Administracinė byla Nr. A662-1057/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00464-2010-0
Procesinio sprendimo
kategorija 33.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės
Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant
Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant
pareiškėjoms R. Č. ir M. P.,
atsakovo
atstovei R. S.,
vertėjai
Karinai Pribylovai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjų R. Č. ir M. P. apeliacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Č.,
M. P. ir I. Č. skundą atsakovui Nacionalinei
mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai R. Č., I. Č. ir M. P. skundu (b. l. 2) kreipėsi
į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2009 m.
lapkričio 23 d. sprendimą Nr. BRS-(3.82)-956 (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 25 d. gavo Agentūros
2009 m. lapkričio 23 d. reikalavimą Nr. BRS-(3.82)-956 grąžinti mirusio vyro ir
tėvo S. Č. skolą Agentūrai, kuri susidarė dėl neteisingo
žemės ūkio veiklos plotų deklaravimo. Prie reikalavimo pridėta ir palūkanų paskaičiavimo
lentelė bei notaro liudijimo nuorašai apie jų pareiškimų priėmimą palikimui
priimti. Teigė, kad šie paliudijimai dar nereiškia, jog skolininko palikimas
jau yra priimtas ir atsiradusi prievolė grąžinti palikėjo skolas. Nurodė, kad apie mirusio S. Č. žemės
naudmenų deklaravimą ir jo neatitikimus nieko negali paaiškinti, nes žemės
reikalais užsiiminėjo išimtinai tik S. Č.. Po jo mirties
jie padavė pareiškimus Šalčininkų rajono pirmojo notarų biuro notarei Č. B. dėl S. Č. palikimo priėmimo,
tačiau paveldėjimo dokumentai dar nėra įforminti, nes nėra aiškios paveldėto
turto dalys dėl J. Č., kurio atžvilgiu Šalčininkų rajono
teisme šiuo metu vyksta teismų posėdžiai dėl jam pareikštų kaltinimų tėvo
nužudymu. Teigė, kad kol nėra priimtas nuosprendis J. Č. dėl
įtarimų nužudžius tėvą, negali būti išspręstas palikimo paveldėjimo klausimas.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Paaiškino, kad administracinės patikros metu
kontroliniame žemės sklype Nr. 018608-7930 buvo nustatytas neteisingas
deklaravimas (dvigubas deklaravimas). Sutikrinus visų kontroliniame žemės
sklype deklaravusių pareiškėjų laukų įbraižymą, buvo nustatyta, kad du
pareiškėjai deklaravo analogišką pasėlių lauką (kontrolinio žemės sklypo Nr.
018608-7930 lauką Nr. 1, kurio plotas – 2,50 ha). Pažymėjo, kad Agentūra 2008 m. balandžio 9 d. išsiuntė
S. Č. pranešimą Nr. 884439 dėl deklaruotų duomenų
neatitikimo, kuriame prašė pateikti žemės valdymo (nuosavybės, nuomos
pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, kadangi buvo
nustatytas neatitikimas (S. Č. ir kito pareiškėjo
paraiškoje deklaruotas tas pats laukas). Tačiau S. Č. iki
nustatyto termino pabaigos reikalingų dokumentų Agentūrai neatsiuntė. Todėl jam
taikytos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Paaiškino, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei
daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai nustatytas – 3,90 ha. Pažymėjo, kad tyčiniu
neteisingu deklaravimu laikoma, kai pasėliai neteisingai deklaruoti visame
deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas
sudaro daugiau nei 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Atsižvelgdamas
į tai, kad S. Č. neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė
daugiau nei 20 procentų ((6,40 - 3,90) / 6,40 x 100 = 39 proc.), darė išvadą,
kad pagrindinė tiesioginių išmokų dalis S. Č. 2007 metais
nepriklausė. Kadangi parama S. Č. buvo išmokėta anksčiau
nei nustatytas neatitikimas, susidarė skola. Nurodė Grąžintinų lėšų,
susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones,
administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktą, nurodė, kad S. Č. mirė
anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl skolos grąžinimo ir darė išvadą, kad jis
apie tai nebuvo informuotas. Pažymėjo, kad Agentūra 2009 m. balandžio 20 d.
raštu BR6-(3.82)-5675 norėjo informuoti S. Č. dėl
išmokėtos paramos sugrąžinimo, tačiau šis Agentūros raštas AB „Lietuvos pašto“
buvo grąžintas Agentūrai su žyma „Pareiškėjas miręs“. Nurodė, kad Agentūra 2009
m. gegužės 19 d. raštu Nr. BR6-(2.47)-6838 kreipėsi į Šalčininkų rajojo
pirmojo notaro biuro notarę Č. B., kuri 2009 m. rugpjūčio
10 d. raštu Nr. 54 informavo Agentūrą, jog palikimo priėmimo pareiškimus po S. Č. mirties notarei padavė dukra M. P.,
sūnus I. Č. ir sutuoktinė R. Č..
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai priėmė
mirusiojo S. Č. palikimą pagal Civilinio kodekso 5.50
straipsnį padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo
priėmimą, darė išvadą, kad pareiškėjai prisiėmė ir jo prisiimtus
įsipareigojimus, t. y. susidariusią skolą – 2 494,56 Lt bei priskaičiuotas
palūkanas. Rėmėsi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus
administravimo ir kontrolės 2007 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro
2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – ir Taisyklės), 42 punktu, Civilinio
kodekso 5.50, 5.52 straipsnių nuostatomis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio
7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Taisyklių 42, 4 punktus, nustatė, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei
daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai nustatytas – 3,90 ha, t. y. deklaruotų
laukų plotas sudarė daugiau nei 20 procentų, todėl darė išvadą, kad Agentūra,
vadovaudamasi Taisyklių 44.1.5 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė, jog S. Č. pagrindinė tiesioginių išmokų dalis 2007 metais
nepriklausė.
Nurodė Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.52
straipsnį ir konstatavo, kad Agentūra, iš Šalčininkų rajono pirmojo notarų
biuro gavusi informaciją, jog palikimo priėmimo pareiškimus po S.
Č. mirties notarei padavė dukra M. P., sūnus I. Č. ir sutuoktinė R. Č., pagrįstai
priėmė skundžiamą sprendimą dėl S. Č. išmokėtos paramos
grąžinimo.
III.
Pareiškėjai R. Č. ir M. P. apeliaciniu skundu (b. l. 124-125) prašo pirmosios
instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti
iš naujo.
Paaiškina, kad S. Č. pats
nepildė paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, 2007 m. birželio 12 d. paraišką
užpildė S. C.. Pabrėžia, kad S. Č. nemokėjo
valstybinės kalbos, nėra jokių duomenų, kad jam buvo išverstas paraiškos
turinys, ar jis jį suprato. Mano, kad turėjo būti apklausta S.
C.. Paaiškina, kad S. Č. nemokėjo lietuvių kalbos,
todėl visada kreipėsi į A. P. pagalbos, tačiau dėl gauto
pranešimo apie nustatytą pasėlių deklaruotojo ploto neatitikimą nesikreipė.
Abejoja, ar S. Č. gavo tokį pranešimą ir mano, kad
Agentūra turi pateikti teismui įrodymus, jog S. Č. tokį
pranešimą gavo. Nurodo, kad apie paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr.
7-1003946211-A1-1 turėjo būti teisme apklaustas Agentūros tarnautojas dėl
pasėlių matavimo aplinkybių, dokumentų pasirašymo aplinkybių. Pareiškėjų
nuomone, S. Č. parašai ataskaitoje ir paraiškoje žymiai
skiriasi. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra nenurodė, kas yra kitas asmuo,
deklaravęs tą patį sklypą. Mano, kad šis žmogus turėtų būti apklaustas teismo
posėdyje. Pažymi, kad Agentūra neišsiaiškino, ar tas kitas žmogus, kuris
deklaravo pasėlius žemės sklype Nr. 018608-7930 nebuvo S. V. arba
jo sūnus A. V., kuris dirba žemę J. Č. leidimu.
Mano, kad teisme turėtų būti apklaustas A. V., J. Č., kuris po S. Č. mirties neleidžia
apeliantams aplankyti namų ir paimti galimai esančius dokumentus. Pažymi, kad
teismas, žinodamas apie dvigubą deklaravimą, neįpareigojo Agentūros pateikti
papildomų dokumentų. Pastebi, kad byloje nėra duomenų, ar pagal dvigubą deklaravimą
buvo gauta dviguba išmoka, taip pat nėra duomenų, ar S. Č. realiai
gavo iš Agentūros išmokas, koks jų dydis, ar kitas asmuo gavo išmokas, kokius
ir kada dokumentus šis asmuo pateikė siekdamas gauti išmoką. Paaiškina, kad
žeme naudojosi ne tik S. Č., bet ir J.
J., kuris galimai deklaravo 2,50 ha pasėlių, todėl, apeliančių manymu, jis
turėtų būti apklaustas teismo posėdyje. Pažymi, kad Agentūra nenurodė, kodėl,
nepatikrinusi deklaruotų žemės plotų, išmokėjo S. Č. išmokas.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-135) prašo
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą
atmesti. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateikiami visiškai kiti
motyvai nei skunde pirmosios instancijos teismui, kuriame nekelti reikalavimai
apklausti liudytojus, taip pat nekeltas klausimas dėl dvigubo deklaravimo
fakto. Teigia, kad pateikė Agentūros sąskaitos išrašų kopijas, kuriose matyti
kada ir kokia pinigų suma buvo pervesta S. Č..
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-11-23 sprendimo Nr.
BRS–(3.82)–956 „Dėl S. Č. išmokėtos paramos sugrąžinimo“,
kuriuo prašoma grąžinti dėl neteisingo deklaravimo išmokėtą paramą, teisėtumo
ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-03-30
įsakymu Nr. 3D–135 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir
pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklių 42 punkte
nustatyta, jog jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo
tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui,
užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės,
nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma
pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos
išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei
žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę
turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus
plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis
pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui,
įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė
iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas
neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo
deklaravimo. Pagal šių Taisyklių 44.1.5 punktą, kai nustatytas didesnis nei 20
proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmokos pagrindinė dalis už žemės
ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma
ilgalaikė sankcija.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių dėl dvigubo deklaravimo. Kaip
matyti iš bylos medžiagos, žemės sklype, kurio kontrolinis Nr. 018608–7930, S. Č. deklaravo tik 2,50 ha. Atitinkamai šis plotas
pažymėtas ir laukų žemėlapyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino, kad
dėl šio ploto deklaravimo S. Č. ir giminaitis (J. J.) buvo susitarę (2,50 ha dovanojo pareiškėjų tėvui, o
deklaravo savo dalį). Iš byloje esančio pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto
registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad minėti asmenys yra
bendrasavininkiai (S. Č. priklauso 250/800 dalis
bendrojoje nuosavybėje, o J. J. – 550/800 dalis bendrojoje
nuosavybėje) žemės sklypo, esančio Šalčininkų raj. sav., (duomenys neskelbtini)
k., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (kadastro Nr. 8527/0006:16,
unikalus Nr. 8527–00060016). Taigi neaiški ta aplinkybė, kokiu pagrindu J. J. laukų žemėlapyje pažymėtame sklype Nr. 018608–7930
(14,44 ha) S. Č. savo laukų žemėlapyje deklaravo
atitinkamą plotą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S.
Č. laukų žemėlapio skyriuje „Kontrolinio žemės sklypo numeris ir plotas,
ha“ ranka nurodytas kontrolinio žemės sklypo numeris (Nr. 018608–7930), tačiau
nenurodytas plotas. Tuo tarpu paraiškos dalyje „Duomenys apie žemės ūkio
naudmenas ir pasėlius“ nurodytas kontrolinio žemės sklypo numeris, lauko
numeris (1) žemėlapyje, plotas, vietovės pobūdis (mažo nepalankumo vietovės) ir
žemės valdymo teisė (nuosava žemė). Pateiktų dokumentų kontekste negalima
padaryti vienareikšmės išvados, kad tą plotą taip pat deklaravo ir minėtas J. J., ar jam buvo išmokėta parama. Šių visų bylai reikšmingų
aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė. Atsakovo pateiktas ir
pirmosios instancijos teismo vienareikšmiškai priimtas argumentas, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei
daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai – 3,90 ha, t. y. deklaruotų laukų plotas
sudarė daugiau nei 20 proc., todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos, vadovaudamasi Taisyklių 44.1.5 punkto nuostatomis, pagrįstai
nusprendė, kad S. Č. pagrindinė tiesioginių išmokų dalis
2007 m. nepriklausė, nėra pagrįstas. Svarstytinas klausimas, ar į bylą
trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktinas J. J., liudytojais
apklaustini Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
darbuotojas, atlikęs patikrą vietoje ir seniūnijos darbuotoja, kuri pildė
deklaraciją.
Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir
objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos
teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų
priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų
vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą
visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino
visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų.
Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo
priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 142
straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos
teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei
pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas
faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius
duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų
pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą
apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės
tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų
priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti
paliktas galioti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad
vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis),
teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo
išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta
neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo
teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio
įsikišimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n
u t a r i a:
Pareiškėjų R. Č. ir M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio
7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius