Administracinė byla Nr. ATP-239-628/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-03002-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.3.; 48.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. bei nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda;
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu J. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., už tai, kad jis 2012 m. spalio 5 d. apie 23:13 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašalinių žmonių akivaizdoje elgėsi chuliganiškai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino, kuo jis rėmėsi priimdamas nutarimą, tačiau nepateikė nustatytų aplinkybių motyvuoto įvertinimo ir nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams tarp byloje surinktų įrodymų pašalinti. Vien tik ta aplinkybė, kad J. J. pripažino, jog buvo kilęs ginčas tarp jo, M. S. ir V. Z., neleidžia daryti išvados, kad apeliantas kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Be to, teigia, kad J. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas esant būtinosios ginties sąlygoms. Apelianto teigimu, remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad V. Z. keliamas pavojus buvo realus, prieš J. J. jau buvo pradėti smurtiniai fiziniai veiksmai, tad M. S. bandymas patraukti V. Z. nuo savęs buvo adekvatus ir proporcingas puolimui, nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Šių aplinkybių teismas netyrė ir skundžiamame nutarime dėl jų nepasisakė, ko pasėkoje, J. J. veiksmus nepagrįstai pripažino administraciniu teisės pažeidimu.
Nurodo, kad V. Z. ir jo draugės V. S. paaiškinimai dėl įvykio ir parodymai teismo posėdžio metu yra prieštaringi, netikslūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (2012-10-05 patrulio J. P. tarnybinis pranešimas), todėl jie turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinti kritiškai. Be to, pažymima ir tai, kad liudytoja V. S. yra artimai susijusi su V. Z., yra jo draugė, važiavo tuo pačiu automobiliu, todėl teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl jos nurodytų aplinkybių objektyvumo.
Netikslūs, pasak apelianto, ir patrulio J. P. parodymai. Apie kilusį konfliktą jį informavo V. Z., pats J. P. konflikto nematė, nes atvyko jau po įvykio. V. Z. patrulį patikino, kad buvo užpultas M. S. ir J. J., tačiau patrulis 2012 m. spalio 5 d. tarybiniame pranešime nenurodė jokių kitų šį faktą patvirtinančių aplinkybių. Minėtame tarnybiniame pranešime konstatuota tik tai, ką teigė V. Z..
Ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje buvo užregistruotas pranešimas apie įvykį taip pat nepatvirtina J. J. kaltės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus Vyresniosios tyrėjos D. Š. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 14P-2046666-12 iš esmės yra paremtas vien tik V. Z. nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju administracinis kaltinimas suformuluotas nesiremiant objektyviais įrodymais, o tik vertinant prieštaringas įvykio versijas, nepašalinus jose fiksuotų prieštaravimų, todėl teismas negalėjo prieiti kategoriškos išvados, kad J. J. kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Pabrėžė, kad 2012 m. spalio 5 d. tarybiniame pranešime patrulis J. P. nurodė, jog įvykio aplinkybes matė liudininkai A. B. ir A. Č.. Šie asmenys nebuvo apklausti, jiems nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl įvykio. Neabejotina, kad šių asmenų liudijimas galėjo turėti esminę įtaką surinktų įrodymų prieštaringumui pašalinti, tačiau jie nebuvo kviečiami į teismo posėdį, jiems nesudarytos galimybės pateikti liudijimą dėl įvykio. Tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteikta teisė apklausti tiek kaltinimo, tiek ir gynybos liudytojus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teigiama, kad J. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais ir kita administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga. Pažymima, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime detaliai aprašyti bei pakomentuoti J. J. skundžiami argumentai bei nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas nutarimas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos nutarimu, teigdamas, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino, kuo jis rėmėsi priimdamas nutarimą, tačiau nepateikė nustatytų aplinkybių motyvuoto įvertinimo ir nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams tarp byloje surinktų įrodymų pašalinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas savo sprendimą patraukti J. J. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., padarymą, motyvavo ne tik formaliu aplinkybių išdėstymu, kaip teigia apeliantas, bet ir liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konfliktuojančių šalių paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numatyta, kad, įrodymai tai bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Remiantis šia įstatymo nuostata, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo pagrįstais ir įstatymą atitinkančiais įrodymais, motyvus sprendime išdėstė nuosekliai, remdamasis ne tik įstatymų nuostatomis bet ir nuosekliai suformuota teismų praktika.
Kritiškai vertinamas ir apelianto argumentas, kad administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., J. J. padarė esant būtinosios ginties sąlygoms. Lietuvos Respublikos ATPK 18 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš šios nuostatos matyti, kad vienas privalomų būtinosios ginties požymių – realus kėsinimasis į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, J. J. veiksmai neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Nagrinėjamo įvykio metu nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šio įvykio metu V. Z. būtų kėsinęsis į minėtas vertybes, todėl J. J. veiksmai, už kuriuos pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., kategoriškai negali būti vertinami kaip padaryti esant būtinosios ginties sąlygoms.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų V. Z., V. S. ir policijos patrulio J. P. parodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad abejoti liudytojų V. Z., V. S. ir policijos pareigūno J. P. rašytiniais paaiškinimas, jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nėra pagrindo. Šių asmenų parodymai dėl įvykio aplinkybių išsamūs, sutampa su jų rašytiniais paaiškinimais, duotais iš karto po įvykio, taip pat su policijos pareigūno J. P., atvykusio į konflikto vietą, tarnybiniu pranešimu, policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pastarųjų duotais parodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad minėti liudytojai gali būti šališki ir siekti melagingai apkalbėti J. J.. Jokių pagrįstų ir įtikinamų aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymais, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde J. J. nenurodė.
Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutarimą neapklausęs, jo nuomone, nešališkų ir įvykį mačiusių liudytojų A. B. ir A. Č., tokiu būdu pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Kokius liudytojus apklausti, tam, kad byloje būtų nustatyta tiesa, teismas sprendžia savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, todėl nemato pagrįsto pagrindo, kodėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas turėjo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde minimus liudytojus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunduose nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Bieliauskienė