Civilinė byla Nr. 2YT-1011-490/2016

      Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00691-2016-8

      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

      3.2.6.1; 3.4.4.2.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., R. K., G. K. ir V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2015-11-12 mirė jo tėvas J. K.. Po tėvo mirties kaip pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas jis kartu su savo broliais G. K., R. K. ir G. K. ir seserimi V. P. nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, tačiau tvarkant dokumentus paaiškėjo aplinkybė, kad jų tėvas J. K. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties. Iki pat savo mirties V. K. su J. K. gyveno kartu jiems jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas J. K. vardu. 2008-11-17 mirus V. K., pareiškėjo tėvas J. K. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, remontavo namą, mokėjo mokesčius už elektrą ir kitas komunalines paslaugas. Į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties tėvas nesikreipė dėl to, kad visas nekilnojamasis šeimos turtas buvo įregistruotas J. K. vardu ir tėvas buvo įsitikinęs, kad jis faktiškai palikimą po sutuoktinės mirties priėmė pradėjęs minėtą turtą valdyti. Po motinos V. K. mirties pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys įstatymo nustatyta tvarka palikimo taip pat nepriėmė (b. l. 2–3).

Suinteresuoti asmenys G. K., R. K., G. K. ir V. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydami, kad neprieštarauja pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui. Jie po motinos V. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į motinos turtą nereiškė (b. l. 26, 27, 28, 29).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-17 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2015-11-12 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). V. K. ir J. K. buvo sutuoktiniai, susituokė 1951-11-22 (b. l. 10). Po tėvo J. K. mirties kaip pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai R. K., G. K., R. K., G. K. ir V. P. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, notarų biure pradėta paveldėjimo byla (b. l. 7). Pareiškėjas R. K. yra mirusiųjų J. K. ir V. K. sūnus (b. l. 4, 9 ). Pareiškėjo tėvai nuosavybės teise turėjo ir valdė žemės sklypą (reg. Nr. 46/10700, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (tvartu, malkine, ūkiniais pastatais, garažu kiemo statiniais) esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13). Mirusiosios V. K. deklaruota gyvenamoji buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjo R. K. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Pareiškėjo paaiškinimu, mirus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motinai, tėvas ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, remontavo namą, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, taip pat visus kitus mokesčius, ką patvirtina prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (b. l. 16–19). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2016-03-02 informacija, po pareiškėjo motinos V. K., mirusios 2008-11-17, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 8). Į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas J. K. nesikreipė dėl to, kad visas nekilnojamasis šeimos turtas įregistruotas jo vardu ir tėvas buvo įsitikinęs, kad jis faktiškai palikimą po sutuoktinės mirties priėmė pradėjęs minėtą turtą valdyti.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad po pareiškėjo motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po  V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 2,96 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                                         Jolanta Damulienė