Civilinė byla Nr. 3K-3-34-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18686-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. E. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui T. E. P. dėl išlaidų, susijusių su daikto išlaikymu ir išsaugojimu, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl reikalavimo, susijusio su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, nagrinėjimo atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje, taip pat teisės normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 7700,11 Eur išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu, atlyginimo.
3. Ieškovė nurodė, kad, šalių santuokos nutraukimo bylos duomenimis, nuo 2005 m. gruodžio 5 d. šalys bendro ūkio nevedė, ieškovė viena rūpinosi šalims nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies išlaikymu ir priežiūra. 2008 m. rugpjūčio 12 d. name kilo gaisras. Atsakovas dvi dienos po gaisro išvyko gyventi kitur, taigi prie remonto neprisidėjo.
4. Gaisro metu sudegė vienas kambarys, aprūko, susilydė jo lubos, pradėjo degti namo stogas, kita namo dalis pasidengė suodžiais, jautėsi degėsių kvapas. Ieškovė ėmė paskolas būsto remontui. Iki 2008 m. buvo pakeistas pečius, vamzdžiai, radiatoriai, tai kainavo apie 14 000 Lt (4054,68 Eur); ieškovė išbetonavo laiptelius, padarė stogelį, suklojo 10 kv. m kiemo plytelių, pakeitė langus, duris, grindis, 2014 m. įstatė vartus už 4000 Lt (1158,48 Eur). Likviduodama dukters kambaryje gaisro padarinius, nuplėšė lubų, sienų apdailą, keitė grindis, iškalė gipskartonio plokštėmis, išdažė, virš degusio kambario pakeitė namo stogą. Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio nereiškė. Ieškovė visų čekių, pagrindžiančių remontą, neišsaugojo. Tik 5792 Eur išlaidos pagrįstos ieškovės išsaugotais kasos kvitais. Vidutinė gyvenamojo namo dalies rinkos vertė – 15 800 Eur; pagal UAB „Skena“ atliktą vertinimą namui pagerinti buvo išleista 15 400,22 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovo 5859,91 Eur remonto išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė, priteisė ieškovei 1/2 dalį gyvenamojo namo, statyto 1890 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
7. 2008 m. rugpjūčio 14 d. name kilo gaisras, jo metu apdegė buto lubos (12 kv. m), sienos (4 kv. m), namų apyvokos daiktai, aprūko patalpos, tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovas pripažino, jog po 2008 m. rugpjūčio 14 d. kilusio gaisro jis išsikėlė gyventi kitur, nuo to laiko neprisidėjo prie namo išlaikymo.
8. 2000 m. sausio 25 d. vidutinė pastato 1/2 dalies rinkos vertė buvo 4086,10 Eur. Turto vertintoja UAB „Laudomus“ pateikė išvadą, kad 1/2 dalies gyvenamojo namo vertė – 15 800 Eur. 
9. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2A-56-343/2016, nurodė, kad ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti jai patirtas turto pagerinimo išlaidas, jų dydžio neįrodinėja, nes šis klausimas yra spręstinas byloje dėl išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu, atlyginimo.
10. Ieškovė prašo priteisti pusę jos panaudotų namo remontui ir jo priežiūrai lėšų, todėl ieškinio dalis, susijusi su katilo pastatymo, šildymo sistemos vamzdžių išvedžiojimo ir radiatorių keitimo išlaidomis, t. y. 1184,53 Eur (2369,06 Eur / 2), atmestina, nes šalys nurodė, jog šie darbai buvo atlikti joms gyvenant kartu iki atsakovo išėjimo gyventi kitur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Taip pat laikytinos nepagrįstomis 562,08 Eur (su PVM) (1124,16 Eur / 2) išlaidos, susijusios su sumontuotais rievėtos skardos tvoros vartais bei 93,59 Eur (187,18 Eur / 2) išlaidos dėl įrengtos kiemo aikštelės su šaligatvio plytelių danga (CPK 178 straipsnis).
11. Atsižvelgiant į tai, kad dalytinas turtas buvo apgadintas, ir į tai, kad atsakovas iš karto po apgadinimo išsikėlė, o ieškovė turtą sutvarkė savo darbu ir lėšomis, atsakovui už bendrą su ieškove turtą priklauso kompensacija, apskaičiuota įvertinus turtą iš karto po jo sugadinimo, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas. Kadangi atsakovui buvo priteista kompensacija, atsižvelgiant į namo dalies vidutinę vertę po ieškovės lėšomis ir darbu atlikto remonto, tai laikytina, kad būtent ieškovės nurodoma suma buvo reikalinga namo būklei po gaisro atkurti ir būtinajai namo priežiūrai atlikti. Atsakovas pripažįsta, kad namą remontavo tik ieškovė, dėl to atsakovas privalo atlyginti pusę šio remonto išlaidų.
12. Šalys nurodė, kad name kilusio gaisro epicentras buvo džiovykloje, jos remontui buvo panaudota 1806,83 Eur (prie 1531,21 Eur pridėjus 275,62 Eur PVM). Atsakovas sutiko, kad dalis šio kambario remonto darbų ir plastikinio lango keitimas buvo būtini ir, apskaičiavus UAB „Skena“ ataskaitoje nurodytas kainas ir lango keitimo išlaidas, sudarytų 996,39 Eur (tokią sumą nurodė atsakovas), tačiau tokie atsakovo argumentai nelaikytini pagrįstais, nes duomenų, jog kambariui atnaujinti būtų užtekę atlikti tik atsakovo nurodomus darbus, nepateikta. Įvertinus gaisro kilimo priežastį ir pasekmes (aprūko patalpos), darbai, susiję su elektros instaliacijos pakeitimu bei naujų sienų, lubų ir grindų dangos keitimu, laikytini pagrįstais.
13. Vertinant kitų atliktų darbų pagrįstumą nustatyta, kad medinis namas statytas 1890 m., o  atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo būtini namo būklei bei turto vidutinei vertei išlaikyti. Šalys, kaip bendraturtės, dėl bendros nuosavybės būklės atkūrimo, išsaugojimo, priežiūros turi kooperuotis, bendradarbiauti, tačiau tokią pareigą priskirti tik ieškovei nėra teisinga, todėl atsakovui, dėl bendro daikto būklės atkūrimo bei turto vertės išsaugojimo užėmusiam pasyvią poziciją, tenka pareiga atlyginti turėto bendro daikto, už kurį gavo kompensaciją, remonto išlaidas. Tiek šioje byloje, tiek santuokos nutraukimo byloje atsakovas nurodė, kad prie namo remonto neprisidėjo, jo būkle nesidomėjo, nors santuokos nutraukimo byloje reiškė reikalavimą turto dalį gauti natūra. Tokie atsakovo veiksmai bei tai, kad jis prieštaravimų dėl ieškovės atliekamo remonto nereiškė, patvirtina jo sutikimą, jog visi remonto darbai buvo būtini bei atlikti tinkamai, todėl yra pagrindas pripažinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 5859,91 Eur remonto išlaidų atlyginimo pagrįstu. Namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo momentu, nenulemia remontui ir būtinajai namo būklei išlaikyti skirtų išlaidų dydžio.
14. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 617,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 10 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
16. Kolegija nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ši dalis priteista ieškovei, o atsakovui iš ieškovės Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartimi priteista 7900 Eur kompensacija.
17. Ieškovei gaisro padariniams pašalinti AB SEB bankas 2009 m. vasario 20 d. ir AB „Swedbank“ 2009 m. gruodžio 28 d. suteikė vartojimo kreditus. Atsakovas neneigia, kad prie šių kreditų grąžinimo neprisidėjo, o santuokos nutraukimo byloje šios prievolės bankams pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Tačiau santuokos nutraukimo byloje atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti jam pusę šalims priklausančio gyvenamojo būsto natūra. 
18. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2059-947/2015 dėl šalių santuokos nutraukimo konstatavo, kad ieškovė po kilusio gaisro būstui atkurti panaudojo 5792,40 Eur iš savo asmeninių lėšų, todėl šia suma sumažino dalijamos gyvenamojo namo dalies turto vertę nuo 15 800 Eur iki 10 007,60 Eur (15 800 Eur – 5792,40 Eur) ir pusę šios sumos – 5003,80 Eur – priteisė atsakovui kaip kompensaciją už ieškovei atitenkantį visą turtą natūra. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-56-343/2016 nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai patirtas turto pagerinimo išlaidas, jų dydžio neįrodinėjo, o tokį reikalavimą pareiškė kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-626-584/2016, todėl sprendė, kad už ieškovei tenkantį turtą natūra atsakovui kompensacija turi būti priteista nuo visos dalytino turto vertės, t. y. nuo 15 800 Eur, ir atsakovui priteistą 5003,80 Eur kompensaciją padidino iki 7900 Eur (15 800 / 2). Taigi, byloje Nr. 2-2059-947/2015 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręsti visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, turto ir prievolių padalijimu, todėl santuokos nutraukimo byloje nebėra galimybių spręsti klausimo dėl išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu, atlyginimo. Tiek nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, tiek šią civilinę bylą, nė viena iš šalių nepareiškė prašymo sujungti bylas ir nagrinėti jas kartu. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-56-343/2016 tokios būtinybės taip pat nenustatė.
19. Įstatymas nedraudžia nutraukus santuoką, padalijus turtą atskiroje byloje reikšti ieškinio dėl išlaidų, susijusių su bendro turto pagerinimu, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju turtas po gaisro buvo pagerintas ieškovės lėšomis, o santuokos nutraukimo byloje padalijant šį turtą jo vertė nustatyta įvertinus atliktus remonto darbus. Todėl draudimas atskiroje byloje pareikšti ieškinį dėl išlaidų, susijusių su bendro turto pagerinimu, atlyginimo reikštų nepagrįstą ieškovės teisės į teisminę pažeistos teisės gynybą suvaržymą.
20. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turto pagerinimo išlaidų dydį įrodinėjo suteiktomis bankų paskolų sutartimis, kuriose nurodyta paskolų tikslinė paskirtis – būsto remontui, ir UAB „Skena“ atliktu turto remonto įvertinimu, nes darbai buvo atliekami ūkio būdu, o pirktų medžiagų čekių ieškovė neišsaugojo. UAB „Skena“ ataskaitoje padaryta išvada, kad ūkio būdu atliktų darbų name statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė yra 15 400,22 Eur. Už tokią sumą darbai negalėjo būti atlikti, nes santuokos nutraukimo byloje turto vertinimą atlikusi UAB „Laudomus“ padarė išvadą, jog visos šalims priklausiusios 1/2 gyvenamojo namo dalies vertė yra 15 800 Eur.
21. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog turto pagerinimo darbų vertė buvo kitokia, nei buvo nustatyta. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, kaip ir turto vertinimo, kuris paneigtų nustatytą vertę.
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad iš karto po gaisro iš bendrų su ieškove namų išsikėlė ir prie šeimos būsto atnaujinimo darbų neprisidėjo. Byloje nėra ginčo, kad namą, kuris šalims iki santuokos nutraukimo priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, remontavo viena ieškovė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei pusę namo remonto išlaidų.
23. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo būtini namo būklei ir vidutinei rinkos vertei išlaikyti. Santuokos nutraukimo byloje padalyto namo vertė nurodyta įvertinus atliktų remonto darbų kainą. Atsakovas neįrodė, jog po kilusio gaisro užteko suremontuoti jo nurodomą kambarį ir pakeisti langą, kad būtų atkurta ir išlaikyta namo vertė. Gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos gedimas, tai, kad namas medinis, senos statybos, o gaisro pasekmės – ne tik apdegusios kambario sienos, lubos, bet ir apdegę namų apyvokos darbai, aprūkusios patalpos, taigi remonto darbai buvo susiję ir su elektros instaliacijos pakeitimu, sienų, lubų, grindų tvarkymu, naujų medžiagų pirkimu, ir visi šie darbai bei medžiagos yra UAB „Skena“ vertinimo ataskaitoje. 
24. Ieškovė įrodė, kad patyrė būtinas ir reikalingas išlaidas turtui išsaugoti, o teismo nustatyta 5859,91 Eur remonto išlaidų suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo, protingumo principus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti  papildomą sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir tenkinti dalį ieškinio – priteisti ieškovei iš atsakovo 498,01 Eur remonto išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi ieškovės reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, visus su turto padalijimu ir su juo susijusius klausimus sprendžiant kompleksiškai, nes ieškovės galimos turtinės teisės privalėjo būti įtrauktos sudarant bendrą santuokinio turto balansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 3 dalis). Nereikšdama jokių su tuo susijusių reikalavimų, ieškovė iš esmės pripažino, kad neturi pretenzijų dėl turto pagerinimų. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė įrodinėjo namo pagerinimų dydį, kurių vertė – apie 20 000 Lt (5792,40 Eur), tačiau, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atsakovui priteista piniginė kompensacija už santuokinį turtą, ieškovė pareiškė naują ieškinį, pagal kurį atliktų pagerinimų vertė iš esmės atitiko išmokėtinos kompensacijos dydį (pagal santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-2059-947/2015 UAB „Laudomus“ pateiktą išvadą nustatyta gyvenamojo namo vertė – 15 800 Eur). Pagal ieškovės pateiktą 2015 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Skena“ ataskaitą Nr. 15-08/07 to paties turto pagerinimo darbų statybinė vertė (sąnaudos) yra 15 400,22 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas iš esmės tik tam, kad ieškovė išvengtų priteistos kompensacijos už santuokoje įgytą turtą išmokėjimo, o jos nurodoma bendro turto pagerinimo darbų išlaidų suma neproporcinga turto vertei. Ieškovės reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo išlaidų priteisimo galbūt būtų logiškai ir teisiškai pagrįstas tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų priteista bendro turto dalis natūra ir jis įgytų teisę naudotis būsto pagerinimais. Tik toks reikalavimas atitiktų kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą šios kompensacijos paskirtį – sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleidžiantį vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
2. Pagal kasacinio teismo praktiką sutuoktinio teisė gauti kompensaciją už turtą yra siejama su kitam sutuoktiniui priklausančio asmeninio turto (ne jungtinės nuosavybės objekto) pagerinimu. Kasacinio teismo praktikoje nėra atvejo, kai iš sutuoktinio būtų priteista kompensacija už kitam sutuoktiniui atitenkantį nekilnojamąjį turtą ar jo pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 187/2013).
3. Teismai nepagrįstai rėmėsi CK ketvirtosios knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę. Ginčas išspręstas vadovaujantis teisės normomis, kurios nereglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir tokios nuosavybės pagerinimo teisinių santykių; šios teisės normos pagal analogiją negali būti taikomos šiam ginčui spręsti.
4. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad, esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų vertinti tik tuos pagerinimus, kurie nulemia turto vertės pokytį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Šios bylos esminis klausimas turėjo būti – kiek ir kokie konkretūs gyvenamojo namo remonto darbai iš tiesų galėjo turėti įtakos nekilnojamo turto vertės dydžiui, kuriuo remiantis buvo nuspręsta išmokėti atsakovui kompensaciją už turtą. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, o teismas jų nevertino ir neanalizavo. Turto vertinimo įmonė UAB „Laudomus“, pagal kurios atliktą turto vertinimą buvo priteista kompensacija santuokos nutraukimo byloje, šioje byloje rašytiniu patvirtinimu nurodė, kad kietojo kuro katilo, šildymo sistemų pakeitimas, laiptų remontas, sienų, lubų apšiltinimas, apdailos atnaujinimas ir kiti UAB „Skena“ ataskaitos Nr. 15-08/07 lokalinėse sąmatose nurodyti darbai ir jų sąnaudos nėra ir negali būti tiesiogiai proporcingi turto rinkos vertės pokyčiui. Neatlikus nurodytų namo eksploatacinių darbų ir vertinimo, turto būklę vertinant kaip prastą ar blogą, rinkos vertė, atsižvelgus į visus jo vertei įtaką darančius veiksnius bei aplinkybes, galėtų mažėti tik iki 10 proc. Statybos ir remonto darbų sąnaudos ir rinkos vertė nėra tapatūs dydžiai, kuriems būtų galima taikyti aritmetinius veiksmus. Bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimą nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui. Taigi ieškovės gyvenamajame name atlikti remonto darbai ir jų sąnaudos nėra ir negali būti tiesiogiai proporcingi gyvenamojo namo rinkos vertei, pagal kurią teismas santuokos nutraukimo byloje priteisė atsakovui kompensaciją už santuokinį turtą. Šioje byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kiek konkrečiai jos atlikti remonto darbai lėmė turto vertės padidėjimą, o, vertintojų nuomone, vertė galėjo kisti nuo 1 iki 10 proc., todėl minimaliai ir maksimaliai gyvenamojo namo vertė galėjo kisti nuo 158 Eur iki 1580 Eur. Taigi atsakovo sutikimas ieškovei sumokėti 498,01 Eur už jos investuotas lėšas į gyvenamojo namo remontą atitinka nekilnojamojo turto vertės padidėjimo vidurkį (158 Eur + 1580 Eur / 2 = 869 Eur; 869 Eur / 2 = 434,50 Eur), yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris nulemtas atliktų pagerinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 nurodyti namo remonto darbai (santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos, langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas, nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto) nelaikyti pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą;  nenustatyta, jog įdėjimai, pagerinantys nekilnojamąjį turtą, tokia pat suma padidina vertinamo nekilnojamojo turto vertę. Kasacinis teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atlikus pagerinimus ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės. Šioje byloje ieškovės įrodinėti turto pagerinimai visiškai atitinka nurodytoje kasacinėje byloje atliktus turto pagerinimus, kurių teismai nepripažino turinčiais reikšmės nekilnojamojo turto vertei.
6. Ieškovė nurodė, kad darbai buvo būtini gaisro padariniams pašalinti. Tačiau pagal Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 8 d. pažymą Nr. 13-1295 gaisro sukelti padariniai buvo minimalūs, o UAB „Skena“ ataskaitoje, kurios pagrindu tenkintas ieškinys, įvertinta daug darbų, kurie visiškai nesusiję su gaisro padarinių šalinimu. Tiems darbams, kokius nurodė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, reikėjo minimalių pajamų, todėl atsakovas pripažino tik dalį ieškinio.
7. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovės atlikti darbai atitinka kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų sąvokas, tai buvo namo einamasis remontas, kurį ieškovė, viena naudodamasi turtu, privalėjo atlikti. Ieškovė teisme patvirtino, kad dalies gyvenamojo namo darbai buvo atlikti jos pačios poreikiams tenkinti: grindys buvo senos, sukrypusios, linoleumas suplyšęs, reikėjo keisti vidaus namo duris, iš naujo išklijuoti tapetais sienas, keisti tualetą, elektros įrangą.
8. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė vienintele UAB „Skena“ atlikta turto pagerinimo darbų sąnaudos ataskaita. Į bylą nebuvo teikiami įrodymai, patvirtinantys realų ieškovės turėtų išlaidų dydį. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje įskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokestis, socialinis draudimas, statybvietės ir kitos išlaidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes, kaip pati ieškovė teisme nurodė, darbai buvo atlikti ūkio būdu, juos atliko ieškovės sugyventinis ir brolis. Taigi, teismai neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį dėl gyvenamojo namo pagerinimo darbų, kuriems atlikti nebuvo jokio būtinumo ir kurie susiję tik su ieškovės ir jos šeimos gyvenimo kokybės pagerinimu. Teismo sprendimu yra sukurtos teisinės prielaidos ieškovei praturtėti ir sutaupyti atsakovo sąskaita.
9. Teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės apsaugą. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad nuosavybės paėmimas už ją neatlyginant pinigų suma, pagrįsta nuosavybės verte, paprastai bus laikomas neproporcingu trukdymu, kuris negali būti pateisinamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis. Ginčo atveju CK trečiosios knygos normose yra įtvirtinta sutuoktinio teisė į lygią santuokinio turto dalį, šį turtą dalijant, nes nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovui realiai priteista ne 1/2, o 1/10 bendro turto dalis, nes atsakovas turės sumokėti už ieškovės susikurtą gerovę nekilnojamojo turto – namo dalyje, kuri po padalijimo atiteko jai. Atsakovas iš esmės liko ir be turto, ir be kompensacijos.
26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Praėjus savaitei nuo gaisro atsakovas pareiškė, kad pinigų gyvenamojo namo remontui neskirs, ir išėjo gyventi kitur, nuo to laiko nesidomėjo šeimos būsto išlaikymu. Pagal CPK leistini įrodymai: UAB „Skena“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. ataskaita Nr. 15-08/07, kurioje konstatuojama, kad ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė (sąnaudos) yra 15 400,22 Eur, 2009 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 1850918050073-51, 2009 m. gruodžio 28 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 09-103351-GV. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2059- 947/2015 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė po kilusio gaisro būstui atkurti ir pagerinti panaudojo asmenines lėšas. Atsakovas neneigia, kad neprisidėjo grąžinant kreditus, o santuokos nutraukimo byloje šios prievolės bankams pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
2. Reikalavimas dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo teisme buvo pareikštas po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo yra nepagrįsti.
3. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-56-343/2016 nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai patirtas turto pagerinimo išlaidas, jų dydžio neįrodinėjo, o tokį reikalavimą pareiškė kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-626-584/2016, todėl sprendė, jog už ieškovei tenkantį turtą natūra atsakovui kompensacija turi būti priteista nuo visos dalytino turto vertės, t. y. nuo 15 800 Eur sumos, ir atsakovui priteistą 5003,80 Eur kompensaciją padidino iki 7900 Eur (15 800 Eur / 2). Įstatymas nedraudžia nutraukus santuoką ir padalijus turtą atskiroje byloje reikšti ieškinį dėl išlaidų, susijusių su bendro turto pagerinimu, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju turtas po gaisro buvo pagerintas ieškovės lėšomis, o santuokos nutraukimo byloje padalijant šį turtą, jo vertė nustatyta įvertinus atliktus remonto darbus. Todėl draudimas atskiroje byloje pareikšti ieškinį dėl išlaidų, susijusių su bendro turto pagerinimu, atlyginimo reikštų nepagrįstą ieškovės teisės į teisminę pažeistos teisės gynybą suvaržymą.
4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo UAB „Skena“ ataskaitos ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų joje nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo, susijusio su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, nagrinėjimo atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje

27. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).
28. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
29. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje; nustatęs, kad reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2059-947/2015 dėl šalių santuokos nutraukimo konstatavo, jog ieškovė po kilusio gaisro bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiai gyvenamojo namo daliai atkurti panaudojo 5792,40 Eur iš savo asmeninių lėšų, todėl šia suma sumažino dalijamos gyvenamojo namo dalies turto vertę nuo 15 800 Eur iki 10 007,60 Eur (15 800,00 Eur – 5792,40 Eur) ir pusę šios sumos – 5003,80 Eur – priteisė atsakovui kaip kompensaciją už ieškovei atitenkantį visą turtą natūra. Ieškinį šioje byloje ieškovė pareiškė Kauno apylinkės teismui 2015 m. liepos 2 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2059-947/2015. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2059-947/2015, nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai patirtų turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, tokį reikalavimą pareiškė kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-626-584/2016, todėl sprendė, jog už ieškovei tenkantį turtą natūra atsakovui kompensacija turi būti priteista nuo visos dalytino turto vertės, t. y. nuo 15 800 Eur, ir atsakovui priteistą 5003,80 Eur kompensaciją padidino iki 7900 Eur. Taigi dėl susiklosčiusios individualios procesinės situacijos klausimas dėl išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimo ieškovei paliktas spręsti atskiroje, t. y. ne santuokos nutraukimo, byloje.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinis atvejis, kai santuokos nutraukimo byloje liko neišnagrinėtas buvusių sutuoktinių turtinis klausimas dėl išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimo ieškovei. Civilinėje byloje Nr. 2-2059-947/2015 dėl santuokos nutraukimo ieškovė kėlė šį klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo nesprendė, nors turėjo pagrindą spręsti, bylų sujungimo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi išskirtiniai atvejai, kai santuokos nutraukimo byloje neišspręsti klausimai, susiję su bendro turto padalijimu, (nutarties 27 punktas), nagrinėjami atskiroje byloje, nes priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė.
32. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai nagrinėjo ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimą atskiroje byloje, esant jau išnagrinėtai bylos šalių santuokos nutraukimo bylai.

              Dėl išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimo

33. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
34. CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.
35. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad šalims jungtine nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje 2008 m. rugpjūčio 14 d. kilo gaisras, jo metu apdegė lubos (12 kv. m), sienos (4 kv. m), namų apyvokos daiktai, aprūko patalpos, tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Atsakovas pripažino, kad po 2008 m. rugpjūčio 14 d. kilusio gaisro išsikėlė gyventi kitur, nuo to laiko neprisidėjo nei prie būsto atkūrimo, nei prie tolesnio išlaikymo, remonto darbus ieškovė atliko savo asmeninėmis lėšomis ūkio būdu.
36. Ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios namo dalies remonto ir išlaikymo išlaidų dydį įrodinėjo suteiktomis bankų paskolų sutartimis, kuriose nurodyta paskolų tikslinė paskirtis – būsto remontui, ir UAB „Skena“ atliktu turto remonto įvertinimu. Teismai, įvertinę UAB „Skena“ ataskaitą, kurioje nustatyta, kad ūkio būdu name atliktų statybinių darbų vertė yra 15 400,22 Eur, nustatė, kad už tokią sumą darbai negalėjo būti atlikti, ir už dalį atliktų darbų ieškovei kompensacijos nepriteisė (nutarties 10 punktas). Atsižvelgdami į gaisro kilimo priežastį ir pasekmes (aprūko patalpos), teismai sprendė, kad darbai, susiję su elektros instaliacijos pakeitimu bei naujų sienų, lubų ir grindų dangos keitimu, laikytini pagrįstais. Teismai taip pat įvertino ir kitų, nenusijusių su gaisro pasekmių šalinimu, atliktų namo išlaikymo darbų ir tam reikalingų išlaidų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad medinis namas statytas 1890 m. ir byloje nėra duomenų, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo būtini namo būklei išlaikyti. Tiek šioje byloje, tiek santuokos nutraukimo byloje atsakovas nurodė, kad prie namo remonto neprisidėjo, jo būkle nesidomėjo. Kadangi abi šalys, kaip jungtinės nuosavybės bendraturtės, turi pareigą remontuoti ir išlaikyti turtą, tai teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto remonto ir išlaikymo, tenka pareiga atlyginti ieškovės šiam tikslui patirtų išlaidų 1/2 dalį (nutarties 34 punktas).
37. Byloje teismai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog patyrė būtinas ir reikalingas išlaidas turtui išsaugoti, ieškovei atlygintina 5859,91 Eur remonto išlaidų suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog darbų vertė buvo kitokia. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalių bendro turto remonto ir išlaikymo išlaidų dydžio nustatymas – fakto klausimas, kuris priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu teisėjų kolegija tik konstatuoja, kad nenustatė, jog teismai, vertindami ieškovės prašomas priteisti išlaidas patvirtinančius įrodymus, būtų pažeidę CPK 185 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo praktiką, suformuotą įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai).
38. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai byloje nenustatė ginčui teisingai išspręsti svarbios aplinkybės – kiek ir kokie konkretūs gyvenamojo namo remonto darbai iš tiesų galėjo turėti įtakos nekilnojamo turto vertės dydžiui. Atsakovo teigimu, ieškovės gyvenamajame name atlikti remonto darbai ir jų sąnaudos nėra tiesiogiai proporcingi gyvenamojo namo rinkos vertei. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pastarąjį atsakovo teiginį, t. y. kad gyvenamojo namo remonto ar priežiūros darbų sąnaudos ne visuomet lemia šio turto vertės padidėjimą atitinkamo dydžio išlaidų suma. Tačiau ši aplinkybė konkrečiam ginčui nėra aktuali.
39. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota dėl CK 3.90 straipsnio, reglamentuojančio turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taikymo. Sprendžiant ginčą dėl sutuoktinio asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe dėl to, kad santuokos metu turtas yra pagerintas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis, yra svarbu nustatyti atsakovo kasaciniame skunde akcentuojamą turto pagerinimo iš esmės faktą. Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas sprendžia kompensacijos priteisimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-417-969/2016, 16, 17 punktai; kt.).
40. Nagrinėjamu atveju nėra prašoma asmeninės nuosavybės pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nenustatytas ir asmeninio turto pagerinimo sutuoktinio lėšomis faktas, todėl CK 3.90 straipsnis netaikytinas ir esminio turto pagerinimo faktas nenustatytinas.
41. Byloje nustatytas faktas, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo remontuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi gyvenamojo namo dalis, todėl ieškovei turi būti kompensuojamos šiam tikslui panaudotų 1/2 dalis asmeninių lėšų, nes, minėta, abi šalys turėjo pareigą solidariai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Kompensacija turi atitikti panaudotų asmeninių lėšų statybinių medžiagų, darbo vertę, jos dydį turi įrodyti darbus atlikęs ir savo lėšas panaudojęs sutuoktinis. Minėta, asmeninių lėšų dydis, darbų vertė gali ir nelemti bendros turto vertės padidėjimo, šios išlaidos gali būti panaudotos turto vertei atkurti (kaip nagrinėjamos bylos atveju – po gaisro) ir (ar) išsaugoti. Toks sutuoktinio, asmeninėmis lėšomis prisidėjusio prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo ir išsaugojimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.
42. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės apsaugą. Dėl nacionalinių teismų veiksmų, sprendžiant privačius ginčus, vertinimo Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose nacionaliniai teismai tik taikė privatinės teisės normas civiliniam ginčui ir jų priimti sprendimai bei procesas neatskleidė savavališkumo ar neteisingumo požymių, peticijas pripažino nepriimtinomis. Tokiose bylose akcentuota, kad sprendimai, priimti sprendžiant civilinės teisės ginčus tarp privačių asmenų, savaime neužtraukia valstybės atsakomybės pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (žr., pvz., 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Sesztakov prieš Vengriją, peticijos Nr. 59094/00, par. 38, – pareiškėjas skundėsi dėl proceso, susijusio santuokinio turto padalijimu, rezultatų; 1987 m. liepos 13 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Mairitch prieš Austriją, peticijos Nr. 12462/86, – pareiškėjas skundėsi dėl bendrai su sutuoktine valdyto turto jai priteisimo). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teismai būtų pažeidę materialiosios ar proceso teisės normas ir tai būtų lėmę neteisėto sprendimo priėmimą ir atitinkamai atsakovo teisės į nuosavybę pažeidimą.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Ieškovė pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą advokatui ji sumokėjo 330 Eur. Ieškovė prašo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Kasaciniame teisme patirta 9,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 9,72 Eur (devynis Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                            Gražina Davidonienė             

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Gediminas Sagatys