Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1117/2021

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20273-2020-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;         

                                                                                     1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1;  2.3.6.4.2  

                                                                                                                                                         (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                                                    N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                         2021 m. balandžio 30 d.

                                                                            Telšiai

            Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Danutei Dokšienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui,

nukentėjusiajai G. S.,

            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A.“, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

        D. T. 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu trenkė savo sugyventinei G. S. į veido sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą.

        Taip pat D. T. 2020 m. gruodžio 20 d. apie 11 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą alkūne trenkė savo sugyventinei G. S. į veido sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

        Kaltinamasis D. T. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad tebėra vedęs, tačiau dėl planuojamų skyrybų buvo išėjęs gyventi atskirai. Susipažino su G. S., pradėjo draugauti maždaug prieš metus. Gyveno kartu su G. S., tačiau pradėjo pyktis, nes jis kartais grįždavo pas žmoną. G. S. jam keršydama taip pat pradėjo kažkur išeidinėti, baliavoti. Datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. gruodžio 19 d. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), tarp jo ir G. S. kilo konfliktas. Jis grįžo iš darbo, G. S. nebuvo buvusi namuose visą naktį, todėl iš pavydo pradėjo konfliktuoti. G. S. ėmė krautis daiktus, jis prašė jos neišeiti, ji šūkavo, abu apsistumdė. Konflikto metu jis jai su pirštų galais grybštelėjo per skruostą. Tai nebuvo tyčinis sudavimas delnu, o tiesiog atsitiktinis dalykas, kadangi buvo įpykęs. Tada G. S. išvažiavo pas mamą, o jis taip pat išėjo iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pasakė, kad pajuto fizinį skausmą, nes tai norėjo išgirsti tyrėja. Kitą dieną jie vėl apsipyko būdami namuose, nes G. S. norėjo išeiti iš namų. Jis ją apkabino, prašė neišeiti, bet ji tiek įsierzino, kad, paėmusi koridoriuje stovėjusį šampano butelį, užsimojo į jį, tačiau butelis krito, dužo ant grindų. Norėdamas, kad ji nesidraskytų, stumtelėjo G. S. į lovą ir netyčia brūkštelėjo jai alkūne. Net nesuprato, kad jai kažką padarė, kol ji vėliau neatsiuntė jam nuotraukos su mėlyne ant skruosto. Konflikto metu abu buvo nervuoti, šaukė, tuo momentu nesuprato, kad truputį skaudžiau padarė. Po šių įvykių G. S. gyveno pas savo mamą, jis nuvežė vaistų mėlynei gydyti, atsiprašė. Žinutės yra jo rašytos, taip rašė gal iš pavydo. Buvo kurį laiką išsiskyrę, tačiau dabar savaitę laiko vėl gyvena kartu, susitaikė. Garantuoja, jog nebeskriaus G. S., atsiprašo jos, gailisi, kad taip įvyko.

              Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiosios G. S. parodymai buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti.

        Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad D. T. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 9 mėnesius(duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino pažįstamas taksistas. D. T. išgirdo, kad skambina vyras, klausėsi, ką ji kalbėjo. Baigus pokalbį D. T. ėmė jai priekaištauti, išvadino necenzūriniais žodžiais, paėmęs už megztinio apykaklės pradėjo tampyti, atėmė telefoną bei paskambino tam pačiam taksistui ir pradėjo šiam grasinti necenzūriniais žodžiais. Taksistas padėjo ragelį, o D. T. toliau ant jos šaukė ir vieną kartą iš rankos delno trenkė jai į veido sritį, po to ją paleido. Dėl smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji paėmė du šampano butelius, buvo užsimojusi jais į D., bet trenkė į grindis. Vienas butelis sudužo. Trenkė butelius į grindis, nes D. T. jos neišleido iš namų. Po to iššlavė stiklo šukes ir, kad tik galėtų išeiti iš namų, paėmusi tas šukes, D. T. pasakė, kad jas išneš į konteinerį, apsimovusi striukę, išėjo į lauką. Išmetusi šukes, išėjo pas savo seserį R. S.. Sesuo suprato, kad kažkas atsitiko, nes ji atėjo verkdama, o dešinės pusės skruostas, į kurį trenkė D., buvo paraudęs. Papasakojo R., kad D. jai trenkė ir ši jai pasiūlė pasilikti. D. visą vakarą jai rašė SMS žinutes, vienu momentu atsiprašinėjo, kitu momentu ją keikė necenzūriniais žodžiais. Pasiliko miegoti pas R., o 2020 m. gruodžio 20 d. apie 6-7 val. ryto grįžo namo. Jai grįžus, D. T. namuose nebuvo. Apie 11 val. jis grįžo, ėmė priekaištauti. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir prie jos priėjęs D. T., vieną kartą iš alkūnės trenkė į veido sritį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, iš lūpos ėmė bėgti kraujas, pamėlynavo, t. y. atsirado kraujosruva dešiniajame skruoste. D. ją rankomis prispaudė prie lovos, o ji pradėjo čiupinėtis veidą, nes labai skaudėjo, užčiuopė kraują. Tada D. nuo jos pasitraukė ir pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nenorėjo taip pasielgti, paskutinį kartą jai trenkė ir daugiau tai nepasikartos. Jis visą dieną nuo jos nepasitraukė, o ji bijojo paskambinti į policiją. Vakare išėjo į darbą, o rytą grįžo pas savo mamą, nes bijojo grįžti pas D.. Jis atsiprašinėjo, ji atleido ir 2020 m. gruodžio 23 d. grįžo į namus, šventes praleido kartu.  2020 m. gruodžio 26 d. jie vėl susipyko, ji išsikraustė gyventi pas mamą. D. jai toliau rašė SMS žinutes, grasino, todėl ji paskambino į policiją. D. bijo, nes šis yra agresyvus, neprognozuojamas, tačiau šiuo metu su juo susitaikė, gyvena kartu, atleido ir tiki, kad daugiau prieš ją nebesmurtaus (1 t., b. l. 24-25, 30).

