Civilinė byla Nr. e2S-1263-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00434-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LJ logistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sansaros ratas“ ieškinį atsakovei UAB „LJ logistika“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sansaros ratas“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „LJ logistika“, prašydama nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02. ir taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą 13 310,00 Eur, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas) įteikti įstatymo nustatyta tvarka – juridinio asmens buveinės adresu.
3. Atsakovei UAB „LJ logistika“ per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei ieškinyje prašant, Vilniaus regiono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2020 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai: nutraukė 2018 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02., sudarytą tarp ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ ir atsakovės UAB „LJ logistika“; taikė vienašalę restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „LJ logistika“, grąžinti ieškovei UAB „Sansaros Ratas“ sumokėtą krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą – 13 310,00 Eur; priteisė iš atsakovės UAB „LJ logistika“, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (13 310,00 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sansaros Ratas“. Taip pat, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. priėmė papildomą sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovės UAB „LJ logistika“, 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sansaros Ratas“.
4. Atsakovė UAB ,,LJ logistika“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; prijungti prie bylos medžiagos jos nagrinėjimo laikotarpiui civilines bylas Nr. e2-4039-239/2019 ir Nr. eA2-190-392/2020, kuriose yra bylai reikšmingų dokumentų ir duomenų. Atsakovės teigimu, ieškinyje nurodyti duomenys ir motyvai negali būti vertinami kaip pakankamas ir teisėtas pagrindas pagrįstam ir teisėtam sprendimo už akių priėmimui, nes ieškovė neteisingai išdėstė bylos faktines aplinkybes suklaidindama teismą dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos momento, kuris lemia pirkėjo ir pardavėjo rizikų dėl daikto atsitiktinio sugedimo ar žuvimo paskirstymą; ieškinio pagrindo ir reikalavimo motyvacija ne visų duomenų apie automobilį nenurodymu pirkimo–pardavimo sutartyje, nesukelia tokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos bylos ginčo faktiniam vertinimui ir teisinei kvalifikacijai, todėl atsakovės manymu, ieškinys turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Atsakovė taip pat paaiškino, kad atsiliepimo nepateikė nes suklydo sąlygota tam tikrų objektyvių aplinkybių. Įmonės atstovas direktorius J. S. dėl netobulo lietuvių kalbos žinojimo bei teisinio neišprusimo palaikė gautus iš teismo dokumentus – ieškinį ir jo priedus – pasibaigusios bylos dokumentais, jų nesureikšmino, nesigilino į jų turinį, dėl ko nesiėmė priemonių dėl savo procesinės pareigos vykdymo pateikiant teismui atsiliepimą į ieškinį. Vėliau, supratęs, jog tai naujos bylos dokumentai, pasielgė atsakingai ir šios bylos nagrinėjimui pasitelkė advokatą.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės UAB ,,LJ logistika“ pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas) buvo siųsti registruotu laišku ir įteikti 2020 m. kovo 20 d. transporto skyriaus vadovui V. M., tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė procesinius dokumentus gavo asmeniškai, todėl turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką, teikti teismui savo paaiškinimus ir įrodymus. Teismas nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2020 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas byloje aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenustatė.
9. Teismas, išanalizavęs byloje esančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes atsakovė pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LJ logistika“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovei teigiamas sprendimas priimtas tikrovės neatitinkančių ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu. Ieškinyje automobilio pirkimo–pardavimo sutarties naikinimo pagrindu nurodomas atsakovės nesąžiningas elgesys apgaulingai sutartyje nurodžius, kad automobilis važiuojantis, nors pardavimo metu, anot teismo sprendimo, jis buvo nevažiuojantis, kas yra pagrindas sutartį naikinti ir grąžinti pirkėjui jo sumokėtus pinigus. Ši esminė ir vienintelė priežastis, dėl kurios teismas panaikino sutartį, neginčytinai neatitinka tikrovės, ką įrodo šios bylos teisėjos išnagrinėta ir ankstesnė byla Nr. e2-4039-239/2019 dėl to pačio dalyko tarp tų pačių šalių – pinigų grąžinimo automobilio pirkėjui, bei Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-190-392/2020 nustatyti faktai.
10.2. Pareiškime taip pat nurodoma, kad ir ieškovės vadovas, ir jos atstovas advokatas pirmajame procese pripažino ir net įrodinėjo šią esminę aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas – veikiantis, nes kitaip nebūtų buvę įmanoma patikrinti jame sumontuoto kėlimo krano veikimo, o sugedo automobilis jau važiuojant iš krano techninės patikros.
10.3. Akivaizdu, jog netinkamas pareiškimo motyvų supratimas ir aiškinimas lėmė nepagrįsta ir neteisėtą teismo nutartį, anot kurios pareiškime nepateikiama jokių argumentų, kurie galėtų įtakoti kitokį, nei preliminarų sprendimą.
10.4. Teismo sprendimo pagrindas naikinti pirkimo–pardavimo sutartį, jog atsakovė pardavė sutarties sąlygų neatitinkantį automobilį (nevažiuojantį), yra absoliučiai klaidingas.
2. Ieškovė UAB „Sansaros ratas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „LJ logistika“ atskirąjį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Teismas visiškai pagrįstai spendė, jog šios bylos atveju nebuvo jokių svarbių priežasčių, ribojusių atsakovės galimybes per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į jai pareikštą ieškinį.
11.2. Atsakovė kartu su pateiktu pareiškimu nepateikė teismui absoliučiai jokių dokumentų, o savo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu už akių grindė išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, keldama niekuo nepagrįstas abejones dėl neva netinkamai nustatyto ginčo objekto perdavimo momento, kuris tariamai sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą apie netinkamą atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymą. Darytina išvada, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
4. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netekintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Sansaros ratas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „LJ logistika“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Vilniaus regiono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2020 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai: nutraukė 2018 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02., sudarytą tarp ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ ir atsakovės UAB „LJ logistika“; taikė vienašalę restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „LJ logistika“ grąžinti ieškovei UAB „Sansaros Ratas“ sumokėtą krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą – 13 310,00 Eur; priteisė iš atsakovės UAB „LJ logistika“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (13 310,00 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sansaros Ratas“. Atsakovė UAB ,, LJ logistika“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Atsakovė, nesutikdama su minėta 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
6. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
7. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
8. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
9. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas už akių priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).
10. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį. Atsakovė (apeliantė) pripažino, jog procesiniai dokumentai įmonėje buvo gauti, tačiau atsakovės atstovas direktorius J. S. dėl netobulo lietuvių kalbos žinojimo bei visiško teisinio neišprusimo palaikė juos pasibaigusios bylos dokumentais, jų nesureikšmino, nesigilino detaliai į jų turinį, dėl ko atsakovė praleido teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
11. Tačiau, kaip jau minėta, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02. (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė UAB „LJ logistika“ pardavė ieškovei UAB „Sansaros ratas“ krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824 už 13 310,00 Eur kainą (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. LJ01145 13 310,00 Eur sumai; ieškovė 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo pavedimu atsakovei sumokėjo 1 000,00 Eur, o 2018 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu likusią – 12 310,00 Eur sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti pirkėjai (ieškovei) krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824 bei visą su preke susijusią dokumentaciją. Kadangi automobilyje buvo sumontuotas hidraulinis krovimo kranas, kuris priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, tokių įrenginių savininkas privalo gauti įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginys tinkamas saugiai naudoti, o gavęs įgaliotos įstaigos išvadą savininkas privalo įrenginį užregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje nėra ginčo, jog įrenginio (hidraulinio krovimo krano) įregistravimu rūpinosi atsakovė jau po pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo; 2018 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius išdavė atsakovei pažymą Nr. PP-1-681 apie hidraulinio krovimo krano įregistravimą Potencialiai pavojingų įrenginių registre. Pažymėtina, jog iš byloje nustatytų ir pačių šalių nurodytų aplinkybių matyti, jog transporto priemonė ieškovei iš karto po Sutarties sudarymo perduota nebuvo dėl atsakovės prisiimto įsipareigojimo gauti minėtą pažymą, o po pažymos gavimo atsakovė informavo ieškovę, kad sugedo transporto priemonės variklis, dėl ko ieškovė tokią techniškai netvarkingą (be variklio) transporto priemonę, kuri negali būti naudojama pagal paskirtį, atsisakė perimti iš atsakovės. Duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nėra. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sutartimi atsakovės ieškovei parduotos transporto priemonės trūkumai, kurie laikomi esminiais, išaiškėjo dar iki transporto priemonės perdavimo ieškovei momento.
13. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendime už akių konstatavo, kad atsakovė neįvykdė sutarties parduoti važiuojantį, su veikiančiu įmontuotu hidrauliniu krovimo kranu krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824, todėl ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu krovininiu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis dar iki perdavimo momento buvo su trūkumais ir neatitiko sutarties sąlygų, dėl ko sprendė, jog yra pagrindas Sutartį nutraukti. Atsakovė su tokia teismo pozicija nesutiko bei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas – veikiantis, todėl pagrindo pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes atsakovė pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti neturi pagrindo.
14. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, nesutikdama su pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu, nurodo iš esmės vienintelį argumentą, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas – veikiantis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik šis deklaratyvaus pobūdžio argumentas nėra pakankamas ir nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, kaip jau byloje nustatyta, transporto priemonės trūkumai (variklio gedimas), kurie yra esminiai ir dėl kurių transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį, nes neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų (yra be variklio), išryškėjo dar iki jos perdavimo ieškovei momento. Šiuo atveju galima daryti išvadą, jog transporto priemonės defektai, lėmę variklio gedimą, egzistavo jau transporto priemonės pardavimo metu, tačiau išryškėjo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė nenurodė.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovės pareiškimo argumentus, ieškovės atsiliepimą į pareiškimą ir byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pareiškimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepateikė duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
16. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atsakovės UAB „LJ logistika“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
18. Ieškovė UAB „Sansaros ratas“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „LJ logistika“ bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovės pateiktų 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitų–faktūrų bei AB SEB bankas 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 581,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias ji prašo priteisti iš atsakovės UAB „LJ logistika“.
20. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (šiuo atveju už atsiliepimą į atskirąjį skundą) dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo metu galiojo 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 381,00 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą negali viršyti 552,4 Eur (1381,00 x 0,4). Ieškovės prašoma priteisti bendra suma – 581,00 Eur, viršija Rekomendacijose numatytą dydį. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs ieškovės pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, turinį, atsižvelgdamas į nagrinėtinos bylos baigtį, sudėtingumą, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „LJ logistika“ (j. a. k. 301829640) ieškovei UAB „Sansaros ratas“ (j. a. k. 300902594) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja
Tatjana Žukauskienė