Administracinė byla Nr. I-3842-554/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00401-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.;

 (S)

20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, 

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

nedalyvaujant pareiškėjui – E. G.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3 000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d.  atlyginimą.

Pareiškėjas skunde  (b. l. 2) nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) kamerų tipo patalpose, 9, 12, 5 ir 2 kamerose. Visose nurodytose kamerose buvo sulaužytos lovos, nulaužti lovų galai, išsikišę gan dideli bei aštrūs išsikišimai, to pasėkoje buvo gan didelė tikimybė susižaloti. Kamerose apšvietimas buvo labai silpnas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikianti, elektros rozečių laidai nepritvirtinti ir neizoliuoti, tualetuose nebuvo apšvietimo, langai buvo kiauri. 12 kameroje visiškai nebuvo vieno iš dviejų esančių langų stiklo, todėl buvo labai šalta. Prižiūrėtojo iškvietimo sistemos išvis nebuvo, neveikė naktinis apšvietimas. Alytaus PN administracija nustatė pažeidimus ir atsakymuose į pareiškėjo skundus pažadėjo juos pašalinti. Uždarosios zonos dušo patalpoje persirengimo kabinų nebuvo, vanduo kalkėtas, dažnai net šaltas, dozatoriai sulaužyti. Dušo patalpoje buvo šalta, ventiliacija neveikė, sienos bei lubos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, šviesa labai blanki. Pasivaikščiojimo kiemelio išmatavimai buvo apie 4 x 3 m, kameroje nuobaudą atlikinėjo 2 asmenys, todėl tokiame kiemelyje pasivaikščioti nebuvo galimybės. Kamerų tipo patalpose bausmę pareiškėjas atlikinėjo žiemos metu, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nevalyti, slidūs, kildavo didelė grėsmė pargriūti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose neveikė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, todėl pareiškėjas jausdavosi nesaugiai, nes atsitikus nelaimei nebūtų galimybės išsikviesti pagalbos. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė papildomus psichologinius išgyvenimus, kančią, pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, nukentėjo pareiškėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, didelė baimė rimtai susižaloti, susipjaustyti, būti nutrenktam elektros.

Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 7–12) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant.  Įstaigos administracija lovų, langų ir kito inventoriaus negadina. Tą daro patalpoje gyvenantys nuteistieji. Inventorius gadinamas nuolat ir nuolat remontuojamas, o jo remontas užtrunka kurį laiką, dėl to nėra galimybės suremontuoti visus gedimus vienu metu. Įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpos tinkamos gyventi. Visose kamerose buvo įrengti plastikiniai langai, tačiau langus patalpose išima patys jose gyvenantys nuteistieji, jie nuolat gadinami, sudaužomi. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Nuteistieji bando įjungti savadarbius elektrinius vandens šildytuvus, sugadina kištukinius elektros lizdus. Prijungus savadarbį elektrinį vandens šildytuvą prie elektros tinklo susidaro įtampos šuoliai, dėl to sugenda šviestuvų elektroniniai paleidėjai, perdega lempos. Dėl bandymų prijungti savadarbius vandens šildytuvus genda elektros įrenginiai, kurių remontui atlikti reikia ne tik laiko, bet ir lėšų. Gavus informaciją apie perdegusiais lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Elektros instaliacija pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga. Gavus pranešimą apie netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengtos apšvietimo lempos. Įstaigos pirmojo sektoriaus šildymas yra centralizuotas, yra užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas į Turto valdymo skyrių dėl netinkamos temperatūros nesikreipė. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtoje dušo patalpoje privatumui užtikrinti yra iki lubų atitverta vieta persirengti. Kamerų tipo patalpų dušo patalpoje karštas vanduo yra nuolat. Dušo patalpoje dozatoriai įrengti ir pagal poreikį papildomi, tačiau juos nuteistieji nuolat laužo, o prausiklius pasisavina. Dušo patalpa valoma ir dezinfekuojama kiekvieną dieną. Pravieniškių PN-AK tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Šios higienos normos pažeidimų įstaigoje nenustatyta. Uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių vandenys“ pateikė Pravieniškių PN-AK per 2018 metus atliktų vandens tyrimų rezultatus, patvirtinančius, kad higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš tų pačių gręžinių tiekiamas vanduo visiems Pravieniškių kaimo vartotojams, tačiau nusiskundimų dėl vandens kokybės iš jų negauta. Įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpų dušo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Papildomai kameros gali būti vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Teisės aktuose vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota. Įstaigos pasivaikščiojimo kiemeliai valomi kiekvieną dieną. Pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kamerose įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl papildomų psichologinių išgyvenimų, socialinės įtampos, baimės ir nevisavertiškumo jausmo, žeminimo, menkinimo, uždarumo, reputacijos pablogėjimo, sukrėtimo, emocinių dvasinių išgyvenimų, baimės, bendravimo galimybių sumažėjimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 17 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas 9 kameroje, nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 kameroje, nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 2 (b.l. 16).             

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose lovos buvo sulaužytos, rozetės sugadintos, laidai nepritvirtinti ir neizoliuoti, langai kiauri, 12 kameroje nebuvo lango stiklo, dušo patalpoje dozatoriai sulaužyti.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK kamerų, kuriose jis buvo apgyvendintas, būklės. Pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK          2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 7-753 iš kurio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl 12 kameros trūkumų, pareiškėjui buvo atsakyta, jog kamerose esantį inventorių nuolat gadina jose gyvenantys nuteistieji, o Pravieniškių PN-AK administracija, gavusi informaciją apie trūkumus, imasi priemonių juos šalinti (b.l. 3). Pravieniškių PN-AK 2016 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 41-11762 taip pat patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra yra atliekama nuolat, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai yra nedelsiant šalinami (b.l. 19). Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2019 m. kovo 27 d. pažyma        Nr. 77-467 taip pat patvirtina, kad kamerose esantį inventorių gadina patalpose gyvenantys nuteistieji, taip pat  minėtoje pažymoje nurodyta, kad elektros instaliacija pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga, visose kamerose įrengti plastikiniai langai, dušo patalpoje įrengti dozatoriai, kurie pagal poreikį papildomi (b.l. 17-18). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, jog dėl netinkamų sąlygų 12 kameroje pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. sausio 3 d., t.y. jau tuo metu, kai nebegyveno minėtoje kameroje (b. l. 3), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, žinodamas apie netinkamas kalinimo sąlygas nesiėmė priemonių ištaisyti trūkumams. Akivaizdu, kad nuteistųjų sugadintam inventoriui pataisyti reikalingas tam tikras laikas, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija žinodama apie trūkumus nesiima priemonių jiems pašalinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl sulaužytų lovų, sugadintų rozečių, nepritvirtintų ir neizoliuotų laidų, blogos langų būklės, sulaužytų dozatorių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl to, jog dušo patalpoje neveikė ventiliacija, buvo šalta ir didelė drėgmė, todėl veisėsi pelėsis ir grybelis, kamerose ir dušo patalpoje buvo netinkama apšvieta, sanitariniuose mazguose nebuvo apšvietimo.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam apšvietimui.  Pagal Higienos normos 134:2015 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. 

Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2019 m. kovo 27 d. pažymą Nr. 77-467 iš kurios matyti, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, patalpose įrengtas dieninis apšvietimas, atitinkantis dirbinio apšvietimo normas, kamerų tipo sanitariniuose mazguose įrengtos apšvietimo lempos, įstaigos pirmajame sektoriuje šildymas yra centralizuotas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo dušo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai kameros gali būti vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Taip pat nurodyta, kad kamerų tipo dušo patalpa valoma ir dezinfekuojama kiekvieną dieną (b.l. 17-18). Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų,  atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo teiginių dėl neveikiančios ventiliacijos, drėgmės, šalčio, pelėsio ir grybelio, netinkamos apšvietos neįrodė, todėl jie atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.

Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 27 d. pažyma Nr. 77-467 tai pat patvirtina, jog dušo patalpoje privatumui užtikrinti yra atitverta vieta iki lubų persirengti, karštas vanduo yra nuolat, įstaigoje atliekami vandens kokybės tyrimai ir Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta, be to uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai yra valomi nuolat, kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema (b.l. 17-18). Šių įrodymų pareiškėjas nepaneigė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo abejoti ir aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

          Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).  

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a  :

Pareiškėjo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                          Algis Markevičius