Civilinė byla Nr. 2A-396-492/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovei A. Z. ,

apeliantui atsakovui A. S. , jo atstovui adv. Alfredui Sokolovski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-407-127/2009 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

ieškovė A. Z. prašė pripažinti atsakovą A. S. D. Z. tėvu, priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą D. Z. naudai po 400 Lt per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių – 5 600 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Z. , kurio tėvas gali būti A. S. Atsakovas tėvystės nepripažino. Nustačius tėvystę, atsakovas turėtų sūnui teikti materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžiamus 800 Lt, prašė priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Teigė, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, nes gauna tik 97 Lt pašalpą vaikui, rugsėjo mėnesį planuoja grįžti į darbą, kur jos darbo užmokestis buvo apie 800 Lt, padeda jos motina. Kadangi atsakovas sūnui pinigų neskyrė nuo jo gimimo, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos, nuo (duomenys neskelbtini)- 5 600 Lt.

Atsakovas A. S. tėvystę pripažino, prašė nustatyti sūnui 200 Lt išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad turi nepilnametę dukrą, gimusią, (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su motina ir kurios išlaikymui jis skiria 200-300 Lt per mėnesį. Dirba UAB „Vilnista“ darbininku – kelininku, uždirba apie 1 500 Lt per mėnesį, turi dviejų kambarių butą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko, prašė nustatyti, kad atsakovas A. S. yra D. Z. tėvas, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 400 Lt nuo jo gimimo. Nurodė, kad atsakovas yra darbingas, turi butą, o ieškovės materialinė padėtis sunki, ji nedirba, augina sūnų, gyvena kukliame ieškovės motinai priklausančiame bute 8 kv. m. kambaryje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad A. S. yra D. Z. tėvas, o D. Z. yra A. S. sūnus. Priteisė iš A. S. nepilnamečiui sūnui D. Z. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gimimo dienos, t.y. 2007-06-20, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai A. Z. , priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš A. S. turėtas 126 Lt bylinėjimosi išlaidas A. Z. ir 144 Lt žyminį mokestį bei 52 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė A. S. butui(duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką) siekiant kad A. S. išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui D. Z. realiai vykdytų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Atsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį, t.y. į tai, kad vaiko motina A. Z. yra vaiko priežiūros atostogose, vaikui sulaukus dviejų metų, motinystės pašalpos negauna, jokio turto neturi, yra išlaikoma savo motinos, planuoja nuo rudens leisti sūnų Deividą į darželį ir sugrįžti į darbą kavinėje, kurioje dirbo indų plovėja ir gaudavo minimalų darbo užmokestį. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Lt, jis nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), moka dukters išlaikymui savo nuožiūra 200-300 Lt per mėnesį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu atsakovas pripažintas darbingu. Būdamas jauno amžiaus ir darbingas, turėdamas nuolatinį darbą ir pajamas, atsakovas privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių sūnui galėtų mokėti 400 Lt išlaikymą per mėnesį. Kadangi atsakovas pripažino, kad išlaikymo gera valia neteikė, teismas išlaikymą priteisė nuo sūnaus Deivido gimimo. Siekiant, kad atsakovas išlaikymo prievolę nepilnamečiui vaikui vykdytų realiai, savo iniciatyva nustatė atsakovo butui, (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką).

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą, sumažinti priteistą išlaikymą iki 250,00 Lt per mėnesį ir panaikinti buto, (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką). Nurodė, kad teismas, nenustatęs konkrečių vaiko poreikių, preziumavo, kad jam skirtinas MMA (800 Lt) dydžio išlaikymas, nors įstatymas tokios prezumpcijos nenustato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga, išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta apžvalga). Apelianto teigimu teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis išlaiko nepilnametę dukrą E. S. ir jos išlaikymui skiria vidutiniškai 250 Lt per mėnesį. Taigi priteisęs sūnui 400 Lt, teismas pažeidė įstatymo įtvirtintą vaikų lygybės principą ir tokio sprendimo nemotyvavo. Sprendimą priteisti išlaikymą vaikui nuo jo gimimo datos teismas motyvavo tuo, kad atsakovas gera valiai išlaikymo sūnui neteikė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis nežinojo, jog D. yra jo sūnus, ieškovė neprašė mokėti išlaikymo, o iš karto kreipėsi į teismą. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, apribojančią jam galimybes gauti didesnes pajamas ir teikti išlaikymą. Savo iniciatyva nustatė butui priverstinį įkeitimą (hipoteką), nors jo taikymo tikslingumo nemotyvavo. Atsakovas nuolat dirba, neatsisako teikti išlaikymo, 2009-08-05 pervedė ieškovei 700 Lt, todėl atsakovo turtui taikyti priverstinį įkeitimą netikslinga.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo A. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d., vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo dydis ir forma neturėtų apsiriboti tik minimalių poreikių patenkinimu. Nors sūnui yra dveji metai, jo poreikiai nėra tiek maži, kad išlaikyti pakaktų 250 Lt. Jis greitai auga, todėl kas sezoną reikalingi kiti drabužiai, avalynė, vaikas dažnai serga, todėl reikia vaistų, vitaminų, kurie brangiai kainuoja. Atsakovas nurodė dukrai teikiantis 250 Lt per mėnesį išlaikymą, tačiau savo argumentų įrodymais nepagrindė. Be to, nėra žinoma atsakovo dukters motinos turtinė padėtis, kokio dydžio išlaikymą ji iš abiejų tėvų gauna. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas apie vaiko gimimą puikiai žinojo, be to, pats pripažino, jog prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo niekuo neprisidėjo, vaiko nelankė. Išvadoje dėl atsakovo darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyti rizikos veiksniai, kuriems esant atsakovas negali dirbti, leidžia jam pasirinkti pakankamai daug galimos darbinės veiklos sričių, jog jis gautų atlyginimą, kurio užtektų teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą vaikui, tuo labiau, kad nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis nustatytas tik vienerių metų terminui. Atsakovo elgesys kelia abejonių, ar jis nesiekia sąmoningai savo turtinės padėties parodyti kiek galima blogesnės. Nesutikdamas su priverstiniu įkeitimu, atsakovas nurodė dirbantis, nors apibūdindamas savo turtinę padėtį sakė, kad nedirba. Atsakovas nėra padengęs net dalies įsiskolinimo, atsisako sudaryti jo išmokėjimo grafiką, sužinojęs apie sūnų, keitė darbovietes, gyvenamąsias vietas, po teismo ekspertizės  skubėjo, kad jam būtų nustatytas kuo mažesnis darbingumo lygis, o tai kelia pagrįstų abejonių geranorišku išlaikymo teikimu, todėl priverstinis atsakovo turto įkeitimas tikslingas.

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Šalims – ieškovei A. Z. ir atsakovui A. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Z. Atsakovo tėvystė patvirtinta moksliniais tyrimais – 2009-05-05 ekspertizės aktu Nr. ES 110/09(01) (l. 7, 68). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš atsakovo A. S. išlaikymą sūnui D. priteisė po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo sūnaus gimimo. Civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad motina nedirba, turto neturi, jos pajamas sudarė motinystės pašalpa – 432,32 Lt kas mėnesį (l. 8), gyvena savo motinai priklausančio namo dalyje, 8 kv.m. kambaryje (l. 33). Atsakovas A. S. dirba, darbo užmokestis sudarė apie 1 500 Lt (l. 35-38, 84), turi nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), 54,27 kv.m. ploto, rinkos vertė 249 000 Lt (l. 82-83), turi nepilnametę dukrą E. S., g. (duomenys neskelbtini) (l. 79), kuriai nurodė pats teikiantis išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį.

Apeliantas teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius 2009-05-07 pripažino jį darbingu nepilnai, 80 procentų (l. 85-87). Apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad iš darbo UAB „Vilnista“ atleistas 2009-08-07 (l. 97-99), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2009-08-06 jam nustatė 50 proc. darbingumo lygį, nurodė, kad negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 15 kg., dirbti darbą susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, aukštyje, virš 1,3 m., virš 5 m; rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką (l. 100-104).

Įstatymas – CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus; išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. Z. nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini), atsižvelgė tiek į vaiko poreikius, tiek į abiejų tėvų galimybes – t.y. gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Nustatydamas vaiko poreikius, teismas rėmėsi CK 6.461 str. 2 d. prezumpcija, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Apeliantas skunde teigia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė vaiko poreikių dydžio, nepagrįstai mažo vaiko išlaikymo išlaidas įvertino 800 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų per mėnesį suma yra fakto klausimas byloje, kuris nustatomas pagal civilinio proceso kodekse numatytas įrodinėjimo taisykles. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškinyje A. Z. nurodyto išlaikymo vaikui poreikio atsakovas neginčijo, apskritai neteikė atsikirtimų dėl sūnaus išlaikymo poreikių dydžio pagrįstumo, taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinio pagrindo nustatyti kitokį nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų poreikį, negu ieškovės nurodytas ir įprastai nustatomas teismų praktikoje. Atsikirsdama į apeliacinį skundą, ieškovė patvirtino, kad sutinka su teismo nustatytu nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingų išlaidų dydžiu; tokia lėšų suma būtina visavertei mitybai, vaistams ir vitaminams, nes vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, drabužiams ir avalynei kiekvieną sezoną, nes vaikas greitai auga ir vystosi, vaiko lavinimo priemonėms.

Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas pusę nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos, objektyviai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė neturi turto ir jos pajamas sudarė iki teismo sprendimo priėmimo tik motinystės pašalpa. Atsakovas turėjo pajamų – apie 1 500 Lt kas mėnesį, nekilnojamojo turto, todėl priteistas 400 Lt išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokos nėra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad kitam nepilnamečiui vaikui jis teikia mažesnį išlaikymą, apie 250 Lt kas mėnesį, nereiškia, kad sudaromos nelygios sąlygos vaikams, nes nėra žinoma, kokias sąlygas turi ir kokį išlaikymą dukrai Erikai teikia jos motina.

Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai apie darbo sutarties nutraukimą ir mažesnio lygio (50 proc.) darbingumo atsakovui nustatymą yra susiję su aplinkybėmis, kurios atsirado po teismo sprendimo priėmimo dienos. Darbingumo lygis 50 proc. yra nustatytas terminuotai, vieneriems metams; po darbo sutarties nutraukimo atsakovas gavo nedarbo draudimo išmokas, šiuo metu yra pradėjęs dirbti pagal naują darbo sutartį, darbo užmokestis – minimalus. Dėl savo pobūdžio jos vertintinos kaip laikinos, neturinčios esminės reikšmės apelianto turtinei padėčiai ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi, ji negali perimti didesnės vaiko išlaikymo naštos dalies.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria yra jo nekilnojamajam daiktui – butui – nustatyta priverstinė hipoteka. Pirmosios instancijos teismas priverstinę hipoteką atsakovo turtui nustatė siekdamas užtikrinti realų prievolės nepilnamečiui vaikui vykdymą. Tokią galimybę numato įstatymas – CK 3.197 str. Atsakovas lėšų vaikui gera valia neskyrė, išlaikymą pradėjo teikti tik po teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju priverstinė hipoteka nustatyta pagrįstai, atsakovo turto suvaržymas nėra neproporcingas jo prievolei,  atsižvelgiant į jos mastą ir pobūdį - teikti išlaikymą iki pilnametystės vaikui, kuris šiuo metu yra labai mažas (3 m.) ir yra susidaręs įsiskolinimas.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. S. 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                          Virginija Volskienė

Teisėjos                                                        Romualda Janovičienė

                                                                      Neringa Švedienė