        Liudytoja R. S. parodė, kad D. T. pažįsta kaip sesers G. S. sugyventinį. Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo panaudotas smurtas prieš jos seserį. G. atėjo pas ją nusiverkusi, matėsi paraudusi lūpa ir skruostas. Sesuo jai papasakojo, kad kivirčo metu gavo per veidą iš delno nuo sugyventinio. Tą kartą sesuo liko pas ją, bet paryčiais išėjo namo. Kitą dieną jai paskambino mama ir sakė, kad G. kažkas atsitiko su lūpa, lūpa buvo kruvina.

        Liudytoja J. Š. parodė, kad D. T. pažįsta, o nukentėjusioji yra jos dukra. Pernai gruodžio mėnesį, datos nepamena, D. dėjo G. į veidą. Dukra atėjo pas ją kruvinom lūpom ir mėlynu skruostu. G. pasakojo, kad jai trenkė D., tik nesakė su kuo. Prieš šį įvykį dukra gyveno su D., paskui kelias dienas gyveno pas ją. Žino, kad šiuo metu jie vėl bendrauja.

        Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 26 d. G. S. pranešė apie sugyventinio D. T. fizinį smurtą jos atžvilgiu. Užfiksuota, jog smurtą patyrusio asmens (G. S.) sužalojimai yra patinimas ir kraujosruva (mėlynė) dešinio skruosto srityje (1 t., b. l. 8-11).

        Iš 2020 m. gruodžio 27 d. asmens apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad nukentėjusiosios G. S. apžiūros metu galvos srityje išorinių sužalojimų nesimato. Veido srityje ant dešinio skruosto matosi pageltusi kraujosruva (mėlynė), daugiau sužalojimų veido srityje nesimato. Daugiau jokių išorinių kūno sužalojimų nesimato, rūbai suplėšyti nebuvo (1 t., b. l. 16-19).

        Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią jis nuomoja D. T. savo butą, esantį(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66-68, 69-71, 72-73).

        Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė susirašinėjimų su D. T., vykusių 2020 m. gruodžio 19-20 d., fotonuotraukas iš savo mobilaus ryšio telefono. Susirašinėjimų turinys patvirtina, kad D. T. vadina G. S. necenzūriniais žodžiais, grasina jai, pripažįsta pliaukštelėjęs pirštų galais. G. S. rašo D. T., kad ji prieš šį "nepašokinėja", kad jam galvą daužyti. D. T. taip pat rašo, kad labai apgailestauja už tą nesusivaldymą, prašo suteikti jam dar vieną galimybę, susitaikyti, o G. S. atrašo, kad nenori, jog šis ir vėl jai galėtų galvą daužyti. D. T. prašo G. S. pasilikti ir teigia, kad ji dar ne tokia "mėlyna" bus, kai per visus "bardakus šaguos". G. S. rašo D. T., kad šis miega pas žmoną, o grįžęs, jai dar dvi dienas "snukį" daužo. Ji rašo, jog neleis D. T. daugiau savęs žeminti ir mušti (1 t., b. l. 74-90).

        Iš 2021 m. vasario 9 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. S. akistatos su kaltinamuoju D. T. metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, nurodė aplinkybes dėl smūgio delnu ir smūgio alkūne sudavimo. Akistatos metu D. T. taip pat patvirtino G. S. parodymus (1 t., b. l. 132-135).

        2021 m. vasario 10 d. kaltinamasis D. T. ir nukentėjusioji G. S. pasirašė susitaikymo protokolą, nes kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o ši sutiko taikytis (1 t., b. l. 150-151).

        Baudžiamojoje byloje įrodymai turi būti vertinami laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, išvadų 4 punktas); teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-55/2009).

        Šiuo atveju, kaltinamojo D. T. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo įrodo paties kaltinamojo, liudytojų R. S., J. Š. parodymai, rašytiniai įrodymai. Šiuos įrodymus atitinka ir nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. T. ir nukentėjusioji G. S. yra sugyventiniai, nusikalstamų veikų padarymo metu jie gyveno D. T. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, jog tarp sugyventinių 2020 m. gruodžio 19-20 d. įvyko du atskiri konfliktai, kurių metu D. T. panaudojo fizinį smurtą prieš G. S., neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau jis sumenkina savo atliktų veiksmų pobūdį, nurodydamas, jog vienu atveju (2020 m. gruodžio 19 d.) konflikto metu tik grybštelėjo pirštų galais G. S. per veidą, o kitu atveju (2020 m. gruodžio 20 d.) stumdamas nukentėjusiąją į lovą užgavo alkūne, nesuprato, jog skaudžiai padarė. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti atsakomybę, sumenkinti savo veiksmų pobūdį. Liudytoja R. S. patvirtino, jog po pirmojo konflikto G. S. atėjo pas ją nusiverkusi, matėsi raudona lūpa ir skruostas, sakė, kad konflikto metu gavo per veidą iš delno nuo sugyventinio D. T.. Liudytoja J. Š. patvirtino, kad pernai gruodžio mėn. dukra G. S. pas ją atėjo kruvinom lūpom ir skruostu, sakė, jog trenkė D., liko pas ją gyventi kelias dienas. Akistatos metu G. S. patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. T. sukėlė jai fizinį skausmą vieną kartą konflikto metu trenkdamas delnu į skruostą, o kitą dieną, stumdamas į lovą, alkūne sudavė į veidą, dėl ko jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tokius nukentėjusios parodymus akistatos metu patvirtino ir kaltinamasis. Tai, jog G. S. po antrojo smurto atvejo buvo kruvina lūpa patvirtino liudytoja J. Š., taip pat liudytoja R. S., nurodydama, jog sekančią dieną po pirmojo smurto atvejo jai skambino mama ir pasakojo, jog G. lūpa kruvina. Net praėjus savaitei po antrojo įvykio, 2020 m. gruodžio 27 d. asmens apžiūros metu, ant G. S. dešinio skruosto tebesimatė gelsvėjanti kraujosruva (mėlynė), kas taip pat patvirtina prieš nukentėjusiąją naudoto fizinio smurto faktą. Byloje pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški, D. T. rašė sugyventinei įžūlaus, įžeidžiančio turinio žinutes, ši atrašinėjo priekaištaudama jam dėl panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu. Vertinant susirašinėjimo visumą galima spręsti, jog D. T. tomis žinutėmis taip pat pripažino fizinio smurto panaudojimą. Tai, jog žinutės yra jo rašytos, kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

        Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti teisės normoje padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

        Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. T. 2020 m. gruodžio 19–20 d. mušė savo sugyventinę G. S. (vieną dieną trenkė jai delnu į veido sritį, sekančią dieną trenkė jai alkūne į veido sritį) ir dėl šių kaltinamojo veiksmų G. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, smūgiai buvo suduoti konflikto metu, elgiantis impulsyviai, todėl, teismo vertinimu, D. T. veikė netiesiogine tyčia. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad D. T. 2020 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir tuo padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas

        BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

        Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

        Skirdamas D. T. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: laikomas neteistu (1 t., b. l. 91-99), administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 101-107); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala, nukentėjusioji G. S. nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis tik iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios dėl smurto, nukentėjusioji jam atleido. Įvertinus šias aplinkybes, D. T. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis), jų dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, prie griežtesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, skirtinos už 2020 m. gruodžio 19 d. padarytą nusikalstamą veiką, pridedama dalis – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, iš skirtinos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės už 2020 m. gruodžio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką. Laisvės apribojimo laikotarpiu D. T. įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). 

        Nors kaltinamasis prašė jam skirti kuo švelnesnę bausmę ir nurodė, jog prokuroro prašomas skirti laisvės apribojimas yra per griežta bausmė, o jis galėtų sumokėti baudą, teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje baudos bausmė nėra numatyta ir teismas tokios bausmės paskirti negali.

        Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). D. T. kelis kartus smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

        Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

        Nukentėjusioji G. S. civilinio ieškinio nepareiškė. 

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

         D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti:

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 20 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

        Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 722 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2021 m. gruodžio 1 d.        

        Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė