Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-09-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1232-638-2017].docx
Bylos nr.: e2A-1232-638/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
PENKTA KOJA 301536790 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos dėl juridinio asmens reputacijos gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Juridiniai asmenys
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Civilinių teisių objektai, jų rūšys
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Prievolių teisė
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės
Civilinė atsakomybė
Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1232-638/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03713-2016-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.3.7; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2.

(S)

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2017 m. rugsėjo 1 d.

                                                                   Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Penkta koja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-233-775/2017 pagal ieškovės VšĮ „Penkta koja“ ieškinį atsakovui P. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ginčo esmė

 

    1. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovo skleidžiamos žinios apie ieškovę, konkrečiai  2015 m.  lapkričio 21 d. įraše P. B. paskyroje socialiniame tinkle Facebook nurodytas teiginys, kad „VšĮ „Penkta koja“ veikia nuožmūs aferistai, kad asmenys, veikiantys VŠĮ „Penkta koja“ neturi jokios moralės ir jokio žmogiškumo, dėl lengvų pinigų paminamos visos įmanomos vertybės ir elementari logika, o savo teiginiams patvirtinti aferistai nestokoja absurdiškų pareiškimų“,  2016 m. sausio 28 d. įraše P. B. paskyroje socialiniame tinkle Facebook nurodytas teiginys, kad „VšĮ „Penkta koja“ vyksta akivaizdus žmonių mulkinimas“, 2016 m. vasario 3 d. įraše P. B. paskyroje socialiniame tinkle Facebook nurodytas teiginys, kad „VšĮ „Penkta koja“ pateikė teismui suklastotą 2013 m. ataskaitą“, teiginys, kad „136 261 Lt paramos lėšų išgaravo“, 2016 m. sausio 28 d. įrašo P. B. paskyroje socialiniame tinkle Facebook nurodytas teiginys, kad „Tokių patiklių žmonių kaip Jūs gera širdimi ne vienas namas pastatytas“ – neatitinka tikrovės, įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias socialiniame tinkle Facebook   paskelbiant tokio turinio tekstą: „P. B. skelbta informacija apie neskaidrią VšĮ „Penkta koja“ veiklą ir tariamai netinkamą VšĮ „Penkta koja“ skiriamos paramos lėšų panaudojimą, neatitinka tikrovės“, įpareigoti atsakovą pašalinti tikrovės neatitinkančias žinias – aukščiau įvardintus teiginius – iš socialinio tinklo Facebook, priteisti ieškovei 3000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir papildomai paaiškino, kad ieškovė yra gyvūnų globos organizacija, finansuojama išskirtinai privačių rėmėjų lėšomis. Šią įstaigą įsteigė A. V. ir P. B., tačiau atsakovas neįvykdė steigimo sutarties reikalavimų, todėl šiuo metu nėra įstaigos dalininkas. Atsakovas dėl to yra užvedęs bylą ir ginčas vyksta teisme. Tarp atsakovo ir A. V. nuo 2013 metų prasidėjo konfliktai. Atsakovas reikalavo duomenų, leidžiančių prieiti prie įstaigos banko sąskaitų, taip pat perduoti atsiskaitomąsias korteles, tačiau A. V. atsisakė tai padaryti. Kilus konfliktui, atsakovas mažiausiai dviejose melagingai sukurtose paskyrose apie A. V. ir VšĮ „Penkta koja“ ėmė skleisti garbę ir reputaciją žeminančią informaciją. VšĮ „Penkta koja“ pagrindinis informacijos sklaidos šaltinis yra paskyra socialiniame tinkle Facebook, kurioje naujienas stebi daugiau nei 51 000 sekėjų. Atsakovas savo sukurtose paskyrose skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę. Neigiamo turinio informacijos platinimas, kurį daro įstaigos steigėjas, turi didelį neigiamą poveikį ieškovei.
    3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas niekada nereikalavo iš A. V. duomenų, suteikiančių teisę prieiti prie įstaigos banko sąskaitų ir perduoti jam atsiskaitomąsias korteles. Atsakovas, būdamas ieškovės dalininku, tik prašė suteikti jam informaciją apie ieškovės veiklą įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose. A. V. atsisakius tai padaryti, kilo konfliktas. Kadangi ieškovės nurodyti teiginiai nėra apie ieškovę arba tai yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė ir  požiūris į tam tikrą turimą informaciją apie ieškovę, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

 

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    2. Teismas nurodė, kad duomenų paskleidimo faktas nustatomas tik tuo atveju, jei iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad buvo paskleisti duomenys, o ne nuomonė. Kadangi atsakovas, remdamasis turimais faktiniais duomenimis ir juos lygindamas, savo paskyroje išreiškė tik savo nuomonę ir iškėlė retorinį klausimą dėl lėšų panaudojimo pagrįstumo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė, neigdama šį teiginį, rėmėsi įstaigos metiniais balansais, tačiau atsakovas savo žinutėje rėmėsi turimais viešais įstaigos veiklos ataskaitų duomenimis. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog jis nėra buhalteris ir nežino tiksliai, kokie duomenys pagal įstatymą privalo būti nurodyti veiklos ataskaitoje, todėl lygindamas gautas ir panaudotas lėšas, esant neaiškiai situacijai, jis iškėlė klausimą, kur yra lėšų skirtumas. Šiuo atveju teismas sprendė, kad nors ir neįrodyta, kad pinigai kažkur dingo, tačiau savo esme tai nėra pažeidžiantis dalykinę ieškovės reputaciją teiginys, o tik subjektyvi atsakovo nuomonė ir abejonė, kuri turi tam tikrą faktinį pagrindą (veiklos ataskaitos duomenys), tačiau jai  netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Teismas nurodė, kad neanalizuoja, ar kiti du ieškovės nurodyti sakiniai yra tikrovės neatitinkantys ir dalykinę reputaciją žeminantys duomenys, nes teismas jau pasisakė, kad šiais sakiniais apskritai nebuvo kalbama apie ieškovę. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad patyrė žalą, nes dėl neatitinkančių tikrovės teiginių paskleidimo daug žmonių atsisakė aukoti įstaigai savo pinigus. Iš byloje pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, jog 2016 metais ieškovei buvo pervesta 115 278,66 Eur paramos (3 t., b. l. 82), t. y.  apie 20 procentų daugiau nei 2015 metais (85 787 Eur). Netenkinęs ieškinio dalies, kuria buvo reikalaujama pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą atsakovo paskleistus duomenis, teismas netenkino ir ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad šios žalos atsiradimas kildinamas iš duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą paskleidimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), t. y. reikalavimas išvestinis iš pirmo reikalavimo ir priklauso nuo pirmo reikalavimo patenkinimo.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

    1. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, vertindamas 2015 m. lapkričio 21 d. atsakovo paskelbtą teiginį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu (2016-11-02 posėdžio I dalies garso įrašas 1:37:03 - 1:47:50 min.) pats atsakovas nurodė, kad „tų asmenų, į kuriuos nukreiptas jo pasisakymas, negali konkrečiai įvardinti, tačiau tai yra su ieškovu/ieškovo direktore susiję žmonės, „meluojantys“, kad atsakovas nėra įstaigos dalininkas; akivaizdu, kad tokie asmenys yra skatinami materialiai (gauna „lengvų pinigų“), o atsakovas bandys juos nustatyti analizuodamas įstaigos darbuotojų sąrašą“. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad objektyvus ryšys tarp atsakovo teiginių ir ieškovo tikrai egzistuoja ir jį pripažįsta pats atsakovas. Viešai paskleisdamas žinią, kad su įstaiga susiję asmenys yra aferistai (sukčiai, kaip aiškinama www.lkz.lt), atsakovas neabejotinai pasisako ir apie pačią įstaigą bei formuoja apie ją atitinkamą visuomenės nuomonę. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad bet koks su įstaiga susijęs asmuo yra aferistas, sukčius, už viešai skelbiamus melagingus teiginius gaunantis materialų atlyginimą. Visose nagrinėjamose bylose asmeniškai dalyvaujančiam atsakovui buvo ir yra puikiai žinoma, kad klausimas dėl jo buvimo dalininku yra ginčijamas, nagrinėjamas teismuose ir negali būti vienareikšmiškai vertinamas. Todėl oponentų, nepritariančių ieškovo kaip įstaigos dalininko statusui vadinimas aferistais nėra jokiais atvejais pateisinamas ir negali būti vertinamas kaip sąžiningas ar atitinkantis tikrovę.
      2. Teismas, vertindamas 2016 m. sausio 28 d. atsakovo paskelbtą teiginį, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuri teigia, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Nagrinėjamu atveju savo pasisakyme atsakovas neabejoja, kad lėšas paaukoję žmonės buvo mulkinami („negaliu būti nebylus tokiam akivaizdžiam žmonių mulkinimui“) ir kad „ieškovas per du veiklos mėnesius išleido „minimum 86000 eurų“. Atsakovui kyla vienintelis klausimas - kur šie pinigai buvo išleisti („ką organizacija padarė“). Taigi, atsakovas turėjo įrodyti pinigų išleidimo ir aukojusių žmonių mulkinimo/apgaudinėjimo faktus. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas tokios atsakovo įrodinėjimo pareigos, nepagrįstai suteikė atsakovui prioritetą. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovas net ir nesistengė gauti duomenų savo teiginiams/nuomonei pagrįsti - niekada neprašė, jog ieškovas jam pateiktų duomenis apie 2015 m. lapkritį ar bet kuriuo kitu metu gautos paramos panaudojimą. Atsakovo viešai skelbiamos žinios (tariamo pasipiktinimo, kad gavus 85787 Eur paramą ir vėl prašoma „ant tvoros“) negalima pateisinti neišmanymu, o tik siekiu diskredituoti ieškovą, nepagrįstai suteršti jo reputaciją.
      3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog 2016 m. vasario 3 d. atsakovas, turėdamas dvi skirtingas įstaigos veiklos ataskaitas už 2013 m. ir jas lygindamas padarė išvadą, kad teisme pateikta ataskaita neatitinka tikrovės ir kad tai buvo subjektyvus situacijos vertinimas, kuris nelaikytinas žeminančiu ieškovės reputaciją. Pabrėžtina, kad „neatitikimas tikrovei“ ir „suklastojimas“ yra dvi skirtingos sąvokos, kurias pirmosios instancijos teismas sutapatino be pagrindo. Taip pat negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors ir neįrodyta, kad ieškovui priklausančios 136 261 Lt paramos lėšos kur nors dingo, tačiau savo esme atsakovo pasisakymas apie jų išgaravimą nėra ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiantis teiginys, o tik subjektyvi nuomonė, turinti faktinį pagrindą (įstaigos veiklos ataskaitų duomenis). Atsakovo tariamas neišmanymas (nebuvimas buhalteriu, kaip pats sako) neatleidžia jo nuo pareigos žodžio laisve naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
      4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „2016 m. sausio 28 d. P. B. socialiniame tinkle Facebook paskelbtas teiginys: „Tokiu patiklių žmonių kaip Jūs gera širdimi ne vienas namas pastatytas“ nėra apie ieškovą. Atsižvelgiant į pasisakymo kontekstą, t. y. tai, kad atsakovas nagrinėjamą teiginį paskelbė ne bet kur, o diskusijoje apie įstaigos lėšų panaudojimo skaidrumą, akivaizdu, jog kalbama apie ieškovą. O niekuo nepagrįstas neigiamos nuomonės apie ieškovą formavimas akivaizdžiai kenkia įstaigos dalykinei reputacijai.
      5. Visos bylos eigoje ieškovas akcentavo, kad dėl atsakovo skleidžiamų teiginių jo teigiamas vertinimas visuomenės akyse mažėja. Tai akivaizdžiai demonstruoja atsakovo Facebook paskyros lankytojų komentarai. Akivaizdu ir tai, kad skleisdamas ginčo teiginius atsakovas ne tik kad nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis aplinkybėmis buvo būtina, bet apskritai siekė pakenkti ieškovui ir sumažinti jo finansavimą. Atsakovas žinojo ir suprato, kad jo buvimo įstaigos dalininku klausimas nėra galutinai išspręstas, tačiau visuomenei prisistatydavo būtent kaip įstaigos dalininkas. Remdamas šiuo savo statusu atsakovas skelbė teiginius, kuriems pagrįsti niekada neturėjo pakankamai duomenų. Savo nepasitenkinimą dėl dalininko statuso nepripažinimo išreiškė diskredituodamas įstaigą ir trikdydamas jos veiklą. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad ieškovo dalykinė reputacija buvo pažeista.
    2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad visuomenė ar jos dalis ar tam tikras žmonių ratas atsakovo paskelbtos žinutės turinį suprato kaip ieškovo ar jos darbuotojų įvardijimą kaip aferistų. Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad tik vieninteliam ieškovui jo subjektyviu požiūriu atrodo, kad žinutėje aferistais yra vadinamas ieškovas ar su ieškovo veikla susiję asmenys.
      2. Atsakovui, kuris pasidalino savo įžvalgomis ir abejonėmis dėl piniginių lėšų panaudojimo, nekilo pareigos įrodinėti savo teiginių atitiktį tiesai. Atsakovo žinutės turinys leidžia ją identifikuoti kaip nuomonę, o ne žinią.
      3. Ieškovo apeliacinio skundo argumentacija rodo, kad patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, o tuo pačiu ir ieškinį jame išdėstytais pagrindais, būtų sudarytas absoliutaus žodžio laisvės ribojimo precedentas, nes kiekvienu atveju norėdamas pateikti subjektyvią savo nuomonę apie viešai prieinamus duomenis ir/ar apie tam tikrą asmenį, turėtum gauti tokio asmens leidimą/sutikimą ir/ar prašyti jo paaiškinimo ir tik vėliau tokią nuomonę skelbti.
      4. Ieškovas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad jo dalykinė reputacija sumažėjo būtent dėl atsakovo tam tikrų galimai neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.). Ieškovas neįrodė, kad jo pajamos sumažėjo. Ieškovas neįrodė, kad jo vertinimas visuomenėje pablogėjo. Įrodinėdama savo neturtinę žalą ir jos prašomą priteisti dydį, įrodinėjanti šalis privalo pateikti visus tai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių 3000 Eur neturtinę žalą įrodančių duomenų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; kad jie susiję su ieškovu, o asmuo, juos paskleidęs, yra kaltas dėl jų skleidimo. Ar jam taikytina teisinė atsakomybė, turi būti sprendžiama pagal tai, ar asmuo, skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos, paisė kitų asmenų teisių. Turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu – turi būti taikomos tokios gynimo priemonės, kurios yra įmanomos pagal įstatymą ir tiek, kiek jų pakanka asmens pažeistai teisei apginti. Pavyzdžiui, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį viešos informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu informacija paskleidžiama kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (7 p.). Jeigu nuomonė, komentaras ar vertinimas skleidžiami nesąžiningai, nepagrįstai, neobjektyviai, tai teismas gali svarstyti dėl galimybės atlyginti žalą, jeigu konkrečiu atveju tai būtina asmens pažeistai teisei pakankamai apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kėlė klausimą, kurie iš atsakovo paskelbtų teiginių yra būtent apie ieškovę, o kurie - apie kitus, neįvardytus asmenis. Ieškovė savo apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad atsakovas, skelbdamas savo įrašus Facebook, minėjo asmenis, susijusius su ieškove, ieškovės direktore, o gal ir ieškovės darbuotojus, tačiau ne pačią ieškovę kaip juridinį asmenį, viešąją įstaigą. Todėl kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad 2015 m. lapkričio 21 d. paskelbti teiginiai  ir 2016 m. sausio 28 d. paskelbtas teiginys: „L., įsigilinkit į temą, kurią komentuojat. Tokių patiklių žmonių kaipo jūs gera širdimi ne vienas namas pastatytas“, yra ne apie ieškovę, todėl ieškovės  dalykinė reputacija šiais teiginiais negalėjo būti pažeista.
    4. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad atsakovas net nesistengė gauti duomenų savo teiginiams/nuomonei pagrįsti - niekada neprašė, jog ieškovas jam pateiktų duomenis apie 2015 m. lapkritį ar bet kuriuo kitu metu gautos paramos panaudojimą.  Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas gavo duomenis iš įvairių šaltinių, tiek iš pačios ieškovės aiškinamojo rašto prie finansinių ataskaitų už 2015 metus, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte prie finansinių ataskaitų už 2015 metus ieškovė nurodo, kad 2015 metais gavo paramos iš viso 121 921 Eur, iš jų 84758 Eur iš gyventojų kaip skiriami 2 proc. nuo pajamų mokesčio ( t.2, b.l.122, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo  tomai ir lapo numeriai). Ieškovės finansinės ataskaitos yra viešai skelbiami duomenys, su kuriais atsakovas galėjo susipažinti nebūtinai prašydamas duomenų iš pačios ieškovės. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 9 d. atsakovui elektroniniu laišku Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nurodė, kad VšĮ „Penkta koja“ yra gavusi 115 278,66 Eur paramos ir yra viena iš didžiausių paramos gavėjų ( t.3, b.l.90). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas tik išreiškė abejones ir susirūpinimą, kaip yra naudojamos paramai gautos lėšos. Tokia kritika ir susirūpinimas negali būti laikoma niekuo nepagrįsta ir neobjektyvi.
    5. Iš šios bylos medžiagoje esančių ieškovės veiklos ataskaitų už 2013 metus ( t.3, b.l. 6-8 ir b.l. 13) akivaizdžiai matyti, kad ataskaitos yra skirtingos, vienoje nurodyta, kad VšĮ „Penkta koja“ 2013 metais gauta parama yra 455 284,11 Lt, o kitoje ataskaitoje nurodoma, kad gauta parama yra 537 902,61 Lt. Kad viena iš pateiktų ataskaitų būtų pažymėta kaip juodraštis, projektas ar darbinis variantas, ant pačios ataskaitos nėra nurodoma.  Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui buvo pagrindas subjektyviai vertinti dvi skirtingas ieškovės pateiktas ataskaitas ir dėl to kilo abejonių, kurias atsakovas ir išreiškė.
    6. Atmestinas apeliantės argumentas, kad dėl atsakovo skleidžiamų teiginių mažėja atsakovės teigiamas vertinimas visuomenės akyse. Tokiam teiginiui įrodyti atsakovė jokių objektyvių duomenų (apklausų, sociologinių tyrimų ir pan.) nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2016 metais ieškovės gauta parama (115 278,66 Eur) buvo 20 proc. didesnė, negu kad 2015 metais (85 787 Eur). Gautos paramos didėjimas rodo, kad visuomenės vertinimas ieškovės atžvilgiu gerėja, o ne blogėja, ir atsakovo subjektyvūs atsiliepimai jokios įtakos ieškovės veiklos vertinimui neturi. Tai yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį.
    7. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir  materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    8. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis apie 940 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių.
    9. Valstybės išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą  apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės VšĮ „Penkta koja“, įm.k. 301536790, 940  Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Gintautas Koriaginas

 

                                                                                                             Diana Labokaitė

 

                                                                                                            Albina Rimdeikaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK2 2.24 str. Asmens garbės ir orumo gynimas
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-667/2006
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas