Pranešėja B. Simonaitienė Kopija
Teisėjas V. Rudaitis Civilinė byla Nr. 2A-90-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2010 m. sausio 25 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,
kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,
sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,
dalyvaujant ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., atsakovui A. E.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. E. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. E. 779,44 Lt žalos aplinkai už savavališkai iškirstą mišką atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui A. E. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-21 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas pareigūnas atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno išduoto leidimo miškui kirsti, nukirto miško specialisto nepaženklintus 30 vnt. žalių uosio medžių (26,539 m3), 6 vnt. žalių baltalksnio medžių (2,804 m3), 7 vnt. žalių beržų medžių (6,319 m3) ir 2 vnt. žalių drebulių medžių (3,310 m3), viso 45 vnt. žalių medžių (38,972 m3). Tokiu būdu atsakovas savo neteisėta veika padarė žalą aplinkai, savavališkai iškirsdamas žalius medžius. Nurodė, kad remiantis LR Vyriausybės nutarimais 2002-04-12 Nr. 521 ir 2004-05-12 Nr. 570 patvirtintos „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“ nuostatomis atsakovo aplinkai padaryta žala įvertinta 779,44 Lt.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. E. 779,44 Lt žalos aplinkai už savavališkai iškirstą mišką atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo A. E. 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas A. E. pateikė prieštaravimus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu ir neįsiteisėjusiu nutarimu, tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008-11-13 nutartimi panaikino šį nutarimą ir administracinę bylą perdavė iš naujo nagrinėti ieškovui. Todėl atsakovas teigė, kad jis nėra padaręs prašomą priteisti žalą ir ieškinys negali būti tenkinamas.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu paliko nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. preliminarų sprendimą bei priteisė iš atsakovo A. E. 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. E. pripažino neturėdamas leidimo iškirtęs medžius nurodomame jam priklausančiame miško sklype, neginčijo neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo akte užfiksuoto nukirstų medžių skaičiaus, jų kelmų dydžio bei pagal tai gamtai padarytos žalos apskaičiavimo teisingumo. Nurodė, jog atsakovas prašė ieškinį atmesti tik tuo pagrindu, jog visi nukirstieji medžiai buvo nudžiūvę, dėl ko jų kirtimui leidimas nebuvo reikalingas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai iškirto žalius medžius. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas A. E. savo kaltę įvykio tyrimo pradžioje pilnai pripažino ir ėmė neigti tik vėliau, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas savo atsikirtimų dėl nudžiuvusių medžių iškirtimo neįrodė. Pažymėjo, kad jokių kitų pagrindų preliminariam sprendimui panaikinti atsakovas nenurodė, jų nenustatyta ir teismo iniciatyva. Konstatavo, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūno nutarimas administracinėje byloje, kurioje atsakovas A. E. už aukščiau minėtus veiksmus nubaustas pagal ATPK 62l str. 7 d., 2009-07-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas tik dėl ATPK 35 str. nustatytų terminų pažeidimo, t.y. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. E. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nukirto sausuolius medžius, kuriems kirsti leidimas yra nereikalingas. Teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas net tris kartus nagrinėjo atsakovo administracinę bylą, apklausė liudytojus ir visais atvejais panaikino nutarimus, pagal kuriuos atsakovas buvo kaltinamas be leidimo iškirtęs medžius, kurių tūris sudaro 38,972 m3. Tai, kad administracinis teismas paskutinį ieškovo nutarimą panaikino dėl procesinės teisės normų pažeidimo nesigilindamas į atsakovo kaltės klausimą dar nereiškia, kad atsakovo kaltė yra įrodyta. Nurodė, kad atsakovas prašė teismo prijungti jo administracines bylas, kuriose yra apklausti liudytojai, patvirtinę, kad atsakovas iškirto sausuolius, negyvus medžius. Tokiu būdu, atsakovo manymu, teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino visų byloje esančių įrodymų, pvz. prie ieškinio pridėtų patikrinimo, kelmų apmatavimo aktų pagrįstumą tuo aspektu, kad juos atsakovas ginčijo ir skundė administracine tvarka.
Atsiliepimu į atsakovo A. E. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinės teises pažeidimas faktas buvo užfiksuotas, tačiau dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino praleidimo apeliantas administracinės atsakomybės išvengė. Pažymima, kad 2008-08-21 LR AM Šiaulių Regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausias valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K. G. kartu su Kelmės rajono agentūros inspektoriumi A. M. patikrino A. E. priklausančią miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog be leidimo kertami žali medžiai. Šis faktas buvo užfiksuotas privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akte (patikrinimo akto 5, 6, 8 strofose). Nurodoma, jog minėtą patikrinimo aktą pasirašė abu patikrinime dalyvavę pareigūnai bei savo ranka A. E. pasirašė „Sutinku A. E.“. Pažymi, kad tik vėliau po kelių dienų (2008-08-26) atliekant nukirstų žalių medžių apmatavimus A. E. pradėjo nesutikti. Ieškovo manymu, tokiu elgesiu A. E., sužinojęs apie jam gresiančią administracinę nuobaudą, keisdamas parodymus tiesiog siekia išvengti atsakomybės.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šios taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Jų esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004).
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad apeliantas turėjo galimybę teikti teismui įrodymus, tačiau ja nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis pats nurodo, jog išnagrinėtose administracinėse bylose buvo apklausti liudytojai, kurių parodymai civilinėje byloje negali būti laikomi neginčijamais įrodymais. Prašyti apklausti jo nurodytus liudytojus civilinėje byloje apeliantas galėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Panaikinus preliminarų teismo sprendimą, vėlesnis procesas vyko pagal bendrąsias CPK normas, kurios nedraudžia rinkti visus galimus CPK 177 str. numatytus įrodymus. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau šiame ginče, įvertinus padarytas išvadas prijungtose administracinėse bylose, matyti, kad procesiniuose teismo sprendimuose nėra analizuotos faktinės aplinkybės, kuriomis būtų galima remtis civilinėje byloje. Visose Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti ATPK pažeidimai, tačiau įrodymai nebuvo vertinami. Taigi, šiose nutartyse nėra analizuojami šalių pateikti įrodymai, konkrečiai – nevertinami liudytojų parodymai. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi turimais įrodymais, kadangi tokio pobūdžio bylose teismas negali būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus (CPK 179 str. 2 d.). Byloje yra Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas (b.l. 4), kuriame yra užfiksuotas tai, jog apeliantas be leidimo kirto žalius medžius. Aktą pasirašė pats apeliantas, atlikdamas įrašą „sutinku“. Apeliantas kolegijos posėdyje tvirtino, kad šį įrašą nepagrįstai padarė, sutrikęs dėl įvykio. Posėdyje apeliantas patvirtino, jog jau buvo baustas už panašų pažeidimą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog jis nepagrįstai save apkalbėjo, pasirašydamas nurodytame akte (b.l. 4). Kolegija laiko, kad apelianto teiginys yra nuginčijamas kitais įrodymais, be kita ko, ir jo paties parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokole (b.l. 46) užfiksuota, jog apeliantas pripažino kirtęs ir dalį žalių medžių. Pastabų prie protokolo apeliantas nepateikė. Liudytojas E. Ž. patvirtino, kad sausi medžiai nebuvo įskaičiuojami į kelmų apmatavimo aktą. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Įvertinus rašytinius įrodymus ir liudytojo parodymus bei paties apelianto parodymus pirmosios instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad teismas turėjo pagrindo tenkinti ieškinį
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 6,44 Lt (b.l. 57).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. E. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 6,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Birutė Simonaitienė
Teisėjai Rasa Bartašienė
Regina Agota Gutauskienė
Kopija tikra
Teisėja
B. Simonaitienė