Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-31][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1147-968-2016].docx
Bylos nr.: I-1147-968/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 188608786 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 188608786 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo pranešimai ir šaukimai
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1147-968/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05388-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovėms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–4, 23–26), prašydama priteisti laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, priedo už kvalifikacinę klasę bei stažą dalį – 4 795,73 Lt (priskaitoma suma
6 310,31 Lt).

2. Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos tarnyba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jai turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.

3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė FNTT atsiliepime (b. l. 45–46) iš esmės sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjai ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Nurodo, kad dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo FNTT turės teisę spręsti tik tada, kai bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis kompensavimo mechanizmą.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.

5. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja: FNTT direktoriaus 2003-12-30 įsakymu Nr. 227 TE nuo 2004-01-01 eina Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 35); FNTT direktoriaus 2005-01-20 įsakymu Nr. 15 V pareiškėjai nuo 2005-01-20 suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 37); FNTT direktoriaus 2011-02-24 įsakymu Nr. JE-65 nuo 2011-03-01 perkelta į Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus A lygio 11  kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 38).

6. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2009-08-01 pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Pareiškėja teismo prašo priteisti 4 795,73 Lt (priskaitoma suma
6 310,31 Lt) (atitinkamai 1 388,94 Eur (1 827,59 Eur)), teigia, kad ši darbo užmokesčio nepriemoka jai susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30. Tuo tarpu iš byloje pateiktos FNTT pažymos (b. l. 30–33) matyti, jog 4 795,73 Lt (priskaitoma suma 6 310,31 Lt) darbo užmokesčio nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30. Atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde suformuluoto prašymo ribas, teismas šioje byloje spręs dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą); teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. pvz., 2008-09-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo
2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.

8. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos J. D. skundą atmesti.

 

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                     Rytis Krasauskas