Civilinė byla Nr. e2-206-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02118-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-122-345/2019 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ kreditorių M. R. ir A. R. prevencinį ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Faulana“ kreditoriai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu (2018 m. lapkričio 15 d. – patikslintu prevenciniu ieškiniu), kuriuo prašė uždrausti BUAB „Faulana“ vykdyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gamybinės bazės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro pastatas – kontrolės postas, pastatas – gamybinis pastatas, pastatas – katilinė, pastatas – gamybinis pastatas, pastatas – sandėlis, pastatas – gamybinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo įrengimai su žemės sklypo nuomos teise varžytynes iki įsiteisės 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-79-345/2019.
2. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Faulana“ vykdyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir BUAB „Faulana“ priklausančios gamybinės bazės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro pastatas – kontrolės postas, pastatas – gamybinis pastatas, pastatas – katilinė, pastatas – gamybinis pastatas, pastatas – sandėlis, pastatas – gamybinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo įrenginiai su žemės sklypo nuomos teise, varžytynes. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju teismo sprendimas neteks teisinės reikšmės, nes išnyks ginčo objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Sutikdamas su ieškovais, teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui pradėjus bei tęsiant nurodyto turto varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2018 m. lapkričio 16 d. 09.00 val., kreditoriai ateityje gali patirti žalos (nuostolių). Kadangi varžytynės yra paskelbtos teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl 2018 m. balandžio 3 d. įvykusio BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonei priklausančio turto kainų nustatymo, tik išnagrinėjus bylą, teismo bus galutinai nuspręsta dėl varžytynėse parduotino turto kainų. Konstatavęs, kad bankroto procese siekiant apginti visų jo dalyvių teises bei teisėtus interesus ir siekiant išvengti galinčių ateityje kilti teisminių ginčų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų prašymas yra pagrįstas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Atsakovė BUAB „Faulana“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. BUAB „Faulana“ bankroto byla iškelta 2011 m. kovo 31 d. BUAB „Faulana“ priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas ir neparduotas iki šio skundo padavimo dienos. Kreditoriai negali patenkinti savo kreditorinių reikalavimų ir dėl infliacijos patiria apie 3 procentus nuostolių per metus.
6.2. Net ir dabartinės patvirtintos parduodamo įkeisto turto kainos yra per didelės, nes 2018 m. lapkričio 16 d. varžytynės neįvyko dėl to, kad nesiregistravo nei vienas pirkėjas, o ieškovai siūlo šias kainas dar labiau padidinti. Tokie ieškovų siūlymai neatitinka realybės, dėl to užsitęs nekilnojamojo turto pardavimas, o BUAB „Faulana“ kreditoriai patirs dar daugiau nuotolių.
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas jau yra išspręstas keliomis įsiteisėjusiomis nutartimis, įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį, ir pripažinta, kad pagrindo stabdyti BUAB „Faulana“ turto pardavimo procedūras nėra. Ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdami atskirą ieškinį su vieninteliu prašymu stabdyti turto pardavimo procedūras iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, nors toks prašymas galėtų būti reiškiamas tik BUAB „Faulana“ bankroto byloje arba Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą. Šį ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti, nes jo dalykas yra ne pažeista ieškovų savarankiška teisė, o procedūrinis klausimas, spręstinas kitoje – bankroto byloje.
7.2. Ketvirtą kartą reikšdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti turto pardavimo procedūrų stabdymo būtinumą.
7.3. Neegzistuoja nei viena būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškinio reikalavimas nėra net preliminariai pagrįstas ir, nesant jokių neteisėtų BUAB „Faulana“ veiksmų, toks ieškinys negalėtų būti tenkintas. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai, todėl ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu, nes nebuvo ir nėra jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovai neįrodė ir galimos būsimos grėsmės galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.4. Turėjo būti atsisakyta priimti ieškinį, nes, nepaisant procesinio dokumento pavadinimo (ieškinys), faktiškai ieškovai pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus iki įsiteisės atitinkama teismo nutartis. Toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu,
8. Atsiliepime į UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Faulana“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškovai ne kartą prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau visi jų prašymai buvo atmesti. Ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė.
8.2. Kreditoriai patiria didelius nuostolius, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas.
9. Ieškovai M. R. ir A. R. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir atsakovės BUAB „Faulana“ atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Kadangi nagrinėto ieškovų skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankroto byloje ir šios nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovų pareikštą prevencinį ieškinį nagrinėjimo dalykas yra netapatus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu buvo ir yra siekiama užtikrinti skirtingų skundo ir prevencinio ieškinio reikalavimų įvykdymą.
9.2. Nagrinėjamos bylos pagal pareikštą prevencinį ieškinį faktinis pagrindas nesutampa su nagrinėto ieškovų skundo faktiniu pagrindu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimis nustatytos aplinkybės negali būti laikomos turinčiomis prejudicinę galią sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinant prevencinio ieškinio reikalavimo įvykdymą.
9.3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovų skundus dėl BUAB „Faulana“ 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, panaikino minėtus nutarimus ir klausimą dėl pradinės pardavimo kainos patvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo. Šia nutartimi konstatuoti pažeidimai nebuvo pašalinti, nutartis nebuvo įvykdyta.
9.4. Egzistuoja reali grėsmė, kad ateityje atsakovė bei jos kreditoriai gali patirti 130 190,90 Eur žalą vien tik dėl to, jog turto pardavimo procedūros yra vykdomos neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarčiai. Tokio dydžio nuostoliai yra laikytini darančiais esminę įtaką atsakovės kreditorių teisei gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.
9.5. Ieškovų pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimas gali būti atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes šioje byloje ir civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas ieškovų skundas, yra vertinamos skirtingos faktinės aplinkybės bei priimtas procesinis sprendimas turės skirtingas teisines pasekmes. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teiginiai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti sprendžiamas tik bankroto byloje ar nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties teisėtumo, taip pat dėl to, kad pareikštas reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi teisinio ryšio, yra visiškai nepagrįsti.
9.6. Nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog prevencinis ieškinys preliminariai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė ir trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvuoja iš esmės tuo, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nes tokio turinio ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas, be to, neegzistuoja ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes joks materialus reikalavimas, kurį reikėtų užtikrinti, nėra pareikštas. Atsižvelgdamas į šiuos atskirųjų skundų argumentus apeliacinis teismas vertina sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
12. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų: pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
13. Ieškovai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo uždrausti BUAB „Faulana“ vykdyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gamybinės bazės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo nuomos teise varžytynes iki įsiteisės 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-79-345/2019.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apsiribodamas abstrakčiu konstatavimu, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Preliminarus ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl teismas ieškinio prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą privalo įvertinti, nes šios sąlygos nebuvimas lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
15. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirajame skunde remiasi ieškinio prima facie nepagrįstumu nurodydamas, kad ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti, nes jame nėra reiškiamas joks materialaus pobūdžio reikalavimas; suformuluotas ieškinio dalykas savo esme yra procesinio pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki įsiteisės teismo nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje. Šie trečiojo asmens argumentai, įvertinus byloje pareikšto reikalavimo turinį, ieškiniu siekiamus tikslus, pripažįstami pagrįstais.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015).
18. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
19. Byloje nustatyta, kad BUAB „Faulana“ bankroto procese yra paskelbtos bankrutuojančios bendrovės turto varžytynės. Šias varžytynes administratorius vykdo remdamasis 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pagal kreditorių patvirtintas turto kainas. Ieškovams, kaip bendrovės kreditoriams, apskundus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tame tarpe ir nutarimą, kuriuo nustatytos turto pardavimo kainos, teisme yra nagrinėjamas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi skundą atmetė; ieškovai nutartį apskundė apeliacinės instancijos teismui, o šioje byloje reiškiamu prevenciniu ieškiniu siekia stabdyti turto pardavimą varžytynėse, kol įsiteisės nutartis byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Būtent taip ir suformuluotas ieškinio dalykas – uždrausti BUAB ,,Faulana turto varžytynes iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis. Taigi, akivaizdu, kad M. R. ir A. R. ieškiniu siekiamas tikslas, nepriklausomai nuo to, kad jie deklaruoja siekį išvengti galimos žalos bendrovės kreditoriams, turtą pardavus pernelyg žema kaina – sustabdyti turto pardavimą varžytynėse. Pagal tokį tikslą ieškiniu nėra siekiama apginti pažeistą materialinę teisę ar užkirsti kelią tokiam pažeidimui ateityje, o, ką pagrįstai savo atskirajame skunde akcentuoja kitas kreditorius tretysis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ – procesinio pobūdžio priemonių taikymo iki bus išnagrinėta kita byla (tai patvirtina ir ieškinyje suformuluotas reikalavimas uždrausti varžytynių vykdymą iki teismo nutarties įsiteisėjimo). Procesinio pobūdžio priemonių taikymas nėra civilinių teisių gynimo būdas, nepriklausomai nuo to, kad toks reikalavimas yra formuluojamas kaip prevencinis ieškinys. Iš to seka, kad toks ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
20. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo galimas.
21. Atsižvelgiant į atsakovės bei trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose teikiamus argumentus, pasisakytina ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo, t. y. dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Ieškinio reikalavimas dėl veiksmų uždraudimo (varžytinių vykdymo uždraudimo) iš esmės sutampa su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti vykdyti varžytines. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-178/2016). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2017).
23. Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti vykdyti BUAB „Faulana“ turto varžytynes, kol bus išspręstas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, nustačiusio turto pardavimo varžytynėse kainas, teisėtumo. Pasak ieškovų, šiuo ieškiniu jie siekia išvengti žalos kreditoriams atsiradimo tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimo nutarimas būtų panaikintas, o turtas jau būtų parduotas už pernelyg mažą kainą. Taigi, pagal ieškovų nurodomas aplinkybes, prevencinio ieškinio tikslas ne bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo uždraudimas apskritai, o turto pardavimas per maža kaina. Tačiau tiek formuluodami ieškinio dalyką, tiek reikšdami prašymą taikyti su juo sutampančią laikinąją apsaugos priemonę, ieškovai, nesant tam jokių išskirtinių aplinkybių, siekia stabdyti bankrutuojančios bendrovės turto pardavimą, nors bankroto procese turto realizavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais yra prioritetinis tikslas. Nepaneigiant to, kad turtas turi būti parduodamas pačia palankiausia kreditoriams kaina, ieškovų siekis stabdyti turto realizavimą bet kokiomis procesinėmis priemonėmis, gali lemti žalos kreditoriams padarymą, o ne užtikrinti, kad tokios žalos būtų išvengta. Todėl šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimui – egzistavimą.
24. Taip pat pažymėtina, kad remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
25. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, aptartais principais nesivadovavo. Trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai jau ne vieną kartą sprendė analogiško turinio ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir konstatavo tokių priemonių neproporcingumą bei pagrindo jas taikyti nebuvimą (žr. Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-1294-823/2018, tos pačios dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1296-823/2018 ). Apeliacinis teismas nurodytose nutartyse akcentavo tai, kad BUAB „Faulana“ bankroto byla nagrinėjama jau net septynerius metus, įmonė dar 2012 m. sausio 17 d. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; dėl pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus užkirstas kelias operatyvių atsakovės likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Šiuo atveju, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viena iš esminių bankroto procedūrų vėl yra sustabdyta, nors ginčas, kaip minėta, vyksta ne dėl bankroto administratoriaus teisės parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą, o tik dėl turto kainos. Tiek tuo atveju, jeigu prevencinis ieškinys ir būtų patenkintas, tiek ir jo atmetimo atveju, žalos atlyginimo galimybė, jeigu žala kreditoriams iš tiesų būtų padaryta, išlieka (CK 6.255 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad ieškovų prašymu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl jos neproporcingumo ir neekonomiškumo negali būti palikta galioti.
26. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina netinkamą visų esminių sprendžiamam klausimui svarbių aplinkybių ištyrimą pirmosios instancijos teisme ir dėl to nepagrįstų išvadų, lėmusių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, padarymą. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų M. R. ir A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė