Administracinė byla Nr. I-21-609/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00608-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M.S., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alovė“, R.S., V.S., R.P., V.S., B.O.S., M.J. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas M.S. skundu, kurį patikslino (t.I, b.l. 2-9, 120-128, 135-144) prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 05 19 sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo bylų grąžinimo“ ir pripažinti, jog atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nesprendžia jos kompetencijoje esančių klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą, kurį iki žemės nacionalizacijos valdė A.S., įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamus 0,1173 ha (posesija Nr. 12) ir 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypus pažymėti kaip laisvus (neužstatytus); patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypams adresus ir pareiškėjui iš atsakovės priteisti 1 lito žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, jog jis pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į mirusios senelės žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (posesija Nr. 12), tačiau atsakovė atsisako patvirtinti 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypų planus, jų dydžius ir ribas bei apribojimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti skunde ir jo patikslinimuose išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose (t.II, b.l. 24,25, 58,59) nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl 0,0423 ha žemės sklypo, kadastrinių matavimų bylos grąžintos iki klausimų, susijusių su miesto infrastruktūra, išsprendimo, kurį planuojama išspręsti rengiamo detaliojo plano sprendiniais. Detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-143 perdavė UAB „Alovė“, o 2009 03 10 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigoja finansuoti detaliojo plano rengimo darbus ir infrastruktūros planavimą bei įrengimą. Pareiškėjui M.S. apskundus minėtą direktoriaus įsakymą teismui, buvo patenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, buvo sustabdytas šio įsakymo galiojimas. Teigiama, jog kol nebus tiksliai suplanuotas pravažiavimas, esantis 0,0423 ha žemės sklypo šiaurės gretimybėje, tol Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negalės iki galo išspręsti jo kompetencijoje esančių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 05 19 raštu Nr. (4.17)-D3-1655 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo bylų grąžinimo“ Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui buvo grąžintos 0,1773 ha (posesija Nr. 12) kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo plano nepatvirtinus, nes pagal pateiktas kadastrinių matavimų bylas suformuotame žemės sklype yra pažymėti takai. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 04 08 raštu Nr. (18.8)-ASK1-302 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl suformuotame žemės sklype esančių takų priklausomybės. 2009 05 07 raštu Nr. 2050/05-S2-284 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiamas informavo, kad nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), esantys kiemo statiniai yra administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“. Teigiama, jog atsižvelgiant į pateiktą informaciją, atsakovė negalėjo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte numatytų saviovaldybės administracijos funkcijų ir tokį sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą). Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis 2003 05 08 Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 25 minėtoje yra suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-757/2008 buvo konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 05 08 sprendimu Nr. 25 patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę negali būti vertinama kaip informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę, nes tokia informacija turi būti teikiama dėl kiekvieno piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises.
Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad sprendimą palieka teismo nuožiūrai.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alovė“ atsiliepime į skundą (t.II, b.l. 34-38) nurodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes UAB „Alovė“nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu 9duomenys neskelbtini). Ši teritorija iš pietų pusės ribojasi su suformuotais 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypais posesijoje Nr. 12, priklausiusiais pareiškėjo senelei A.S.. Vadovaujantis 1999 03 09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ UAB „Alovė“ turi teisę išsinuomoti jo naudojamą žemės sklypą, Tam , kad bendrovė galėtų tinkamai įforminti žemės sklypo prie statinių nuomos santykius, kad galėtų vykdyti veiklą, kilo būtinybė naudojamo žemės sklypo ribas patikslinti. Šiuo metu UAB „Alovė“ realiai naudojamas žemės sklypas yra įtrauktas tiek į Palangos miesto generalinį planą, tiek į Plaušės gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektą, patvirtintą 1994 09 23 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 44, todėl yra prielaidos sklypo patikslinimui. 2008 10 27 raštu Nr. 2-3560-(14.24) UAB „Alovė“ gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini). 2008 12 24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-526-386/2008 Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini). Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą bei 0,0423 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvus (neužstatytus), kadangi toje teritorijoje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), yra trinkelėmis grįsti takai- kiemo statiniai (kiemo aikštelė), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“. Teigiama, trinkelėmis grįsti takai yra kiemo aikštelės teritoijoje, todėl jie nėra registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą priskirtinas valstybės išperkamai žemei, nes yra užstatytas administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiais inžineriniais statiniais- kiemo aikštele, skirtais eksploatuoti minėtam pastatui bei kitiems (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams, todėl negali būti grąžintas natūra.
Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo R.P. nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka, mano, jog jie yra pagrįsti, todėl skundą prašo patenkinti visiškai.
Konstatuojama.
Šioje byloje kilo ginčas ar žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, yra laisva (neužstatyta). Pareiškėjas mano, jog 2009 05 19 atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas grąžinti žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12), kadastrinių matavimų bylas yra neteisėtas, nes žemė, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises, yra laisva (neužstatyta), o sprendimo dėl 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypo plano patvirtinimo nepriėmimu yra vilkinama nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra.
Ginčo teisinių santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 06 01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 06 01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (ų) planą (us) bei kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 106 (1) punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.
Nustatyta, jog 1995 03 29 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu (t.I, b.l. 11) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo M.S. senelė A.S. /Š./ Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojasi su K. žemės sklypu, iš pietų- su Š. sklypu.
2008 09 01 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę (t.I, b.l. 14), prašydamas natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neuž-statytą) ir pakartotinai prašė patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas bei pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime “Dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo”; pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo ir žemės sklypui suteikti adresą.
2009 05 19 Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.17)-D3-1655 (t.I, b.l. 12) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12), kadastrinių matavimų bylos buvo grąžintos ir nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali patvirtinti šio žemės sklypo plano, dydžio, ribų bei apribojimų, nes 2009 05 07 rašu Nr. 2050/05-S2-284 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Palangos miesto savivaldybės administraciją informavo, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB “Alovė”.
2008 08 06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R4-790-(3.1) (t.I, b.l. 129) pareiškėjas M.S. buvo informuotas, kad 2008 07 30 raštu Nr. (4.17)-D3-2258 Palangos miesto savivaldybė grąžino 0,0423 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, žemės sklypo plano tvirtinimą atidėjus, iki nurodytoje teritorijoje bus išspręstas klausimas, susijęs su infrastruktūra.
Iš byloje esančio 2003 05 08 Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 4-ojo tarybos posėdžio sprendimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo” Nr. 25 (t.I, b.l. 17-19) matyti, jog Palangos miesto savivaldybės taryba buvo suderinusi informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir dalis 12 posesijoje esančios žemės pažymėta kaip laisva (neužstatyta).
2008 05 19 svarstant M.S. 2008 03 14 prašymą Nr. S-240r dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (plotas 0,1299 ha), esančio pastato UAB“Alovė” pietinėje gretimybėje, ir 2007 06 14 prašymą Nr. (3.4)-R4-752 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0423 ha) (t.I, b.l. 20-22), komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės nusprendė ruošti projektą dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios pastato “Alovė” pietinėje gretimybėje, ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus gavus prašymą, patvirtinti žemės sklypo planą, dydį, ribas bei apribojimus. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo, kurio plotas 0,0423 ha, nutarta, kad turi būti išspręstas klausimas, susijęs su infrastruktūra, tuomet bus aišku, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės.
Iš to, kas nustatyta, matyti, jog 2008 05 19 posėdyje komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės pripažino, jog žemės plotas, esantis UAB “Alovė” nuosavybės teise priklausančio pastato pietinėje gretimybėje, yra laisvas (neužstatytas), o klausimą dėl galimumo suformuoti 0,0423 ha žemės sklypą paliko atviru iki klausimų, susijusių su infrastruktūra, išsprendimo.
