Civilinė byla Nr. e2-797-854/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16580-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.2; 2.6.20.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d. 

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

        sekretoriaujant Vitai Grušienei,

        dalyvaujant ieškovės UAB „Grinda“ atstovėms D. V., advokatei Daivai Vydmantienei, adv. padėjėjai Indrei Paulauskaitei,

        atsakovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ atstovams I. V., advokatei Jolantai Voroneckienei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Grinda“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus pramogų arena“ dėl skolos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo.

        Teismas 

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „Grinda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2087,25 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ ieškovas paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jam pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. 

UAB „Vilniaus pramogų arena“ valdo objektų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų šalinimo įrenginius, prijungtus prie bendros Vilniaus miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bei (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo dalį. Atsakovė leidžia jo valdomų kompleksų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną ir, atsisakydamas mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą pagal jam išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės lietaus magistraliniais tinklais neatlygintinai.

Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 2087,25 Eur įsiskolinimo už suteiktas paviršinių nuotekų šalinimo paslaugas yra grindžiamas viešuoju reguliavimu ir kildinamas iš Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ).

Atsakovė atitinka visus GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus abonento kriterijus: atsakovė yra juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę veiklą, atsakovė valdo (duomenys neskelbtini), esančių objektų kompleksą bei (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo dalį, atsakovė išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tai yra, leidžia jo valdomų objektų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną ir naudojasi ieškovės lietaus magistraliniais tinklais. Vadovaujantis GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento sąvoka, abonentu laikomas ir tas subjektas, kuris nėra sudaręs nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau yra „teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas”.

GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

Paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, apmokestinama teisės aktų nustatyta tvarka. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga įstatymo pagrindu yra apmokestinama visiems asmenims, patenkantiems į abonento sąvoką, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo Vilniaus mieste bazine kaina.

Atsakovė UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovė nuomos teisės pagrindu valdo tik santykinai nedidelę žemės sklypo dalį (2,463 ha iš 11,1558 ha), didžioji dalis statinių žemės sklype taip pat yra valdoma ne atsakovės, o kitų asmenų. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip yra apmokestinami žemės sklypo dalių bei žemės sklype esančių statinių valdytojai bei kaip yra apskaičiuota ieškovės reikalaujama priteisti suma. Atsakovės manymu, ieškovė, nepateikdama detalios informacijos, siekia visą naštą nepagrįstai perkelti tik nedidelę žemės sklypo bei jame esančių statinių dalį valdančiai atsakovei.

Prie ieškinio yra pridėtos ieškovės PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra nurodyta, jog jos yra išrašytos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sutarties Nr.18/PNA – 078 pagrindu, tačiau tokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta.

Žemės sklype esanti pastatas – Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2002 m. rugpjūčio 28 d. Pripažinimo tinkamu aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti tik po to, kai buvo įvykdytos 2001 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotos Techninės sąlygos Nr. 01/12 Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste. Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad su UAB „Magistralė“ turi būti sudaryta sutartis dėl lietaus kanalizacijos kolektoriaus eksploatavimo ir lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus. 2002 m. UAB „Magistralė“ ir UAB „Grinda“ buvo reorganizuoti ir UAB „Magistralė“ 2002 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo prijungta prie UAB „Grinda“. Prijungus UAB „Magistralė“ ieškovė perėmė visas jos teises ir pareigas, įskaitant ir tas, kurios kyla iš UAB „Magistralė“ su Žemės sklypo valdytojais sudarytų sutarčių dėl lietaus kanalizacijos magistralinio kolektoriaus eksploatavimo bei lietaus vandens nuotekų (paviršinių nuotekų) priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus. Perėmusi UAB „Magistralė“ teises bei pareigas, ieškovė perėmė ir visą dokumentaciją, susijusią su šiomis teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir UAB „Magistralė“ sudarytas sutartis. Tokioje sutartyje, sudarytoje su atsakove turi būti aptarti šiam ginčui aktualūs klausimai, tačiau ieškovė vengia ją pateikti.

Atsakovė savo nesutikimą su pareikštais reikalavimais atsiliepime grindė ir tuo, kad neaišku, kaip ieškovė jai apskaičiavo nuotekų tvarkymo kainą ir kodėl reikalauja būtent nurodomos sumos. Atsakovės valdomi objektai nėra padidintos taršos objektais. Objektų, kurie buvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti iki įsigaliojant 2014 metų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, atžvilgiu nėra ir negali būti reiškiami reikalavimai dėl papildomo apmokestinamo už paviršinių vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus. atsakovės valdomi objektai buvo pripažinti tinkamais naudoti dar 2002 metais.

Dublike ieškovė pažymėjo, kad atsakovė savo 2018 m. gruodžio 19 d. rašte nurodė, jog buvo prisijungta prie Vilniaus miesto infrastruktūros bei buvo pasirašyta sutartis su UAB „Magistralė“ dėl eksploatavimo lietaus kanalizacijos kolektorių, o taip pat sudaryta sutartis dėl lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus. Taigi, ji pati pripažįsta, kad naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais, yra prie jų prisijungusi, o atsisakydama mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą pagal jam išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais neatlygintinai.

Paaiškindama, kaip apskaičiuota paslaugos kaina atsakovei, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė valdo 2.463 ha dydžio Žemės sklypo dalį. Sklypo dangos pasiskirsčiusios taip: Stogų dangos – 7451 kv.m.; Kietos, vandeniui nelaidžios dangos (asfaltuotos gatvės, aikštelės, šaligatviai) - 12025 kv. m.; Akmenų grindinys - 0 kv.m.; Iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.) - 0 kv. m.; Žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) - 5154 kv. m.; Teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas - 0 kv. m. Šių duomenų atsakovė neginčija.

Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (iki 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - VKEKK) metodiką, faktinis surinktų paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais arba apskaičiuojamas vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta formule. Apskaičiuojant panaudoti aukščiau nurodyti atsakovės duomenys. Atsakovės valdomo žemės sklypo dalies surenkamų nuotekų kiekis (Wf) sudaro 11881 m3 per metus.

Ieškovo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos 1 m3 bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas derinama su VKEKK ir nustatoma VKEKK nutarimu, tuomet dauginama iš jau minėto atsakovės valdomai sklypo daliai tenkančio surenkamų nuotekų kiekio.

Triplike atsakovė palaikė savo poziciją, dėstytą atsiliepime į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus.

Atsakovė, gavusi teismo liudijimą dėl įrodymų gavimo ir neradusi sutarties, atsakovės sudarytos su UAB „Magistralė“, pakeitė poziciją ir teigė, kad jokie santykiai jos su ieškove nesieja. Neaišku, kam priklauso nuotekų tinklai žemės sklype (duomenys neskelbtini), neaišku, kur atsakovė leidžia nuotekas, galimai į kaimyninius sklypus, bet duomenų, kad ieškovė tvarko atsakovės leidžiamas nuotekas, nėra, todėl nėra ir pareigos jai mokėti.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jam pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (el.b.ap. l. 8, t. I). 

Atsakovei priklauso pastatas – Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis (el.b.ap. l. 9-11, t. I), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio dalis, t.y. 0,6505 ha ir 1,8125 ha nuomos pagrindu valdo atsakovė (el.b.ap. l. 37-47, 49-52, t. I, 26-33, t. II).

Ieškovė parengė ir atsakovei pateikė 2018-08-17 paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį (el.b.ap. l. 103-106, t. I), kurios atsakovė nepasirašė.

Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. įskaitytinai rašė atsakovei sąskaitas už paviršinių nuotekų tvarkymą (el.b.ap. l. 12-20, 24-t. I).

2018-12-18 ir 2019-01-17 ieškovės atsakovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl skolos sumokėjimo (el.b.ap. l. 21-23, 25-26 t. I). Su jomis teikė skolų suderinimo aktus (el.b.ap. l. 34-35, t. I).

2018-12-19 atsakovė ieškovei atsakė raštu, nurodydama, kad 2002 metais su UAB „Magistralė“ buvo sudaryta sutartis dėl lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus (el.b.ap. l. 27, t. I). Kartu su raštu pateiktas 2002-08-28 pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas (el.b.ap. l. 28-31, t. I), 2001-01-16 paraiška lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste techninėms sąlygoms gauti bei techninės sąlygos, kuriose nurodyta užsakovui prievolė sudaryti sutartį su UAB „Magistralė“ dėl lietaus kanalizacijos kolektoriaus eksploatavimo, taip pat sudaryti sutartį dėl lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus (el.b.ap. l. 32-33, t. I). Tokia sutartis į bylą pateikta nėra. Paskutinio posėdžio metu jau abi šalys tvirtino, kad tokia sutartis sudaryta nebuvo.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-03-22 nutarimu Nr. O3E-82 „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos derinimo“ suderinta ieškovo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, – 0,17 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio) bei nustatyta, kad ši paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina suderinta trejų metų laikotarpiui nuo šios kainos įsigaliojimo dienos, pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, lygią paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinei kainai (el.b.ap. l. 55, t. I). Nutarimas priimtas 2018-03-12 pažymos „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos derinimo“ pagrindu (el.b.ap. l. 56-69, t. I).

Ieškovė pateikė į bylą ištrauką iš Geografinės informacinės sistemos, kurioje pavaizduoti paviršinių nuotekų tinklai  ginčo objekte, šuliniai ir atsakovės tinklų sąsaja su miesto tinklais (el.b.ap. l. 105, t. II).

Dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą bei ieškovės reikalavimų šioje byloje pagrįstumo

Atsakovas už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas nesumokėjo, iš pradžių ginčijo savo pareigą mokėti, argumentuodama, kad visi susiję klausimai aptarti dar 2001 metais tarp UAB „Versenta“ ir UAB „Magistralė“, kurių teises ir pareigas perėmė šios bylos šalys, sudarytoje sutartyje, vis tik paskutiniame teismo posėdyje teigė, kad jokia sutartis dėl nuotekų tvarkymo niekuomet nebuvo sudaryta, o atsakovė ieškovei mokėti pareigos neturi, nes neatitinka abonento sampratos, įtvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.

Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Taigi atsakovės pareiga mokėti nuotekų tvarkytojui už paslaugas kyla iš įstatymo, todėl atsakovo argumentai, jog nepasirašius sutarties jai nekyla pareiga mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, valdantis žemės sklypus ir išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo, t. y. ieškovo, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, taigi atitinka įstatyme reglamentuotą abonento sąvoką (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1 d.). Atsakovė valdo žemės sklypo dalį nuomos pagrindu, žemės sklype turi pastatus. Aplinkybę, kad atsakovė išleidžia nuotekas į miesto tinklus patvirtina 2002-08-28 statinio - Ledo rūmų, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad įrengti lauko inžineriniai tinklai, tame tarpe ir lietaus kanalizacija. Be to, schema, kokiu būdu paviršinės nuotekos iš atsakovės valdomos sklypo dalies patenka į ieškovės tinklus detaliai atsispinti ieškovės į bylą pateiktame GIS sistemos išraše.

Pastebėtina, kad ir pati atsakovė aiškina nuotekas išleidžianti, tačiau teigia, jog ne į ieškovės tinklus, nors ir nenurodydama kur jas išleidžia. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai paaiškino ieškovės atstovė, net jei atsakovė ir leistų savo nuotekas į kaimynų inžinerinius tinklus (kas šioje byloje nėra nustatyta), galiausiai jie vis tiek būtų surenkamai miesto lietaus kanalizacijos tinkluose, nes kitur jų išleisti nėra objektyvios galimybės, todėl tokie atsakovės argumentai yra nelogiški ir atmestini.

Atsakovė iš esmės neginčijo priskaičiuoto mokesčio dydžio, bylos nagrinėjimo metu jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, susijusių su nesutikimu su mokesčių paskaičiavimu, nepateikė, atkreipdama dėmesį į vienintelę sąskaitą, t.y. kreditinę sąskaitą 63,59 Eur sumai (el.b.ap.l. 18, t. I).

Ieškovė apskaičiavo mokesčius, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta formule, taikydama nustatytą bazinę kainą bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytą ir viešai skelbiamą vidutinį daugiametį kritulių kiekį Vilniuje. Jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo ieškovės pateiktais skaičiavimai abejoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent vidutinio daugiamečio kritulių kiekio normos (ginčui aktualios formulės viešai skelbiamos dedamosios) pasikeitimas lėmė poreikį perskaičiuoti atsakovei priskaitytą paviršinių nuotekų tvarkymo kainą už 2018 m. sausio mėn., dėl ko ir buvo išrašyta minėta kreditinė sąskaita.

Atsakovas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 str. 4 d. yra laikomas sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-10 nutarimo Nr. 990 redakcija). Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties bendrosios sąlygos patvirtintos UAB „Grinda“ direktoriaus 2018-07-19 įsakymu Nr. V-1807-13. Atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos (aprašo 65 p., 65.10 p., sutarties bendrųjų sąlygų 16 p.). Dėl nurodyto konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1565,53 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas.

Dėl kitų klausimų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2087,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-06-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 47 Eur žyminis mokestis ir 2080 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el.b.ap.l. 6, t. I, l. 34-39, 42-44, 91-92), kurios neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų sumų. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 2127 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Grinda“, juridinio asmens kodas 120153047, iš atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2087,25 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2087,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-06-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2127 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Giedrė Čėsnienė