Administracinė byla Nr. A502-1450/2008

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 18.1; 18.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

              sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

              dalyvaujant pareiškėjams K. T., J. D., R. K.,

              pareiškėjo atstovui adv. Vygantui Barkauskui,

              atsakovo atstovams adv. Deividui Poškai, Vygandui Kastanauskui,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D., Z. J. (Z. J.), R. K., V. K. ir K. T. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. V., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai J. D., Z. J., R. K., V. K. ir K. T. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba; atsakovas; apeliantas) 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. T-32 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės mero išrinkimo” (toliau – ir sprendimas Nr. T-32) toje dalyje, kuria V. V. buvo išrinktas Savivaldybės meru, ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad 2007 m. balandžio 10 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiami du klausimai: 1) dėl Savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus atleidimo iš pareigų ir pavedimo eiti pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius naujai kadencijai; 2) Savivaldybės mero rinkimai. Tarybos sprendimu Nr. T-32 buvo nutarta išrinkti V. V. Savivaldybės meru.

Nurodė, kad Tarybos 2007 m. balandžio 10 d. posėdyje dalyvavo asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus negalėjo būti Tarybos nariu ir neturėjo teisės dalyvauti Tarybos posėdyje bei jame balsuoti, o jo balsas nulėmė atsakovo sprendimo Nr. T-32 priėmimą. Pažymėjo, kad Taryboje iš viso yra 25 Tarybos nariai, kurie visi dalyvavo ir balsavo minėtame posėdyje, tarp jų – ir šiuo metu jau buvęs Tarybos narys K. D., kuris nuo 1998 m. spalio 22 d. iki šiol yra Savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Švenčionių švara“ direktorius.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kai jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis arba tokių pareigų neatsisako, bei to paties įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad savivaldybės tarybos nario pareigos inter alia nesuderinamos su savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

Pažymėjo, kad UAB „Švenčionių švara“ Rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies prasme yra savivaldybės kontroliuojama akcinė bendrovė. Rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straispnio 6 dalimi ir atkreipė dėmesį į tai, kad visos balso teisę suteikiančios UAB „Švenčionių švara“ akcijos nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, kas reiškia, kad K. D., kaip Tarybos nario, pareigos buvo nesuderinamos su jo, kaip UAB „Švenčionių švara“ vadovo, pareigomis.

Rėmėsi Rinkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalimi ir atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog Tarybos pirmasis posėdis buvo sušauktas 2007 m. balandžio 10 d., K. D. atitinkamą pareiškimą turėjo pateikti ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., tačiau jis nei pateikė prašymą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK), nei atsistatydino iš UAB „Švenčionių švara“ direktoriaus pareigų.

VRK 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 262 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo” (toliau – ir sprendimas Nr. 262) pripažino K. D. įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, nes jis ėjo pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė. Laikėsi pozicijos, kad šis faktas patvirtina, jog K. D. neturėjo teisės būti Tarybos nariu. Manė, jog ta aplinkybė, kad K. D. įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą VRK pripažino po sprendimo Nr. T-32 priėmimo, nėra reikšminga vertinant K. D. dalyvavimo Tarybos 2007 m. balandžio 10 d. posėdyje ir balsavimo jame teisėtumą, kadangi nagrinėjamu atveju, pagal Rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 90 straipsnio 1 dalies prasmę, asmens negalėjimas būti savivaldybės tarybos nariu kyla tiesiogiai iš Konstitucijos ir įstatymų, o ne iš VRK formalaus sprendimo pripažinti įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą. Nukreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vietos savivaldos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog yra laikoma, kad meras išrinktas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma – kadangi Taryboje iš viso yra 25 Tarybos nariai, minimalus balsų skaičius, reikalingas, kad būtų išrinktas meras, 13 Tarybos narių balsų. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad už V. V. balsavo 13 Tarybos narių ir tik vienas balsas nulėmė sprendimo jį išrinkti Savivaldybės meru priėmimą, sprendimas Nr. T-32 turi būti panaikintas, kadangi balsavime, kaip minėta, neteisėtai dalyvavo K. D..

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2007 m. balandžio 10 d. Tarybos posėdyje dalyvavo ir balsavo visi 25 Tarybos nariai, tarp jų – ir K. D., turėjęs VRK išduotą galiojantį Tarybos nario pažymėjimą. Tuo metu jo, kaip Tarybos nario, įgalinimai nebuvo pripažinti nutrūkusiais prieš terminą, todėl K. D. turėjo teisę dalyvauti Tarybos posėdyje ir balsuoti priimant Tarybos sprendimus, tarp jų – balsuoti ir priimant sprendimą Nr. T-32. Laikėsi pozicijos, jog iki VRK sprendimo Nr. 262 K. D. įgaliojimai nebuvo nutraukti, todėl jis turėjo teisę dalyvauti Tarybos posėdyje ir jame balsuoti. Pažymėjo, jog, teigiant priešingai, būtų nukrypstama nuo administracinių aktų teisėtumo prezumpcijos principo reikalavimų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog galioja įstatymo, atsakovo manymu, bet kurio teisės akto, teisėtumo prezumpcija. Akcentavo, jog sprendimas Nr. T-32 buvo priimtas dar iki VRK sprendimo Nr. 262 priėmimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti VRK priimto sprendimo pasekmes teisiniams santykiams, susiklosčiusiems dar iki minėto sprendimo priėmimo.

Nurodė, kad skundžiamas sprendimas Nr. T-32 buvo priimtas slaptu balsavimu, todėl K. D. balsas negali būti pripažįstamas lemiamu.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. V. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir sprendimą Nr. T-32 toje dalyje, kuria V. V. buvo išrinktas Savivaldybės meru, panaikino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš sąrašo dėl Savivaldybės mero išrinkimo turinio matyti, jog balsavimo biuletenius gavo 25 Tarybos nariai, tarp jų – ir K. D.. Pažymėjo, kad balsavimo rezultatų protokolas patvirtina, kad už kandidatą V. V. balsavo 13 Tarybos narių, 3 biuleteniai rasti negaliojantys ir 9 Tarybos nariai balsavo už kitą kandidatą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar K. D. pagrįstai ir teisėtai gavo Tarybos nario mandatą. Nurodė, kad VRK 2007 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 181 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ buvo nustatyti bei patvirtinti galutiniai Tarybos rinkimų rezultatai, nustatyti 25 asmenys, išrinkti Tarybos nariais.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei 90 straipsniu ir pažymėjo, kad tai imperatyvios teisės normos, kuriose yra įtvirtintas absoliutus draudimas savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovui tuo pačiu metu būti ir savivaldybės tarybos nariu. Nurodė, kad, pagal minėtas Rinkimų įstatymo nuostatas, asmuo iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo įstatymų nustatyta tvarka pareikšti apie savo apsisprendimą toliau eiti ankstesnes pareigas arba būti savivaldybės tarybos nariu, taigi, iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį, turi būti išspręstas tokio asmens teisinio statuso klausimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad kandidato anketoje K. D. nurodė, jog neina pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nors, pildydamas kandidato į savivaldybes tarybos narius anketą, buvo UAB „Švenčionių švara“ direktorius ir, pagal Rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, jis privalėjo šią aplinkybę nurodyti. Remdamasis pirmiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog K. D. dalyvavimas pirmajame Tarybos posėdyje buvo neteisėtas ir jog šiuo atveju turėtų būti taikomas principas ex injuria jus non oritur. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog asmenims, nuslėpusiems informaciją apie einamas pareigas, kurios yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, yra numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2073 straipsnio 2 dalis).

Rėmėsi Vietos savivaldos 20 straipsnio 1 dalimi ir padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad vienas balsas šiuo atveju turėjo lemiamą įtaką išrenkant Savivaldybės merą.

III.

Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Rinkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymas panaikina savivaldybės tarybos nario įgaliojimus ab initio, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas naujai išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų įgijimo momentas, t. y. savivaldybės tarybos pirmasis posėdis.

2. Aiškina, jog Rinkimų įstatymo 87 straipsnis nustato jau įgytų savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindus, taigi VRK sprendimu Nr. 262 buvo nutraukti jau K. D. suteikti Tarybos nario įgaliojimai.

3. Mano, jog tai, kad K. D. Tarybos nario įgaliojimai buvo suteikti jam pažeidus Rinkimų įstatymu nustatytas pareigas, yra pagrindas taikyti Rinkimų įstatymo 87 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinę atsakomybę ir nutraukti jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimus, t. y. atimti teisę toliau eiti Tarybos nario pareigas.

4. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamase sprendime nenurodė jokio teisinio sprendimo Nr. T-32 panaikinimo pagrindo. Pažymi, kad nėra jokių įrodymų, kad buvo pažeista sprendimo Nr. T-32 priėmimo procedūra, kad K. D. balsavo už V. V. ir pan. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, preziumavo, jog K. D. balsavo už V. V.. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma, kaip balsavo K. D., negalima daryti išvados, kad jo balsas buvo lemiamas.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimu ir 2004 m. vasario 13 d. sprendimu. Teigia, kad VRK nėra teisėsaugos institucija ar operatyvinės veiklos subjektas, todėl gali kurį laiką ir nežinoti, jog asmuo neturi teisės būti savivaldybės tarybos nariu, kaip kad buvo ir nagrinėjamu atveju. Laikosi pozicijos, kad tas faktas, jog Savivaldybės meras buvo renkamas slaptu balsavimu, dėl ko nėra žinoma, kaip balsavo K. D., nereiškia, kad jo balsas negali būti pripažįstamas lemiančiu, nes, jam nebalsavus, sprendimo Nr. T-32 turinys galėjo būti ir kitoks. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra įvykdytas, kadangi V. V. 2007 m. lapkričio 17 d. Tarybos posėdyje atsistatydino iš Savivaldybės mero pareigų. Nurodo, kad tą pačią dieną V. V. pakartotinai buvo išrinktas Savivaldybės meru. Teigia, jog, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti Tarybos sprendimą Nr. T-32, taptų nebeaiškus V. V. buvimo Savivaldybės meru teisinis pagrindas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl Tarybos sprendimo dalies, kuria tretysis suinteresuotas asmuo buvo išrinktas Savivaldybės meru. Tokio pobūdžio bylose turi būti tikrinamas skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Tačiau ne mažiau svarbu nustatyti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, ginčydami Tarybos sprendimo dalį, ginčija trečiojo suinteresuoto asmens V. V. išrinkimo Švenčionių rajono savivaldybės meru teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu ginču siekiama atkurti iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį (ABTĮ 92 straipsnis), t. y. padėtį Taryboje iki mero išrinkimo. Pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju Savivaldybės meras ginčijamo akto pagrindu pareigų eiti toliau nebegalėtų.

Byloje nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo iš Savivaldybės mero pareigų atsistatydino iki išsprendžiant šį administracinį ginčą ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T-172 vėl buvo išrinktas Savivaldybės meru. Taigi pareiškėjų ginčijamas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. T-32 nebesukuria jokių teisinių pasekmių, kaip jų nesukurtų teismo sprendimas, kurio šis administracinis aktas revizuojamas. O tai reiškia, kad pareiškėjų pareikšto reikalavimo išnagrinėjimas negali apginti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų jų interesų. Dėl to, jog nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas, jų skundas negali būti tenkinamas.

Dėl šios priežasties tampa teisiškai nereikšminga apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl ginčijamo administracinio sprendimo analizė ir vertinimas.

Konstatuojama, kad skundžiamu teismo sprendimu reikalavimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo dalies panaikinimo patenkintas nepagrįstai.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu , teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjų J. D., Z. J. (Z. J.), R. K., V. K. ir K. T. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. V., dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 10 d.  sprendimo dalies panaikinimo atmesti.

              Sprendimas neskundžiamas.