Vertinant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių natūra grąžinamą 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) konstatuotina, jog šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas tiesiogiai susijęs su Įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, t.y. būtinumu įvertinti, ar žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, priskirtina valstybės išperkamai.
Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 06 01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Byloje nustatyta, kad Palangos miesto tarybos 1994 09 23 sprendimu Nr. 44 yra patvirtintas Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas bei 2000 05 25 sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, į kurių suplanuotą teritoriją patenka trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausantys pastatai (t.I, b.l. 43-46). Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nėra. Nustatyta, jog šiuo metu yra parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (t.II, b.l. 54), kuriuo suformuotas žemės sklypas prie UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau jis nėra patvirtintas, nes 2011 04 01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (t.II, b.l. 78-81) Palangos miesto savivaldybės administracijai uždrausta atlikti bet kokius veiksmus pagal teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo. Nors civilinio proceso tvarka yra ginčijama UAB „Alovė“ nuosavybės teisė į kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei prašoma panaikinti tokio statinio teisinę registraciją (t.IV, b.l.21,22, 24), tokia UAB „Alovė“ teisė nėra nuginčyta ir tokio statinio teisinė registracija nėra panaikinta.
Nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alovė“ atskirąjį skundą dėl 2012 12 05 teismo nutarties panaikinimo (t. IV, b.l. 44-49), Lietuvos vyriausiojo adminisracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, ir kad administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, sąlygojančius sprendimo priėmimo metu esančią padėtį.
Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas- Palangos miestui buvo priskirta iki 1995m. birželio 1d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, todėl daro išvadą, jog 2009 05 19 atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto raštu Nr. (4.17)-D3-1655, panaikinimui teisinio pagrindo nėra. Kadangi teritorija, kurioje yra 0,1173 ha žemės sklypas (posesija Nr. 12), Palangos miesto savivaldybės administracijos kartografinėje medžiagoje nėra pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, reikalavimas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus laikytinas nepagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pasisakiusi (administracinė byla Nr. A(7)-276-2004), kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.
2008 12 24 teismo sprendimu (t.II, b.l. 39-42) Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota vadovaujantis galiojančiais detaliaisisis planais suformuoti žemės sklypą prie UAB “Alovė” priklausantčių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini).
2009 03 10 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-143 “Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB “Alovė”, detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB “Alovė”. Detaliojo planavimo tikslas- žemės sklypo prie naudojamų statinių formavimas, būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimų bei statybo reglamentų nustatymas, nekeičiant tikslinės žemės paskirties.
Kaip nurodyta atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (t.II, b.l. 24,25), 2009 03 10 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.6 punkte numatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigojo finansuoti detaliojo plano rengimo darbus ir infrastruktūros planavimą bei įrengimą.
Kadangi nustatyta, jog 2011 04 01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (t.II, b.l. 78-81) Palangos miesto savivaldybės administracijai yra uždrausta atlikti bet kokius veiksmus pagal teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo, klausimai, susiję su infrastruktūra, nėra išspręsti ir nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog žemė, kurioje yra 0,0423 ha žemės sklypas, yra laisva (neužstatyta).
Nenustačius aplinkybių, kurioms esant būtų galima pripažinti netiesėto vilkinimo faktą, skundo reikalavimas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su 0,0423 ha žemės sklypo plano patvirtinimu, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 litų žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).
Turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jų atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės, neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271straipsnyje numatytas sąlygas.
Nors iš teismui formuluojamo reikalavimo matyti, jog žalos atlyginimo prievolė kildinama iš atsakovės neteisėtų veiksmų, skunde nenurodyta, koks yra žalos pobūdis, niekuo nepagrįstas prašomos atlyginti žalos dydis. Įvertinus skundu ginčijamą 2009 05 19 Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto raštu Nr. (4.17)-D3-1655, teisėtumą ir veiksmus, susijusius su 0,0423 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvirtinimu, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, netenkintinas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Eglė Kiaurakytė
Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė