Civilinė byla Nr. e2-274-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundas dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų, suinteresuoti asmenys byloje: bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja, buvusi bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, pateikė teismui skundą dėl 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2019 m. birželio 7 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija, atsakovė) kreditorių komiteto nutarimą, priimtą darbotvarkės 2-uoju klausimu, dalyje, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 19 689,91 Eur (PVM įskaitytas) lėšos; 2) panaikinti 2019 m. birželio 7 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą darbotvarkės 3-uoju klausimu, dalyje, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 1 239,78 Eur (PVM įskaitytas) lėšos; 3) panaikinti 2019 m. birželio 7 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą darbotvarkės 4-uoju klausimu, dalyje, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 846,14 Eur (PVM įskaitytas) lėšos; 4) papildomai patvirtinti 2018 m. I ketvirtyje faktiškai patirtas išlaidas, lygias 19 689,91 Eur sumai (PVM įskaitytas); 5) papildomai patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. II ketvirtyje faktiškai patirtas išlaidas, lygias               1 239,78 Eur sumai (PVM įskaitytas); 6) papildomai patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. III ketvirtyje faktiškai patirtas išlaidas, lygias 846,14 Eur sumai (PVM įskaitytas). Nurodė, kad ankstesniuose Unijos kreditorių komiteto posėdžiuose buvo patvirtintos Unijos administravimo išlaidų sąmatos 2018 m. I, II ir III  ketvirčiams, tačiau administratorius patyrė didesnių faktinių išlaidų, kurios buvo reikalingos, būtinos ir pagrįstos, taigi turėjo būti patvirtintos, tačiau kreditorių komitetas sprendė formaliai, netvirtino išlaidų vien dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo fakto.

2.       Atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditoriai ne kartą įpareigojo pareiškėją peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, persvarstyti paslaugas teikiančius tiekėjus, įvertinti poreikį, galimybę atsisakyti paslaugų, persiderėti dėl mažesnių įkainių, tačiau pareiškėja tai ignoravo. 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios iki 25 120,85 Eur (įskaitant PVM) skirta veiklos išlaidoms, šios išlaidos buvo patvirtintos teismų nutartimis, tačiau pareiškėja eilinį kartą siekė gauti administravimo išlaidų, žymiai viršijančių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, sumą. Nors Unijos 2018 m. II ir III ketvirčių administravimo išlaidų sąmatos iš esmės nebuvo viršytos, tačiau pareiškėja išlaidų pagrįstumo nepagrindė ir neįrodė: sąskaitas išrašinėjo pati ir nepagrindė, jog pačios pareiškėjos pirktos paslaugos buvo būtinos Unijos interesams.

3.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka pareiškėjai, o visi būtini, faktines išlaidas galintys patvirtinti pirminiai dokumentai, kurie patvirtintų, jog Unijos administravimui 2018 m. I–III ketvirčiais patirtos išlaidos buvo neišvengiamos, nei atsakovės kreditorių komitetui, nei teismui nebuvo pateikti. Kreditoriai ne kartą įpareigojo pareiškėją peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, persvarstyti paslaugas teikiančius tiekėjus, įvertinti poreikį, galimybę atsisakyti paslaugų, persiderėti dėl mažesnių įkainių, tačiau pareiškėja tai ignoravo, eilinį kartą siekė gauti administravimo išlaidų, žymiai viršijančių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, sumą. Ginčijamus nutarimus kreditorių komitetas priėmė ne formaliai, bet vadovaudamasis atsakovės atlikta ir kreditoriams pateikta faktinių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo analize pagal išlaidų eilutes, remiantis teismų praktika. Pareiškėja dėl tęstinio netinkamo bei aplaidaus pareigų vykdymo prarado kreditorių pasitikėjimą, todėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo atstatydinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, kad sąmata neabejotinai bus padidinta, priešingai, esant poreikiui viršyti patvirtintą sąmatą, administratorė privalėjo laikytis galiojančios kreditorių komiteto nutarimu dėl sąmatos dydžio ir jos keitimo nustatytos tvarkos. Todėl nagrinėjamu atveju jau kreditorių komiteto sprendimo atsisakyti nustatyti didesnę administravimo išlaidų sąmatą nepagrįstas apskundimas negali lemti administravimo išlaidų sąmatos viršijimo teisėtumo, o pareiškėjai negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad kiekvieną ketvirtį bus tvirtinamos sąmatą viršijančios išlaidos, tuo labiau kad kreditoriai nuolat ragino pareiškėją peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, o nagrinėjamas ginčas tarp šalių nėra pirmasis. Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas vieną iš analogiškų šalių ginčų, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje konstatavo, jog bankroto administratorė galėjo tikėtis, kad sąmatos viršijimas tokiais atvejais kreditorių nebebus toleruojamas, ir nustačiusi, jog patvirtintos sąmatos nepakanka būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, privalėjo iš anksto kreiptis į kreditorių komitetą su prašymu dėl sąmatos didinimo (kaip buvo nurodyta kreditorių komiteto 2017 m. rugsėjo 22 d. posėdyje), o to nepadariusi, bankroto administratorė lėšas, viršijusias 2017 m. IV ketvirčio sąmatą, leido savo rizika. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog sąmatą viršijusių Unijos veiklos išlaidų nepatvirtinimas kreditorių komitete atitinka Unijos interesus ir iš esmės yra bankroto administratorės neveikimo, t. y. kreditorių įpareigojimo iš anksto kreiptis į juos dėl sąmatos didinimo nesilaikymo, pasekmė.

6.       Teismas pažymėjo, kad tvirtindamas 2018 m. I ketvirčio sąmatą Unijos kreditorių komitetas 2017  m. gruodžio 22 d. posėdžio nutarimu įtvirtino analogišką sąmatos didinimo tvarką ir nustatė, kad tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl šiuo klausimu priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-972-553/2018 taip pat pripažino, jog toks išankstinis kreipimasis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos didinimo atitinka tiek bankroto administratorės interesus, kad būtų atlygintos pagrįstos ir būtinos administravimo išlaidos, tiek kreditorių lūkestį, jog patvirtinta sąmata nebūtų viršyta, bei, esant poreikiui, spręsti dėl sąmatos keitimo.

7.       Teismo vertinimu, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ir šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 36 straipsnio redakcija (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) papildomai patvirtina kasacinio teismo praktiką ir Unijos kreditorių komiteto 2018 m. gruodžio 22 d. nutarimo dalimi dėl sąmatos keitimo grindžiamą aiškinimą, jog pareiškėja turėjo laikytis sąmatos ribų, o, prisiėmusi sąmatą viršijančius įsipareigojimus, veikė savo rizika. Juolab kad jokių kliūčių, kurios bankroto administratorei būtų objektyviai trukdžiusios iš anksto kreiptis į kreditorių komitetą dėl sąmatos padidinimo, nėra nurodyta. Be to, nėra duomenų, kad sąmatos viršijimą būtų lėmęs poreikis imtis iš anksto nenumatytų, bet skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Priešingai, savo skunde pareiškėja kaip argumentą naudoja teiginį, jog ankstesnių 2017 m. ketvirčiais patirtų išlaidų rūšys, tiek ir jų dydis abiem atvejais yra arba identiškas, arba labai panašus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad Unijos kreditorių komiteto patirtų išlaidų (ne)tvirtinimas dėl jų (ne)pagrindimo neteisėtumo atmestinas, nes vien jau nepagrįstas sąmatos viršijimo faktas yra pakankamas pagrindas jų neatlyginti iš Unijos lėšų.

8.       Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 5 695,85 Eur darbuotojams pagal nustatytą pareigybių sąrašą. Nepaisant to, kad Unijos kreditorių komiteto patvirtintas 2018 m. I ketvirčio pareigybių sąrašas ir nustatyta sąmata šių darbuotojų atlyginimui (5 695,85 Eur) teismo buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta, pareiškėja iš esmės nutarimo nepaisė ir per 2018 m. I ketvirtį buvo patirtos 15 402,32 Eur išlaidos darbuotojų atlyginimams. Kadangi nagrinėjamu klausimu pareiškėja viršijo teisėtu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas 5 695,85 Eur Unijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

9.       2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 2 000 Eur (įskaitant PVM) buhalterinėms paslaugoms. Kadangi nagrinėjamu klausimu pareiškėja viršijo teisėtu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas 2 000 Eur Unijos buhalterinės apskaitos paslaugoms skirtas išlaidas ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

10.       2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 2 500 Eur (įskaitant PVM) IT paslaugoms. Kadangi pareiškėja viršijo teisėtu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas 2 500 Eur Unijos IT paslaugoms pirkti skirtas išlaidas ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

11.       2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 2 000 Eur (įskaitant PVM) dokumentų valdymo paslaugoms. Pareiškėja nurodo, kad Unija patyrė 4 119,48 Eur (įskaitant PVM) išlaidų dokumentų valdymo paslaugoms pirkti. Kadangi pareiškėja viršijo teisėtu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas dokumentų valdymo paslaugoms pirkti skirtas išlaidas, ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą dalyje dėl viršytos 2 119,48 Eur sumos atmesti. Teismas sutiko su Unijos atsiliepime nurodytais argumentais dėl likusios 2 000 Eur sumos dokumentų valdymo paslaugoms pirkti netvirtinimo, kadangi pareiškėja nei kreditorių komitetui, nei skunde teismui nepagrindė šių patirtų išlaidų (ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, ar jos buvo būtinos). Minimas sąskaitas Unijai išrašė pati pareiškėja, o skunde apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, jog buvo baigiamos tvarkyti Unijos paskolų portfelio dokumentų bylos, renkama informacija ir panašiai. Teismas sutiko su BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėja neįrodė, jog šių paslaugų ji negalėjo ir neturėjo teikti kaip bankroto administratorė. Net jei būtų laikomasi priešingos pozicijos, pareiškėja nepagrindė, jog negalėjo tokių paslaugų įgyti iš kito subjekto, taip užtikrindama skaidrumą ir ginčo eliminavimą.

12.       2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 11 810 Eur (įskaitant PVM) būtinoms patalpų nuomos ir išlaikymo paslaugoms. Nors pareiškėja šiuo atveju neviršijo sąmatos sumos, teismas sutiko su BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ argumentais, kad pareiškėja tokių išlaidų būtinumo neįrodė. Pasak teismo, pareiškėja kreditorių susirinkimui turėjo pateikti detalų tokių patirtų išlaidų pagrindimą – ar sandėliavimo išlaidos buvo faktiškai patirtos ir ar jos buvo būtinos, kuo toks paslaugų teikimo ir apskaitymo modelis taikomas, kai šiuo atveju paslaugas perka ir parduoda vien savo valia pati bankroto administratorė. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad tenkinti skundo nėra pagrindo.

13.       2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 48 620,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios iki 725 Eur (įskaitant PVM) būtinoms organizacinėms (kanceliarinės prekės, skelbimai, korespondencijos ir kt.) išlaidoms. Pareiškėja sąmatą viršijo, prašė patvirtinti 833,53 Eur organizacinių išlaidų. Teismas sprendė, jog nurodytos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos – sąskaitos išrašytos už kitų sąskaitų, kurių pirkėjas yra pareiškėja, apmokėjimą. Nesant tinkamo pagrindimo, ar išlaidos tikrai patirtos Unijos bankroto procese, kreditorių komitetas, anot teismo, pagrįstai jų netvirtino.

14.       2018 m. kovo 29 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 5-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 22 234,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. II ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 1 200 Eur (įskaitant PVM) buhalterinėms paslaugoms. Kadangi pareiškėja viršijo galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas 1 200 Eur Unijos buhalterinės apskaitos paslaugoms skirtas išlaidas ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

15.       2018 m. kovo 29 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 5-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 22 234,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. II ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 2 000 Eur (įskaitant PVM) IT paslaugoms. Kadangi pareiškėja viršijo teisėtu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas 2 500 Eur Unijos IT paslaugoms pirkti skirtas išlaidas ir pagal nustatytą tvarką nesikreipė į kreditorių komitetą tinkamai motyvuodama dėl sąmatos padidinimo būtinumo, kreditorių komitetas sąmatos nedidino, teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

16.       2018 m. kovo 29 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio metu 5-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas patvirtino iki 22 234,85 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. II ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 725 Eur (įskaitant PVM) organizacinėms išlaidoms. Nors sąmata viršyta nebuvo, teismo vertinimu, kreditorių komitetas pagrįstai nepatvirtino pareiškėjos prašomos 616,55 Eur sumos, kadangi kreditorių komitetui nebuvo pateikta detalizacija tokių patirtų išlaidų pagrindimui – ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, ar jos buvo būtinos, kuo toks paslaugų teikimo modelis, kai jos perkamos iš bankroto administratoriaus, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas. Teismas pažymėjo, jog sumos, mokėtos už skelbimus bei varžytines registruose, buvo patvirtintos (350 Eur).

17.       2018 m. rugpjūčio 14 d. Unijos kreditorių komitetas 3-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino iki 19 465 Eur (įskaitant PVM) Unijos 2018 m. III ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios iki 725 Eur (įskaitant PVM) organizacinėms išlaidoms. Pareiškėjos skundžiamu 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta netvirtinti 2018 m. III ketvirčio Unijos faktinių administravimo išlaidų 846,14 Eur (įskaitant PVM) sumai, kurios susideda iš 605 Eur išlaidų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymui ir 241,14 Eur organizacinių išlaidų. Nors pareiškėja nurodė, kad sklypo tvarkymo darbai turėjo būti atlikti, teismo vertinimu, pareiškėja šių išlaidų būtinumo ir racionalumo nepagrindė. Sąskaitą dėl minimos 605 Eur sumos pateikė UAB „Trakų paslaugos“, tačiau pareiškėja skundą dėl minimų išlaidų būtinumo grindžia vien deklaratyviais argumentais.

18.       Teismo vertinimu, pareiškėja taip pat nepagrindė 241,14 Eur organizacinių išlaidų, o būtent to, kad šios išlaidos buvo būtinos ir buvo patirtos būtent Unijos interesais. Sąskaitos buvo išrašytos pačios pareiškėjos. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ar paaiškintų, kuo toks paslaugų teikimo modelis, kai jos perkamos iš bankroto administratoriaus, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas.

19.       Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl kreditorių komiteto 2019 m. birželio 7 d. nutarimo 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju dienotvarkės klausimais nepagrįstas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistinais įrodymais neįrodytas, todėl atmestinas, ir pareiškėjos faktiškai patirtos išlaidos teismo nutartimi negali būti tvirtinamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Verslo konsultantai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto (atskirajame skunde – susirinkimo) nutarimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Aktualus teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese gali būti tvirtinamos faktiškai patirtos išlaidos, viršijusios kreditorių susirinkimo / komiteto patvirtintą sąmatą, jei bankroto administratorius tinkamai pagrindžia patirtas išlaidas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į faktinę 2018 m. I, II, III ketvirčių Unijos bankroto situaciją, nevertino bankroto procese būtinų atlikti darbų, nenustatė, kad faktiškai patirtos išlaidos, kurių tvirtinimo prašė apeliantė, buvo nebūtinos ar nebuvo realiai patirtos. Be to, ne visos nepatvirtintos, bet faktiškai patirtos išlaidos, viršijo administravimo išlaidų sąmatą, todėl teismo išankstinė nuomonė dėl išlaidų netvirtinimo remiantis viršyta Unijos administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta ir neteisinga.

20.2.       2018 m. I ketvirčio Unijos bankroto procese esmingai keitėsi Unijos padėtis, bet teismas niekaip nemotyvavo, kodėl laiko, jog Unijos bankroto procese esminių pokyčių nebuvo, nors ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant dėl patirtų išlaidų tvirtinimo ir būtinybės viršyti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.

20.3.       Teismas privalėjo vertinti 2018 m. I ketvirtyje faktiškai patirtų išlaidų Unijos darbuotojų darbo užmokesčiui, buhalterinėms, IT, dokumentų valdymo paslaugoms pirkti būtinumą ir realumą. Tai, kad teismas šių išlaidų netvirtinimą motyvavo tik administravimo išlaidų sąmatos viršijimu, leidžia vertinti, kad byla buvo nagrinėjama nesigilinant į jos esmę, nutartis priimta tik formaliai įvertinus bylos aplinkybes.

20.4.       Unijos bankroto byloje yra duomenų apie pasirašytą Unijos paskolų portfelio pardavimo sutartį, taip pat pateikta informacija apie su pardavimu susijusius papildomus sandorius. Įrodymais pagrįsta, kad būtent 2018 m. I ketvirtyje paskolų portfelio įgijėjui buvo perduodamos paskolų bylos, notarui iš visų paskolos bylų renkami hipotekos ir įkeitimo lakštai ir pan. Byloje nepaneigus šių darbų poreikio ir būtinumo teismas neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti šiems darbams atlikti patirtų išlaidų. Teismai, nagrinėję ginčus dėl Unijos bankroto procese faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo, ne kartą yra pasisakę, kad pats Unijos kreditorių susirinkimas ankstesniais metų ketvirčiais yra tvirtinęs pareiškėjos suteiktoms paslaugoms patirta išlaidas, taip pat patvirtino, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas šioms paslaugoms teikti ir vien dėl paslaugą suteikusio subjekto negali būti netvirtinamos pagrįstos ir būtinos išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  2- 961-281/2018).

20.5.       Aplinkybė, jog, pardavus Unijos paskolų portfelį, visi Unijos paskolų dokumentai portfelio įgijėjui buvo perduoti 2018 m. kovo 27 d., neabejotinai patvirtina, kad apeliantė iki nurodyto laikotarpio privalėjo saugoti Unijos paskolų portfelio dokumentus. Unijos kreditorių susirinkimas ankstesniais ketvirčiais tvirtino faktiškai patirtas išlaidas dokumentų saugojimui, pripažino, kad toks poreikis egzistuoja, tačiau teismas sprendė, kad, šiam poreikiui 2018 m. I ketvirtyje neišnykus, dokumentų saugojimo išlaidos negali būti tvirtinamos.

20.6.       Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų dėl 2018 m. I ketvirčio organizacinių išlaidų. Šios išlaidos visiškai nesusijusios su darbo vietų nuoma, kanceliarinių prekių pirkimu, todėl neaišku, kodėl su šiomis aplinkybėmis susijusius motyvus teismas nurodė atsisakydamas tvirtinti 2018 m. I ketvirtyje patirtas organizacines išlaidas.

20.7.       Dėl 2018 m. II ketvirčio organizacinių išlaidų apeliantė pateikė teismui sąskaitas, kurios buvo išrašytos pačiai Unijai, taip pat VĮ Registrų centro sąskaita už varžytynių, kuriose buvo pardavinėjamas Unijos turtas, skelbimą. Teismui šiuo klausimu nusprendus, kad kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta detalizacija, kam šios išlaidos buvo patirtos, peršasi išvada, kad teismas buvo šališkas ir nevertino visų byloje esančių įrodymų.

20.8.       Teismas, padarydamas išvadą, kad žemės sklypo tvarkymo paslaugos nebuvo būtinos, faktiškai sprendė, kad apeliantė turėjo pažeidinėti teisės aktų reikalavimus – vasaros / rudens laikotarpiu turėjo neprižiūrėti žemės sklypo, esančio Trakų miesto centre.

20.9.       Vertindamas 2018 m. III ketvirčio organizacinių išlaidų pagrįstumą teismas taip pat netyrė jam pateiktų įrodymų. Nors teismas nurodė, kad paslaugos buvo perkamos iš pačios apeliantės, tačiau teismui pateiktos sąskaitos byloja ką kita – jose aiškiai nurodyta, kad paslaugos buvo pirktos iš VĮ Registrų centro, UAB „Vertikali medija“, UAB „Diginet LTU“. Šios išlaidos buvo patirtos Unijos kreditorių susirinkimo nutarimams vykdyti, ir paslaugos buvo perkamos ne iš apeliantės, o iš pačių kreditorių nurodytų paslaugų teikėjų.

21.       Atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.       Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad vien sąmatos viršijimo faktas gali būti pakankamas pagrindas neatlyginti išlaidų iš Unijos lėšų, o įrodinėjimo našta šiuo atveju perkeliama apeliantei.

21.2.       Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad apeliantė neįrodė faktinių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, o atskirajame skunde apeliantė ir toliau teikia tik deklaratyvius teiginius, kurie niekaip nepagrindžia nurodytų išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.

21.3.       Teismas pagrįstai sprendė, kad Unijos kreditorių komitetas pagrįstai netvirtino 2018 m. I ketvirčio 4 119,48 Eur (įskaitant PVM) išlaidų dokumentų valdymo paslaugoms. Sąmata valdymo paslaugoms buvo viršyta, o vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien jau nepagrįstas sąmatos viršijimo faktas yra pakankamas pagrindas jų neatlyginti iš Unijos lėšų. UAB „Verslo konsultantai“ kreditorių susirinkimui (teismui) turėjo pateikti detalų tokių patirtų išlaidų pagrindimą (ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, ar jos buvo būtinos, kuo toks paslaugų teikimo modelis, kai jos perkamos iš bankroto administratoriaus, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto administratorė turėjo atskirai pagrįsti tokių paslaugų įsigijimo būtinybę – įrodyti, kad šių paslaugų ji negalėjo ir neturėjo teikti kaip bankroto administratorė ir, jei paslaugos buvo būtinos, kodėl nebuvo geriau jų pirkti iš kito subjekto, tokiu būdu užtikrinant skaidresnį bankroto administravimą. Nepateikus, pirmosios instancijos teismas šių išlaidų negalėjo tvirtinti net sąmatos ribose“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-344-241/2019).

21.4.       2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių komitetas sprendimus motyvavo tuo, kad bankroto administratorius perkelia (ir sandėlio) patalpų nuomos išlaidų mokėjimo naštą unijai; UAB „Verslo konsultantai“ turėtų proporcingai paskirstyti patalpų nuomos išlaidas tarp unijos ir UAB „Verslo konsultantai“, nes tose pačiose patalpose, esančiose Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), dirba ir UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojai, kurie administruoja kitų įmonių bankroto procesus. Vadovaujantis tuo ir minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika darytina išvada, kad teismas pagrįstai sprendė, jog Unijos kreditorių komitetas pagrįstai netvirtino 2018 m. I ketvirčio 578,25 Eur (įskaitant PVM) išlaidų dokumentų saugojimo paslaugoms.

21.5.       2018 m. I ketvirčio 833,24 Eur (įskaitant PVM), 2018 m. II ketvirčio 616,55 Eur (įskaitant PVM) ir 2018 m. III ketvirčio 241,14 Eur (įskaitant PVM) organizacinės išlaidos nėra tinkamai pagrįstos – sąskaitos išrašytos už kitų sąskaitų, kurių pirkėja yra apeliantė, apmokėjimą. Nėra tinkamo pagrindimo, ar išlaidos tikrai patirtos Unijos. Apeliantė atskirajame skunde, pateikdama tik deklaratyvius argumentus, taipogi šių aplinkybių nepagrindė. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Unijos kreditorių komitetas pagrįstai šių išlaidų netvirtino.

21.6.       2018 m. III ketvirčio 605 Eur (įskaitant PVM) išlaidų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymui būtinumas nebuvo pagrįstas nei iki kreditorių komiteto posėdžio, nei kartu su skundu – apeliantė teikia tik deklaratyvius argumentus apie teisės aktuose nustatytą pareigą rūpintis žemės sklypais, tačiau tai nepatvirtina, kad patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos būtent šiuo konkrečiu atveju.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24.       Ginčijamais nutarimais (jų dalimis, kuriuos skundė apeliantė) kreditorių komitetas atsisakė patvirtinti 21 775,83 Eur faktinių administravimo išlaidų už 2018 m. I – III ketvirčius.

25.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundo atmetimą motyvavo tuo, kad dalis apeliantės nurodytų administravimo išlaidų viršijo kreditorių komiteto nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir apeliantė pagal nustatytą tvarką nebuvo kreipusis į kreditorių komitetą dėl sąmatos padidinimo, o kita dalis išlaidų, nors ir neviršijo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, tačiau apeliantė šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo nepagrindė. Taigi apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl išlaidų netvirtinimo remiantis viršyta administravimo išlaidų sąmata, yra nepagrįsta – tų išlaidų, kurios neviršijo administravimo išlaidų sąmatos, netvirtinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo kitais argumentais.

26.       Pažymėtina, kad atmesdamas apeliantės skundo dalį dėl administravimo išlaidų, viršijusių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais 2019 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-381/2019 dėl iš esmės analogiško šalių ginčo. Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad patvirtinti sąmatą viršijančias išlaidas yra kreditorių diskrecija, o ne pareiga, todėl bankroto administratorei negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog kiekvieną ketvirtį bus tvirtinamos sąmatą viršijančios išlaidos. Juolab kad kreditoriai ne kartą įpareigojo bankroto administratorę peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti. Taigi bankroto administratorė galėjo tikėtis, kad sąmatos viršijimas nebebus toleruojamas, ir nustačiusi, jog patvirtintos sąmatos nepakanka būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, privalėjo iš anksto kreiptis į kreditorių komitetą su prašymu dėl sąmatos didinimo, kaip buvo nurodyta kreditorių komiteto 2017 m. rugsėjo 22 d. posėdyje. To nepadariusi, bankroto administratorė lėšas, viršijusias 2017 m. IV ketvirčio sąmatą, leido savo rizika. Sąmatą viršijusių Unijos veiklos išlaidų nepatvirtinimas kreditorių komitete atitinka Unijos interesus ir iš esmės yra bankroto administratorės neveikimo, t. y. kreditorių įpareigojimo iš anksto kreiptis į juos dėl sąmatos didinimo nesilaikymo, pasekmė. Pasak apeliacinės instancijos teismo, viršijant sąmatą patirtų išlaidų (ne)tvirtinimas dėl jų (ne)pagrindimo neanalizuotinas, nes vien jau nepagrįstas sąmatos viršijimo faktas yra pakankamas pagrindas jų neatlyginti iš Unijos lėšų.

27.       Kaip ir paminėtu, taip ir nagrinėjamu atveju jokių kliūčių, kurios bankroto administratorei būtų objektyviai trukdžiusios iš anksto kreiptis į kreditorių komitetą dėl sąmatos padidinimo, nėra nurodyta. Be to, nėra duomenų, kad sąmatos viršijimą būtų lėmęs poreikis imtis iš anksto nenumatytų, bet skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atmesdamas apeliantės skundą dėl išlaidų, viršijusių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantės argumentai, kad teismas turėjo vertinti 2018 m. I ketvirtyje faktiškai patirtų išlaidų Unijos darbuotojų darbo užmokesčiui, buhalterinėms, IT, dokumentų valdymo paslaugoms pirkti (t. y. tų išlaidų, kurios viršijo administravimo išlaidų sąmatą) būtinumą ir realumą, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys anksčiau nurodytiems apeliacinės instancijos teismo išaiškinimams, kurie apeliantei yra žinomi.

28.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepatvirtino 2018 m. I ketvirčio dokumentų valdymo, dokumentų saugojimo ir organizacinių išlaidų, taip pat 2018 m. II ir III ketvirčio organizacinių išlaidų bei 2018 m. III ketvirčio žemės sklypo tvarkymo išlaidų, kurios patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neviršijo.

29.       Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas išlaidų sąmatą, iš anksto nepatvirtina, kad šios išlaidos tikrai bus patirtos ar kad jos tikrai bus būtinos ir pagrįstos. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje   Nr. e3K-3-148-219/2018).

30.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. I ketvirčio dokumentų valdymo išlaidas (jų dalį, neviršijusią patvirtintos sąmatos, t. y. 2 000 Eur) pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliantė nei kreditorių komitetui, nei teismui nepagrindė šių patirtų išlaidų (ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, ar jos buvo būtinos). Teismas pažymėjo, kad minimas sąskaitas Unijai išrašė pati apeliantė, o skunde apeliantė apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, jog buvo baigiamos tvarkyti Unijos paskolų portfelio dokumentų bylos, renkama informacija ir panašiai. Anot teismo, apeliantė neįrodė, jog šių paslaugų ji negalėjo ir neturėjo teikti kaip bankroto administratorė, ir net jei būtų laikomasi priešingos pozicijos, apeliantė nepagrindė, jog negalėjo tokių paslaugų įgyti iš kito subjekto, taip užtikrindama skaidrumą ir ginčo eliminavimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo atsisakymas tvirtinti aptariamas išlaidas nėra pakankamai pagrįstas.

31.       Pirma, byloje nebuvo paneigta apeliantės nurodyta aplinkybė, kad 2018 m. I ketvirtyje Unijos paskolų portfelio įgijėjui buvo perduodamos paskolų bylos, t. y. buvo vykdomi darbai, kurie dėl savo pobūdžio objektyviai lemia dokumentų valdymo poreikį. Antra, tokių išlaidų poreikį buvo numatęs ir kreditorių komitetas, kuris patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje joms skyrė 2 000 Eur sumą. Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-972-553/2018 dėl iš esmės analogiško šalių ginčo (ir analogiškų išlaidų), nurodė, kad kreditorių komitetas, tvirtindamas Unijos administravimo išlaidas, patirtas ankstesniais ketvirčiais, paslaugas teikusio subjekto nelaikė kliūtimi tvirtinti realiai patirtas išlaidas, t. y. toleravo, kad paslaugas Unijai teikia UAB „Verslo konsultantai“, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti patirtas išlaidas (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5-381/2019, 45 punktą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo šioje byloje suformuotos teismų praktikos nėra, todėl atskirojo skundo dalį dėl 2 000 Eur dokumentų valdymo išlaidų patvirtinimo tenkina.

32.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. I ketvirčio dokumentų saugojimo išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliantė, anot teismo, neįrodė tokių išlaidų būtinumo. Teismas sprendė, kad apeliantė kreditorių susirinkimui turėjo pateikti detalų tokių patirtų išlaidų pagrindimą – ar sandėliavimo išlaidos buvo faktiškai patirtos ir ar jos buvo būtinos, kuo toks paslaugų teikimo ir apskaitymo modelis, kai paslaugas perka ir parduoda vien savo valia pati bankroto administratorė, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas.

33.       Kaip minėta, byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad Unijos paskolų portfelis jo įgijėjui buvo perduodamas 2018 m. I ketvirtyje, konkrečiai sandorio užbaigimo pažyma pasirašyta 2018 m. kovo 27 d., taigi poreikis saugoti Unijos dokumentus 2018 m. I ketvirtyje nebuvo išnykęs. Dėl pirmosios instancijos teismo pažymėtos aplinkybės, kad paslaugas pirko ir pardavė pati bankroto administratorė, jau minėta, kad vien paslaugas teikęs subjektas nesudaro pagrindo netvirtinti patirtų išlaidų, juo labiau kad, kaip pabrėžia apeliantė, o suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą to neginčija, dokumentų saugojimo išlaidas, patirtas ankstesniais ketvirčiais, kreditorių komitetas tvirtino. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo dalį dėl 578,25 Eur dokumentų saugojimo išlaidų patvirtinimo tenkina.

34.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. I ketvirčio organizacines išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šios išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, nes sąskaitos išrašytos už kitų sąskaitų, kurių pirkėja yra apeliantė, apmokėjimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta atsisakymo tvirtinti aptariamas išlaidas priežastis nėra pakankama, nes nėra pagrįsta išsamia apeliantės pateiktų įrodymų, susijusių su skelbimų talpinimu specialiose internetinėse svetainėse bei varžytynių skelbimu, analize (skundo 7 priedas, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 3 priedas). Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo taip pat tik deklaratyviai teigia, kad jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad paslaugos buvo suteiktos Unijai, nėra, ignoruodamas apeliantės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad skelbimai faktiškai buvo patalpinti (skundo 7 priedas), o apeliantei išrašytose sąskaitose nurodyti konkretūs skelbiamų varžytynių numeriai (prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 3 priedas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo dalį dėl 725 Eur (t. y. administravimo sąmatos neviršijančios sumos) organizacinių išlaidų tenkina.

35.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. II ketvirčio organizacines išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad kreditorių komitetui nebuvo pateikta detalizacija dėl tokių išlaidų pagrindimo, t. y. ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, ar jos buvo būtinos, kuo toks paslaugų teikimo modelis, kai jos perkamos iš bankroto administratoriaus, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas. Be to, teismas pažymėjo, jog sumos, mokėtos už skelbimus bei varžytynes registruose, buvo patvirtintos (350 Eur). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismas išvada, kaip ir pirmiau nurodytu atveju, nėra pakankamai pagrįsta išsamesne jam pateiktų įrodymų (skundo 7 priedas, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 6 priedas) analize. Vien aplinkybė, kad sąskaitas Unijai išrašė pati apeliantė (dėl apeliantės patirtų išlaidų kompensavimo), nėra pagrindas netvirtinti iš esmės pagrįstų administravimo išlaidų. Iš apeliantės pateiktų sąskaitų faktūrų galima spręsti, kokių konkrečių varžytynių (taigi, ir dėl kokio turto) skelbimai buvo perkami, taip pat, kaip minėta, su skundu buvo pateikti įrodymai ir dėl kitų faktiškai patalpintų turto pardavimo skelbimų. Be to, byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, kad aktualiu laikotarpiu buvo vykdomos Unijos turto pardavimo procedūros. Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdamas tai, kad apeliantės prašoma patvirtinti organizacinių išlaidų suma neapima pirmosios instancijos teismo nurodytos 350 Eur sumos, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo dalį dėl 616,55 Eur organizacinių išlaidų tenkina.

36.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. III ketvirčio išlaidas, susijusias su žemės sklypo tvarkymu, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliantė nepagrindė šių išlaidų būtinumo ir racionalumo, o skundą dėl šių išlaidų būtinumo grindė vien deklaratyviais argumentais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo paneigta apeliantės, be kita ko, teisės aktų reikalavimais grindžiama pozicija dėl būtinybės prižiūrėti minėtą žemės sklypą, atitinkamai nebuvo paneigtas ir tokių išlaidų poreikis. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo taip pat tik deklaratyviai teigia, kad šių išlaidų būtinumas nebuvo pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo dalį dėl 605 Eur žemės sklypo tvarkymo išlaidų tenkina.

37.       Atsisakymą tvirtinti 2018 m. III ketvirčio organizacines išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliantė nepagrindė šių išlaidų, o būtent to, kad šios išlaidos buvo būtinos ir patirtos būtent Unijos interesais. Teismas nurodė, kad sąskaitos buvo išrašytos pačios apeliantės ir byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ar paaiškintų, kuo toks paslaugų teikimo modelis, kai jos perkamos iš bankroto administratoriaus, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis administravimo išlaidų valdymo būdas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsisakymą patvirtinti 2018 m. III ketvirčio organizacines išlaidas pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės tais pačiais, pirmiau aptartais motyvais, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus (skundo 7 priedas, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 8 priedas) ir vadovaudamasis šios nutarties 34 – 35 punktuose išdėstytais argumentais, atskirojo skundo dalį dėl 241,14 Eur organizacinių išlaidų taip pat tenkina.

38.       Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės skundo dalies dėl administravimo išlaidų, viršijančių administravimo išlaidų sąmatą, patvirtinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau klausimą dėl faktiškai patirtų ir administravimo išlaidų sąmatos neviršijančių išlaidų patvirtinimo išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti – panaikinti atitinkamas 2019  m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų 2, 3 ir 4-uoju darbotvarkės klausimais dalis ir papildomai patvirtinti 3 303,25 Eur 2018 m. I ketvirčio, 616,55 Eur 2018 m. II ketvirčio ir 846,14 Eur 2018 m. III ketvirčio faktiškai patirtų administravimo išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai atmestų pareiškėjos reikalavimų daliai atsakovei iš pareiškėjos priteisiama 283,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (363 Eur x 78,11 proc.) / 100 proc. = 283,54 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundą dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų tenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto darbotvarkės 2-uoju klausimu, dalį, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 3 303,25 Eur (PVM įskaitytas) administravimo išlaidos, ir papildomai patvirtinti 2018 m. I ketvirčio faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administravimo išlaidas – 3 303,25 Eur (PVM įskaitytas).

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto darbotvarkės 3-uoju klausimu, dalį, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 616,55 Eur (PVM įskaitytas) administravimo išlaidos, ir papildomai patvirtinti 2018 m. II ketvirčio faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administravimo išlaidas – 616,55 Eur (PVM įskaitytas).

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto darbotvarkės 4-uoju klausimu, dalį, kuria nepatvirtintos faktiškai patirtos 846,14 Eur (PVM įskaitytas) administravimo išlaidos, ir papildomai patvirtinti 2018 m. III ketvirčio faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administravimo išlaidas – 846,14 Eur (PVM įskaitytas).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ 283,54 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 54 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė