Kopija
Administracinė byla Nr. II-21-132-12
Proceso Nr. 4-35-3-00683-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE
2012 m. liepos 26 d.
Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas,
dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, S. N., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui Zenonui Stundžiai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. N. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012-05-24 nutarimą Nr. 3.5.Š-ATŠ-4 panaikinimo,
n u s t a t ė:
S. N. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012-05-24 nutarimu Nr. 3.5.Š-ATŠ-4 buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 str. 1750 Lt bauda už tai, kad Raudondvario dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 500) pastatas, esantis Radviliškio r., Raudondvario k., paliktas be priežiūros – rūmų pastatas po 2005 m. kilusio gaisro yra be stogo, perdengimai daugelyje vietų įlūžę ir sukritę į vidų, atmosferos krituliai gadina pastato sienas ir konstrukcijas, pastato cokolinės dalies 4 langų rėmai išplėšti, išlaužtos durys, išdužę daugelio langų stiklai, niokojamos vidaus patalpos; rūmų teritorija (dvaro sodybos teritorijos dalis) apaugusi medžių ir krūmų atžalomis, savaiminukais, primėtyta šiukšlių; pastato būklė toliau blogėja, nes nevykdomi priežiūros darbai. Tokiu neveikimu S. N. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. 3 d., kurioje įtvirtinta valdytojo pareiga rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, laiku šalinti defektus ir apsaugoti statinius nuo neigimo aplinkos poveikio, ir padarė LR ATPK 91 str. numatytą pažeidimą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, S. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Z. Stundžia neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 91 str., kadangi ATPK 259 str. tokia teisė yra suteikta Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgaliotiems jos administracijos valstybės tarnautojams. Kadangi Z. Stundžia nėra šios komisijos narys, todėl jis neturėjo teisės surašyti protokolo dėl šio pažeidimo. Be to, Z. Stundžia nesurašė administracinio nurodymo, siūlant sumokėti pusę minimalios baudos, kaip yra numatyta ATPK 260 str. Mano, kad Z. Stundžia apie pažeidimą žinojo seniai ir jokių veiksmų nesiėmė, daromas pažeidimas yra tęstinis veiksmas ir jam turi būti taikoma senatis. Pirko šį pastatą, nes planavo jame įkurti viešbutį, bet praėjus 3 mėnesiams po įsigijimo pastatas buvo padegtas. Pripažino, kad 2005 m. po tyčinio pastato padegimo jam buvo išmokėta 130000 Lt draudimo išmoka; ikiteisminis tyrimas dėl šio padegimo nebaigtas. Sutinka, kad pastato ne koks vaizdas, tačiau atstatymo darbų sąmata viršija milijoną litų. Norint atlikti bet kokius darbus, reikalingas projektas, bet tokio projekto daryti negali, nes antro aukšto perdangos yra avarinės būklės. Ne kartą prašė įtraukti jį į paramos gavėjų sąrašą, tačiau paramos negavo, o pats lėšų pastato remontui neturi. Be projekto galimi tik priežiūros darbai, konservavimo darbai atliekami tik pagal projektą. Paaiškino, kad nukirto prie pastato augančias atžalas; teritorijos aptverti negali. Galimybių uždengti stogą neturi. Tvarkyti neatsisako, tačiau tam dabar neturi lėšų. Prašo 2012-05-24 nutarimą Nr. 3.5.Š-ATŠ-4 panaikinti ir bylą nutraukti.
Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovas Z. Stundžia nurodė, kad inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris turi teisę surašyti protokolą, bausti bei nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Surašydamas protokolą, nurodymo nerašė, nes pagal įstatymą bauda už šį pažeidimą numatyta iki 5000 Lt. S. N. piktybiškai vengia pareigos rūpintis kultūros vertybe, nei piršto nepajudina tvarkybai. Kadangi S. N. 2011 m. sumokėjo jam paskirtą baudą, todėl laikytina, kad jis savo kaltę pripažino. Nuo 2005 m. jam surašyti 3-4 reikalavimai, bet jis nė karto nebandė vykdyti jam priklausančios pareigos. S. N. nurodo pilno atstatymo kainą, tačiau reikalavimai surašyti dėl sienų apsaugojimo, reikalavimų uždengti stogą nėra. Tokiems darbams projektas nereikalingas. Nors S. N. gavo 130000 Lt draudimo išmoką, tačiau pastato tvarkybai šių pinigų nei kiek nepanaudojo. S. N. siūlė, kad langai ir durys cokoliniame aukšte būtų užmūryti. S. N. kviečiamas niekada neatvyksta; atvyksta tik po departamento kreipimosi į policiją. Visa tai rodo S. N. piktavališkumą ir nenorą atlikti savo pareigas. Senaties terminai negali būti skaičiuojami, kadangi pastato padegimas buvo 2005 m., o 2012 m. situacija tik dar labiau pablogėjo. 2012 m. pavasarį buvo nustatyta, kad dar daugiau langų yra išdaužyta, nugriautos sienos. Dėl to surašė protokolą ir reikalavimą. Visa dvaro aplinka apžėlusi, pilna šiukšlių, sienose gilėja plyšiai. Todėl ir prašo uždengti sienų viršų nepralaidžia medžiaga, tai gali kainuoti kelis tūkstančius litų. S. N. 2011-01-19 buvo surašytas reikalavimas atlikti laikinąsias apsaugos priemones - aptverti pastatą, atlikti ekspertizę, uždengti angas, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į vidų, apsaugoti sienų išorę ir iškirsti prie pastatų sienų augančius medžius; S. N. įvykdė tik vieną reikalavimą – nukirto prie pastato keletą atžalų; likusieji reikalavimai liko neįvykdyti, todėl jam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 188-4 str. 1 d.; buvo paskirta 10 Lt bauda, kurią jis sumokėjo. 2012 m. balandžio mėnesį nuvykus į objektą, nustatyta, kad pastato būklė dar blogesnė, niekas nedaroma; už šio reikalavimo pažeidimą teko surašyti protokolą ir reikalavimą, nustatant terminą iki gegužės 31 d. Reikalavimai S. N. išlieka tie patys; nuo pareigos jo niekas neatleido. Prašo paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
ATPK 91 str. numatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. įtvirtinta valdytojo pareiga rūpintis kultūros objekto paveldo išsaugojimu, tame tarpe, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius.
ATPK 259¹ str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 225–247(11) straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. ATPK 246² str. 2 d. 2 p. suteikia teisę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas pagal 91 str., 165³ str., 214¹ str., ir skirti administracines nuobaudas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių vyriausiesiems valstybiniams inspektoriams, skiriant įspėjimą arba baudą iki 3000 Lt. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas S. N. skundo argumentas, kad Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 91 str.
ATPK 260¹ str. nustatyti administracinio nurodymo surašymo pagrindai, t.y., kad administracinį nurodymą galima surašyti tik už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda, bei, kad administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje. Kadangi įstatymu už šį pažeidimą numatyta 5000 Lt dydžio bauda, be to, S. N. metų bėgyje jau buvo baustas pagal ATPK 188-4 str. už Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl pareigūnas, surašydamas protokolą pagrįstai nesurašė administracinio nurodymo sumokėti pusę minimalios baudos.
Teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu. ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo pažeidimai buvo nustatyti 2012-04-27; administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012-05-11, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2012-05-24, laikytina, kad įstatymu numatyti terminai nėra praleisti, todėl reikalavimas taikyti senatį atmestinas kaip nepagrįstas.
LR ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tai yra sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 str., tačiau nesiima jokių priemonių bent minimaliai rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, apsaugant statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, prižiūrėti kultūros paveldo objekto teritoriją, šitokį savo neveikimą motyvuodamas lėšų tam neturėjimu.
Dėl paskirtos nuobaudos dydžio
Paskirtos nuobaudos sušvelninimo galimybę numato LR ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-298/2011). Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nenustačius atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pareigūnas pagrįstai S. N. skyrė nuobaudą – sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio piniginę baudą. Atsižvelgtina į tai, kad S. N. turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 188-4 str. Todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti S. N. paskirtą administracinę nuobaudą nėra.
Vadovaujantis LR ATPK 301, 302 str.,
n u t a r i a :
Skundo netenkinti ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012-05-24 nutarimą Nr. 3.5.Š-ATŠ-4, kuriuo S. N. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 str. paskirta 1750 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.
Teisėja Vytautas Butvilas
Kopija tikra
Teisėjas