Civilinė byla Nr. e2S-114-883/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22916-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.; 3.3.1.15.; 3.4.6.20.
ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (duomenys neskelbtini),
apeliantei (suinteresuotam asmeniui) (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei A. S.,
suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-34153-566/2024 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų: motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų: motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) iki nepilnamečiams bus nustatyta globa arba jie bus grąžinti į šeimą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų (motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų (motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini)) yra tėvų netinkamas pareigų vykdymas bei netinkamas rūpinimasis vaikais, nepilnamečių vaikų nepriežiūra; nepilnamečiai yra likę be įstatyminių atstovų. Pareiškime pažymima, kad 2024 m. spalio 21 d. Skyriuje gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)), jog motina atsisako vaikų. 2024 m. spalio 25 d. Skyriuje gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) šeimą kuruojančios atvejo vadybininkės, jog apsilankymo šeimos namuose metu, motina nurodė pasiimti vaikus, kad jiems tai „būtų pamoka“ dėl netinkamo elgesio. 2024 m. spalio 19 d. gautas pranešimas (duomenys neskelbtini)) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globos koordinatorės dėl nerimą keliančio vaikų elgesio.
3. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo dalies, kurioje prašoma leisti paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų – motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini), atsisakymo nes nepilnametis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. lapkričio 25 d., pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, grąžintas tėvui (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką tenkino iš dalies: leido paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų: motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iki nepilnamečiui bus nustatyta globa arba jis bus grąžintas į šeimą; leido šią nutarties dalį vykdyti skubiai; priėmė reikalavimo atsisakymą dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) paėmimo iš tėvų; civilinės bylos Nr. eS2-34153-566/2024 dalį dėl prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų nutraukė.
5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad suinteresuotų asmenų šeimoje mažamečio vaiko (duomenys neskelbtini) interesai yra pažeidžiami. Pareiškėjo pateiktoje 2024 m. lapkričio 4 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2024 m. spalio 21 d. Skyriuje gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)), jog motina atsisako vaikų. 2024 m. spalio 25 d. Skyriuje gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) šeimą kuruojančios atvejo vadybininkės, jog apsilankymo šeimos namuose metu, motina nurodė pasiimti vaikus, kad jiems tai „būtų pamoka“ dėl netinkamo elgesio. 2024 m. spalio 19 d. gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globos koordinatorės dėl nerimą keliančio vaikų elgesio.
6. Iš byloje esančios 2024 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad su vaiku (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai 2024 m. spalio 24 d. bendravo vaiko gyvenamojoje vietoje, gyvai. Su mergaite bendravo rusų kalba, niekam netrukdant. Mergaitė sutiko bendrauti su specialistais, nurodžiusi, kad jos santykiai su mama geri, tačiau ji nesutaria su dėde (su mamos sugyventiniu); tiksliau paaiškinti nesutarimo negebėjo, pradėjo kalbėti nesuprantama kalba arba apie animacinius filmukus. Mergaitė teigė, kad norėtų gyventi tik su mama ir broliu. Mokslas jai sekasi gerai, į mokyklą eiti jai patinka, turi daug draugų. Paklausus, ar (duomenys neskelbtini) sutinka važiuoti su specialistais pas budinčią globėją, mergaitė labai apsidžiaugė (šypsojosi, šokinėjo, mojavo rankomis) ir pasakė, kad sutinka. Atvykus pas budinčią globėją, mergaitė kelis kartus kartojo, kad jai čia labai patinka. Buvo pažymėta, kad mergaitė buvo aprengta nešvariais drabužiais (bendravimo su specialistais metu).
7. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) mažametė dukra (duomenys neskelbtini) patiria namuose baimę, kas reikštų, kad ji yra nesaugioje aplinkoje. Be to, teismas konstatavo, kad mažametės (duomenys neskelbtini) mama (duomenys neskelbtini) ne tik nepriima jokios pagalbos šeimai (kas turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį mažamečio vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai atliepti, tenkinti), bet ir pati tinkamai nebendrauja ir nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais (fiksuotas suinteresuoto asmens agresyvumas, emocijų nevaldymas Tarnybos specialistų atžvilgiu, jų kaltinimas esama situacija). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktas suinteresuoto asmens (vaiko motinos) susirašinėjimas su Tarnybos specialistais laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2024 m. spalio 30 d., taip pat suinteresuoto asmens (vaiko motinos) 2024 m. spalio 31 d. neatsiliepimas į Tarnybos specialistų tris skambučius dėl laikinosios priežiūros įstaigoje taikymo bei pateiktas suinteresuoto asmens (vaiko motinos) atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ji vaikų neatsisako ir nenori, kad iš jos jie būtų paimti, o jei tokie žodžiai buvo pasakyti – tai galėjo būti dėl jos susierzinimo, įtampos, juntamą smerkimą iš specialisčių pusės; taip pat pažymėjusi, kad turinti emocijų valdymo problemas nuo vaikystės, jai vienai yra sunku. Teismas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su juo nesutinka, nes nepilnamečiai vaikai nėra likę be įstatyminio atstovo, ji vaikus augina ir prižiūri, rūpinasi, vaikai gyvena su mama, tačiau šiuos suinteresuoto asmens teiginius teismas vertino kaip deklaratyvius.
8. Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 21 d. sutiko priimti Mobiliosios komandos pagalbą, bendradarbiauja su tarnybomis, tačiau noro paimti dukrą neišreiškė.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti vaiko teisių pažeidimai (vaiko teisė turėti tėvus; vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas; vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto ir pan.), o vaiko laikinosios priežiūros metu nustatyti rizikos veiksniai neišnykę, vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui egzistuoja pavojus bei vaiko įstatyminiai atstovai neužtikrina vaikui saugios aplinkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą paimti nepilnametį vaiką atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nepilnametė dukra nėra likusi be įstatyminio atstovo. Ji augina ir prižiūri nepilnametę dukrą, ja rūpinasi. Apeliantė remiasi 2024 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nepilnametė dukra buvo apklausta gyvai jos gyvenamojoje vietoje, nurodydama, kad jos santykiai su mama geri, tačiau ji nesutaria su dėde (su mamos sugyventiniu); tiksliau paaiškinti nesutarimo negebėjo, pradėjo kalbėti nesuprantama kalba arba apie animacinius filmukus, tačiau mergaitė teigė, kad norėtų gyventi tik su mama ir broliu.
10.2. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad ji dukters neatsisakė, tačiau jos dukra negali priimti apeliantės sugyventinio ir namuose kyla konfliktai. Apeliantė pažymėjo, kad ji nenori, kad duktė būtų iš jos paimta. Apeliantės teigimu, jei ji kažkada buvo nurodžiusi, kad nori priešingai, tai buvo pasakyta dėl įtampos ir susierzinimo, kurią jautė dėl nuolatinio vaikų neklausymo ir triukšmo bei dėl to, kad bendraudama su specialistais bei koordinuojančiomis atvejo vadybininkėmis jautė smerkimą jos atžvilgiu, be to, buvo susijaudinusi ir reagavo ūmiai į jų klausimus ir komentarus.
11. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje pateikti duomenys leido teismui daryti išvadą, kad yra nustatyti vaiko teisių pažeidimai (vaiko teisė turėti tėvus; vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas; vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto ir pan.), o vaiko laikinosios priežiūros metu nustatyti rizikos veiksniai neišnykę, vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui egzistuoja pavojus bei vaiko įstatyminiai atstovai neužtikrina vaikui saugios aplinkos.
11.2. Pareiškėjas nurodė, kad vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau gali būti teikiama pagalba. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 41 punktas). Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo leidimo paimti vaiką išdavimas nėra bausmė šeimai. Net ir išdavus leidimą, su šeima ir toliau dirba specialistai, imamasi visų priemonių šeimai padėti ir situacijai pagerėjus, praėjus tam tikram laiko tarpui, tarnyba turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo.
12. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas turėtų priimti sprendimą vadovaudamasis vaiko interesais. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis pasiimti savo dukrą (duomenys neskelbtini) šiuo metu nepageidauja.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pareiškėja tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 15 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 11 d. Pagalbos planą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 19 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinos globos (duomenys neskelbtini) nustatymo“.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl vaiko paėmimo iš jo motinos turi būti tinkamai nustatytos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės, be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas). Kaip minėta, papildomi įrodymai pateikti tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, kuris šiuos rašytinius įrodymus persiuntė suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovei, suteikdamas galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti teismo posėdžio metu, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su visa bylos medžiaga.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
20. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).
21. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
22. Kaip nustatyta VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvai. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. gavo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), jog motina (duomenys neskelbtini) atsisako savo vaikų; 2024 m. spalio 19 d. (pagal metaduomenis data 2024 m. spalio 29 d.) pareiškėjas gavo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globos koordinatorės dėl nerimą keliančio vaikų elgesio; 2024 m. spalio 25 d. pareiškėjas gavo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) šeimą kuruojančios atvejo vadybininkės, jog apsilankymo šeimos namuose metu, motina nurodė pasiimti vaikus, kad jiems tai „būtų pamoka“ dėl netinkamo elgesio. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 19 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinos globos (duomenys neskelbtini) nustatymo“ patvirtina, kad nuo 2024 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) globėju skirtas globos centras VšĮ „(duomenys neskelbtini).
24. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus apeliantų šeimoje, vadovaudamasi VTAPĮ 36 straipsniu, 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė nepilnametės (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo sprendimą (Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant vaiko apsaugos poreikį, nustatyti šie rizikos veiksniai: 26.1 vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: vaikas galimai patyrė smurtą aplinkoje (turimais duomenimis, vaikas galimai patyrė smurtą iš motinos sugyventinio); vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą (gautais duomenimis, vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą iš vaiko motinos sugyventinio); pastebimas galimas psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu iš vaiko motinos (gautais duomenimis iš šeimą kuruojančios atvejo vadybininkės (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) vaikų motina nurodė, jog nenori, kad vaikai būtų laikinai apgyvendinti pas gimines ar artimus jiems asmenis, nes pasak vaikų motinos „tai bus didesnė pamoka už netinkamą jų (vaikų) elgesį su motinos sugyventiniu“; 26.4 vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: namuose fiksuotos netinkamos gyvenimo sąlygos (turimais duomenimis, vaiko gyvenamosios sąlygos neatitinka higienos normų, nėra užtikrinama tinkama, švari aplinka, vaikui nėra sudarytos pilnavertės vystytis ir gyventi tinkamos sąlygos – švaros trūkumas, vaikas neturi atskiro stalo); 26.8 vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: vaikas išsakė nenorą vykti su mama; vaiko ir motinos apsunkinti santykiai (stebėtas galimas silpnas motinos ir vaiko tarpusavio ryšys); 26.10 kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: tarp vaiko motinos sugyventinio ir vaiko tarpusavio santykiai yra apsunkinti (turimais duomenimis, vaikas patiria įtampą, galimai neigiamus išgyvenimus dėl jo ir motinos sugyventinio tarpusavio santykių – vaikas, grįždamas namo, pamatęs motinos sugyventinio automobilį, pradeda verkti); galimas tėvystės įgūdžių trūkumas (turimais duomenimis, vaiku ne visada tinkamai pasirūpinama – vaikas į mokyklą kartais ateina nešvariais rūbais arba galimai nepavalgęs; vaikui galimai nustatytos pareigos, neatitinkančios vaiko amžiaus ir brandos; vaiko motina galimai negeba įvertinti kaip tinkami elgtis pagal vaikų brandą – specialistų apsilankymo šeimos namuose metu 2024 m. spalio 24 d., vaiko motina vaiką iš virtuvės išvarė į koridorių, kur nebuvo šviesos); vaiko motina galimai patiria sunkumų, dėl kurių ji negali tinkamai rūpintis vaiku (remiantis gautais duomenimis, vaiko motinai nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai); 26.11 vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: vaiko motina atsisakė vaiko (turimais duomenimis, vaiko motina skirtingiems specialistams nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. spalio 25 d. išsakė, jog atsisako vaikų); 26.12 vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Šis rizikos veiksnys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: vaiko motina su laikinosios priežiūros priemone nesutiko (vaiko motinai 2024 m. spalio 30 d. pateikta informacija su prašymu pasisakyti dėl laikinosios priežiūros įstaigoje taikymo, duotas terminas atsakymą pateikti iki 2024 m. spalio 31 d. 10 val., vaiko motina atsakymo nepateikė, į Skyrių neatvyko, vaiko motinai 2024 m. spalio 31 d. tris kartus skambinta, vaiko motina neatsiliepė).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
26. Pareiškėjas, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, pareiškimą iš esmės grindžia tuo, kad vaikui gyvenamojoje vietoje yra nesaugu, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui, be to, vaikas galimai patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Nors apeliantė nurodo, kad nepilnamečiu vaiku gali tinkamai pasirūpinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės išskiria ir apibrėžia esmines problemas, dėl kurių jos nepilnametė dukra buvo paimta - nesutarimai su apeliantės sugyventiniu, konfliktai, negebėjimas tinkamai bendrauti su dukra. Visgi, nors apeliantė teigia, kad ji nori auginti nepilnametę dukrą, geba ja pasirūpinti, ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jos aplinka pasikeitė ir yra tinkama augti ir vystytis jos nepilnametei dukrai, t. y. nors apeliantė ir nurodo, kad dukra nesutaria su jos sugyventiniu, tačiau visuma apeliantės paaiškinimų leidžia spręsti, kad ji nepakankamai įvertina sugyventinio daromą žalą jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, be to, apeliantė iš esmės užima gynybinę poziciją sugyventinio, o ne savo vaiko atžvilgiu ir esminių pokyčių šiuo klausimų nedaro. Svarbu pabrėžti, kad Tarnybos atstovė bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdyje patvirtino, kad tyrimas dėl galimo fizinio ir seksualinio smurto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra nutrauktas, tačiau Tarnybos atstovė akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) negeba tinkamai valdyti savo emocinės – psichologinės būsenos, kilus problemoms ji ne jas sprendžia, o itin emocingai ir neigiamai reaguoja, be to, savo neigiamas emocijas išlieja ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
27. Taip pat pabrėžtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nustačius šeimoje kylančias problemas, (duomenys neskelbtini) padalinyje inicijuotas atvejo vadybos paslaugų vaikams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantei buvo siūloma laikinai su nepilnamete dukra apsigyventi krizių centre, tačiau apeliantė su laikinosios priežiūros priemone nesutiko. Pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2024 m. spalio 30 d. 13.00 val. buvo organizuotas nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) ir motinos (duomenys neskelbtini) susitikimas, kurio metu vaikas išsakė nenorą grįžti su motina namo. Minėto pranešimo duomenys taip pat patvirtina, kad dukters ir motinos emocinis ryšys nėra stiprus, mergaitė išsakė motinai baimę dėl sugyventinio, be to, pateiktas (duomenys neskelbtini) atsakymas dukrai patvirtina, kad ji nenuramina dukters, bet, priešingai, perkelia jai atsakomybę ir įtampą dėl susidariusios situacijos „Aš stengiuosi tik vieno, kad pas mus viskas būtų gerai, bet tu kaip ožys iškišus savo ragus ir viskas“. Kad ryšys su dukra nėra stiprus, iš esmės patvirtino ir pati (duomenys neskelbtini) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prieš dvi savaites buvo susitikusi su dukra, tačiau dukra motinos atžvilgiu elgėsi šaltai ir kalbėjo tik apie savo globėją (duomenys neskelbtini). Be to, šios aplinkybės yra nurodytos ir 2025 m. sausio 15 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prieš susitikimus mergaitė nerimauja, ar globėja neatiduos jos motinai, o iš vaiko elgesio matyti, kad bijo motinos sugyventinio.
28. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ji geba nustatyti kilusių problemų priežastis, tačiau nededa pakankamų pastangų problemų išsprendimui. Šias aplinkybes patvirtina tiek (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, tiek Tarnybos pateiktas 2024 m. gruodžio 11 d. Pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagalbos planas, Planas). Šiame Pagalbos plane yra nustatytos pagalbos priemonės (duomenys neskelbtini), kuriomis siekiama padėti išspręsti susidariusias šeimos problemas, ir nors 2024 m. gruodžio 11 d. Plane užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) sutiko pasinaudoti numatytomis priemonėmis, tačiau teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji nenori lankytis pas psichoterapeutą ar psichiatrą, be to, Tarnybos atstovė patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimas yra apsunkintas dėl jos neigiamo nusiteikimo ir emocionalumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.
29. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ji dirba socialinių paslaugų centre individualios priežiūros darbuotoja, turi darbą ir pajamų, sugeba išlaikyti savo vaikus, alkoholio nevartoja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios nurodytos apeliantės aplinkybės, kaip darbas, stabilių pajamų užsitikrinimas, žalingų įpročių neturėjimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi, gyvenimo sąlygas ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju vien šios minėtos aplinkybės nėra pakankamos nuspręsti, jog šeimoje faktinė situacija yra pasikeitusi ir kad vaiko motina šiuo metu gali užtikrinti saugią, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apeliantė nepakankamai užtikrina dukros fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą. Kad dabartinė apeliantės būsena ir jos ketinimai dukros atžvilgiu nėra stabilūs, patvirtino ir situacija bylos nagrinėjimo metu, nes apeliantė nenurodė, kokiais veiksmais ji ketina spręsti susidariusią situaciją. Taigi, aktualūs įrodymai apie apeliantę sudaro pagrindą spręsti, kad pastovių jos elgesio pasikeitimų nėra, be to, nėra ir duomenų, kad ji rūpintųsi savo emocine ir psichine sveikata. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki apeliantės elgesyje bus pastebimi pastovūs teigiami pokyčiai, gebėjimas užtikrinti dukrai fizinį ir emocinį stabilumą, saugią gyvenamąją aplinką, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka Tarnybos prašymo tenkinimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta, arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikas negalėjo būti grąžinamas šeimai, sprendžiama dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė