Byla Nr. 1S-599-174/2014
Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00061-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.19.; 1.1.8.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. birželio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. Ž. prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 641 straipsnio nuostatas,
n u s t a t ė:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2014 m. balandžio 24 d. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. Ž. patikslintas prašymas peržiūrėti jo bylą ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistojo M. Ž. prašymą atmetė, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymų numatyto pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl bausmės sumažinimo taikant BK 641 straipsnio nuostatas, kadangi šios nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurie baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padarė po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d., todėl taikyti BK 641 straipsnio nuostatas asmenims, kuriems priimti teismo nuosprendžiai ar teismo baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję ir vykdomi, nėra teisės aktuose įtvirtinto pagrindo.
Skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas ir sušvelninti 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jo baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl, M. Ž. nuomone, jam gali būti taikomos BK 641 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Pagal BK 3 straipsnio nuostatas baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią arba neturi tokios galios visa apimtimi. Tai reiškia, kad taikant įstatymą galioja visos jo nuostatos, iš jų ir įstatymo sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydis.
Nuteistojo M. Ž. teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jo baudžiamoji byla Nr. 1-253-140/2012 buvo išnagrinėta ir nuosprendis priimtas 2012 m. rugsėjo 17 d., t. y. iki 2013 m. liepos 13 d., kuomet įsigaliojo BK 641 straipsnis, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, nuteistasis M. Ž. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi 2 mažamečius vaikus ir privalo juos išlaikyti, yra jauno amžiaus, pasimokė iš savo klaidų ir žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis M. Ž. prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo M. Ž. prašymo sutrumpinti jam paskirtą bausmę, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, nes tam nėra įstatymų numatyto pagrindo.
BK 641 straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. Tai reiškia, kad 641 straipsnyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma tik apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais, kurie buvo (bus) priimti po šio straipsnio įsigaliojimo.
Aiškinant, ar BK 641 straipsnis galioja atgal, esminę reikšmę turi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, jog bausmė mažinama tuo pačiu nuosprendžiu, t. y. bausmės mažinimas galimas tik priimant nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Toks straipsnio aiškinimas atitinka ir BK 641 straipsnio įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame priėmimo tikslu įvardytas praktinių galimybių taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą bei pagreitintą procesą padidinimas, akcentuojamas siekis plačiau taikyti BPK įtvirtintus paprastesnius procesus, siekis paskatinti įtariamąjį ar kaltinamąjį patiems siekti greitesnio proceso. Taigi įstatymo leidėjo valia yra aiškiai suformuluota taip, jog BK 641 straipsnis netaikytinas iki jo įsigaliojimo išnagrinėtoms baudžiamosioms byloms, o toks aiškinimas neprieštarauja nei baudžiamosios teisės normoms, nei principams.
Pažymėtina, kad toks BK 641 straipsnio nuostatų aiškinimas atitinka įstatymo leidėjo intenciją optimizuoti baudžiamąjį procesą, siekiant efektyviau įgyvendinti BPK 2 straipsnyje numatytą principą per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas. Tuo tarpu jau pradėtas baudžiamasis procesas vykdomas tik į priekį.
Minima baudžiamojo įstatymo norma (BK 641 straipsnis) buvo priimta 2013 m. liepos 2 d., o M. Ž. byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2012 m. rugsėjo 17 d. Taigi pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį BK 641 straipsnis dar nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad BK 641 straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turintis atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš paminėto straipsnio dispozicijos matyti, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. Tai reiškia, kad 641 straipsnyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma tik apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais, kurie buvo (bus) priimti po šio straipsnio įsigaliojimo.
Kaip minėta, nuosprendis M. Ž. buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 17 d. (baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-253-140/2012), t. y. dar neįsigaliojus įstatymui, papildžiusiam BK 641 straipsniu, todėl šiuo atveju nors M. Ž. baudžiamoji byla ir buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nuteistajam nėra pagrindo taikyti minėtos nuostatos, nes nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad bausmės sumažinimo klausimas pagal BK 641 straipsnio nuostatas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-814-149/2013, 1S-790-200/2013; Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1S-928-417/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-153/2013, Nr. 1N-179/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-163/2014). Šiuo metu vykdant įsiteisėjusį Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, ši norma nuteistajam nebegali būti taikoma.
Nuteistojo M. Ž. prašymas taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į BK 641 straipsnio reglamentavimą, o būtent į šio straipsnio konstrukciją, kur aiškiai nurodyta, kad nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo M. Ž. prašymo dėl jam Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo.
Skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo M. Ž. skundą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė