nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį (padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (veika
tyčinė), motyvai savanaudiški, pagrobto turto vertę, apelianto asmenybę
apibūdinančius duomenis-anksčiau teistas 8 kartus (7 kartus už nusikaltimus
nuosavybei), nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keletui dienų po lygtinio
paleidimo iš pataisos namų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l.55-63, 65),
administracine tvarka baustas (b.l.48-51), niekur nedirba, tai rodo, kad jis
išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.
Teismas nuosprendyje
išsamiai nurodė nuteistojo G. S. bausmės
rūšies ir trukmės skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos
trukmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. S. prisipažino
padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1
d.2 p.). Sunkinančių nuteistojo G. S. atsakomybę
aplinkybių nenustatyta.
Tai įvertinęs,
pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. S. pagrįstai
parinko bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes nagrinėjamu atveju
nuteistasis G. S. yra recidyvistas: yra anksčiau teistas,
turi neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o už tyčinių
nusikaltimų padarymą recidyvistui skiriama laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos
Respublikos BK 56 str. ).
Nuteistajam G. S. paskirta bausmė savo trukme nėra per griežta, artima
minimaliai laisvės atėmimo bausmei, todėl ją švelninti, mažinant jos trukmę,
nėra teisinio pagrindo.
Paskirtos bausmės
subendrintos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str.1 d., 3 d.
nuostatomis.
Kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė :
Nuteistojo
G. S. apeliacinį skundą atmesti
Nutartis įsiteisėja
nuo jos paskelbimo dienos.
Kolegijos
pirmininkė (parašas) Laureta Ulbienė
Kolegijos teisėjai :
(parašai) Zenonas Birštonas
Stasys Lemežis
Nuorašas tikras :
Kolegijos pirmininkė
Laureta Ulbienė