Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1802-10449/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00995-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.1; 1.2.5; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 9.37; 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriausiant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., Kauno teritorinės muitinės įgaliotosioms atstovėms R. G., D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. K. 2017-04-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 7KMB100051, jame nurodant, kad M. K., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, priėmė prekes ir žinodamas, kad jos gabenamos, taikant Sąjungos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 16CH00000176454251 (2016-11-10), per nustatytą terminą (iki 2016-11-25), nesikreipė į muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės MERCEDES/(duomenys neskelbtini)BE328 UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), be raštiško muitinės pareigūno leidimo.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija M. K. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 209 str. 1 d. ir nurodė, kad ši veika atitinka  ANK 210 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius bei vadovaudamasi LR ANK 635 str. 3 d. nuostatomis prašė teismo M. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad apie jokias muitinės operacijas nežinojo. Visa informacija, ką jis turi, yra CMR krovinio važtaraštis, ir vadybininko nurodymas, iškrauti prekes. Pripažįsta, kad iškrovė prekes, tačiau apie jokius muitinės formalumus, nežinojo, tikina, kad vadybininkas jam jokios informacijos apie tai nenurodė, savo iniciatyva nieko daugiau nesiaiškino. Prekes iškrauna kasdien, tačiau tai buvo pirmas toks kartas, kai prekių iškrovimas buvo susijęs su muitinės procedūromis, UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigose dirba apie pusę metų. Savo tyčios tokiame elgesyje nemato. Atsakydamas į Kauno teritorinės muitinės įgaliotos atstovės klausimą M. K. nurodė, kad 2016-11-15 pasirašydamas CMR važtaraštyje, neatkreipė dėmesio ir nesidomėjo į langelyje Nr. 13, įrašytą MRN dokumentą ir nesiaiškino, koks tai dokumentas.

Institucijos, surašiusios Administracinio nusižengimo protokolą atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba bendrovėje, kuri užsiima krovinių pervežimu, taip pat ir tarptautinių. Tikėtina ir manytina, kad darbdaviui aktualu supažindinti darbuotojus su dokumentais, dokumentų įrašais, jų teisėmis ir pareigomis. Tikėtina, kad tai buvo ne pirmas krovinys, kuriam taikoma muitinės priežiūra ir kuris buvo gabenamas šios bendrovės, kaip vėžėjo, todėl ji ne be pagrindo teismo posėdžio metu klausė administracinėn atsakomybės traukiamo asmens, ar jis domėjosi dokumentais, ant kurių pasirašo, kadangi pažiūrėjus į šių dokumentų vieną langelį ir vieną skaičių, matyti, kad prekėms, kurias jis priima į sandėlį, taikoma muitinio tranzito procedūra. Šią procedūrą turėjo atlikti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo darbdavys.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė yra dukterinė UAB (duomenys neskelbtini) įmonė kuri nėra krovinių vežėjas, o tik sandėliavimo paslaugas teikianti įmonė. Patikino, kad M. K. yra darbuotojas, kuris tik atlieka techninį darbą, jis net realiai nemato dokumentų, o tik vykdo motininės įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkų nurodymus, todėl liudytojas mano, kad M. K. netgi negalėjo žinoti, kad tam kroviniui yra taikomos muitinės procedūros. Faktą, kad yra nesutvarkytos krovinio muitinės procedūros, anot liudytojo,  UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tuomet, kai gavo raštą iš muitinės, nes krivinį vežė motininė įmonė, o jo vadovaujama įmonė tik kaip klientas atliko sandėliavimo paslaugą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai apie krovinio muitinės procedūras nežinojo ir negalėjo žinoti. Įmonė muitinės sandėlio neturi ir muitinės krovinių nekrauna, tai buvo išimtinis atvejis, kaip liudytojas nurodė,  vadybininko nesupratimas dirbant su partneriais, kurie turi muitinės sandėlius. Pažeidimo fakto neneigia, tačiau liudytojo įsitikinimu dėl pažeidimo atsakingas vadybininkas- M. D., kuris vežė krovinį, dėliojo maršrutą ir neteisingai nurodė išsikrovimo adresą. Patvirtino, kad M. K. buvo supažindintas su jo pareiginiais nuostatais, kur nurodyta, kad jis atlieka tik krovos darbus ir neatlieka jokių muitinės procedūrų. Papildomai apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad greičiausiai įvyko tarpusavio nesusikalbėjimas, kas ir lėmė pažeidimą.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniuoju inspektoriumi. 2017-04-26, vadovo paliepimu nuvyko į Biruliškių k., Kauno rajone, kur UAB (duomenys neskelbtini) terminale surašė administracinio nusižengimo protokolą M. K.. Į ankstesnius raginimus atvykti į Muitinės įstaigos procedūrų priežiūros skyrių M. K. nereagavo. Įvykio vietoje M. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad nežinojo, jog prekės yra iš Šveicarijos. Liudytojas paaiškino, kad įvykio aplinkybes protokole nurodė pagal tą medžiagą, kuri jam buvo pateikta, pats savarankiškai daugiau jokių veiksmų neatlikinėjo. Liudytojas negalėjo plačiau paaiškinti kokie šiuo atveju buvo prekių dokumentacija, tačiau M. K. privalėjo matyti CMR važtaraštį, iš kurio akivaizdu, kad prekės ne iš Europos Sąjungos ir joms būtina muitinės procedūra. Patikrinti prekių dokumentus yra M. K. pareiga ir jis tai turėjo atlikti. Sandėlininko pareiga ne tik priimti ir išduoti prekes, tačiau ir sutikrinti jų dokumentus. Dėl prekių išmuitinimo turėjo kreiptis muitinės tarpininkas arba vežėjo ar sandėliavimo įmonės įgaliotas asmuo. Dėl galimos žalos liudytojas surašydamas administracinio nusižengimo protokolą jokių duomenų neturėjo.

Liudytojas M. D. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto srautų koordinatoriumi. Liudytojas paaiškino, kad prieš atvykstant prekėms iš kolegos skambučiu ar elektroniniu paštu gavo informaciją, kad krovinį reikia pristatyti UAB (duomenys neskelbtini). Jis suorganizavo pakrovimą. Sandėliuose persikrauna labai daug automobilių, todėl liudytojas negalėjo nurodyti, ar M. K. galėjo žinoti, kad ši konkreti prekė atvyks iš Šveicarijos. Visa informacija, kurią liudytojas turėjo buvo perduota vairuotojui, dokumentuose buvo aiškiai parašyta, kad prieš atvykdamas į sandėlį, jis turėjo nuvykti į muitinę, tačiau to nepadarė. Vairuotojas turi susižiūrėti visus dokumentus ir tai, ką pasikrauna. Liudytojo nuomone M. K. dėl įvykio nekaltas, visa kaltė tenka vairuotojui V. A., kuris įmonėje nebedirba. M. D. patikino atlikęs tik organizavimo veiksmus, tačiau konkrečių dokumentų nematė, visą reikiamą informaciją jis perdavė, o toliau jokių kitų procesų (pakrovimo, nukrovimo), jis nereguliuoja. Kadangi dirba kitoje įmonėje, M. K. negali liepti pakrauti ar iškrauti prekes. Nors M. D. organizuoja prekių judėjimą, tačiau dėl šio konkretaus krovinio judėjimo yra atskiras vadybininkas. Kas vyksta iki prekės pristatymo į sandėlį, jis nieko nežino. Dėl prekių išmuitinimo kreipėsi jau po Naujųjų metų, gali būti, kad tai buvo 2017-01-18. Tokie kaip šis atvejai yra labai reti. Dėl žalos jokių duomenų neturi, šiuo metu dirba kitokio pobūdžio darbą. 

Dėl veikos kvalifikavimo, taikytinos teisenos ir pažeidimo paaiškėjimo (nustatymo)

M. K. veika administracinio nusižengimo protokole Nr. 7KMB100051 (b. l. 5) kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209 str. 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 210 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 209 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 209 straipsnio 1 dalyje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos, vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis (numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, M. K. padarytas pažeidimas, kuris turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 209 straipsnio 1 d., perkvalifikuotinas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK. 

