Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-422-253/2013

Teisėjas Petras Kontrimas              (Proceso Nr. 2-25-3-01446-2009-8)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              30.9.1; 71; 75.8; 80; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Jelenai Pališaitienei ir advokatui Dainiui Urbonui, atsakovės R. M. atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovės O. U. atstovei advokatei Alfredai Pūkienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms R. M. ir O. U. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei turto įgyto, sukurto gyvenimo drauge pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 110–120) prašė:

1. Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,09 ha; atsakovei priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) plotas 9,7 ha.

2. Pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U., ir taikyti restituciją.

3. Pripažinti bendrąja daline ieškovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui J. M. ½ šio turto:

1) žemės sklypą su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepšinio aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

7) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

8) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

9) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

10) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

11) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

12) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

13) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

14) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

15) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

16) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

17) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

18) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

19) žemės sklypą su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

20) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

21) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

22) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

23) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

24) 6 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini 1) (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;

25) 10 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini 2) (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;

4. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir padalinti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui J. M. ½ šio turto: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad su atsakove R. M. registruotoje santuokoje kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo toliau liko gyventi kartu, pripažino santuokos tęstinumą ir gyveno faktinėje santuokoje iki 2008 m. pradžios, tvarkė bendrą ūkį, kūrė ir plėtojo bendrą santuokos metu pradėtą verslą. Faktinės santuokos metu šalys turtiniuose santykiuose siekė sukurti ir išlaikyti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, veikė bendrai siekdami vienodo tikslo – sukurti, naudoti, valdyti dalinės nuosavybės teise esamą turtą, abu save laikė viso sukurto ir įgyto turto bendrasavininkiais ir šį požiūrį nekartą išreiškė viešai. Šias aplinkybes patvirtina tiek viešai spaudoje publikuoti straipsniai, televizijos laidos, šeimos nuotraukos bei tai, kad ieškovo ir atsakovės santykius ir po santuokos nutraukimo artimieji laikė nepasikeitusiais. (duomenys neskelbtini) bažnyčios vikaro, kunigo V. T. išduota pažyma apie 2004-08-24 ieškovo ir atsakovės bažnyčioje švęstą 25 metų bendro gyvenimo sukaktį patvirtina bendrą gyvenimą kartu, kad ieškovas su atsakove buvo išreiškę savo valią išlaikyti ir palaikyti šeimyninius santykius net ir nutraukus civilinę santuoką įstatymų nustatyta tvarka. Iki formalaus santuokos nutraukimo atsakovės vardu buvo registruotas tik 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 9,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, atsakovės vardu buvo įsigytas ir įregistruotas visas kitas ieškiniu prašomas bendrąja daline pripažinti bei padalinti turtas. Ieškovas teigia, kad po santuokos nutraukimo šeimos verslas buvo ir toliau plečiamas, o nuosavybė įgyjama ieškovo ir atsakovės bendromis pastangomis bei iš jų įmonių lėšų. Ieškovas iki ieškinio padavimo teismui dienos ne kartą kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu pasidalinti turtą bendru sutarimu, tačiau atsakovė, žinodama apie ruošiamą paduoti ieškinį teismui dėl santuokoje ir bendro gyvenimo drauge su ieškovu įgyto, sukurto turto padalinimo bei siekdama išvengti turto dalijimo, 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido dalį ginčytino turto savo seseriai O. U.. Ieškovo manymu, šis sandoris buvo sudarytas skubos tvarka siekiant išvengti galimo turto padalinimo bei siekiant nuslėpti turtą, todėl sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento ir taikoma restitucija.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisė 9,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. priteisė 0,09 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovės R. M. priteisė 87 876 Lt piniginę kompensaciją ieškovui; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dėl šio turto padalijimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; iš atsakovės R. M. priteisė 858 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai; iš ieškovo priteisė 4 778 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės R. M. naudai bei 18 015 Lt atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (t. 7, b. l. 67–76).

Teismas nustatė, kad ieškovo prašomas padalinti turtas – 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 9,7 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – įsigytas santuokos metu, tačiau nutraukiant santuoką nebuvo padalintas. Įvertinęs tai, kad 9,7 ha žemės sklypas pagal 2006-07-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB SEB Vilniaus banko ir J. M., yra ieškovo įkeistas bei nustatęs, kad 0,09 ha žemės sklypo vertė didesnė 87 876 Lt, ieškovui priteisė 9,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės priteisiant ieškovui 87 876 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Teismas konstatavo, kad šalių santuoka Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu        (duomenys neskelbtini) nutraukta, o žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepšinio aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo, t. y. atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, kad minėtas turtas yra jungtinės veiklos rezultatas ir yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, todėl teismas nelaikė, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, kaip jungtinės veiklos rezultatas. Teismas vertino, kad minėtas turtas 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties, kurią ginčija ieškovas, sudarymo momentu priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir O. U., atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aštunto skirsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, nuostatas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Nenustatyta, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta dėl akių, nes O. U. minėta sutartimi siekė teisinių pasekmių. Kitus ieškovo reikalavimus dėl turto pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šios bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, priteisiant ieškovui ½ šio turto, teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad šis turtas yra įgytas po santuokos nutraukimo, atsakovės asmenine nuosavybės teise ir įregistruotas viešame registre atsakovės vardu. Atsakovė po santuokos nutraukimo šį turtą asmeninės nuosavybės teise įgijo vadovaujantis CK 4.47 str. 1 d. 1 p. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kartu su atsakove vedė bendrą ūkį, investavo savo lėšas siekdamas bendro tikslo su atsakove. Teismas liudytojų paaiškinimus, kad ieškovas gyveno viename name su atsakove, kartu dalyvaudavo šventėse, renginiuose, rūpinosi ginčo sklypų ieškojimu ir pirkimu, vertino kritiškai, nes tai nepatvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį ir po santuokos nutraukimo įgijo ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas prie bylos pateiktą TV publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei spaudoje publikuotų straipsnių nelaikė objektyviais įrodymais, todėl jais nesivadovavo. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ieškovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieškiniu neprašė jų pripažinti bendrąja daline nuosavybe bei padalinti, todėl padarė išvadą, kad ieškovas pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrąja daline šalių nuosavybe. Ieškovo reikalavimui dėl (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrąja šalių nuosavybe bei jos padalijimo teismas taikė CK 3.129 str. numatyta ieškinio senaties terminą ir jį atmetė. Nurodė, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo santuokos nutraukimo momento. Ieškovas 2002-02-08 žinojo, kad (duomenys neskelbtini 1) akcijos dovanojimo sutartimi perleistos atsakovei, o 2002-05-02 žinojo, kad (duomenys neskelbtini 2) akcijos pirkimo–pardavimo sutartimi perleistos atsakovei, tačiau šių sandorių neginčijo. Atsakovė prašė taikyti šiems sandoriams ieškinio senaties terminą, o ieškovas prašymo atnaujinti šio termino nepateikė.

Ieškovas J. M. pateikė apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 77–94). Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

1. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė CPK 177 str. 3 d., 197 str. 1 d., 220 str., 265 str., 270 str. Teismas nepagrįstai publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei spaudoje publikuotų straipsnių apie šalių bendrą gyvenimą nelaikė objektyviais įrodymais ir jais nesivadovavo. Taip pat nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl liudytojų parodymus vertina kritiškai: liudytojai paliudijo reikšmingas bendro gyvenimo po santuokos nutraukimo ir tarpusavio įsipareigojimus kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo aplinkybes (CK 6.969 str.), kurias kaip esmines bylos aplinkybes įrodinėjo ieškovas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas taip pat netyrė ir dalies ieškovo pateiktų įrodymų;

2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, taip pat liudytojų parodymai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai įrodo, kad ieškovas ir atsakovė po formalaus santuokos nutraukimo gyveno drauge, ūkį tvarkė kartu, bendrai kūrė turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsakovė pripažino, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jos nutraukimo gyveno su atsakovu tame pačiame name, taip pat pripažino ieškovo indėlį įsigyjant ginčo sklypus bei kad ieškovas iš namų išėjo prieš 4 metus. Teismas darydamas išvadą, kad šalis siejo tik darbo santykiai, neatskyrė darbo teisinių santykių nuo civilinių teisinių santykių, šiuo atveju nuo jungtinės veiklos, kurios pagrindu po formalaus santuokos nutraukimo šalys likusios gyventi kartu, tvarkė ūkį, kūrė ir plėtojo bendrą santuokos metu pradėtą verslą. Ieškovas, įgyvendindamas šiuos tikslus, veikė kaip privatus fizinis asmuo, sklypai bei kitas nekilnojamas turtas taip pat buvo įgyjami atsakovės – privataus asmens vardu, o ne įmonių vardu, o byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atsakovės nekilnojamojo turto įgijimą paneigia tarp šalių buvus tik darbo santykius;

3. Teismo išvada, kad žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepšinio aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, pažeidžianti CK 4.47 str. nuostatas. Byloje pateiktos nuotraukos, informacija spaudoje, filmuotoje medžiagoje, liudytojų parodymai patvirtina, kad šie objektai buvo pastatyti ir naudojami ieškovui ir atsakovei dar esant santuokoje. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šie statiniai buvo statomi iki 2000 m., t. y. iki šalių santuokos nutraukimo. Kavinės pastatas su kiemo statiniais, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado iki santuokos nutraukimo – juos pastatant (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.). Tačiau teismas sprendime dėl šių faktinių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aštunto skirsnio nuostatas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes atsakovė turto savo seseriai negalėjo perleisti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių dėl turto įsigijimo ir sukūrimo šalims esant santuokoje.

4. Teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs 5 metų ieškinio senaties terminą ginčyti (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų perleidimo sandorius prieštarauja CK 1.127 str. 1 d. bei nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas neteisingai įvertino ieškinio senaties termino pradžią, laikydamas termino eigos pradžią akcijų perleidimo sandorių datas. Pirmiausia turėjo būti nustatytas teisės pažeidimo momentas, nes šalims gyvenant kartu ir nesant nesutarimų, akcijų perleidimo sandorio įforminimas atsakovės vardu savaime negali būti laikomas ieškovo teisių pažeidimu. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo pasibaigus bendram su atsakove gyvenimui kartu 2008 m., po nepavykusių bandymų susitarti su atsakove dėl turto padalijimo.

5. Atsakovas įrodinėjo, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti ir sukurti jungtinės nuosavybės teises santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir nepertraukiamai buvo valdomi, prašė pripažinti bendra nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, nevertino pateiktų įrodymų. 1991-10-29 ieškovui sutartimi neterminuotam laikotarpiui individualiai gyvenamojo namo statybai buvo suteikta 2 500 kv. m. dalis žemės sklypo, ant kurio yra minėti statiniai. Ant šio sklypo ieškovo pastangomis ir lėšomis buvo pastatyti ir įregistruoti ginčo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. 1992-07-17 ieškovas šį turtą perleido savo tėvui, kuris pasirašė įgaliojimą ieškovui suteikiant teises valdyti, tvarkyti visą jo turtą, sudaryti sandorius ir t. t. Ieškovas ir atsakovė buvo faktiniai šio turto savininkai. 2005-07-15 šis turtas pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas atsakovei, tačiau abi šalys šį turtą valdė ir naudojosi juo, taip pat jį remontavo, gerino. Turto registracija atsakovės vardu yra tik vienas iš daugelio jungtinės veiklos rezultatų.

6. Apeliantas teigia, kad kiti patikslintame ieškinyje nurodyti žemės sklypai įsigyti verslo plėtrai ir investiciniams tikslams šalims gyvenant drauge, užsiimant bendra veikla ir siekiant bendro tikslo, kooperuojant turtą ir nematerialines vertybes, t. y. esant šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos, todėl jie turi būti pripažinti bendra daline nuosavybe.

7. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria šalims padalintas jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad buvo pažeistos CK 3.127 str. 3 d. taisyklės bei CPK 13 str. nustatytas dispozityvumo principas. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių lygių dalių prezumpciją, nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinti natūra abiem šalims negalima. Teismas, padalindamas žemės sklypus, neatsižvelgė į žemės sklypų buvimo vietą, galimybes naudotis turtu, nepagrįstai nevertino ieškovo argumentų ir byloje pateiktų duomenų. Be to, išeidamas už pareikšto ieškinio ribų ir priteisdamas kompensaciją ieškovui, nepagrįstai pasirėmė turto verte, kuri neatitinka turto rinkos vertės.

8. Teismas, darydamas išvadą, kad po santuokos nutraukimo ieškovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieškiniu neprašė jų pripažinti bendrąja daline nuosavybe bei padalinti, todėl pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrąja daline šalių nuosavybe, pažeidė CPK 178 str. bei dispozityvumo principą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus ir jame išdėstytą poziciją.

Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą (t. 8, b. l. 8–14). Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukūrė bendrą dalinę nuosavybę, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad su atsakove vedė bendra ūkį, investavo savo lėšas, siekdamas bendro tikslo su atsakove. Savo reikalavimus ieškovas kildino iš santuokos ir šeimos normų, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai, t. y. neįrodinėjo lėšų šaltinio.

Teismo posėdžio metu atsakovės R. M. atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškinys nėra tinkamai suformuluotas – nėra aišku, kurioje dalyje ieškovas savo reikalavimus grindžia santuokos ir šeimos institutu, o kurioje dalyje jungtine veikla. Atkreipė dėmesį, kad kai kurie objektai, kuriuos prašoma pripažinti bendra daline nuosavybe, yra įgyti kelių ankstesnių sandorių pagrindu, kurių neprašoma pripažinti apsimestiniais. Nė vienas liudytojas negalėjo pasakyti, iš kokių lėšų turtas buvo įgytas. Ieškovas po 2001 m. įsigijo 24 nekilnojamojo turto atskirus objektus, kurie registruoti viešajame registre ir tą faktą buvo bandoma nutylėti. Ieškovas pats pripažįsta savo nesąžiningus veiksmus – pasak jo, visas verslas nuo 1998 m. buvo vykdomas kitų asmenų vardu – mamos, draugų ir t. t. ir kad tai buvo padaryta sąmoningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokios pozicijos nebegina.

Atsakovė O. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą. Nurodo, kad     2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai ir turi įstatymo galią, kiekviena sutarties šalis elgėsi sąžiningai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtas sandoris buvo apsimestinis. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė (t. 8, b. l. 4–7).

              Teismo posėdžio metu atsakovės O. U. atstovė pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį CK reglamentavimą, jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, šios formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pažymėjo, kad ieškovo iniciatyva prijungtoje 2006-04-24 taikos sutartyje (t. 5, b. l. 41–44) J. M., R. M. ir AB bankas „Hansabankas“ laisva valia susitarė, kad ginčo sklypas priklauso R. M..

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir šio turto dalies priteisimo.

              Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18–19). Išsituokiant turtas tarp sutuoktinių padalintas nebuvo. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas teismo prašė ieškinyje nurodytus turto objektus pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui J. M. ½ nurodyto turto. Šiuos reikalavimus ieškovas grindė motyvais, kad santuoką su atsakove abipusiu susitarimu 2001 m. nutraukė tik formaliai, vengdami neigiamų teisinių padarinių, susijusių su jo ankstesne veikla ir dėl jos vykusiu teisminiu tyrimu, toliau gyveno bendrai šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, bendrai vystė verslą ir įsigijo turtą kaip jungtinės veiklos partneriai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 6.969 str.). Atsakovė nesutiko, kad po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendra ūkį, sukūrė bendrą dalinę nuosavybę; teigė, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė, o su ieškovu siejo tik darbo santykiai, įvairiuose renginiuose dalyvavo tik kaip bendradarbiai bei siekdami nepakenkti verslo reputacijai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė.

              Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro išrašų duomenų nustatyta, kad turtas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline buvusių sutuoktinių nuosavybe atsakovės R. M. vardu įgytas laikotarpiu nuo 2001-09-25 iki 2006-07-11, t. y. po šalių santuokos nutraukimo (t. 1, 32–40, 49–51, 53–55, 82-83; t. 3, b. l. 11–12, t. 4, b. l. 26–30, 31–69). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi būti įrodinėjamas. Savo reikalavimų faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, publikacijomis spaudoje, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog žiniasklaidos priemonėse paskelbtos publikacijos ir filmuota medžiaga negali būti leistinais įrodymais civilinėje byloje, nepakankamai ištyrė šių įrodymų turinį ir liudytojų parodymų reikšmę kitų bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste.

              Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Vadovaujantis CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys byloje nustatomi CPK 177 str. 2–3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

              Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

              Atsakovė R. M. teigė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium, buvę sutuoktiniai įvairiuose renginiuose dalyvavo tik kaip bendradarbiai bei siekdami nepakenkti verslo reputacijai, kadangi įmonė buvo pavadinta ieškovo vardu, todėl bendros nuotraukos ir straipsniai yra tik verslo dalis. Iš rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovas po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1) dirbo direktoriumi, vadybininku, pavaduotoju (t. 6, b. l. 79–83, 87, 139). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos faktinių duomenų visuma pagrindžia, kad ieškovą ir atsakovę po santuokos nutraukimo siejo daugiau nei tik darbo teisiniai santykiai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad kartu su buvusia sutuoktine liko gyventi kartu ir faktinėje santuokoje gyveno iki 2008 m. pradžios, tvarkė bendrą ūkį, kūrė ir plėtojo bendrą santuokos metu pradėtą verslą. Šią ieškovo nurodomą aplinkybę, kad formaliai išsiskyrę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo tęsė gyvenimą kartu, patvirtina liudytojos O. M., R. G. paaiškinimai, taip pat 2006-05-06 straipsnio spaudoje medžiaga, 2010-05-27 publikacijoje spaudoje nurodytos aplinkybės, jog faktinės šalių skyrybos įvyko prieš trejus metus, kai ieškovas išėjo (t. 1, b. l. 126, t. 4, b. l. 154–155). Šias aplinkybes apie šalių privatų gyvenimą žiniasklaidos priemonėse nurodė pati atsakovė R. M.. Aplinkybę, kad ieškovas iš šeimos namo išėjo prieš ketverius metus atsakovė R. M. patvirtino ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Liudytoja O. M. paaiškino, kad šalys buvo tik formaliai išsituokusios, siekiant išvengti bankroto. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-240-216/2005 turinio matyti, kad dėl buvusių sutuoktinių artimo gyvenimo po santuokos nutraukimo atsakovė R. M., sudarydama minėtoje byloje ginčijamus sandorius, žinojo apie atsakovo turimus įsiskolinimus, o šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimą. Byloje taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) bažnyčios vikaro kunigo V. T. pažyma apie 2004-08-24 ieškovo ir atsakovės R. M. bažnyčioje švęstą 25 metų bendro gyvenimo sukaktį (t. 2, b. l. 49). Nors atsakovė R. M. nurodo, kad šią sukaktį šventė tik vaikų pastangomis, tačiau matyti, kad buvę sutuoktiniai ne tik paminėjo šią sukaktį, tačiau ir bendra iniciatyva viešino šią privataus gyvenimo aplinkybę verslo veikloje, 2005-12-02 publikacijoje spaudoje, publicistinės laidos filmuotoje medžiagoje atsakovė patvirtino, kad su ieškovu kartu yra 25 metus (t. 1, b. l. 120–121, t. 2, b. l. 42, 48). TV3 televizijos filmuotoje vaizdo medžiagoje paminėta aplinkybė apie ieškovo ir atsakovės skyrybas nelaikytina patvirtinančia šalių faktinį išsiskyrimą, kadangi šios aplinkybės sutampa su 2006-05-06 publikacijoje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 126, t. 5, b. l. 150). 2010-05-27 publikacijoje spaudoje atsakovė R. M. pažymėjo, kad ieškovas išėjo prieš trejus metus, dabar ji yra viena savininkė, jai priklauso šimtas procentų akcijų, tačiau viską padarė kartu, todėl ieškovui sumokama dalis pelno – finansiškai atsiskaitoma (t. 4, b. l. 154–155). Nors atsakovė teigia, kad žiniasklaidos priemonėse publikuota medžiaga yra reklaminio pobūdžio, tačiau iš 2002–2010 m. laikotarpio žiniasklaidos priemonėse paskelbtos medžiagos matyti, kad informaciją apie bendro asmeninio gyvenimo aplinkybes, bendro verslo kūrimą, verslo planus ir atliekamus verslo plėtros darbus šiuo laikotarpiu kartu bendru tikslu viešino abu buvę sutuoktiniai (t. 1, b. l. 110–134, t. 2, b. l. 43–47). Verslo ir kituose renginiuose dalyvaudavo kartu, versle buvo remiamasi abiejų sutuoktinių reputacija (t. 5, b. l. 124–150). Be to, šiomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti faktiniai duomenys vertintini visumoje kartu su kitais įrodymais byloje.

              Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad po formalaus santuokos nutraukimo atsakovė R. M. ir ieškovas J. M. gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu pradėto šeimos verslo veiklos plėtojimas. Ieškovo, atsakovės R. M., liudytojų O. M., R. G., R. P., L. R., R. J. paaiškinimai patvirtina žiniasklaidos priemonėse paskelbtus duomenis, kad buvę sutuoktiniai dirbo kartu, bendro verslo veikloje buvo pasidaliję darbo sferas. Atsakovė paaiškino, kad ginčo sklypus pirko su tikslu vystyti verslą. Iš atsakovės R. M. ir liudytojos O. M. paaiškinimų matyti, kad sklypų dažniausiai ieškodavo, dėl kainos tardavosi ieškovas J. M., o sandorius pasirašydavo atsakovė R. M.. Atsakovės R. M. teigimu, sklypų paieška įėjo į ieškovo pareigas, tačiau ieškovo ir šios atsakovės įsipareigojimus veikti bendrai naudojant kooperuotus išteklius patvirtina byloje pateikti duomenys apie J. M. ir R. M. sudarytas paskolų ir laidavimo sutartis (t. 2, b. l. 55–76; t. 3, b. l. 151–209, 212–225; t. 6, b. l. 7–25, 119–122, 126). Iš minėtų rašytinių įrodymų byloje matyti, kad 2004–2008 m. pradžios laikotarpiu atsakovė R. M. ėmė paskolas būsto remontui ir smulkiajam verslui, už jas laidavo ir ieškovas. Minėtu laikotarpiu beveik tuo pačiu metu ieškovas J. M. taip pat ėmė paskolas būsto remontui bei smulkiajam verslui, už šias paskolas laidavo ir atsakovė R. M.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teikė paskolas (duomenys neskelbtini 2). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2002-06-01, 2006-05-06 spaudos publikacijose pažymėjo aplinkybę, jog būtent R. M. buvo atsakinga už šeimos ir verslo biudžetą (t. 1, b. l. 110, 126). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinis atsakovės R. M. pajamų šaltinis yra (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1) duodamas pelnas (t. 1, b. l. 196). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo toliau buvo plečiamas šeimos verslas, tuo tikslu buvo įgyjama nuosavybė, tam buvo dedamos ieškovo ir atsakovės bendros pastangos. Ištyrusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą teisėjų kolegija daro išvadą, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai toliau kartu gyveno, kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius išteklius, verslo reputaciją, asmeninius dalykinius ryšius, bendru abiejų darbu toliau plėtojo šeimos verslą. Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus.

              Vien aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis šiuo atveju nelaikytina paneigiančia jungtinės veiklos teisinių santykių suformavimą tarp buvusių sutuoktinių. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei paminėtos kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, kt.). Priešingu atveju, gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį, šeimos verslą nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nes buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, tarpusavio pasitikėjimas, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti) tam tikrą turtą bendrai veiklai (CK 1.5 str., 1.93 str. 2 d., 6 d.).

              Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimams dėl (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo. Įstatymas numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas ieškinio senaties termino pradžią sieją su subjektyviuoju kriterijumi – asmens sužinojimo apie jo pažeistą teisę ar turėjimo sužinoti, jog jo teisė buvo pažeista momentu. Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jas siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Sutiktina, kad šalių tolesnis bendras gyvenimas ir bendri veiksmai, saugant turtą nuo kreditorių, kuriant ir plečiant bendrą verslą, jį finansuojant, pasinaudojant ieškovo dalykiniais ryšiais, reputacija ir kitaip tarpusavio sutarimu pasiskirstant pareigas, nesudarė ieškovui pagrindo suvokti ir konstatuoti jo teisių pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo pasibaigus bendram gyvenimui kartu su atsakove R. M. 2008 m., po kreipimosi ir nepavykusių bandymų susitarti su atsakove dėl turto padalijimo. Atsakovė R. M. patvirtino, kad pasibaigus gyvenimui kartu ieškovas inicijavo taikos derybas, tačiau susitarti taikiai nepavyko. Ieškovas su ieškiniu dėl turto padalijimo į teismą kreipėsi 2009 m., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.129 str. numatytą ieškinio senatį.

              Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad po santuokos nutraukimo tarp ieškovo J. M. ir R. M. buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po santuokos nutraukimo atsakovės vardu įgytus konkrečius nekilnojamojo turto objektus bei (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijas. Ieškovas prašo padalinti bendrąja daline nuosavybe prašomą pripažinti turtą ir priteisti ieškovui J. M. ½ nurodyto turto. Ieškovas remiasi CK 6.970 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis veiklos sutartis nenustato ko kita.

                            Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinys – krepšinio aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) yra iš esmės įsigyti, sukurti, pastatyti ieškovui ir atsakovei dar gyvenant santuokoje, todėl turi būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau šio turto teisinė registracija atsakovės vardu atlikta jau po santuokos nutraukimo, todėl yra pagrindas minėtą turtą pripažinti daline nuosavybe, o ieškovo dalį nustatyti atsižvelgiant į šio turto sukūrimo aplinkybes. Pažymėtina, kad su šio ieškovo reikalavimo išsprendimu tiesiogiai susijęs ieškovo reikalavimas dėl 2009-11-13 pirkimo–pardavimo pripažinimo negaliojančia, todėl šis reikalavimas spręstinas sprendžiant po santuokos nutraukimo atsakovės R. M. įgyto ir bendrąja daline nuosavybe pripažinto turto padalijimo tarp šalių klausimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) registracija atsakovės R. M. vardu yra vienas iš daugelio jungtinės veiklos rezultatų. Taip pat prašė pripažinti bendra daline nuosavybe kitus žemės sklypus, įsigytus jungtinės veiklos pagrindu. Šiuo atveju šalių bendro gyvenimo pabaiga prilygintina jungtinės veiklos sutarties pabaigai. Taigi ieškovas kelia CK 6.978 str. 4 d. taikymo klausimus, reiškiančius po jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo likusio turto padalijimą tarp sutarties partnerių, taip pat iš esmės teigia, kad santuokos metu sukuriant dalį prašomo padalinti turto tikroji valia buvo įgyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

              Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju įrodinėtinos ne tik nesusituokusių asmenų gyvenimo kartu bendro verslo ir turto kūrimo fakto aplinkybės, bet ir koks turtas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi nustačius, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tai nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Sprendžiant ginčą dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Šios faktinės turto įgijimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.978 str. 4 d., turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti ieškovo ir atsakovės R. M. bendrąja daline nuosavybe ir padalinti net keletą objektų. Dalis šių objektų gali būti vertinama ir kaip atskiri objektai, ir kaip vieningi kompleksai, kuriuose plėtojamas verslas. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, jungtinės veiklos partneriams tenkančių bendro turto dalių, siekiant galutiniai išspręsti ginčą tarp šalių, užkirsti kelią vėlesniems teisminiams ginčams, teisingai nustatyti bendros jungtinės veiklos rezultato – turto – vertę ir jungtinės veiklos partneriams tenkančiais dalis bei jį atidalyti, turėtų būti vertinama ir atsižvelgiama ir į ieškovo po santuokos nutraukimo įgyto turto įgijimo aplinkybes bei jo vertę, taip pat į atsakovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodytas aplinkybes apie atsakovui pervestas sumas, perduotą turtą pradėjus gyventi atskirai.

              Apeliantas taip pat nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu kitu nei ieškinyje nurodytu būdu. Ieškovas prašė padalyti du santuokoje įgytus žemės sklypus: ieškovui priteisti 0,09 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); o atsakovei R. M. – 9,7 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodytą turtą pagal atsakovės R. M. atsikirtimus padalijo priešingai: ieškovui priteisė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. M. – žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad paskola, kuriai užtikrinti buvo įkeistas jam priteistas 9,7 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo paimta ne jo asmeniniais, o bendrais su atsakove R. M. interesais – bendros paskolos refinansavimui, siekiant atlaisvinti nuo apsunkinimų skolinių įsipareigojimų užtikrinimui įkeistą kitą atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl to, koks turto padalijimo variantas yra teisingas abiems ginčo šalims, todėl turi būti ištirta.

              Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimas, galėjęs lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į byloje keliamų ieškinio reikalavimų turinį, į tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimtį, sąryšį ir pobūdį, į būtinybę išsiaiškinti jungtinės veiklos susitarimo turinį, ginčo nekilnojamojo turto sukūrimo, perleidimo ir įgijimo aplinkybes bei pagrindus, iš kokių lėšų turtas buvo įgytas, išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, į tai, kad pirmosios instancijos teisme galimas ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimas, darytina išvada, kad anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla šioje dalyje būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiškiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimas naikintinas iš dalies ir byla panaikintoje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Skundžiamu sprendimu priimtas ieškovo J. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl šio turto padalinimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

              2013-06-19 protokoline nutartimi iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje prie jos buvo pridėta Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-240-213/2005. Išnagrinėjus ieškovo J. M. apeliacinį skundą, civilinė byla Nr. 2-240-213/2005 grąžintina Klaipėdos apygardos teismo archyvui.

              Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą pakeisti.

              Sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo J. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl šio turto padalinimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta palikti nepakeistą.

              Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai               Albina Pupeikienė             

              Irma Čuchraj

              Almantas Padvelskis