Civilinė byla Nr. 3K-3-675-219/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02296-2013-7

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.1;                                                          2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.17; 2.5.10.8; 3.1.3.3;                                                         3.1.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui E. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalą, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių patraukimą byloje dalyvaujančiais asmenimis, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur) žalos aplinkai atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2008 m. kovo 31 d. atliko planinį specifinį patikrinimą, jo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengtas 20 arų nelegalus karjeras, kuriame yra atliekų (2008 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. 79). 2008 m. birželio 3 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra atliko neplaninį specifinį patikrinimą, jo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) buvusios atliekos yra užkastos (2008 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. 137). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-256/2013, konstatavo, kad atsakovas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1, 2 dalis, aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4, 7.2 punktus, 2 priedo 8 punktą, aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 2 punkto reikalavimus, nes 2008 m. birželio 2 d. nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) pasitelkė F. D., ir šis, vykdydamas E. B. žodinį nurodymą, vikšriniu traktoriumi „DT-75“, (duomenys neskelbtini), nustūmė ir užvertė žemės gruntu neteisėtai atgabentas A. B. ir M. S. žemės sklypuose išpiltas atliekas. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo išpilta 54,5 kub. m augalinės kilmės – medžių kelmų – atliekų ir 452,47 kub. m statybinių atliekų; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo išpilta 20 kub. m statybinių atliekų ir 5 kub. m buitinių atliekų į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir M. S. žemės sklype neteisėtai iškastą 50 m gylio, 40 m pločio ir 4 metrų gylio iškasą, dėl kurios neteisėto iškasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. nubaustas 750 Lt (217,22 Eur) bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 53 straipsnio 1 dalį. Taigi E. B. kaltė pagal BK 270 straipsnio 1 dalį įrodyta, jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur) žala aplinkai, kuri apskaičiuota aplinkos ministro 2002 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-256/2013. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino šį nuosprendį ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju vien dėl to, kad žemės sklypas priklauso ne jam, jis pats jokių atliekų neturėjo, negamino ir sklype nesupylė, tik organizavo jų nustūmimą. Jokio specialaus tyrimo dėl nustumtų atliekų poveikio aplinkai nebuvo atlikta. Baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas S. T. parodė, kad buitinės atliekos gulėjo ant nelegalaus karjero šlaito, todėl nebuvo galimybės jų tiksliai išmatuoti – atliekų poveikį aplinkai jis nustatė vizualiai, o pirmosios instancijos teisme jis tvirtino, kad tais atvejais, kai šiukšlės guli ant žemės, žalos aplinkai nėra. Vilniaus rajono agentūros rašte nurodyta, kad padaryta žala aplinkai įvertinta 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur), tačiau iš kitų agentūros raštų matyti, kad aplinkai padarytą žalą agentūros atstovas apskaičiavo tris kartus ir kiekvieną kartą nurodė skirtingus jos dydžius, nuolat juos didindamas, todėl kilo abejonių dėl teisingo žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovui inkriminuotas tik neteisėtas atliekų pašalinimo būdas, ikiteisminis tyrimas dėl nenustatytų asmenų veikos atskirtas į atskirą tyrimą, tačiau ieškinys dėl visos 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur) aplinkai padarytos žalos pareikštas vienam atsakovui. 

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Žalos padarymo faktas šiuo atveju nepreziumuojamas, kaip ir žalos dydis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas tik organizavo atliekų nustūmimą. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo aktyvūs veiksmai lėmė, jog atliekos buvo sumaišytos su gruntu, nepagrįstai rėmėsi žalos apskaičiavimo dokumentu, kuriame nurodyta, kad žala padaryta užkasant statybines, augalinės kilmės ir komunalines atliekas, nors šios aplinkybės buvo paneigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, t. y. nenustatyta, kad atsakovas atliekas būtų užkasęs. Duomenų, kad atsakovas, nustumdamas atliekas, padarė žalą aplinkai, nagrinėjamoje byloje nėra. Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010), Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniais, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Žemės sklypas priklauso ne atsakovui, jis pats jokių atliekų neturėjo, negamino ir sklype nesupylė. Šios aplinkybės konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-486-142/10.

              Nagrinėjamu atveju nustatytas faktas, kad, atsakovui organizuojant, buvo stumdomos atliekos, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl sunkių padarinių aplinkai, nes civilinėje byloje nėra duomenų, jog jų atsirado, byloje neatliktas žemės sklypų paviršiaus ir gilesnių jo sluoksnių grunto tyrimas, nėra įrodymų, kad buvo užterštas gruntinis vanduo (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnio 1 dalis, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1, 2 dalis). Žalos aplinkai atsiradimo faktas nepreziumuojamas, o turi būti įrodomas. Tam, kad aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-65 redakcija), kuria remdamasis ieškovas apskaičiavo ieškinyje nurodytą žalos dydį, būtų taikoma, turi būti nustatytas būtent atsakovo veiksmais padarytas žalos aplinkai padarymo faktas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, jos struktūrai arba kad atsakovas būtų kaip nors pabloginęs jos funkcijas, užteršęs gruntinį vandenį ar sukėlęs pavojų žmonių sveikatai. Taigi nėra įrodytas atsakovo veiksmais sukeltas žalos aplinkai padarymo faktas. Byloje taip pat neįrodyta, kad atsakovas atliekas užkasė ar kad nustumdamas atliekas padarė žalą aplinkai.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014, akcentuota, kad nebuvo jokio specialaus tyrimo dėl nustumtų atliekų poveikio aplinkai, o skaičiuojant žalą gamtai už aplinkos teršimą pagal nurodytos metodikos 2 punkte nustatytą formulę reikalingas atitinkamų užkastų atliekų dydis. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo įrodytas ir žalos dydis.

              Kolegija taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo organizuoto atliekų stumdymo ir žalos aplinkai. Atliekos priklausė ne atsakovui, byloje nėra duomenų, kad jis būtų jas supylęs, išvertęs, taip pat nėra atlikta jokio tyrimo dėl to, ar buvo padaryta žala gamtai dėl atliekų buvimo ant žemės. Priešingai, ieškovo atstovas baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad žalos gamtai, kai šiukšlės guli ant žemės, nėra. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent atliekų stumdymas sukėlė žalą gamtai. Kadangi ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas žalą padarė užkasdamas atliekas, o ne jas palikdamas ant žemės, tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar yra priežastinis ryšys tarp šiukšlių buvimo ant žemės ir žalos atsiradimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, ar ieškovas užkasė atliekas, ir nustatęs, kad nėra įrodymų, jog atsakovas jas užkasė, ieškinį atmetė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už žalą gamtai sąlygas. Ieškovas remiasi Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalimi, 53 straipsnio 3 dalimi, 54 straipsniu, viešojo intereso institutu (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010), Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, 32 straipsnio 1 dalimi, Direktyvos 2 straipsnio 1, 2 dalimis, kasacinio teismo praktika, formuojama žalos aplinkai atlyginimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014).

2. Dėl neteisėtų veiksmų ir įrodymų vertinimo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014, ir prejudiciniu pripažino faktą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, nes buvo organizuojamas tik atliekų stumdymas, jis nenulėmė sunkių padarinių aplinkai. Teismai netinkamai taikė CPK 187 straipsnio 2 dalį, nes sunkūs padariniai yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį reikia įrodyti siekiant nubausti asmenį pagal BK. Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius CK įvardytas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Būtent neteisėti veiksmai pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį konstatuojami neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2014).

              Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos taisykles (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1, 2 dalys, aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4, 7.2 punktai, 2 priedo 8 punktas, Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punktas), t. y. žinodamas, kad šios atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojui, organizavo jų nustūmimą ir užkasimą, taip išvengdamas papildomų rūpesčių jas tinkamai sutvarkyti ir užteršdamas gamtinę aplinką. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. birželio 3 d. patikrinimo akte Nr. 137 nurodyta, kad dviejuose sklypuose užkastos atliekos (sustumtos į duobes). Neteisėtą statybinės, augalinės kilmės bei mišrių komunalinių atliekų pašalinimą į gilesnius žemės sluoksnius organizavo E. B.. Teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus (patikrinimo aktai, vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai) (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismai nustatė, kad būtent E. B. organizavo atliekų nustūmimą, t. y. sustumdymą su žemės gruntu, o tai yra pakankamas pagrindas teigti, kad E. B. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to kilo poveikis aplinkai, jos komponentams.

3. Dėl žalos fakto ir įrodymų vertinimo. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, priklausančiame A. B., buvo sukaupta 506,97 kub. m atliekų (augalinės kilmės ir statybinių atliekų), o žemės sklype, priklausančiame M. S., buvo sukaupta 25 kub. m atliekų (statybinių ir mišrių komunalinių (buitinių) atliekų). Šias atliekas neteisėtai pašalinęs, t. y.  užstumdęs žemės gruntu, E. B. padarė 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur) žalą aplinkai. Pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius (į iškastas duobes), buvo užteršta natūrali gamtinė aplinka, nes atliekos neišvengiamai yra sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Būtent po E. B. atliktų neteisėtų veiksmų atliekos, kurios buvo neteisėtai kaupiamos žemės paviršiuje, atsidūrė po žeme, ir atsirado naujas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, t. y. užterštas žemės gruntas ir gilesni jo sluoksniai, sunaikintas natūralus žemės gruntas, jo struktūra, atsirado reali grėsmė užteršti gruntinį vandenį. Be to, akivaizdu, kad po E. B. neteisėtų veiksmų atliekoms iškasti ir joms (teršalams) pašalinti iš grunto reikia gerokai didesnių sąnaudų, nei joms nuo žemės paviršiaus surinkti. Byloje yra žalą aplinkai pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai juos įvertino, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. ATP-1198-533/2012, bet koks atliekų sąlytis su gamtine aplinka laikomas aplinkos teršimu ir daro jai žalą. Teismai nevertino aplinkybės, kad stumiamos atliekos susimaišė su gruntu. Žalos faktą įrodo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų žalos apskaičiavimas, atliktas aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, aplinkos ministerijos Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto ir 2008 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. 137 pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartyje konstatavo, kad būtent ieškovas yra kompetentinga institucija, kuri vertina gamtai padarytą žalą (aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717, 11.1.4, 12.3 punktai). Teismai nevertino, kokios rūšies atliekomis ir kokiu kiekiu buvo užterštas žemės gruntas ir gilesni jo sluoksniai. Žalos, padarytos neteisėtai šalinant atliekas, apskaičiavimo akte specialistas užfiksavo, kad aplinka užteršta dideliais kiekiais statybinių, augalinės kilmės ir buitinių atliekų. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovo nuomone, neteisėtai užkasus statybines, augalinės kilmės bei mišrias komunalines atliekas į gilesnius žemės sluoksnius, buvo užterštas gruntas ir sunaikinta natūrali žemės grunto struktūra, tai yra akivaizdus žalos faktas, kurį įrodo aplinkos apsaugos specialistų surinkta medžiaga (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4. Dėl žalos dydžio nustatymo. Ieškovas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2015), nurodo, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į 877 074,34 Lt (254 018,29 Eur) žalos dydį, apskaičiuotą aplinkos apsaugos specialistų aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, aplinkos ministerijos Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto ir 2008 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. 137 pagrindu.

5. Dėl priežastinio ryšio nustatymo. Teismai nustatė, kad būtent E. B. organizavo atliekų nustūmimą, t. y. sustumdymą su žemės gruntu. Tai yra pakankamas pagrindas teigti, kad E. B. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to kilo poveikis aplinkai, jos komponentams. Šie faktai įrodo priežastinį ryšį tarp E. B. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti jam iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas priklauso ne atsakovui, kuris jokių atliekų neturėjo, negamino ir sklype nesupylė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. 1-486-142/10). M. S. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdamas leidimo, neteisėtai iškasė karjerą, už tai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR.-8.1-114 jam buvo skirta bauda. Šiame nelegaliame nuosavo žemės sklypo žvyro karjere M. S. pradėjo pilti atliekas ir už tai gaudavo atlyginimą, dėl to atsakovas ne kartą asmeniškai kreipėsi į prokuratūrą. Atliekos buvo pilamos ir greta esančiame atsakovo sūnui A. B. priklausančiame žemės sklype, būtent dėl šios priežasties atsakovas paprašė F. D. atliekas su traktoriumi nustumti atgal į M. S. žemės sklypą. Taigi, atsakovas jokių atliekų nekaupė, negamino ir nesupylė. Visos šios aplinkybės yra nustatytos nurodytose baudžiamojoje ir administracinėje bylose, ir šioje byloje jos laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis). Ieškinyje, kasaciniame skunde atsakovo neteisėti veiksmai siejami su atliekų užkasimu, tačiau vien tik nustatytas faktas, kad atsakovui organizuojant buvo stumdomos atliekos, nepatvirtina, jog šios atliekos buvo užkastos, t. y. užbertos žemės gruntu ar su juo sumaišytos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014, konstatavo, kad nepasitvirtino prielaida, jog E. B. užkasė atliekas, nes jos buvo tik nustumtos. Ši aplinkybė konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-486-142/10.

              Ieškovas atsakovą kaltina pažeidus Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, tačiau šie reikalavimai netaikytini, nes atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 punktą. Atsakovas tik organizavo atliekų nustūmimą, karjerą iškasė ir pašaliniams asmenims šiukšles į iškastą karjerą leisdavo pilti M. S.. Be to, atsakovas negalėjo pažeisti aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4, 7.2 punktų, 2 priedo 8 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punkto reikalavimų, nes nenustatyta, kad jis būtų vykdęs kokią nors ūkinę veiklą.

2. Dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas žalą padarė užkasdamas atliekas, o ne jas pastumdamas ar palikdamas ant žemės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. pastumdamas atliekas, būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, jo struktūrai arba kad būtų kaip nors pabloginęs jos funkcijas, užteršęs gruntinį vandenį ar sukėlęs pavojų žmonių sveikatai. Šiuo atveju nėra įrodytas atsakovo veiksmais sukeltas žalos aplinkai padarymo faktas (CPK 176 straipsnis). Tam, kad būtų taikoma aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. Dl-65 redakcija), turi būti nustatytas būtent atsakovo veiksmais padarytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, ir, remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis. Byloje nebuvo atliktas žemės sklypų paviršiaus, jo gilesnių sluoksnių ir grunto tyrimas, todėl nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, kad paviršius ir gilesni sluoksniai buvo ar galėjo būti užteršti, kad gruntas buvo ar galėjo būti sugadintas ir, be to, dar ir negrįžtamai, kuo pasireiškė grėsmė užteršti gruntinius vandenis. Ieškovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. ATP-1198-533/2012, spręsdamas dėl subjektų, nesusijusių su šia byla, be to, administracinėje byloje buvo keliamas ne civilinės, o administracinės atsakomybės klausimas atliekų turėtojui.              

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus ypatumų

Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2014).

Teismai, nagrinėdami bylą, citavo pirmiau nurodytą teismų praktiką ir iš esmės pagrįstai sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, tirdami įrodymus ir darydami išvadas, netinkamai aiškino aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino bylų dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo ypatumų ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir jos dydžio nustatymo, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą

Bylos duomenimis, kasatorius, teikdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovas 2008 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) pasitelkė F. D., ir šis, vykdydamas jo žodinį nurodymą, A. B. (atsakovo sūnaus) ir M. S. žemės sklypuose vikšriniu traktoriumi nustūmė ir užvertė žemės gruntu neteisėtai atgabentą didelį kiekį statybinių ir buitinių atliekų; prašė priteisti iš atsakovo neteisėtais veiksmais tvarkant atliekas aplinkai padarytą žalą. Teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą, nurodė, kad kasatorius neįrodė, jog atsakovas įvykdė neteisėtus veiksmus, nes žemės sklypas priklauso ne atsakovui, jis pats jokių atliekų neturėjo, negamino ir sklype nesupylė, o nustatytas faktas, kad atsakovui organizuojant buvo stumdomos atliekos, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl sunkių padarinių gamtai.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi teismai pagal kasatoriaus pareikštą reikalavimą spręsdami, ar atsakovu už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą patrauktas asmuo veikė neteisėtai, turėjo nustatyti, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai) nepažeidė aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pagal bendrąsias Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovo atliktų veiksmų metu) nuostatas atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (8 straipsnio 1 dalis); jos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (5 straipsnio 1 dalis). Atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Atliekų tvarkymas reglamentuotas Atliekų tvarkymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi atsakovo atliktų veiksmų metu), kurios nustato atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo ir ženklinimo tvarką (1 punktas); atliekas naudoti ir šalinti šiose taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama (2 punktas). Nagrinėjamu atveju aktualu, kad atliekos gali būti šalinamos išverčiant jas ant žemės ar po žeme, tačiau tik teisės aktų nustatyta tvarka ir vietose, pvz., sąvartynuose (Atliekų tvarkymo taisyklių 5 priedo A dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti teisės aktai detaliai ir įsakmiai reglamentuoja atliekų naudojimo ir šalinimo tvarką. Atliekų turėtojas jas tvarko pats arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojui. Jei atliekų turėtojas jų neperduoda profesionaliam atliekų tvarkytojui, tai, tvarkydamas atliekas pats, kaip ir profesionalus tvarkytojas, privalo griežtai laikytis nustatytos atliekų naudojimo ir šalinimo tvarkos. Atliekų tvarkymą reguliuojančios teisės normos nenurodo, kad atliekų turėtojas (tvarkytojas) turi būti atliekų ar teritorijos, kurioje jos sukauptos, savininku; jos nustato tvarką, kaip ir kokiu būdu atliekos turi būti tvarkomos. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, iš kokios veiklos, dėl kokio asmens veiksmų atliekos atsirado ir kas jų savininkas, atliekų turėtojas (tvarkytojas) privalo atliekas sutvarkyti nepažeisdamas jų tvarkymo reikalavimų, o juos pažeidęs turi pareigą atlyginti netinkamu atliekų tvarkymu aplinkai padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus gamtai padarytą žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo ir visiškai nesvarbu, kam priklauso žemė, kurioje atlikti neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Dėl to teismų išvada, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų jau vien dėl to, kad žemės sklypai jam nepriklausė, atsakovas atliekų neturėjo, jų negamino ir sklypuose nesupylė, nepagrįsta. Bylos duomenimis, atsakovas sūnui ir giminaičiui priklausančiuose žemės sklypuose tvarkė nenustatytų asmenų paliktas atliekas, t. y. atliko atliekų tvarkytojo veiksmus, todėl teismai turėjo nuosekliai aiškintis, kokius veiksmus atliko atsakovas ir ar jie atitiko teisės aktais keliamus atliekų tvarkymo reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvada, kad neįrodytas atsakovo veiksmais sukeltas žalos aplinkai padarymo faktas, taip pat neatitinka teisės aktais reglamentuotų žalos aplinkai padarymo, jos atlyginimo ypatumų ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovo atliktų veiksmų metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) paviršinio ir požeminio vandens būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui; 2) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) (32 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).      

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju teismai, atmesdami ieškinį, nurodė, kad nustatytas faktas, jog buvo stumdomos atliekos, nėra pagrindas konstatuoti sunkių padarinių aplinkai padarymą, tačiau prieš darydami tokią išvadą jie netyrė ir nevertino, ar traktoriumi stumdomos atliekos nebuvo įterptos į žemę ir netgi – ar atliekų paskleidimas žemės paviršiuje atitiko nustatytą atliekų šalinimo tvarką ir kokį poveikį bei pokytį tokie veiksmai turėjo žemei; ar atliekų paskleidimas ir (ar) įterpimas į žemę Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatų prasme nelaikytinas žalos aplinkai padarymu, teikiančiu pagrindą apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį pagal aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką ir spręsti dėl jos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismai, konstatuodami, jog neįrodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartimi (bylos Nr. 2K-96/2014), kuria paliktas galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl atsakovo išteisinimo pagal BK 270 straipsnį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija nurodo, kad baudžiamoje byloje buvo spręsta, ar atsakovas, organizuodamas atliekų tvarkymą jas stumdant traktoriumi, padarė nusikalstamą veiką. Dėl jo civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą baudžiamojoje byloje nespręsta. Nurodytoje baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje, be kita ko, pasisakyta, kad, sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo, būtina skirti baudžiamosios, administracinės ir civilinės atsakomybės rūšis. Teismas, vertindamas kiekvienos atsakomybės prigimtį konkrečioje byloje, turėtų nuspręsti, kokia atsakomybė gali būti taikoma. Tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl civilinės atsakomybės normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. A. J. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2011). Teismai, spręsdami ginčą dėl civilinės atsakomybės, pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktika nesivadovavo, iš dalies sutapatino baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl to nepagrįstai sureikšmino baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio įtaką šioje byloje spręstam ginčui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti argumentai, vertinimai dėl atsakovo atliktų veiksmų apimties ir jų įtakos, poveikio aplinkai (žemei) gali būti reikšmingi sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo ar jo mažinimo (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis), tačiau, nepašalinus aptartų trūkumų, nepakankamai pagrindžia sprendimą atmesti byloje pareikštą reikalavimą priteisti aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus, nustatydami reikšmingas bylai aplinkybes ir darydami išvadas, netinkamai aiškino ir taikė CPK 179, 185 straipsnių nuostatas ir apsaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes neištyrė bylai reikšmingų kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į pirmiau nurodytų teisės aktų normų imperatyvųjį pobūdį, neįvertino šios kategorijos bylų ypatumų ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aiškinat ir taikant aplinkos apsaugą reglamentuojančias teisės normas. Tai lemia išvadą, kad teismai, nagrinėdami bylą ir spręsdami šalių ginčą, neatskleidė bylos esmės ir ją atskleisti apeliacinės instancijos teisme dėl nutartyje nurodytų pažeidimų nėra galimybių, todėl naikintini abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl žemės sklypų savininkų patraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis

Bylos duomenimis, žemės sklypai, kuriuose atsakovas tvarkė nenustatytų asmenų sukrautas statybines ir buitines atliekas, nuosavybės teise priklausė atsakovo sūnui A. B. ir atsakovo giminaičiui M. S.. Be kita ko, byloje yra duomenų, kad M. S. 2008 m. už neteisėtą žvyro karjero iškasimą buvo baustas administracine tvarka. Žemės įstatymo 21 straipsniu žemės savininkai įpareigojami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas, tarp jų – įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos nuo užteršimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Dėl to, priklausomai nuo nagrinėjant bylą iš naujo nustatytų faktinių aplinkybių, gali būti konstatuotas šių asmenų neteisėtas neveikimas arba neteisėtas veikimas ir jie gali tapti atsakingi už aplinkai padarytą žalą, jeigu tokia bus nustatyta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Pagal procesinį bendrininkavimą reglamentuojančio CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Pažymėtina, kad šioje proceso teisės normoje tiesiogiai nenustatyta teismui teisės ar pareigos siūlyti ieškovui patraukti byloje atsakovais papildomus asmenis, tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, vykdytinas siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus, įtvirtintus CPK 2 straipsnyje. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą. Dėl to, teismas, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, turėtų pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. A. R., bylos Nr. 3K-3-373/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turėtų spręsti, ar yra pagrindas pasiūlyti ieškovui patraukti dalyviais (atsakovais) byloje žemės sklypų, kuriuose buvo sukrautos atliekos, savininkus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai teismas pasiūlo patraukti byloje atsakovais kitus asmenis, jis privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutiktų to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai, nagrinėjamu atveju vertinant ir aplinkybę, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai turi viešojo intereso požymių, gali būti nepasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. A. R., bylos Nr. 3K-3-373/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Vincas Verseckas