Civilinė byla Nr. e2A-132-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02186-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Patrón Spirits International AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Patrón Spirits International AG ieškinį atsakovui „LATVIJAS BALZAMS“, A/S dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 2Ap-1598 panaikinimo ir tarptautinio prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ registracijos Nr. 1159274 pripažinimo negaliojančia Lietuvoje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl tarptautinio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvoje Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pagrindais.
2. Ieškovas Patrón Spirits International AG yra žodinio Europos Bendrijos prekių ženklo „PYRAT“ (registracijos Nr. 002388700, paraiškos data 2001 m. rugsėjo 21 d.) savininkas. Prekių ženklas Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., ženklas registruotas 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (alkoholiniai gėrimai, distiliuoti spiritiniai gėrimai, romas).
3. Atsakovas „LATVIJAS BALZAMS“, A/S yra tarptautinio kombinuoto prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ (tarptautinės registracijos Nr. 1159274, prioriteto data pagal Paryžiaus konvenciją – 2013 m. kovo 1 d., kilmės valstybė – Latvija, ženklo galiojimas išplėstas į Lietuvą ir Estiją) savininkė, ženklas registruotas 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (alkoholiniai gėrimai, konkrečiai, romas).

4. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinis skyrius 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2Ap-1598 atmetė ieškovo protestą dėl atsakovo prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvoje PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir atsakovo prekių ženklo registraciją paliko galioti. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu, kreipėsi į teismą.
5. Ieškovas nurodė, kad jam priklausantis prekių ženklas „PYRAT“ yra ankstesnis nei ginčijamas atsakovo prekių ženklas  –  ieškovo prekių ženklas Lietuvoje galioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., tuo tarpu atsakovo prekių ženklo prioriteto data pagal Paryžiaus konvenciją yra 2013 m. kovo 1 d. Ginčo ženklai registruoti tapačioms prekėms žymėti.
6. Ieškovo vertinimu, ginčijamas atsakovo prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklą. Atsakovo prekių ženkle dominuojantis elementas yra žodinis elementas „Pirate“, kadangi prekių ženklo žodinis elementas „CARIBBEAN DARK RUM“ yra nesaugomas, o elementas „Gold“ – silpnas, nes tai labai populiarus ir paplitęs kitų asmenų prekių ženklų registracijose žodis. Ginčijamo atsakovo prekių ženklo žodiniai elementai ženkle užima centrinę poziciją ir yra labiausiai matomi, o vaizdiniai elementai laikytini dekoratyviniais, neturinčiais įtakos bendram vartotojų suvokimui. Be to, atsakovo ženklo vaizdinis elementas – skrynia su auksu, reikšminiu aspektu sietina su žodžiu „Pirate“, ženklo vaizdas sudaro etiketę, o tai, vadovaujantis VPB Apeliacinio skyriaus praktika, liudija menką skiriamąjį požymį.
7. Atsakovo prekių ženklo pagrindinis/dominuojantis žodinis elementas „Pirate“ ir ieškovo prekių ženklas „PYRAT“ yra panašūs vizualiai, nes jie yra panašaus ilgio, užrašyti tos pačios – lotyniškos, abėcėlės raidėmis, iš kurių 4 raidės sutampa ir yra išdėstytos tapačia seka (P-R-A-T). Fonetiškai elementai „Pirate“ ir „PYRAT“ yra beveik tapatūs. Nors ieškovo prekių ženklas yra sudarytas iš dirbtinio žodžio „PYRAT“ ir semantinės prasmės neturi, tačiau šis žodis yra labai panašus į žodį „Pirate“, todėl vartotojui sukelia panašias prasmines asociacijas. Vien lyginamųjų ženklų semantinio panašumo pakanka konstatuoti ženklų visumos klaidinamą panašumą.
8. Įrodinėdamas atsakovo nesąžiningus ketinimus ieškovas nurodė, kad jis yra gerai žinomas alkoholinių gėrimų gamintojas, ieškovo prekių ženklas „PYRAT“ yra registruotas daugiau nei 100 valstybių visame pasaulyje, o romu, pažymėtu šiuo ženklu, prekiaujama daugiau nei 70 valstybių. Ilgalaikis ir aktyvus ieškovo prekių ženklo naudojimas, šio prekių ženklo gauti apdovanojimai, platus jo registracijos mastas, patvirtina, kad ieškovo prekių ženklas „PYRAT“ turi reputaciją Europos Sąjungoje. Ieškovas ir atsakovas yra tiesioginiai konkurentai. Be to, atsakovas ir „Bennet Distributors“ yra ieškovo platintojo Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje „SPI Group“ dukterinės įmonės, todėl atsakovas negalėjo nežinoti apie jo patronuojančios įmonės „SPI Group“ komercinius santykius su ieškovu dėl romo „PYRAT“ platinimo. Ieškovo vertinimu, atsakovas, pateikdamas paraišką prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ registracijai Lietuvoje, siekė, kad jo prekėms būtų priskirtos tam tikros savybės, komercinis patrauklumas, dėl asociacijos su ieškovo prekių ženklu.
9. Atsakovas „LATVIJAS BALZAMS“, A/S su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neginčija, jog jo prekių ženklas yra vėlesnis ieškovo ženklo atžvilgiu ir kad jo prekių ženklo žodinė dalis „CARIBBEAN DARK RUM” yra nesaugoma, tačiau, atsakovo vertinimu, ginčijami ženklai nėra klaidinamai panašūs.
10. Atsakovas paaiškino, kad prekių ženklas „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“, kitaip nei prekių ženklas „PYRAT“, įregistruotas kaip spalvinis prekių ženklas, apsaugotos spalvos – tamsiai ruda, šviesiai ruda, rusvai gelsva, geltona, raudona, pilka, juoda ir balta, ir tai lemia ženklo išskirtinumą. Ženklo vaizdiniai elementai – stilizuotas dokumentas, pažymėtas raudonu antspaudu, senovinė medinė lobių skrynia su dangčiu, nėra tik dekoratyvinio pobūdžio, priešingai – vaizdiniai elementai konceptualiai susiję su žodiniu žymeniu ir sudaro vientisą kompoziciją, lemiančią bendrą vartotojo suvokimo įspūdį.
11. Nors morfologiškai ginčijamo prekių ženklo žodinio elemento dalyje „Pirate“ atitinkamos raidės sutampa su ieškovo žodinio prekių ženklo „PYRAT“ raidėmis, tai, kad jos užrašytos skirtingu šriftu, skiriasi žodžių ilgis, galūnės, pirmojo skiemens balsės, ginčijamas prekių ženklas apima ne tik žodinį, bet taip pat ir spalvinius bei vaizdinius elementus, daro ieškovo ir atsakovo ženklus vizualiai skirtingus ir nepainiotinus.
12. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ žodinio elemento „Pirate Gold“ dalis „Pirate“ yra dominuojanti ir nurodė, kad žodžių junginyje „Pirate Gold“ žodis „Pirate“ apibūdina žodį „Gold“, bet ne atvirkščiai.
13. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijami prekių ženklai yra sudaryti iš skirtingo žodinių elementų skaičiaus – „PYRAT“ ir „Pirate Gold“ ir sutampa tik dalis žodžiuose esančių raidžių, dėl to skiriasi tiek abiejų prekių ženklų fonetinis skambesys, tiek ir jo trukmė. Žodžiai „Pirate“ ir „Gold“, sudarantys žodinį prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ elementą, yra prasminiai anglų kalbos žodžiai, reiškiantys „piratas” ir „auksas“. Tarp tos vartotojų grupės, kuri supranta anglų kalbą, analizuojamas prekių ženklas turi aiškią ir apibrėžtą, konkrečią prasmę. Tuo tarpu ieškovo ženklas „PYRAT“ yra dirbtinis, visuomenės suvokiamas kaip neturintis prasmės, todėl prekių ženklai semantiškai taip pat yra skirtingi ir vidutiniam vartotojui nekelia tokių pat prasminių asociacijų.
14. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl gaminimo būdo ir kainos romas negali būti priskiriamas prie kasdieninio vartojimo prekių, į kurių prekių ženklą vartotojas nekreipia dėmesio ir dėl to gali būti suklaidintas dėl prekės kilmės. Atsakovo vertinimu, vidutinis vartotojas, perkantis šios rūšies prekes, yra gerai informuotas ir atidus.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl tų pačių prekių ženklų jau buvo nagrinėjamas Latvijoje ir Latvijos Patentų biuro 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo protestas dėl atsakovo ženklo registracijos Latvijoje buvo atmestas.
16. Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras su ieškiniu nesutiko ir palaikė skundžiamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime Nr. 2Ap-1598 išdėstytus argumentus, kad atsakovo ženklo žodinis junginys „Pirate Gold“, spalvinė gama bei vaizdiniai elementai, sudaro vientisą kompoziciją, kuri formuoja atsakovo ženklo bendrą regimąjį įspūdį. Tam tikras vizualus ir fonetinis žodinių elementų „Pirate“ ir „PYRAT“ panašumas šiuo atveju nėra pakankamas, o semantinis ženklų panašumas neegzistuoja, nes ieškovo prekių ženklas sudarytas iš vieno dirbtinio žodžio „PYRAT“, o atsakovo prekių ženklas – iš dviejų prasminių anglų kalbos žodžių „piratas“ ir „auksinis“. Kadangi nekonstatuotas prekių ženklų panašumas, prekių, kurioms šie ženklai registruoti, panašumas neturi teisinės reikšmės.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
18. Teismas nustatė, kad ieškovo prekių ženklas „PYRAT“ yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš vieno žodžio „PYRAT“, kuris užrašytas standartiniu šriftu, didžiosiomis, juodos spalvos, lotynų abėcėlės raidėmis. Atsakovo prekių ženklas „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ yra žodinis – vaizdinis ženklas, sudarytas iš įvairių žodinių ir vaizdinių bei spalvinių elementų. Žodinis prekių ženklo elementas „Pirate Gold“ užrašytas originaliu šriftu, lotynų abėcėlės raidėmis, iš kurių pirmosios žodžių „Pirate” ir „Gold“ raidės – didžiosios, kitos – mažosios.
19. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir turi būti vertinamas visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, teismas pažymėjo, kad tam tikras ženklų panašumas pats savaime nereiškia, kad turi būti panaikinama vėlesnio ženklo registracija, nes net ir būdami panašūs prekių ženklai gali koegzistuoti neklaidindami vartotojų.
20. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VPB Apeliacinio skyriaus išvadą dėl atsakovo ženklo žodinių ir vaizdinių elementų lygiavertiškumo, o ieškovo teiginys, kad atsakovo prekių ženklo vaizdinis elementas turi menką skiriamąjį požymį, niekuo neparemtas.
21. Teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad atsakovo prekių ženklo žodinis elementas „Pirate Gold“, spalvinė gama bei vaizdiniai elementai, sudaro vientisą kompoziciją, kuri ir formuoja ginčijamo ženklo bendrą regimąjį įspūdį, o ieškovo ženklas, kurį sudaro vienintelis elementas – žodis „PYRAT“, tokio įspūdžio nesukuria. Nors ginčijamo prekių ženklo žodinio elemento dalyje „Pirate“ atitinkamos raidės sutampa su ieškovo žodinio ženklo „PYRAT“ raidėmis, tai, kad jos užrašytos skirtingu šriftu, skiriasi žodžių ilgis, galūnės, pirmojo skiemens balsės, bei tai, kad ginčijamas atsakovo prekių ženklas apima ne tik žodinį, bet ir spalvinius bei vaizdinius elementus, daro ginčo ženklus vizualiai skirtingus.
22. Teismo vertinimu, ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ žodinio elemento „Pirate Gold“ dalis „Pirate“ nėra dominuojanti ir vizualiai išsiskirianti dalis ženkle, kadangi ji užrašyta tokio pat stiliaus bei dydžio šriftu, kaip ir likusi žodinio elemento dalis „Gold“, kas reiškia, jog ženklas bus suvokiamas kaip visuma. Prekių ženklas „PYRAT“ ir ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ žodinio elemento dalis „Pirate“ pagal savo sandarą yra palyginti trumpi ženklai, atitinkamai dviejų ir trijų skiemenų. Vidaus rinkos derinimo tarnybos antrosios apeliacinės kolegijos 2007 kovo 26 d. sprendime byloje Nr. R 545/2006-2 konstatuota, kad tuo atveju, kai konfliktas kyla tarp trumpų prekių ženklų, atitinkama visuomenės dalis geriau pastebi esamus skirtumus tarp ženklų ir netgi nedidelių skirtumų pakanka, kad vartotojai atskirtų ženklus ir būtų išvengta klaidinimo tikimybės. Taigi, skirtingas abiejų prekių ženklų vizualus atvaizdavimas ir skirtinga žodžių „PYRAT“ bei „Pirate“ pradžia ir pabaiga yra tie esminiai skirtumai, kuriuos vartotojas pastebės pirmiausia ir kurių pakanka išvengti tariamo klaidinimo.
23. Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, žodis „Pirate“ traktuotinas kaip pažyminys, apibūdinantis žodį „Gold“. Ginčijami prekių ženklai yra sudaryti iš skirtingo žodinių elementų skaičiaus – „PYRAT“ ir „Pirate Gold“, sutampa tik dalis žodžiuose esančių raidžių, todėl skiriasi tiek abiejų prekių ženklų fonetinis skambesys, tiek ir jo trukmė. Fonetinį skirtumą tarp ženklų sustiprina ir tai, kad žodžių „PYRAT“ ir „Pirate“ pradžioje, pirmuosiuose skiemenyse, skiriasi balsė (-i) – atitinkamai, vienur – ilgoji, tariama ilgai, kitur – trumpoji, tariamai kaip garsas (-ai), todėl abiejų ženklų pradžios, kurios yra svarbiausios identifikuojant ir įsimenant ženklą fonetiškai, apskritai neturi jokio fonetinio bendrumo.
24. Teismas pažymėjo, kad žodinių ženklų prasminis panašumas turėtų būti suvokiamas atsižvelgiant į tai, kokią prasmę šiems žodžiams suteikia atitinkama visuomenės dalis iš karto, kai tik šiuos žodžius išgirsta (perskaito). Žodžiai „Pirate“ ir „Gold“, sudarantys žodinį prekių ženklo „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ elementą, yra prasminiai anglų kalbos žodžiai, reiškiantys „piratas“ ir „auksas“. Akivaizdu, kad tarp tos vartotojų grupės, kuri supranta anglų kalbą, analizuojamas prekių ženklas turi aiškią ir apibrėžtą, konkrečią prasmę. Tuo tarpu ieškovo ženklas „PYRAT“ yra dirbtinis, visuomenės suvokiamas kaip neturintis prasmės. Taigi, prekių ženklai „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ ir „PYRAT“ semantiškai yra skirtingi ir vidutiniam vartotojui nekelia tokių pat prasminių asociacijų.
25. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo prekių ženklai skirti žymėti pigias, kasdienio naudojimo prekes ir todėl jas rinkdamasis vartotojas yra mažiau dėmesingas. Nurodė, kad romas yra stiprus alkoholinis gėrimas, pagal savo kokybę priskiriamas prie prestižinių gėrimų, pardavinėjamas greta konjako (vieša informacija internete www.gurmanogidas.lt), o dėl gaminimo būdo ir kainos negali būti priskiriamas prie kasdieninio vartojimo prekių. Kadangi visuotinai žinoma, jog romas pasiekia vartotojus įvairiais būdais – per prekybos centrus, restoranus, barus, išdėstant butelius su romu lentynose, gerai matomose vietose, suteikiant vartotojui galimybę pastebėti prekę vizualiai, ypatingą reikšmę renkantis šią prekę turi ir vizualus ženklo elementas, jeigu jis sudaro ženklo kompozicijos reikšmingą dalį.
26. Teismas nurodė, kad nors ginčo prekių ženklai yra registruoti toje pačioje 33 klasėje pagal Nicos klasifikaciją, atsižvelgiant į tai, kad prekių ženklai „Pirate Gold CARIBBEAN DARK RUM“ ir „PYRAT“ nėra klaidinančiai panašūs, prekių, kurioms šie ženklai registruoti, panašumo/tapatumo nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės.
27. Spręsdamas, ar yra pagrindas atsakovo prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, vedamas nesąžiningų ketinimų, pasinaudojo ieškovo prekių ženklo reputacija. Duomenų, kad ginčo ženklo registracija būtų turėjusi ženklią įtaką ieškovo ar atsakovo prekių apyvartai, byloje taip pat nėra.
28. Teismas taip pat nurodė, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog žodis „piratas“ yra plačiai paplitęs ir naudojamas visuomenėje, todėl jis negali būti priskirtas išskirtinai vienam asmeniui (šiuo atveju – ieškovui). Žodžių junginys „Pirate Gold“ atsakovo prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu nebuvo žinomas (registruotas) ir atsakovas tuo pasinaudojo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvados, sprendžiant dėl prekių ženklo apsaugos kaip visumos, prieštarauja viena kitai, taip pat teismų praktikai. Nors teismas nurodo, kad saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendras suvokimo įspūdis, todėl atsakovo ženklo žodiniai ir vaizdiniai elementai yra lygiaverčiai, tačiau, prieštaraudamas sau, taip pat pripažįsta, kad atsakovo prekių ženklo dalis „CARIBBEAN DARK RUM“ yra nesaugoma.
2. Tiek VPB Apeliacinio skyriaus, tiek pirmosios instancijos teismo, išvadą dėl atsakovo ženklo žodinių ir vaizdinių elementų lygiavertiškumo paneigia Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji. Atsakovo nurodyti vaizdai – skrynia su auksu ir fone esantis senovinis dokumentas, reikšminiu aspektu sietini su žodžiu „Pirate“ ir tik sustiprina prekių ženklo žodinio elemento reikšmę, bet ne atvirkščiai.
3. Teismo išvada, kad žodis „Pirate“ traktuotinas kaip pažyminys, apibūdinantis žodį „Gold“ prieštarauja VPB Apeliacinio skyriaus vertinimui, kad žodinis elementas „Gold“ protestuojamame ženkle yra pateikiamas junginyje su žodžiu „Pirate“ ir apibudina šį žodį. Apelianto vertinimu, atsakovo prekių ženklo žodinis elementas „Gold“ vartotojo bus suvokiamas kaip prekės (romo) spalvos arba kokybės apibūdinimas. Teismas taip pat visiškai nevertino kito svarbaus ieškovo argumento, kad žymuo „Gold“ yra silpnas. Vertindamas žodžio „Gold“ svarbą bendroje ženklo kompozicijoje, teismas taip pat neatsižvelgė ir į kitą teismų praktikoje suformuotą taisyklę, jog vartotojas paprastai svarbesne laiko žodžių pradžią, todėl būtent žodis „Pirate“ laikytinas pagrindiniu atsakovo prekių ženklo elementu.
4. Teismas, vertindamas ženklų fonetinį panašumą, neatsižvelgė į VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintuose metodiniuose nurodymuose „Dėl prekių ženklų ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“ nurodytuose ženklų fonetinį panašumą lemiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tik nedidelė visuomenės dalis mokės ištarti atsakovo ženkle esantį žodį „Pirate“ taisyklingai, t. y. pagal anglų kalbos taisykles. Didžioji vidutinių vartotojų dalis tars šį žodį taip, kaip mato (PI–RA–TE), todėl lyginamųjų ženklų žodiniai elementai „PYRAT“ ir „PIRATE“ fonetiškai taps beveik tapatūs. Teismas šiuo klausimu taip pat neatsižvelgė į Vidaus rinkos derinimo tarnybos praktiką. Tarnyba 2010 m. spalio 19 d. sprendime dėl protesto Nr. B 1 570 590 pripažino visiškai analogiškus žodžius „PYRAT“ ir „PIRATE“ fonetiškai panašiais, neatsižvelgiant į tai, kad pagrindiniuose žodžiuose skiriasi raidės „Y“ ir „I“ ir yra papildoma galūnė.
5. Teismas nepagrįstai nekonstatavo žodžio „PYRAT“ prasminės asociacijos su žodžiu „Pirate“, kadangi šie žodžiai panašūs. Remiantis VPB ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, prasminis panašumas konstatuojamas tarp panašių žodžių, pavyzdžiui, „OKTAVA“ ir „OCTAVON“, „PractiCon“ ir „Praktiker“, „PYRAT“ ir THE PIRATE BAY“, „Ekotakas“ ir „Ekotekas“.
6. Teismo teiginys, kad žodis „piratas“ yra plačiai paplitęs ir naudojamas visuomenėje, nereiškia, kad šis žodis plačiai paplitęs ir naudojamas būtent alkoholinių gėrimų žymėjimui.
7. Tai, kad atsakovas padavė paraišką ginčijamo prekių ženklo registracijai turėdamas nesąžiningų ketinimų, konstatuotina atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys yra konkurentai, o atsakovo naudojamas prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklą ir tai paprastą vartotoją gali suklaidinti dėl prekių kilmės. Nors teismas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo prekių ženklo reputacija, tačiau taip pat neginčijo, kad ieškovo ženklas turi reputaciją Lietuvoje. Mažai tikėtina, kad atsakovas savo romui žymėti atsitiktinai pasirinko pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą.
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose jau išdėstytų argumentų, nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Tam tikrą žodinių elementų „PYRAT“ ir „Pirate“ vizualinį panašumą kompensuoja atsakovo prekių ženklo vaizdinių elementų kompozicija. Be to, atsakovo ženkle naudojamas žodis „Pirate“ yra prasminis, keliantis asociacijas su Karibų jūros piratais ir šiame regione istoriškai paplitusiu alkoholiniu gėrimu.
2. Ieškovo siekis nusavinti žodinį elementą „piratas“, uždraudžiant jį naudoti kitiems asmenims savo prekių ženkluose, skirtuose romui žymėti, yra nepagrįstas vien atsižvelgiant į visuomenėje paplitusią šio žodžio asociaciją su romu.
3. Atsakovo prekių ženklo registracijos negaliojimas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu svarstytinas tik pripažinus ginčo prekių ženklų klaidinantį panašumą. Tokio panašumo nesant, negalimas ieškinio tenkinimas ir PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kita vertus, jei iš tikrųjų atsakovas turėtų nesąžiningų ketinimų, nuo 2013 m. tarp šalių būtų nutrūkę bet kokie komerciniai ryšiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo  negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal  apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl atsakovo prekių ženklo klaidinamo panašumo į ieškovo prekių ženklą

32. Prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, be kitų atvejų, jeigu jis tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus.
33. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl žodinio ir kombinuoto prekių ženklų galimo klaidinamo panašumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tais atvejais, kai lyginamas žodinis ir kombinuotas prekių ženklas, turi būti ne tik lyginamas žodinis prekių ženklas ir žodinis kombinuoto prekių ženklo elementas, tačiau lyginant vertinamas ir kombinuoto prekių ženklo žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016).
34. Priešingai nei teigia apeliantas, paminėta pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai suderinama su apelianto nurodoma prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji paprastai laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji. Pirma, priešingai nei teigia apeliantas, kai žymenį sudaro ir vaizdiniai, ir žodiniai elementai, tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Nr. T-3/04). Antra, vien tai, kad žodinis kombinuoto prekių ženklo elementas dažniau bus pripažintas labiau išsiskiriančiu, nelemia išvados, jog vaizdiniai prekių ženklo elementai gali būti apskritai ignoruojami atliekant ginčo prekių ženklų palyginimą.
35. Kombinuotas prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš kombinuoto prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis elementas kombinuoto prekių ženklo sukurtame bendrame įspūdyje. Taip yra tada, kai vien tik ši sudedamoji dalis gali dominuoti šio prekių ženklo vaizde, kurį atitinkama visuomenės dalis prisimena, o kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios jo sukurtame bendrame įspūdyje (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje  Nr. T‑6/01).
36. Apelianto prekių ženklas yra žodinis ženklas, susidedantis iš vieno elemento – „PYRAT“. Atsakovo prekių ženklas yra kombinuotas prekių ženklas, susidedantis iš žodinių elementų „Pirate Gold“ (užrašytų vienoje eilutėje, stilizuotu šriftu, vizualiai įrėmintų) ir „CARIBBEAN DARK RUM“, taip pat vaizdinių ir spalvinių elementų – aukso skrynios ir antspauduoto senovinio dokumento vaizdų.
37. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl atsakovo prekių ženklo žodinio elemento dalies „CARIBBEAN DARK RUM“ aprašomojo pobūdžio. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, teismas, atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, šiam atsakovo prekių ženklo elementui neteikė reikšmės. Suklaidinimo galimybės nebuvimas pirmosios instancijos teismo konstatuotas atsižvelgiant į kitų atsakovo prekių ženklo elementų (kurie teismo ir įvardyti kaip vienodai svarbūs) visumos sukeliamą bendrą įspūdį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl tariamo pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo, kiek tai susiję su nesaugomu atsakovo prekių ženklo elementu.
38. Atlikdamas ginčo prekių ženklų vizualų palyginimą, apeliantas vadovaujasi taisyklėmis, taikomomis lyginant žodinius prekių ženklus ir ignoruoja ryškius atsakovo prekių ženklo vaizdinius elementus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaizdiniai atsakovo prekių ženklo elementai – aukso skrynia ir senovinis raštas, nėra nereikšmingi ir kad jie iš esmės prisideda prie atsakovo prekių ženklo sukeliamo bendro įspūdžio, besiskiriančio nuo ieškovo prekių ženklo sukeliamo įspūdžio.
39. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad tam tikrais atvejais vaizdinis prekių ženklo elementas gali tik sustiprinti (aprašyti) šio prekių ženklo žodinį elementą, kolegijos vertinimu, atsakovo prekių ženklo kompozicijoje atvaizduota aukso skrynia šiuo atveju stiprina ne atsakovo prekių ženklo žodinį elementą „Pirate“, kaip teigia apeliantas, o šio ženklo žodinį elementą „Gold“ („auksas“). Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad vaizdiniai atsakovo prekių ženklo elementai – aukso skrynia ir senovinis raštas, patys savaime (be ženkle esančio žodinio elemento „Pirate“) keltų vartotojui asociaciją būtent su piratais.
40. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prekių ženklo žodiniai elementai „Pirate Gold“ atsakovo prekių ženklo kompozicijoje užima centrinę padėtį, yra vizualiai įrėminti dekoratyviniu rėmeliu, užrašyti išsiskiriančiu stilizuotu šriftu, o prekių ženklo vaizdiniai elementai iš dalies apibūdina žodinį elementą, kolegija iš esmės sutinka su apelianto teiginiais dėl žodinių elementų dominavimo atsakovo prekių ženkle, tačiau sprendžia, kad dominuojančiu elementu atsakovo prekių ženkle laikytinas žodžių junginys „Pirate Gold“, o ne vienas iš šio junginio elementų „Pirate“, kaip teigia apeliantas .
41. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prekių ženkle žodis „Gold“ anglų kalbą suprantančio vartotojo būtų suvokiamas kaip daiktavardis, o žodis „Pirate“ – kaip papildinys, apibūdinantis žodį „Gold“ („piratų auksas“), todėl šis žodžių junginys vartotojo būtų vertinamas kaip vieninga visuma. Apelianto nuoroda į šios išvados prieštaravimą VPB Apeliacinio skyriaus išvadai teisiškai nereikšminga, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, nėra saistomas ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime pateiktos argumentacijos. Žodinių elementų „Pirate“ ir „Gold“ išdėstymo tvarka lemia tai, kad ši frazė anglų kalbą suprantančio vartotojo galėtų būti suvokta dviem prasmėmis – „piratų auksas“, arba „piratų auksinis“ (tačiau ne „auksinis piratas“ ir ne „piratas“ bei „auksas“), iš kurių pirmoji akivaizdžiai labiau siejasi su vaizdiniais ginčo prekių ženklo elementais.
42. Apelianto teiginiai, kad elementas „Gold“ vartotojo bus suvokiamas kaip gėrimo (romo) spalva arba jo kokybė, kolegijos vertinimu, galėtų būti pripažinti pagrįstais tik tuo atveju, jei žodinis elementas „Gold“ atsakovo prekių ženkle nebūtų papildomai atvaizduotas piešiniu (aukso skrynia). Be to, žodinis elementas „Gold“ atsakovo prekių ženklo kompozicijoje vizualiai aiškiai susietas su elementu „Pirate“ (vienoje eilutėje, įrėminti), o ne su elementu „CARIBBEAN DARK RUM“ (kitoje eilutėje) apibūdinančiu pačią prekę ir jos savybes („karibų“, „tamsus“).
43. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo turi būti turima omenyje tai, jog vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas atsakovo prekių ženklas yra konceptualiai vientisas, atsakovo prekių ženklo visuma, įskaitant ženklo žodinius ir vaizdinius elementus, sukelia asociaciją su piratų auksu, tuo tarpu ieškovo prekių ženklas „PYRAT“ tokios asociacijos nekelia, kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog lyginami prekių ženklai yra vizualiai skirtingi.
44. Fonetiškai lygindamas ieškovo ir atsakovo prekių ženklus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad lyginamus žymenis sudaro skirtingas žodžių ir skiemenų skaičius, skiriasi tarimo ritmas ir kirčiavimas. Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apelianto teiginys, kad didelė dalis visuomenės žodį „pirate“ perskaitytų taip, kaip jis rašomas, o ne pagal anglų kalbos taisykles, šios išvados nepakeičia (py-rat ir pi-ra-te gold). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvoje anglų kalba plačiai mokoma ir todėl didelė dalis visuomenės gali suprasti paprastų angliškų žodžių prasmę, o tuo pačiu ir juos taisyklingai ištarti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-566/2014). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, lygindamas prekių ženklus fonetiškai, apskritai ignoruoja atsakovo prekių ženklo žodinio elemento dalį „Gold“, nors nėra jokio pagrindo teigti, kad  ši prekių ženklo dalis vartotojo nebūtų ištarta atsakovo prekių ženklą ištariant žodžiu.
45. Papildomai pažymėtina, kad pagal prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktiką prekių ženklų fonetinio panašumo laipsnis pripažįstamas nelabai svarbiu tuo atveju, kai prekės parduodamos taip, kad jas pirkdama atitinkama visuomenė paprastai jas žymintį prekių ženklą suvokia vizualiai (žr. pvz., Pirmosios instancijos teismo 2003 m. spalio 14 d. sprendimą byloje Nr. T‑292/01). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prekės, kurioms žymėti registruoti ginčo prekių ženklai, įprastai parduodamos prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, kuriose pirkdami prekes vartotojai prekių ženklus galės suvokti vizualiai, nes gėrimai yra pateikti lentynose. Net jei negalima atmesti galimybės, kad šios prekės taip pat gali būti parduodamos jas užsisakius žodžiu (baruose ir restoranuose), šis būdas negali būti laikomas įprastiniu prekybos šiomis prekėmis būdu. Be to, net jei vartotojai gėrimą gali užsisakyti žodžiu iš anksto neapžiūrėję lentynų, bet kuriuo atveju jie galės apžiūrėti jiems pateiktą butelį (žr. Pirmosios instancijos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo byloje Nr. T-3/04 58 pastraipą). Taigi, tam tikras fonetinis ginčo prekių ženklų panašumas šiuo atveju yra nusveriamas aptartų vizualinių lyginamų ženklų skirtumų.
46. Spręsdamas, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklai semantiškai nepalyginami, kadangi ieškovo prekių ženklas yra dirbtinis žodis, neturintis semantinės prasmės, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.  e2A-539-407/2016 šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi nurodytoje byloje vienodos semantinės asociacijos teisėjų kolegijos buvo konstatuotos atsižvelgiant į tai, jog vienodas semantines asociacijas vartotojams keltų lyginamuose sudurtiniuose žodžiuose esanti semantinę prasmę turinti dalis „eko“, tuo tarpu apelianto prekių ženklo „PYRAT“ vartotojas į atskiras semantinę prasmę turinčias dalis neskaidytų.
47. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo prekių ženklų skirtumai yra pakankami tam, kad vartotojas juos atskirtų vienas nuo kito, nepaisant prekių, kurioms žymėti registruoti ginčo prekių ženklai, tapatumo, ženklų sukuriamas bendras įspūdis yra skirtingas, todėl šie ženklai prekių ženklų teisės požiūriu gali koegzistuoti.

Dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų

48. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Atsakovo nesąžiningus ketinimus pareiškiant registruoti jo prekių ženklą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
49. Nesąžiningus atsakovo ketinimus apeliantas įrodinėja remdamasis tuo, kad jis ir atsakovas yra konkurentai, atsakovas, registruodamas savo prekių ženklą siekė pasinaudoti apelianto prekių ženklo reputacija, kadangi ženklai yra klaidinamai panašūs, be to, panašaus į apelianto prekių ženklo pasirinkimas neva negalėjo būti atsitiktinis, t. y. iš esmės remiasi nesąžiningos konkurencijos veiksmais jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, konstatavo, kad ieškovas nesąžiningų atsakovo veiksmų pareiškiant registruoti ginčo prekių ženklą neįrodė. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
50. Nors apeliantas akcentuoja, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neneigė jo prekių ženklo reputacijos, prekių ženklo reputacijos turėjimas savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – dar būtina nustatyti, kad atsakovas šia reputacija pasinaudojo (siekė pasinaudoti). Pasinaudojimas kito asmens žymens reputacija KĮ 15 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nustatytas tiek tais atvejais, kai vartotojai gali supainioti ieškovo ir atsakovo naudojamus žymenis, tiek tais atvejais, kai dėl tam tikro prekių ženklų panašumo suinteresuotoji visuomenė susieja ieškovo ir atsakovo prekių ženklus, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja ir tokiu būdu atsakovas gauna nepagrįstą naudą iš ieškovo prekių ženklo reputacijos. Jei nagrinėjant ginčą nustatoma, kad egzistuoja galimybė supainioti atsakovo naudojamą žymenį su reputaciją turinčiu ieškovo prekių ženklu, tai dažniausiai savaime reikš ir nesąžiningą pasinaudojimą ieškovo prekių ženklo reputacija, tačiau tais atvejais, kai supainiojimo galimybė nenustatoma, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad, nepaisant to, jog vartotojas atskirs ieškovo ir atsakovo naudojamus žymenis, vartotojo konkrečiu atveju įžvelgiama sąsaja tarp ieškovo ir atsakovo prekių ženklų suteiks atsakovui nepagrįstą konkurencinį pranašumą, susijusį su ieškovo prekių ženklo geru vardu.
51. Kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs prekių ženklų teisės požiūriu, todėl sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovas, pareikšdamas registruoti ginčijamą prekių ženklą, siekė pasinaudoti apelianto prekių ženklo reputacija sukeldamas painiavą, negali būti pripažinti pagrįstais. Aplinkybės, kad atsakovas galėjo pasinaudoti jo prekių ženklo reputacija net ir įvertinus tai, kad vartotojai ginčo prekių ženklus atskirs, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
52. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat konstatavo, kad žodis „piratas“ yra plačiai paplitęs ir naudojamas visuomenėje, negali būti priskirtas išskirtinai vienam asmeniui, t. y. ieškovui, todėl atsakovas, savo prekių ženkle panaudodamas žodžių junginį „Pirate Gold“ veikė teisėtai. Nors apeliantas, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą, pagrįstai teigia, kad tam tikro žodžio buvimas bendriniu savaime nelemia jo kaip prekių ženklo skiriamojo požymio silpnumo visų be išimties prekių atžvilgiu, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, būtent romo kaip alkoholinio gėrimo sąsajos su piratais visuomenės sąmonėje yra pakankamai tvirtos. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas negali pretenduoti į išskirtinę teisę naudoti šį žodį ir bet kokias jo modifikacijas romui žymėti iš esmės yra pagrįsta. Tuo pačiu ši aplinkybė (žodžio „piratas“ sąsajos su konkrečiu alkoholiniu gėrimu), kolegijos vertinimu, paneigia apelianto prielaidas apie atsakovo siekį imituoti ieškovo prekių ženklą ir pasinaudoti šio ženklo reputacija pareiškiant registruoti ginčijamą savo prekių ženklą.
53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                              Vigintas Višinskis