2017-04-28 Raštu Nr. (6.5)-1B-4373, Kauno teritorinė muitinė, kaip institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašo vadovaujantis ANK 635 str. 3 d. nuostatomis teismą, priimant nutarimą, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta, nurodant ANK straipsnio dalies punktą, pakeisti nuorodą iš ANK 210 str. 1 d. į ANK 210 str. 1 d. 4 p. (b. l. 2). Tokį patį prašymą teismo posėdžio metu pateikė ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė D. G..

ANK 635 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ATPK 284 str. Taigi, teismas laiko pagrįstu institucijos kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, prašymą ir keičia nusižengimą kvalifikuojančio straipsnio nuorodą į ANK 210 str. 1 d. 4 p.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kad ANK 39 straipsnyje numatytas ilgesnis nuobaudos skyrimo terminas, kas sunkina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, M. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai.

Esamomis aplinkybėmis svarbu nustatyti, kada buvo nustatytas M. K. padarytas pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) prašymas užskaityti pažeistą tranzito (T1 16CH00000176454251 2016.11.10) terminą ir leisti įforminti importo procedūrą krovinio gavėjui UAB (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinėje muitinėje gautas 2017-01-23 (b. l. 11), po to tarp šalių vyko tarpusavio susirašinėjimas siekiant objektyvaus aplinkybių patikslinimo (b. l. 12, 13, 14, 17, 18), kol 2017-04-04 raštu Nr. (8.35/11-1B-3457) Kauno teritorinė muitinė UAB (duomenys neskelbtini) pranešė apie paaiškėjusį pažeidimą ir parašė įpareigoti atvykti bei pateikti savo paaiškinimus M. K. (b. l. 19), 2017-04-12 Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojos A. S. pasirašytame tarnybiniame rašte Nr. 4B-1115, jau konkrečiai nurodoma, kad M. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. (b. l. 20 – 21). Teismas laiko, kad pažeidimo nustatyto diena yra 2017-03-17, t. y. kuomet Kauno teritorinė muitinė gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą atsakymą Nr. (8.35/11)-1B-2374 (gavimo reg. Nr. 2B-4315) (b. l. 18), tai teismo posėdyje patvirtino ir institucijos, surašiusios ANK protokolą atstovė D. G., todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (šeši mėnesiai nuo ATPK 209 str. numatyto pažeidimo nustatymo dienos), kuris šio nutarimo priėmimo dieną nėra pasibaigęs, todėl nuobauda skirtina.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 str. 1 d. 4 p.

ANK 210 str. 1 d. 4 p. yra nurodyta, kad muitinės prižiūrimų prekių mutinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

M. K. kaltę padarius ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, M. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2016-11-15 prekes iškrovė, nežinodamas apie privalomas muitinio tikrinimo procedūras (b. l. 3-4); Kauno teritorinės muitinės (toliau – KTM) Muitinės procedūrų priežiūros skyriui adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-18 prašymas užskaityti pažeistą tranzito (T1 Nr. 16CH00000176454251 2016-11-10) terminą ir leisti įforminti importo procedūrą (b. l. 9); UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus M. V. 2017-03-01, 2017-03-13 atsakymai (atitinkamai reg. Nr. 2B-3379 ir reg. Nr. 2B-4315) (į KTM Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus 2017-01-31, 2017-02-20, 2017-03-07 raštus), iš kurių matyti, kad 2016-11-15 transporto priemonė (duomenys neskelbtini)BE328 krovinį pristatė adresu (duomenys neskelbtini), prekes priėmė ir iškrovė UAB (duomenys neskelbtini)   darbuotojas M. K., dėl prekių perkrovimo į kitą transporto priemonę į Kauno teritorinę muitinę kreiptasi nebuvo (b. l. 12, 16); KTM Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus 2017-04-12 tarnybinis raštas Nr. 4B-11115 (b. l. 18-19), duomenys apie asmenį (b. l. 20-22), kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. K., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, 2016-11-15 priėmė prekes ir žinodamas (turėdamas žinoti), kad jos gabenamos, taikant Sąjungos/bendrąją tranzito procedūrą su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 16CH00000176454251 (2016-11-10), UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),  be muitinės pareigūno rašytinio leidimo iškrovė (leido jas iškrauti) iš prekes atgabenusios transporto priemonės „Mercedes“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)BE 328, o 2016-11-16 leido jas perkrauti į kitą automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokie M. K. veiksmai faktiškai yra pakankami nusižengimui, numatytam ANK 210 str. 1 d. 4 p. kvalifikuoti, ir šiuo atveju nėra svarbu, kad įstatymo nustatytas terminas kreiptis į  muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo buvo nepasibaigęs, t. y. nustatytas iki 2016-11-25, nes jau vien krovinio iškrovimo iš jį atgabenusios transporto priemonės faktas (įskatinant ir jų perkrovimą) sudaro ANK 210 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto nusižengimo sudėties elementus. Priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė pats administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo, o taip pat ir liudytojas V. V., M. K. kaltei nustatyti šiuo atveju nėra svarbu, kieno ir kokius nurodymus jis vykdė, kadangi pagal savo – UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigas, jis turėjo ir galėjo suprasti, kad į sandėlį atgabentoms prekėms privalomai taikytina Sąjungos/bendroji tranzito procedūra ir pagal Europos  Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 140 str. 1 d.,  prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Iš teismo iniciatyva išsireikalautų M. K. pareiginių nuostatų akivaizdžiai matyti, kad be kitų jam keliami reikalavimai savarankiškai dirbti (2.2.1. p.), o pareigos – priimti, išduoti ir saugoti materialines vertybes (3.1. p.), tvarkyti prekių, materialinių vertybių apskaitą, pildyti priėmimo, išdavimo dokumentus (3.3. p.), turi teisę gauti savo tiesioginiam darbui atlikti reikalingus duomenis ir informaciją (4.1. p.), be kitų darbuotojui taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už atitinkamuose įstatymuose nustatytus pažeidimus (5 p.). M. K. 2016-09-12 buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareiginiais nuostatais, teismo posėdyje patvirtino, kad buvo su jais susipažinęs. Byloje laikytinas nustatytu ir įrodytu faktas, kad M. K. kartu su kroviniu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, iš kurių akivaizdu, kad kroviniui privalomai taikytina Sąjungos/bendroji tranzito procedūra, o būtent, pats M. K. teismo posėdžio metu atsakydamas į Kauno teritorinės muitinės įgaliotos atstovės klausimą nurodė, kad 2016-11-15 pasirašydamas CMR važtaraštyje, neatkreipė dėmesio ir nesidomėjo į langelyje Nr. 13, įrašytą MRN dokumentą ir nesiaiškino, koks tai dokumentas, ir tai yra esminė aplinkybė teismui sudaranti pagrindą  spręsti, kad atlikdamas savo pareigas M. K. nebuvo pakankamai apdairus. Teismui byloje pateiktame dokumente (b. l. 8), t. y. CMR važtaraščio langelyje Nr. 13, o taip pat langelyje Nr. 5, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas MRN dokumentas, ir vien iš šio įrašo egzistavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad kroviniui privalomai taikytina muitinės procedūra, kurios terminas (2016-11-25) taip pat buvo nurodytas šio dokumento „D“ grafoje (b. l. 9). Teismo posėdžio metu liudytojas M. D. paaiškino, kad dar prieš atvykstant šiam kroviniui sandėliavimo įmonei (UAB (duomenys neskelbtini)) buvo pranešta apie krovinį, o M. K. darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, V. V., patvirtino, kad M. K. prieš pradėdamas dirbti buvo supažindintas su visomis darbo instrukcijomis ir pareigybės aprašymu (2016-09-12), taigi jo kvalifikacija laikyta tinkama, o patirties neturėjimas (buvo neseniai pradėjęs dirbti šioje įmonėje, nesiėmė iniciatyvios išsiaiškinti krovinio pristatymo aplinkybes), teismo manymu neturi reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir vertinama tik kaip šalutinė aplinkybė. Konstatuotina, kad M. K. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo (ANK 9 str. 3 d.).

Dėl aplinkybės, kuri šalintina iš M. K. pažeidimo veiksmų aprašymo protokole

Vadovaujantis LR ANK 210 str. 1 d. 4 p. muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas yra kai muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Šią nuostatą iš esmės atkartoja Europos  Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodekso 140 str. 1 d.: „prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose“. To paties reglamento 141 str. 2 d. reglamentuoja, kad ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai.

Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 str. 1 d. numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.

Nors institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė paaiškino, kad M. K. veiksmus vertino pagal faktą, kad jis pasirašė už prekių priėmimą, tačiau teismo vertinimu, pats M. K. į Sąjungos muitinės kodekso 139 str. 1 d. nurodytų asmenų ratą nepatenka, to nenustatyta ir iš jam suteiktų įgaliojimų (pareiginių nuostatų), todėl akivaizdu, kad būtent jis neturėjo pareigos per nustatytą terminą (iki 2016-11-25), kreiptis į muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, teismo vertinimu tai turėjo padaryti į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs ir šį vežimą organizavęs asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), arba atsakingi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, taip pat ir pats M. K., jei tam būtų gavęs pavedimą, nors apie tai byloje duomenų nėra. Kita vertus, to paties kodekso 139 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad  nepriklausomai nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pareigų, vietoj jo prekes muitinei gali pateikti vienas iš šių asmenų:  a) bet kuris asmuo, kuris nedelsdamas pateikia prekes muitinės procedūrai įforminti; b) asmuo, kuriam suteiktas leidimas turėti prekių sandėlį, arba bet kuris laisvojoje zonoje savo veiklą vykdantis asmuo, taigi, faktiškai, M. K. taip pat turėjo teisę, bet ne pareigą kreiptis į muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, taigi, teismo įsitikinimu šioje dalyje (dėl nesikreipimo į muitinės įstaigą per nustatytą terminą) aptariamoje situacijoje įžvelgtina ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip prekės su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 16CH00000176454251 (2016-11-10), vežėjo galima kaltė, kadangi iš dalies M. K. inkriminuoto pažeidimo faktą nulėmė ir netinkami krovinio vežėjos – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmai, kai iš esmės žinant apie įvykusį muitinės procedūros pažeidimo faktą, t. y. kad prekės, kurioms taikoma Sąjungos/bendroji tranzito procedūra, be muitinės pareigūno rašytinio leidimo buvo atgabentos į sandėliavimo vietą ir perkrautos iš vienos transporto priemonės į kitą, iki nustatyto termino, t. y. 2016-11-25, taip ir nebuvo kreiptasi muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, o tai, kad tokia procedūra taikytina ir UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys apie tai žinojo, teismo įsitikinimu įrodo 2017-01-18 šios įmonės prašymas Muitinės procedūrų priežiūros skyriui bei jame nurodytos aplinkybės (b. l. 11), tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. D.. Taigi, administracinio nusižengimo protokole Nr. 7KMB1000051, nurodyta aplinkybė, kad M. K. per nustatytą terminą (iki 2016-11-25), nesikreipė į muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, yra šalintina. Visgi, kaip jau minėta, tai neturi esminės reikšmės M. K. padaryto pažeidimo kvalifikavimui (prekių iškrovimas ir perkrovimas be muitinės pareigūno rašytinio leidimo), tačiau turi įtakos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio ir galimybės skirti mažesnę negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 34 str. 5 d.). 

Dėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Teismas spręsdamas dėl M. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, dydžio atsižvelgia į tai, kad jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš dalies nulėmė ir galimai teisę pažeidžiantys kito asmens – krovinio vežėjos – UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų darbuotojų veiksmai arba/ir nepakankama tarpusavio komunikacija, kai iš esmės žinant apie įvykusį muitinės procedūros pažeidimo faktą, iki nustatyto termino, t. y. 2016-11-25, taip ir nebuvo kreiptasi muitinės įstaigą dėl muitinės formalumų atlikimo, tai, kad M. K. administracinės teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumas), nėra duomenų apie dėl pažeidimo kilusią esmingą žalą (prekių importo procedūra taip ir nebuvo įforminta, prekės parduotos Lietuvoje, dėl to skaičiuotini privalomi sumokėti mokesčiai, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas taikyti LR ANK 34 str. 5 d., ir skirti M. K. mažesnę baudą nei numatyta LR ANK 210 str. 1 d. 4 p. minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 str., 32 str., 34 str. 5 d., 210 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 3 d., 636 str., 646 str.,

nutaria:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti 7KMB100051.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Audrius Meilutis