Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1398-460/2014

Teisėja Rasa Augustė                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-13971-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija

(S) 11.9; 16.5; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-414-769/2014 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Danbalttrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo, ir ieškovo A. K. (apeliantas) bei atsakovės Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“ (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2013-10-31 atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinti ieškovą į pirmesnį vairuotojo-ekspeditoriaus darbą Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (po 1 350,34 Lt kas mėnesį) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2013-10-31, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės 3 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 2005-09-02 dirbo pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi pagal 2005-09-02 darbo sutartį Nr. 192/05. 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje iš darbo buvo atleistas paties prašymu. Nuo 2012-02-06 vėl įsidarbino pas atsakovę pagal 2012-02-03 darbo sutartį Nr. 432/12, kuri 2013-10-31 su atsakove nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 1 dalį, nenurodant jokių atleidimo priežasčių. Teigė, kad jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, atlikdamas pareigas laikėsi įmonėje nustatytų pareigybinės instrukcijos nuostatų, vykdė visus darbdavio nurodymus; 2013-09-26 išvyko į komandiruotę Danijoje, tačiau 2013-10-07 bendrovės direktorius liepė sugrįžti į Klaipėdą, neatidirbus nustatytų šešių savaičių. Grįžus bendrovės direktorius liepė pasiaiškinti dėl kuro vagystės. Ieškovas darbdaviui nurodė, jog kuro nevogė, prašė darbdavio paaiškinti, kodėl buvo atšauktas iš komandiruotės. Darbdavys ieškovui liepė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, ieškovui nesutikus, darbdavys nurodė, kad nuo 2013-10-07 ieškovui nesuteikia darbo. 2013-10-11 ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašė įpareigoti atsakovę suteikti ieškovui darbo sutartimi sulygtą darbą ir apmokėti už prastovą. Darbo ginčų komisijos 2013-11-04 posėdyje ieškovas iš atsakovės sužinojo, jog nuo 2013-10-31 yra atleistas iš darbo. Atsakovė ieškovui nenurodė jokių atleidimo iš darbo priežasčių, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ieškovas atleistas iš darbo. Mano, kad atleistas iš darbo nepagrįstai, todėl yra pagrindas grąžinti jį į pirmesnį darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat nurodė, kad atsakovės 2014-03-10 pažymoje neteisingai paskaičiuotas vienos darbo dienos užmokestis bei nenurodytas vidutinis darbo užmokestis, ieškovo paskaičiavimu, jo vidutinis darbo dienos užmokestis – 64,61 Lt, o vidutinis darbo užmokestis – 1 350,34 Lt. Dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, gėdą prieš artimuosius, draugus, pažįstamus, liko be pajamų, kas sukelia stiprias neigiamas emocijas; nuo 2013-11-06 yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl darbdavio įrašyto nepagrįsto atleidimo iš darbo pagrindo negauna nedarbo socialinio draudimo išmokų. Pastarąsias aplinkybes vertina kaip patirtą neturtinę žalą, ją prašo priteisti iš atsakovės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog kuro nevogė, kanistrą vežiojosi vandeniui, išsikrovus Švedijoje jam neatidavė 34 tuščių palečių; ant įsakymo dėl žalos pasirašė, kad neatleistų iš darbo, apie atleidimą sužinojo tik 2013-11-04, nežinojo, dėl ko atleistas, jo niekas neprašė rašyti pasiaiškinimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas dirbo Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“ nuo 2012-02-03 iki 2013-10-31, atleistas iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų pagal atsakovės generalinio direktoriaus 2013-10-31 įsakymą Nr. 31/10/01, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, t. y. už nuostolius, padarytus dėl neteisėto jam patikėtų kuro pildymo kortelių naudojimo (pasikartojančias kuro vagystes). Nuo 2013-02-27 bendrovėje galioja su Danijos partneriais Nagel Danmark A/S pasirašytas susitarimas, pagal kurį atsakovės vilkikų darbuotojai-ekspeditoriai, disponuojantys kuro pildymo kortelėmis, kuro korteles naudoti gali tik Padborg mieste, Danijoje, o kurą pilti kitose vietose gali būti gavę leidimą iš bendrovės atsakingo asmens, informuojant jį per vilkike esančią duomenų ir informacijos sistemą Comlog.    2013-10-04 reiso metu ieškovas, ignoruodamas jam Comlog sistema atsiųstą žinutę, pažeisdamas nustatytą tvarką, į vairuojamos puspriekabės refrižeratorių įpylė 153,88 l kuro, panaudodamas kuro kortelę. 2013-10-07, to paties reiso metu, atsakovės Danijos partneriams patikrinus ieškovo vilkiką, rastos dvi talpos, skleidžiančios dyzelio kvapą ir žarna. Patikrinus ieškovui priklausantį lengvąjį automobilį, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos dar dvi talpos su kuru. 2013-10-07 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu ieškovo komandiruotė sustabdyta, ieškovas atšauktas iš komandiruotės, jam nurodyta atvykti į bendrovę ir pateikti pasiaiškinimą, tačiau ieškovas neatvyko, pasiaiškinimo nepateikė, o 2013-10-11 kreipėsi Darbo inspekciją su skundu. 2013-10-18 ir 2013-10-23 ieškovui išsiųsti registruoti pranešimai, nurodant pateikti komandiruotės ataskaitą ir pasiaiškinimą. Ieškovas pas darbdavį atvyko tik 2013-10-28, pasirašė avansinę apyskaitą, jam išmokėtas priklausantis darbo užmokestis. Pateikti pasiaiškinimą dėl komandiruotės ieškovas atsisakė, todėl 2013-10-29 buvo sudaryta komisija dėl ieškovo veiksmų komandiruotėje įvertinimo. 2013-10-30 komisija nusprendė, kad ieškovo tolimesnis darbas bendrovėje negalimas dėl ieškovo sistemingai pažeidinėjamų pareiginių instrukcijų, kuro pasisavinimo; ieškovas komandiruočių metu „sunaudodavo“ daugiau kuro negu vilkikas jo gali sunaudoti nuvažiuodamas atitinkamą atstumą, kas leidžia manyti, jog ieškovas pereikvotą kurą pasisavindavo, tačiau tik 2013-10-07 ieškovas įkliuvo su vogtu kuru. Bendrovėje buvo priimti trys generalinio direktoriaus įsakymai (2012-09-10, 2013-03-06, 2013-04-15) dėl išskaitų iš ieškovo darbo užmokesčio. 2013-11-04 Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio buvo teisėtos ir pagrįstos. Ieškovo atleidimas iš darbo, remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovo 1 962,40 Lt turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas dirbdamas įmonėje padarė įmonei 4 362,40 Lt žalą, kurios iki darbo sutarties nutraukimo buvo atlyginęs tik dalį: buvo kas mėnesį vykdomi išskaitymai iš ieškovo darbo užmokesčio; neatlyginta žala sudaro 1 962,40 Lt, į kurią įskaičiuota nepadengta 1 019,72 Lt suma už treilerio remontą pagal 2012-09-10 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 10/09/01, ir 942,68 Lt suma už negrąžintas paletes pagal 2013-04-15 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 15/04/4. Ieškovas su atsakovės generalinio direktoriaus įsakymais dėl žalos atlyginimo, atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio, sutikdavo, tai patvirtindamas savo parašu, ir pats ieškovas yra pateikęs atsakovei prašymą dėl išskaitų iš jo komandiruočių išlaidų atlikimo pagal 2013-03-06 įsakymą Nr. 06/03/1 dėl ieškovo pereikvoto dyzelinio kuro. 2013-11-13 ieškovui išsiųstas pranešimas dėl likusios žalos sumokėjimo, tačiau ieškovas žalos nepadengė. 

Klaipėdos apylinkės teismas 2014-05-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė pripažinti A. K. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 31/10/1 dėl A. K. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str.1d. Nustatė, kad A. K. darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. 4 d., teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovės Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ ieškovui A. K. 3 000 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, 1 350,34 Lt, iš viso 4 350,34 Lt. Priteisė iš atsakovės Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ ieškovui A. K. po 64,61 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos, 2014 m. gegužės 20 d. iki sprendimo įsigaliojimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkinti visiškai. Nusprendė priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ 1 962,40 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ 1 319,93 Lt  bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo A. K. valstybei 10,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“ 127,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Dėl ieškinio reikalavimų nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu konkretizuoto kaip „vis pasikartojančios kuro vagystės“, t. y. aiškiai suformuluoto reikalavimo, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatant protingą terminą pasiaiškinimui pateikti, ieškovui nebuvo pateikta. Atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu darbdavio nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nebeturi jokių perspektyvų bendrovėje toliau dirbti, nes jis prarado Danijos partnerių, kuriems priklauso treileriai, pasitikėjimą, įvertino   2013-02-27 pasirašytą susitarimą tarp DBT Klaipėda ir Nagel Danmark A/S, kuriame buvo susitarta, jog „aptikus mašinų kabinose ar nuosavuose automobiliuose bet kokius siurblių ar kanistrų variantus, vairuotojo bus iš karto atsisakoma ir jis daugiau nebegalės dirbti už AA“. Atsižvelgė į tai, jog danai 2013-10-07 patikrinimo A. K. automobilyje metu konstatavo susitarimo pažeidimus, sprendė, kad grąžinti ieškovą į ankstesnį vairuotojo-ekspeditoriaus darbą nėra galimybių, todėl konstatavo, kad darbo sutartis pasibaigė teismo sprendimu. Vertindamas priešieškinio reikalavimus teismas nurodė, jog atsižvelgęs į Darbo ginčų komisijos 2013-11-04 sprendimą (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo pagal 2012-09-10 įsakymą teisėtumo, atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo neatlygintos žalos dalį –1 019,72 Lt, kaip pagrįstą tenkino. vadovavosi DK 255 straipsnio nuostatomis, numatančiomis visišką darbuotojo atsakomybę, pareiginę instrukciją, A. K. sutikimą atlyginti bendrovei padarytą žalą, priešieškinio reikalavimą dėl 942,68 Lt žalos atlyginimo tenkintino.

Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimo dalį dėl 3 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti neturtine žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, neteisingai nustatė ir vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik atsakovės dokumentais ir kai kuriais liudytojų parodymais, kitų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų visiškai netyrė, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 136 str. 3 d. 2 p. bei nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kvalifikuojant darbuotojo elgesį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal 235 str. 2 d. ir tai turėjo lemiamos reikšmės sprendimo teisėtumui dėl priteistino kompensacijos dydžio ir sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, remdamasis tik atsakovės išsakyta pozicija ir byloje nesant objektyvių įrodymų, nepagrįstai pripažino, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas nepagrįstai elektroninio laiško pagrindu pripažino, kad patikrinimo metu rastos neleistinos naudoti priemonės galbūt skirtos kuro vagystėms. Pažymėjo tai, kad elektroninis laiškas su jame nurodytomis aplinkybėmis dėl darbo drausmės pažeidimo nei jam, nei jo atstovei raštu prašant pateikti dokumentus, kurių pagrindu jis atleistas iš darbo, nebuvo pateiktas, o atsirado tik nagrinėjant bylą teisme. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė tik parengiamajame teismo posėdyje pateikė keturias fotonuotraukas, kuriose nufotografuoti ne jo daiktai prie transporto priemonės, kurių jis niekada nevairavo. Pripažinęs, kad jis iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atleistas nepagrįstai (pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) ir laikydamas, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, teismas nepagrįstai sumažino DK 297 str. 4 dalyje numatytą sankciją mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teigia, kad įstatymo numatytos sankcijos sumažinimo ir jos neskyrimo kriterijų Darbo kodeksas nenumato, todėl pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas turi atitikti byloje surinktų duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės negali būti grindžiamos prielaidomis, negali turėti aukštesnių galių, kurios yra griežtai nustatytos, aptarinėjamos ir keičiamos, improvizuojant teisingumo, protingumo, šiuo atveju adekvatumo vertinimo kriterijais. Tikina, kad apylinkės teismas, spręsdamas DK 297 str. 4 dalyje numatytos sankcijos taikymo klausimą, nepagrįstai priteistinos kompensacijos dydį sumažino dėl to, kad priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo priėmimo viršijo 6 mėnesius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šis terminas užsitęsė dėl jo kaltės todėl, kad ieškinys teismui pateiktas b       2013-12-05, po daugiau kaip vieno mėnesio nuo atleidimo dienos ir kad ieškinio reikalavimai neatitiko jo pozicijos, todėl posėdis buvęs atidėtas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo. Teismas neįvertino, kad ieškinys teismui pateiktas, nepažeidžiant DK 297 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (priešingu atveju byla nebūtų nagrinėta teisme). Teismas tokią išvadą padarė net netyręs aplinkybių, sąlygojusių ieškinio pateikimo teismui nuo atleidimo dienos trukmę. Teismas neįvertino, kad jis tik Darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2013-11-04 posėdžio metu iš atsakovės atstovo sužinojo, kad 2013-10-31 yra atleistas iš darbo. Tik 2013-11-21 buvo gauta darbdavio patvirtinta 2012-02-03 darbo sutartis su įrašu apie atleidimą iš darbo 2013-10-31, tačiau dokumentų, kurių pagrindu buvo atleistas iš darbo darbdavys nepateikė nei jam, nei jo atstovei, tuo apsunkindamas ieškinio teismui paruošimą. Todėl savo pažeistas teises buvo priverstas ginti teismine tvarka pagal tuo metu turėtus dokumentus, neturėdamas galimybės įrodyti ar paneigti tam tikrų aplinkybių buvimą pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas neįvertino, kad net trys tarnybiniai pranešimai surašyti per trumpą laiką, t. y.: 2013-08-29, 2013-10-04 ir 2013-10-07, kai per daugiau nei 8 metus nebuvo jokių pastabų, todėl nepagrįstai tuo pagrindu mažino priteistinos kompensacijos dydį. Akivaizdu, kad tarnybiniai pranešimai surašyti skubotai, vienu metu, siekiant pateisinti jo neteisėtą atleidimą iš darbo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei su vienu tarnybiniu pranešimu jis nebuvo supažindintas ir jo niekas neprašė pasiaiškinti jokia forma. Nurodytus tarnybinius pranešimus, kuriais yra grindžiami mano neva tai buvę daugkartiniai pareigų pažeidimai, jis pirmą kartą pamatė tik apylinkės teisme, tačiau tikina, kad juose nurodytų pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarnybiniuose pranešimuose nurodytus pažeidimus, kurių jis nepadarė, laikė įrodytu nevienkartiniu darbinių pareigų pažeidimu, vadovų teisėtų reikalavimų nevykdymu ir juos kvalifikavo šiurkščiu, pažeidžiančiu darbdavio interesus, elgesiu. Teismas nepagrįstai pripažino, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas ir 3 000 Lt piniginių lėšų priteisimas yra tinkamas ir pakankamas būdas mano patirtų dvasinių išgyvenimų ir padarytos skriaudos atlyginimui, todėl prašomos neturtinės žalos nepriteisė.

Apeliantė (atsakovė) teismui padavė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2014-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir ieškinį atmesti visiškai; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė (darbdavys) pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, tai yra atsakovė neva nebuvo suformulavusi aiškaus reikalavimo ieškovui pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. pripažino neteisėtu. Atsakovas niekaip negali sutikti su tokia teismo išvada. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neleistinai pažeidė turinio prioriteto prieš formą principą, nepagrįstai suteikdamas didesnę reikšmę procedūrai (jos preciziškam laikymuisi), lyginant su pagrįstu darbdavio sprendimu nutraukti darbo sutartį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės pažeidimą skiriant drausminę nuobaudą ieškovui. Tačiau netgi jei ir pripažintume šį pažeidimą buvus nepagrįsta, suteikti jam tokią reikšmę (atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes), jog dėl to turėtų būti naikinamas darbdavio įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nepaisant to, kad šis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (jo padarymą konstatavo pats teismas skundžiamame sprendime). Pažymėjo, kad atsakovė pateikė ieškovui pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo. Teigia, kad teismas padarė rašybos klaidą, nurodydamas skundžiamame sprendime, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukiama 297 str. 4 d., nes pagal galiojančią DK redakciją tai būtų 300 str. 4 d.

Apeliantas pateikė atsiliepimą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš Lietuvos ir Danijos UAB „DANBALTTRANS“ jam 500 Lt turėtų išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog dėl kuro vagystės nebuvo pranešta nei policijai, nei jam bauda paskirta, o tai taip pat patvirtina, kad jis kuro nevogė. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jis nebuvo padaręs ir toks pažeidimas nebuvo nustatytas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad darbdavys ilgą laiką negalėjo apsispręsti, už ką konkrečiai mane atleido iš darbo. Atsakovė nesilaikė pareigos aiškinti bei vertinti susidariusią situaciją teisės aktų aspektu, nesiaiškino atleidimo iš darbo aplinkybių, turinčių reikšmės arbo sutarties nutraukimo pagrindui, todėl teismas pagrįstai atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Tvirtina, jog atsakovės 2013-10-23 pranešimą jis gavo 2013-10-25 ir iš karto nuvyko į bendrovę, nes iš turinio nesuprato, dėl kokio pažeidimo jis turėtų pasiaiškinti, tačiau darbdavys jam nesuteikė jokios informacijos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pasiaiškinimo nepateikė, nors neva turėjo tam tris savaites, tačiau jis nurodė, kad net nežinojo dėl kokio pažeidimo aiškintis, nes nei žodžiu, nei raštu niekaip negalėjau gauti jokios informacijos. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad laikėsi visų drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Pažymėjo tai, kad jo vairuojamoje transporto priemonėje atsakovės nurodytų talpų su dyzelinio kuro likučiais nebuvo. 2013-10-07 automobilyje buvo viena 10 litrų talpa su kraneliu, skirta vandeniui, kuri būtina kelionėje, tą pripažino ir teisme apklausti liudytojai V. L. ir R. G., o jam nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis iš viso nebuvo tikrintas. Jeigu būtų rastos dyzelinu kvepiančios neleistinos vežiotis priemonės jo vilkike, būtų buvęs surašytas aktas ar įformintas kitoks dokumentas, su kuriuo jį būtų supažindinę. Atsakovės nurodytų darbo drausmės pažeidimų jis nepadarė, juos ginčija pateikdamas apeliacinį skundą, o drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimus konstatavo teismas, todėl mano, kad atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d., pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo atmesti ieškovo A. K. apeliacinį skundą; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, jog ieškovas savo atsiliepime be jokio pagrindo kelia atsakovei pernelyg aukštus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodinėjimo standartus. Vadovaujantis LAT praktika darbdavys neprivalo įrodyti vagystės, kaip kriminalinio nusikaltimo fakto. Pakanka tik vagystės požymių. Teigia, jog atsakovas šioje byloje pateikė visą eilę jam prieinamų įrodymų, kurių visuma leido darbdaviui pagrįstai padaryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose buvo vagystės (turto pasisavinimo) požymių ir tuo jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tikina, jog ieškovas viską tik neigia, pats nepateikia jokių įrodymų (nors menkiausių), leidžiančių teismui bent jau suabejoti atsakovės pateiktų įrodymų patikimumu ir reikalauja iš atsakovės neįmanomo, tai yra neabejotinai įrodyti (kaip baudžiamoje ar administracinėje byloje), jog buvo kuro vagystė.

Apelianto A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantės Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-02-03 buvo sudaryta darbo sutartis su A. K., kuria ieškovas priimtas į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, jam nustatytas 1 050 Lt darbo užmokestis, nuo 2013-01-01 darbo užmokestis nustatytas 1 300 Lt, darbo sutartis nutraukta nuo 2013-10-31 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 1 dalį (b. l. 11–13, 39–43). A. K. su pareigybine UAB „Danbalttrans“ vairuotojo-ekspeditoriaus instrukcija supažindintas 2011-10-07 (b. l. 14–20). A. K. 2013-10-11 pateikė Valstybinei darbo inspekcijai prašymą, nurodė, jog darbdavys nepaaiškino priežasčių, kodėl jis 2013-10-07 atšauktas iš komandiruotės (b. l. 21). Darbo ginčų komisijos 2013-11-04 sprendimu (duomenys neskelbtini) atsisakyta nagrinėti A. K. prašymą dėl grąžinimo į darbą kaip nepriskirtą nagrinėti darbo ginčų kompetencijai, ieškovo prašymas dėl išskaitų iš darbo užmokesčio išieškojimo atmestas kaip nepagrįstas, sprendime nurodyta, jog išskaitos iš A. K. darbo užmokesčio pagal 2012-09-10 ir 2013-03-06 atsakovės įsakymus dėl žalos atlyginimo iš ieškovo buvo išskaitytos pagrįstai, nėra pagrindo jų išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės (b. l. 22–23). A. K. 2013-11-06 įregistruotas darbo biržoje (b. l. 31–32). Nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. A. K. UAB „Danbalttrans“ apskaičiuota 13 268,25 Lt darbo užmokesčio, 34 110 Lt kitų išmokų, sumokėta 44 815,82 Lt (b. l. 44). Nuo 2012-09-10 iki 2013-04-30 pagal įsakymą Nr. 10/09/01 ir nuo 2013-05-02 iki 2013-10-31 pagal įsakymą Nr. 15/04/4, iš A. K. darbo užmokesčio atliktas 2 400 Lt išskaitymas (b. l. 45). 2012-09-10 įsakymu iš A. K. išskaičiuota 3 419,72 Lt žala įmonei (b. l. 61). 2013-10-06 įsakymu nurodyta nuo kovo mėn. išskaičiuoti iš vairuotojų už pereikvotą kurą pagal sąrašą; iš A. K. už 240 litrų išskaičiuota 1 241,39 Lt. A. K. 2013-07-05 pateikė prašymą šią sumą išskaičiuoti iš jo komandiruočių išlaidų (b. l. 62, 63–64, 66). 2013-04-15 įsakymu iš A. K. nurodyta išskaičiuoti 942,68 Lt žalą įmonei (b. l. 65). 2013-02-27 susitarime tarp DBT Klaipėda ir Nagel Danmark A/S nurodyta, kad IDS kuro kortelės treileriams atidaromos tik kuro pildymui pas IDS, Thorsvej ir Padborg, leidžiama naudotis kolonėlėmis Nr. 2 ir Nr. 7, vairuotojams nurodyta informuoti per Comlog sistemą apie darbo valandų skaičių, dyzelino kiekį perimant treilerį, pastatant jį atgal, kiekvieną kartą papildžius kuru, nurodyta, jog už kiekvieną piktnaudžiavimą degalais ar sukčiavimą taikoma 2500 EUR bauda bei vairuotojas toliau dirbti negalės, vairuotojams draudžiama mašinų kabinose, nuosavose automobiliuose laikyti bet kokius siurblių ar kanistrų variantus, juos aptikus vairuotojo bus atsisakoma, toliau dirbti vairuotojas nebegalės (b. l. 46–48). 2013-08-29 darbdavio Transporto ir logistikos direktoriaus R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. pastoviai pažeidžia pareigybines instrukcijas dėl kuro pylimo į puspriekabes refrižeratorius už Padborgo ribų, į telefono skambučius, Comlog žinutes nereaguoja. Su vilkiko kortele Nl-Venlo, likus 10 val. iki grįžimo į Padborgą, (duomenys neskelbtini)GW 6010 pilta 146 l. Siūloma A. K. skirti drausminę nuobaudą – žodinę pastabą (b. l. 49). 2013-10-04  direktoriaus R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. pastoviai pažeidžia pareigybines instrukcijas dėl kuro pylimo į puspriekabes refrižeratorius už Padborgo ribų, su vilkiko kortele BE-Meer, pakeliui į Padborgą, (duomenys neskelbtini)GW 6010 pilti 153,88 litrai. Siūlyta skirti drausminę nuobaudą žodinę – papeikimą (b. l. 50). 2013-10-07 direktoriaus R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. pastoviai šiurkščiai pažeidžia pareigybines instrukcijas, nevykdo vadovaujančių asmenų nurodymų. 2013-10-07 Padborge, patikrinus vilkiką (duomenys neskelbtini) rastos dvi didelės talpos, skleidžiančios dyzelio kvapą, ir žarna, patikrinus A. K. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) rastos dar dvi talpos. Tarnybiniu pranešimu buvo siūloma už šiurkščius pažeidimus A. K. atleisti iš darbo ir išreikalauti padengti įmonės nuostolius (b. l. 51, 52–53). 2013-10-07 įsakymu A. K. komandiruotė sustabdyta dėl vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybinės instrukcijos 5.1.8, 5.2.4 punktų grubių pažeidimų (b. l. 54). A. K. 2013-10-18 ir 2013-10-23 pranešimais buvo informuotas atvykti į darbovietę, pateikti komandiruotės ataskaitą ir pasiaiškinimą (b. l. 55, 56). 2013-10-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. į įmonę atvyko 2013-10-28, pasirašė avansinę apyskaitą, pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl incidento komandiruotėje atsisakė (b. l. 57). 2013-10-30 bendrovės komisija nusprendė, kad A. K. tolimesnis darbas įmonėje negalimas dėl nurodymų nevykdymo, sutarties sąlygų pažeidinėjimo, dėl rastų talpų kurui pilti ir žarnos (b. l. 58-59). 2013-10-31 įsakymu, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, A. K. atleistas iš vairuoto-ekspeditoriaus užimamų pareigų (b. l. 60). 2013-11-13 pranešimu A. K. nurodyta, jog jis liko skolingas įmonei 1962,40 Lt (b. l. 67). Pagal 2014-03-10 atsakovės pažymą laikotarpyje nuo 2012-02-06 iki 2013-10-31 buvo priskaičiuota 24 928,15 Lt darbo užmokesčio už 439 darbo dienas; vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 56,78 Lt (b. l. 96). 2013-02-27 rašte, nusiųstame ir ieškovui (vairavusiam vilkiką v. n.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prasidėjo kova su dyzelio vogimu iš treilerių, kuras pilamas tik IDS kolonėlėje po stogeliu, <...> bus kontroliuojami sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai, ieškant kuro pompų, šlangų bei kuro kanistrų (b. l. 112–114). 2013-10-04 ieškovas įsipylė neleistinoje vietoje 153,88 l dyzelio (b. l. 116–118), nors buvo apskaičiuota, kad kuro yra užtektinai iki Padborgo (b. l. 115). Nagel Danmark A/S nurodė, kad nepripažįsta 2013-10-04 154 litrų dyzelino pylimo į treilerį, nes nebuvo tam reikalo, be to, danų teigimu, negalima nustatyti, ar dyzelinas pateko į treilerį (b. l. 119–121). Nagel Danmark A/S išrašyta sąskaita už 34 europadėklus, 273,02 EUR sumai (942,68 Lt), 2013-02-22 negrąžintus A. K. ( b. l. 125–127).

Pažymėtina, kad ieškovas neginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimo dalies, kuria visiškai patenkintas atsakovės priešieškinis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis šį ieškovo apeliacinį skundą, kaip anksčiau minėta, yra saistomas skunde nustatytų ribų. Taigi nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis.

Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes, mano, kad apeliantas be jokio pagrindo kelia atsakovei pernelyg aukštus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodinėjimo standartus. Darbdavys neprivalo įrodyti vagystės, kaip kriminalinio nusikaltimo fakto. Pakanka tik vagystės požymių. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad jame numatytos veikos laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, aptariamos veikos laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar dėl šių veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (BK 166 straipsnis), ar buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ar buvo Baudžiamojo proceso kodekso arba ATPK nustatyta tvarka priimtas procesinis sprendimas, patvirtinantis šių veikų įvykdymą. Šių veikų įvykdymas gali būti nustatytas ne tik įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, nuosprendžiu) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais (BK 36, 40, 93 straipsniai) arba įsiteisėjusiu nutarimu skirti administracinę nuobaudą, bet ir konkretaus įvykio faktų vertinimo pagrindu. Įstatymas suteikia teisę subjektui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą, pačiam įvertinti, ar darbuotojas įvykdė aptariamąsias veikas. Darbuotojui teisme ginčijant drausminę nuobaudą, paskirtą už šias veikas, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas jas įvykdė. Aptariamųjų veikų faktai teisme gali būti nustatomi visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nenuoseklius ir prieštaringus ieškovo paaiškinimus dėl eliminuotos galimybės jam tinkamai pasiaiškinti darbdaviui. Viena vertus ieškovas tikina, kad jis nesuprato, ką yra pažeidęs, kad nei su vienu tarnybiniu pranešimu nebuvo supažindintas ir jo niekas neprašė pasiaiškinti jokia forma (apeliacinis skundas, b. l. 160), kitas vertus ieškinyje tikina, kad „2013-10-10 atvykus į bendrovės būstinę, direktorius liepė paaiškinti dėl kuro vagystės“ (b. l. 2). Be to, tvirtina, jog atsakovės 2013-10-23 pranešimą jis gavo 2013-10-25 ir iš karto nuvyko į bendrovę, nes iš turinio nesuprato, dėl kokio pažeidimo jis turėtų pasiaiškinti (atsiliepimas į apeliacinį skundą, b. l. 167). Svarbus aspektas yra tas, kad pats apeliantas pripažįsta, kad darbdaviui pasiaiškinimo neteikė (b. l. 168), tačiau visiškai neįtikina atgrumentas, kad nežinojo, už kokį drausmės pažeidimą yra atleistas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į apelianto siekį analizuoti jo pateiktą diktofonu darytą pokalbio įrašą, kurio, pasak ieškovo apylinkės teismas netyrė ir nevertino, vykusį 2013-11-05 direktoriaus kabinete tarp ieškovo, direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui buvo aiškiai pasakyta, kad ieškovas darbe nebuvo iki mėnesio pabaigos, du kartus buvo akcentuota, kad ieškovo valdomose transporto priemonėse buvo rasta talpa ir žarna (b. l. 27, 51). To paties įrašo metu ieškovas nenurodė, kieno yra žarna ir talpa, kaip jo vairuojamame vilkike minėti daiktai atsirado. Apie talpos ir žarnos egzistavimą patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 102–104), jose akivaizdžiai matyti ieškovo vairuojamas vilkikas, žarna, talpa. Tai reiškia, kad tokie ieškovo veiksmai pažeidė atsakovo ir Danijos partnerių 2013-02-27 susitarimą (b. l. 46–48), kuriuo vairuotojams buvo uždrausta vilkikų kabinose turėti kanistrų ir žarnų. Minėtu susitarimu partneriai susitarė kovoti su kuro vagystėmis, todėl nustatė griežtas kontrolės sąlygas: už kiekvieną pažeidimo atvejį buvo nustatyta 2 500 EUR bauda. Su šiuo susitarimu visi atsakovo vairuotojai buvo supažindinti per Comlog sistemą (2013-02-27 pranešimas), išsiųsto visiems atsakovės vairuotojams. Comlog sistema – tai kiekviename vilkike esanti duomenų ir informacijos perdavimo sistema, per kurią iš atsakovės bendrovės yra perduodami pranešimai ir kita informacija vairuotojui – ekspeditoriui ir atvirkščiai. Kitaip tariant – tai susirašinėjimo sistema, kuri fiksuoja vairuotojui – ekspeditoriui perduotą informaciją (darbdavio nurodymus). Beje, atsakovas neneigia, kad su šiomis naujomis taisyklėmis jis buvo supažindintas ir žinojo, jog negali vežiotis kanistrų ir žarnų, žinojo, kad jo transporto priemonė, atsižvelgiant į       2013-02-27 susitarimą, bet kada gali būti patikrinta. 2013-10-07 tai ir įvyko. Taigi, vertinant aptartame kontekste tvirtinti ir bylos nagrinėjimo metu akcentuoti, kad apeliantas atleidimo priežastis sužinojo tik teismo posėdžio metu iš atsakovės atstovo, kuris nurodė, kad apeliantą „atleido už vagystę, kuri užfiksuota 2013-10-07 (b. l. 160), nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad iki 2013-10-07 patikrinimo buvo fiksuojami ir kiti ieškovo darbo pareigų pažeidimai. 2013-08-29 buvo gautas Transporto ir logistikos direktoriaus R. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 49), kuriame nurodoma, kad ieškovas naudojosi kuro kortele pažeisdamas pareigybines instrukcijas, neatsako į skambučius ir žinutes parašytas Comlog sistema. Į pareikštas pastabas ieškovas neatsižvelgė. 2013-10-04 ieškovas ignoravo jam 16:12 val. per Comlog sistemą siųstą žinutę ir pažeisdamas nustatytą tvarką į jo vairuojamos puspriekabės refrižeratorių įpylė 153,88 l kuro, naudodamas kuro kortelę (b. l. 50). Tokiu būdu šis kuras buvo įpiltas pažeidžiant 2013-02-27 susitarimą. Be to, iš ieškovo darbo užmokesčio buvo nuolat atliekamos išskaitos už įvairius trūkumus (kuro pereikvojimas, negražintos paletės, transporto priemonės remontas). Atsakovės generalinis direktorius dėl išskaitų iš ieškovo darbo užmokesčio buvo priėmęs 3 įsakymus: 2012-09-10,          2013-03-06, 2013-04-15 (b. l. 61–65). Su visais jais ieškovas sutiko pasirašydamas arba kaip         2013-03-06 įsakymo atveju – ant skaičiavimų lentelės prie savo pavardės. Netgi pats ieškovas       2013-07-05 yra teikęs prašymą (b. l. 66) išskaičiuoti iš jo komandiruočių išlaidų pinigus pagal       2013-03-06 įsakymą. Pažymėtina ir tai, kad Darbo ginčų komisijos 2013-11-04 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį su ieškiniu pateikė pats ieškovas, kaip viena įrodinėjimo priemonių irgi patvirtina, kad ankstesnės išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio buvo teisėtos ir pagrįstos. Taigi atsakovė šioje byloje pateikė eilę įrodymų, kurių visuma leido darbdaviui pagrįstai padaryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose buvo vagystės (turto pasisavinimo) požymių ir tuo jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tuo tarpu ieškovas viską tik neigia, pats nepateikia jokių įrodymų (nors menkiausių), leidžiančių teismui bent jau suabejoti atsakovės pateiktų įrodymų patikimumu. Tai reiškia, kad tiek atsakovė (kaip darbdavė), tiek pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog ieškovo nevienkartinis darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio jis buvo atleistas, vertintinas kaip šiurkštus, taigi atitinkantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Ieškovo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad jam nebuvo pateikiami ir jis nebuvo supažindintas su dokumentais, kurių pagrindu buvo atleistas iš darbo, jog negavo ir atleidimo dokumentų, yra nepagrįsti, nes pats ieškovas nedėjo jokių pastangų, kad šie dokumentai jam būtų pateikti. Byloje nėra nei vieno rašto ar prašymo pateikti jam kokius nors dokumentus. Atvirkščiai, byloje yra visa eilė atsakovės raštų, kviečiančių ieškovą atvykti į darbovietę, pateikti pasiaiškinimą, pateikti kitus dokumentus.

Taigi, atsakovė laikėsi visų drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė neskubėjo ieškovą nedelsiant atleisti iš darbo, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes prieš priimant sprendimą. Priešingai, ieškovas visą spalio mėnesį turėjo galimybę atvykti į darbovietę, pateikti pasiaiškinimą. Todėl esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, jog ieškovas nesuprato, dėl ko jis turi pasiaiškinti ir kad jam pateiktas pranešimas dėl pasiaiškinimo pateikimo buvo neaiškus, nėra jokio pagrindo. Taigi nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad atsakovė pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Ieškovas negalėjo nesuprasti, dėl kokio pažeidimo jis turi pasiaiškinti, vertinant iš vidutiniškai protingo ir rūpestingo asmens pozicijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-1298/2002; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-115/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2009).

Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas formalų darbo drausmės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimą visiškai nepagrįstai įvertino kaip pakankamą pagrindą naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Nors teisėjų kolegijos manymu, jos veiksmuose net nebuvo pažeidimo. Apylinkės teismas neįvertino atsakovės elgesio visu drausminės nuobaudos skyrimo metu, tai yra neįvertino, kad darbdavė neskyrė nuobaudos skubotai. Nuobauda buvo skirta tik po to, kai buvo išnaudotos visos galimybės gauti pasiaiškinimą iš ieškovo, po pakankamai ilgo (3 savaičių) laikotarpio. Ieškovas visais būdais buvo kviečiamas atvykti į darbovietę, tačiau kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2013-11-04 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti ieškovo prašymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė sumokėjo darbo užmokestį ieškovui už 2013 m. spalio mėn., nors tą mėnesį ieškovas faktiškai nedirbo. Atsakovė šioje situacijoje elgėsi sąžiningai, apdairiai, todėl ieškoti jos veiksmuose pažeidimų, o juos hiperbolizuoti tokia apimtimi, kad jos net paneigia šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, yra neleistina ir neteisinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovas iš darbo atsakovės įmonėje buvo atleistas teisėtai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas padarė rašybos klaidą, nurodydamas skundžiamame sprendime, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukiama DK 297 straipsnio 4 dalimi, nes pagal galiojančią DK redakciją tai būtų 300 straipsnio 4 dalis.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai (dėl kompensacijos dydžio sumažinimo, neturtinės žalos) yra išvestiniai iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes tinkamai kvalifikavus ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir tenkinus į bylą pateiktą atsakovės apeliacinį skundą, šie ieškovo keliami reikalavimai atmestini.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų pakeistina ieškinio netenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai netenkintini, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 86–87), 247,93 Lt vertimo išlaidų (b. l. 129), 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį.. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 206 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt už apeliacinio skundo paruošimą (b. l. 149–151, 153–154).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jos naudai. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą atsakovei iš ieškovo priteistina 3 525,93 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis,).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškovo A. K. patikslinto ieškinio atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Danbalttrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkinti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Danbalttrans“, įmonės kodas 110678694, 1 962,40 Lt iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Danbalttrans“ iš ieškovo A. K. 3 525,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo A. K. priteisti valstybei 20,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                               Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                           Žydrūnas Bertašius

         Virginija Nijolė Griškevičienė