Civilinė byla Nr. e2-129-647/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00606-2020-8

     Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.1; 3.4.1.11.4.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3. 

     (S)

                    VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant L. R., Danutei Pleskūnaitei,

dalyvaujant ieškovo TOV ,,Konstrakshn in group“ atstovei A. K., atstovams advokatams Pauliui Svirskiui ir R. S.,

atsakovo UAB ,,Apresta“ atstovui V. V., atstovei advokatei M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TOV ,,Konstrakshn in group“ ieškinį atsakovui UAB ,,Apresta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas ieškovo MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ ieškinys atsakovui UAB ,,Apresta“ dėl skolos priteisimo.

2.       2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pakeistas ieškovas iš MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, į Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovę „Construction in Europe“, veikiantis per filialą Lietuvoje TOV „Konstrakshn in iurop“. Naujasis ieškovas TOV „Konstrakshn in iurop“ ieškinio netikslinimo, todėl teismas vadovaujasi MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ pateiktu ieškiniu.

3.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 18043,50 Eur įsiskolinimą, 8,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, 203,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 1210,00 Eur už ieškinio surašymą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad atsakovas UAB „Apresta“ su buvusiu ieškovu MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ 2019 m. liepos 31 d. sudarė Partnerystės sutartį bendrai atlikti objekto „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) darbus pagal UAB „Citus construction“ ir UAB „Apresta“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. 2019/MAR-R5 (toliau – Sutartis) (Sutarties 1.1 dalis). Šalys Sutarties 3.1.1 punkte susitarė, kad visus betonavimo darbus pagal Rangos sutartį atlieka MB „EEE statyba“ (buvęs ieškovas). Betonavimo darbų atlikimo kaina 90,00 Eur už 1 kub. m. Kas dvi savaites MB „EEE statyba“ (buvęs ieškovas) informuoja UAB „Apresta“ apie atliktų darbų kiekį, tuo pagrindu surašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Taigi, tarp (buvusio) ieškovo ir atsakovo susiklostę faktiniai santykiai kvalifikuojami kaip statybos rangos (subrangos) teisiniai santykiai, nes atsakovas pagal UAB „Citus construction“ ir jo 2019 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. 2019/MAR-R5 dalį rangos darbų subrangos pagrindais perleido atlikti (buvusiam) ieškovui, todėl kilusiam (buvusio) ieškovo ir atsakovo tarpusavio ginčui taikomos statybos rangos ir jos vykdymui taikomos normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81-6.699 straipsniai). Atlikęs Sutartimi sutartus darbus, remdamasis Sutarties 3.1.1 punktu be ankstesnių atliktų darbų, (buvęs) ieškovas darbų rezultatą už 2019 m. liepos-rugsėjo mėn. perdavė atsakovui pagal (1) Pažymas apie atliktų darbų vertę (forma F2) bei (2) Atliktų darbų aktus (forma F30) (CK 6.694 straipsnis), kurie buvo priimti atsakovo direktoriaus V. V. – V. V. pasirašė ant Pažymų apie atliktų darbų vertę (formų F2) bei Atliktų darbų aktų (formų F30) ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškovas (buvęs) taip pat tęsė Sutartimi sutartus darbus ir 2019 m. spalio-lapkričio mėn., ir atliktų darbų rezultatą ne kartą bandė perduoti atsakovui, įskaitant juos išsiuntė 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. el. laiškais, tačiau atsakovas už 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. Pažymų apie atliktų darbų vertę (forma F2) bei (2) Atliktų darbų aktų (forma F3) nei su išlygomis, nei be jų nepasirašė, nors dalinai už darbus mokėjo. Kaip nurodoma ieškinyje, matydamas, kad atsakovas vengia bendradarbiauti su (buvusiu) ieškovu ir be pagrįsto ir teisėto pagrindo nepriima ir nepasirašo Pažymų apie atliktų darbų vertę (forma F2) bei (2) Atliktų darbų aktų (forma F3), (buvęs) ieškovas vienašališkai užaktavo atliktus darbus ir pakartotinai apie tai 2019 m. lapkričio 29 d. Lydraščiu išsiuntė vienašališkai užaktuotus Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, Pažymas dėl atliktų darbų vertės ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir pareikalavo jas apmokėti per 7 dienas (CK 6.57 straipsnis).

5.       Nurodoma, kad kartu su ieškiniu pateikiami Pažymos apie atliktų darbų vertę (forma F2) bei Atliktų darbų aktai (forma F3) patvirtina, kad ieškovas iš viso atliko darbų už 88464,07 Eur sumą, iš kurios 15353,27 Eur atvirkštinio apmokestinimo PVM mokesčio suma. Atsakovas dalinai atsiskaitė už atliktus darbus, tačiau liko neįvykdyta piniginė prievolė likusiai 18043,50 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per 2019 m. lapkričio 28 d. Pareiškime nurodytą 7 dienų terminą (CK 6.57 straipsnis). Kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai neginčijamai pagrindžia faktines aplinkybes apie tai, kad (buvusį) ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai statybos rangos santykiai. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė užsakovo pareiga yra sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodydamas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

6.       Kaip nurodoma, Sutarties 3.1.1 punkte buvo nustatyta, kad ,,Kas dvi savaites MB „EEE statyba“ (buvęs ieškovas) informuoja UAB „Apresta“ (atsakovą) apie atliktų darbų kiekį, tuo pagrindu surašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas“. Kaip jau buvo nurodyta, (buvusio) ieškovo dalį atliktų darbų atsakovas priėmė ir pasirašė atliktų darbų perdavimo dokumentuose, kitų net ir po raginimų nepasirašė nei su išlygomis, nei be jų, nors už juos atsakovas dalinai mokėjo. Todėl (buvęs) ieškovas vienašališkai užaktavo atliktus darbus ir pakartotinai apie tai 2019 m. lapkričio 29 d. Pranešimu informavo atsakovą. Atliktų statybos rangos darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo (ginčo atveju atsakovo) pareigą priimti rangovo perduodamus darbus konstatavo ne vieną kartą ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškindamas CK 6.662 ir 6.694 straipsnius bei pažymėjo, jog užsakovas atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis; jei užsakovas nepasirašo akto, rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą pasirašyti jį vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir jo nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas (ginčo atveju atsakovas) neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005).

7.       Kaip nurodoma, (buvęs) ieškovas aplinkybėms, kad darbus, kurių atsakovas be pagrįstos ir teisėtos priežasties nepriėmė, papildomai teikia rangos sutartis ir atsiskaitymo dokumentus su savo subrangovais UAB „Egaras“ ir įmone „Construction ir europe“. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina pateikti įrodymai, (buvęs) ieškovas sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, sutartu laiku, laikydamasis Sutarties nuostatų informavo atsakovą apie pareigą pradėti darbų rezultato priėmimą, atsakovui to nepadarius, laikydamasis įstatymų reikalavimo įformino darbų perdavimą vienašališkai, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų sutartinę prievolę – sumokėtų visą darbų kainą.

8.       Pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus numato aukščiau minėtos Sutarties 3.7 dalis, CK 6.687 straipsnio 1 dalis, todėl draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio). Ieškinio surašymo dienai atsakovas pagal aukščiau nurodytas ir pridedamas PVM sąskaitas-faktūras yra skolingas 18043,50 Eur, kuri turi būti priteista iš atsakovo.

9.       Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis 2 dalis), t. y. prievolė skaičiuoti ir mokėti šias palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo momento. Procesinių palūkanų, kurios priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnis, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, ,,jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs 2012 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. XI-2287 (Žin., 2012, Nr. 127-6389) taikomas komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. – tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija A3-130). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant, kad ieškinys teikiamas antrąjį kalendorinių metų pusmetį, o Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma paskelbta nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. yra lygi 0,00 procento, ieškovo naudai turi būti priteistos ir 8,00 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos įsiskolinimo sumos.

10.       Teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame jis prašo:

10.1.                      ieškinį atmesti pilna apimtimi.

10.2.                      priteisti iš ieškovo atstovavimo ir teismo išlaidas.

10.3.                      apklausti teisme liudytojais A. O., bei esant reikalui kitus asmenis, kuriuos nurodys parengiamajame posėdyje.

11.       Nurodė, kad atsiliepimą teikiantis atsakovas visiškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi buvusio ieškovo reikalavimas, kurį toliau palaiko ir jo teisių perėmėjas, yra nepagrįstas. Atsakovas nesutinka dėl žemiau išdėstytų faktinių duomenų ir motyvų. Ieškovas neteisingai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusią sutartinių santykių esmę, o būtent: Kaip nurodoma ieškinyje atsakovas ir ieškovas (toliau – Ginčo šalys) 2019 m. liepos 31 d. pasirašė partnerystės sutartį Nr. 2019/P1 (toliau – Partnerystės sutartis). Pagal Partnerystės sutarties 1.1 punktą Ginčo šalys įsipareigojo bendrai atlikti statybos darbus pagal su užsakovu UAB „Citus Construction“ pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 31 d. Rangos sutartį Nr. 2019/MAR-R5 (toliau – Rangos sutartis). Partnerystės sutarties 1.2. punkte nurodoma, kad sutarties šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas yra lygiaverčiai partneriai pagal minimą Rangos sutartį (su užsakovu UAB „Citus Construction“). Partnerystės sutarties 3.1.1 punkte nurodoma, kad ieškovas atlieka visus betonavimo darbus pagal Rangos sutartį (su užsakovu UAB „Citus Construction“). Betonavimo darbų kaina – 90 Eur už 1 kv. m. Ieškovas atlikęs betonavimo darbus, kas dvi savaites surašo darbų priėmimo-perdavimo aktą, jį perduoda atsakovui, o atsakovas vadovaudamasis šiuo aktu perduoda darbus užsakovui, UAB „Citus Construction“. Ieškovas už atliktus darbus apmokėjimą gauna tik tada, kai už šiuos darbus apmoka užsakovas UAB „Citus Construction“. Taigi šios sutarties sąlygas, dėl kurių Ginčo šalys t. y. ieškovas ir atsakovas susitarė parodo, kad santykiai tarp Ginčo šalių susiklostė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bet ne subrangos, kaip ieškinyje teigia ieškovas. Sutartyje yra aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti susitarimą dėl jungtinės veiklos, dėl ko Sutartis laikytina jungtinės veiklos sutartimi, nors ir su kai kuriais Rangos sutarties elementais. Rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo (kartu su atsakovu) ir UAB „Citus Construction“. Kaip minėta abi Partnerystės sutarties šalis, t. y. ieškovą ir atsakovą siejo bendri įsipareigojimai pagal Rangos sutartį su užsakovu UAB „Citus Construction“. Taigi ieškovą (kartu su atsakovu) rangos santykiai sieja ne su atsakovu, o su užsakovu UAB „Citus Construction“, todėl vertinant atliktus darbus, jų kiekį, kokybę bei pareigą apmokėti už juos, yra būtina vertinti juos įsipareigojimų vykdymo pagal sutarties su užsakovu UAB „Citus Construction“ kontekste. Pagal Rangos sutartį ieškovas ir atsakovas įsipareigojo atlikti monolitinių sienų įrengimo darbus pagal darbų kiekio žiniaraštį. Už atliktus darbus užsakovas įsipareigojo apmokėti per 15 dienų nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto patvirtinimo dienos. Tačiau užsakovas sulaiko 5 procentus sumos nuo atliktų darbų vertės, kuri bus išmokėta po baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Be to šią sumą, kaip nurodoma atsiliepime, užsakovas naudoja galimiems savo nuostoliams dėl Rangovo veiksmų padengti (Rangos sutarties 4.3 punktas).

12.       Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovas savo įsipareigojimų nei pagal Partnerystės sutartį su atsakovu nei pagal rangos sutartį su UAB „Citus Construction“ tinkamai neįvykdė. Atsakovas nepasirašė ieškovo pateikto darbų akto už 2019 m. spalio-lapkričio mėnesį dėl nekokybiškai atliktų darbų, kurių šis neištaisė bei netinkamai užpildyto atliktų darbų akto, o būtent: atliktų darbų akte nurodyti atliktų darbų kiekiai viršija faktiškai atliktus kiekius, t. y. nurodyti didesni darbų kiekiai Formos 3, stulpelyje Nr. 6 nei kiekiai nurodyti užsakovo priimtų darbų akte Nr. 6. Be to dalį šių betonavimo darbus atliko ne ieškovas, kadangi pastarasis spalio mėnesio pabaigoje nebaigęs betonavimo darbų paliko objektą ir betonavimo darbams pagal Rangos sutarties terminus užbaigti buvo pakviesta įmonė UAB ,,Alvekas“, kuriai už betonavimo darbus buvo sumokėta 5225 Eur (be PVM). Be to, kaip nurodoma, UAB „Alvekui“ buvo išmokėta 12605 (be PVM) už ieškovo darbo defektų tvarkymą, pastarajam atsisakius šalinti defektus bei sutvarkyti darbo vietas. Bei UAB „Alvekas“ taisė ieškovo darbų defektus gruodžio mėnesį. Atitinkamai atsakovas neturi pareigos priimti ir apmokėti ieškovo darbus pagal SF EEE Nr. 0064 sumoje – 0557 Eur (be PVM). Ieškovo teiginiai, kad šis ne kartą bandė priduoti 2019 m. spalio-lapkričio mėn., atliktų darbų rezultatą, tačiau atsakovas darbų nei su išlygomis, nei be jų nepasirašė, yra neteisingi, nes ieškovui bandant perduoti darbų rezultatą, jam buvo raštu nurodyti darbų trūkumai, tačiau šis jų neištaisė:

12.1.                      2019 m. lapkričio 19 d. ieškovui į el. paštą (duomenys neskelbtini) eeestatyba@gmail.com buvo persiųstos jų atliktų betonavimo darbų defekto nuotraukos, kurias atsakovas gavo iš užsakovo, tačiau ieškovas į šią pretenziją nereagavo.

12.2.                      2019 m. lapkričio 26 d. ieškovui į el. paštą pakartotinai buvo išsiųstas raginimas reaguoti į užsakovo pastabas, ištaisyti darbų defektus bei sutvarkyti darbo vietas, tačiau ieškovas savo darbų trūkumų netaisė.

12.3.                      2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu ieškovas atsisakė ištaisyti savo nekokybiškai atliktus darbus, motyvuodamas, kad dėl to turi būti papildomas susitarimas ir papildomai apmokėta.

12.4.                      2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu atsakovas pakartotinai kvietė atvykti ieškovą į objektą, ištaisyti darbų defektus, tinkamai surašyti atliktų darbų aktą.

13.       Pažymėjo, kad užsakovas darbus už 2019 metų spalio-lapkričio mėn. priėmė tik 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. po defektų ištaisymo ir darbo vietų sutvarkymo. Kaip minėta, ieškovui atsisakius šalinti defektus bei sutvarkyti darbo vietas, šiuos darbų trūkumus ištaisė kita įmonė kuriai už defektų tvarkymą viso buvo išmokėta 12605 (be PVM). Be to pranešimus ieškovui apie ne laiku ir netinkamai atliekamus betonavimo darbus siuntė tiesiogiai ir užsakovas. Kadangi buvo atsiliekama nuo Rangos sutartyje nustatyto grafiko: darbai turėjo būti atlikti per sutartyje nurodytus kalendorinius darbų vykdymo terminus ir baigti iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (Rangos sutarties 3.2 punktas), užsakovas skyrė atsakovui paskaičiavo netesybas.

14.       Dėl apmokėjimo pagal SF EEE Nr. 0067. Ieškovas nurodydamas, kad atsakovas jam skolingas už atliktus darbus teismui taip pat pateikė SF EEE Nr. 0067, išrašytą atsakovui 16582,43 Eur sumai už darbus, kuriuos atliko UAB ,,Egaras“ bei UAB ,,Construction in Europe“. Atsakovas nesutinka apmokėti ieškovo nurodytas sumas pagal jo išrašytą SF EEE Nr. 0067, 16582,43 Eur, kadangi atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai su UAB ,,Egaras“ bei UAB ,,Construction in Europe“. Ieškovui pagal Partnerytės sutarties 3.1.1 punktą buvo apmokėta už atliktus darbus rugsėjo, spalio mėnesį po 90 Eur už m3. Ieškovas savo nuožiūra sudarė subrangos sutartis su UAB ,,Egaras“ bei UAB ,,Construction in Europe“ ir pastariesiems įsipareigojo mokėti už darbus didesniais įkainiais, t. y. po 95 Eur už m3 ir po 100 Eur už m3, todėl pats ieškovas yra atsakingas už savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą subrangovams. Kadangi, kaip nurodoma atsiliepime, ieškovas neįrodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl 16582,43 Eur (pagal SF EEE Nr. 0067) priteisimo, nes šalys dėl tokių išlaidų susitarusios nebuvo, šioje dalyje atsakovas neturi pagrindo padengti ieškovo prašomas išlaidas.

15.       Kaip nurodoma, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalių pasirašyta 2019 m. liepos 31 d. partnerystės sutartį Nr. 2019/P1 yra jungtinės veiklos sutartis ir jai taikomos CK 6.974-6.976 straipsniai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai).

16.       Ieškovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus tiek pagal Partnerystės, tiek pagal Rangos sutartį:

16.1.                      Dėl ieškovo kaltės Ginčo šalys pažeidė pareigą kokybiškai ir laikantis tarpinių ir galutinių darbų atlikimo terminų atlikti, užbaigti bei perduoti darbus (Rangos sutarties 5.2.5 punktas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovo atlikti darbai buvo su tokiais trūkumais dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

16.2.                      Ieškovas pažeidė pareigą ištaisyti savo atliktų darbų defektus per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos (Rangos sutarties 5.2.6 punktas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad siūlė ieškovui ištaisyti netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus, nurodė kokie konkrečiai darbai atlikti nekokybiškai.

16.3.                      Ieškovas pažeidė pareigą sutvarkyti atliekas, pašalinti statybos šiukšles kurios atsirado jam vykdant darbus bei sutvarkyti savo darbų zoną (Rangos sutarties 5.2.10 punktas) Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovo netinkamai atliktus darbus užbaigė kita įmonė.

17.       Ieškovas spalio mėnesio pabaigoje aplamai pasišalino iš darbų objekto ir nebevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis. Dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė žalą, dėl kurios ateityje gali būti reiškiamas ieškinys. Kadangi ieškovas savo teiginių, kad atsakovas jam liko skolingas nepagrindė įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio, todėl jo reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškinys negali būti tenkintinas.

18.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, kad senasis ieškovas ir naujasis ieškovas buvo sudarę rangos sutartį, kurios pagrindu vėliau naujasis ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovą iš senojo ieškovo. Kaip nurodė, senasis ieškovas negalėjo tinkamai atsiskaityti su naujuoju ieškovu dėl to, kad atsakovas neatsiskaitinėjo su senuoju ieškovu, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Be to, atsakovas senajam ieškovui siuntė tik elektronines pretenzijas elektroniniu paštu, tačiau konkrečių, objektyvių dokumentų dėl statybų broko nepateikė. Naujasis ieškovas su atsakovu neturėjo jokių sutarčių. Kokią skolą perėmė iš senojo ieškovo, naujojo ieškovo atstovė negalėjo įvardinti, nurodė, kad viskas yra pateikta byloje. Atsakovas objekte vykdė darbų priežiūros objekte funkcijas. Senasis ieškovas su atsakovu sutartį nutraukė 2019 metų vėlyvą rudenį, nes darbus atliko, o atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad senasis ieškovas dirbo darbus, kurių iki galo nepadarė, paliko daug broko, kurį atsakovas turėjo šalinti papildomai samdydamas kitą įmonę. Taip pat gavo 20000,00 Eur baudą, dėl to, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, darbus atliko netinkamai. Senajam ieškovui buvo viskas sumokėta pagal sąskaitas-faktūras. Pažymėjo, jog nesupranta, kodėl ieškovas prašo priteisti 18043,50 Eur, kai pagal 2019 m. lapkričio 28 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Serija EEE Nr. 0067 darbų kaina yra 16582,43 Eur be PVM, nes PVM turi mokėti ne ieškovas, o atsakovas. Nurodė, kad dalį avanso buvo sumokėjęs ieškovui, tačiau ieškovui nevykdžius tinkamai sutarties, likusios darbų sumos nemokėjo, nes samdė UAB ,,Alvekas“ senojo ieškovo atliktuose darbuose defektų šalinimui. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Apresta“ su buvusiu ieškovu MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ 2019 m. liepos 31 d. sudarė Partnerystės sutartį bendrai atlikti objekto „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) darbus pagal UAB „Citus construction“ ir UAB „Apresta“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. 2019/MAR-R5. Šalys Sutarties 3.1.1 punkte susitarė, kad visus betonavimo darbus pagal Rangos sutartį atlieka MB „EEE statyba“ (buvęs ieškovas). Betonavimo darbų atlikimo kaina 90,00 Eur už 1 kub. m. Kas dvi savaites MB „EEE statyba“ (buvęs ieškovas) informuoja UAB „Apresta“ apie atliktų darbų kiekį, tuo pagrindu surašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Su ieškiniu ieškovas pateikė Pažymas apie atliktų darbų vertę (forma F2) bei Atliktų darbų aktus (forma F3), kurie kaip nurodė ieškovas, patvirtina, jog ieškovas iš viso atliko darbų už 88464,07 Eur sumą, iš kurios 15353,27 Eur atvirkštinio apmokestinimo PVM mokesčio suma. Atsakovas dalinai atsiskaitė už atliktus darbus, tačiau liko neįvykdyta piniginė prievolė likusiai 18043,50 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per 2019 m. lapkričio 28 d.

21.       Atsakovas su minėtomis aplinkybėmis nesutinka, prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi. Taip pat ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė ne rangos santykiai, o jungtinės veiklos santykiai, kurie reglamentuojami CK 6.974-6.976 straipsniuose.

22.       CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Įstatyme nustatyta, kad tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas partneris turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnio 2 dalis). Įstatyme reglamentuojama partnerių teisė į informaciją, nustatant, kad kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, ar jis įgaliotas tvarkyti bendrus reikalus; susitarimai, kurie šią teisę apriboja ar panaikina, negalioja (CK 6.973 straipsnis). CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra:

23.1.                      kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;

23.2.                      bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-749/2003).

24.       Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

25.       Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-339-241/2019).

26.       Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai). CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

27.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas vertindamas šalių 2019 m. liepos 31 d. sudarytą Partnerystės sutartį Nr. 2019/P1 pastebi, kad minėtos sutarties 3.1.1. punkte yra apibrėžta darbų kaina, t. y. 90 Eur už 1 m3. Tai viena. Antra, nors pačioje sutartyje yra paskirstytos ir apibrėžtos šalių atsakomybės, tačiau teismas pastebi, kad byloje esančiose PVM sąskaitose-faktūrose pardavėjas yra MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, o pirkėjas UAB ,,Apresta“, kas teismo vertinimu negali būti traktuojama kaip partnerystė. Be to, pats atsakovas nurodė, kad siuntė ieškovui pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų, darbų vėlavimo, t. y. dėl rezultato už kurio sukūrimą atsakingas tik ieškovas, o ne dėl netinkamo bendradarbiavimo, kaip tai numato įstatymų leidėjas ir teismų praktika. Todėl tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis, nors ir yra įvardinta kaip partnerystės sutartis, tačiau iš šalių sudarytos sutarties nuostatų ir veiksmų po sutarties sudarymo matyti, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, o ne partnerystė.

28.       Vertinant ieškovo pateiktus reikalavimus dėl skolos iš atsakovo priteisimo, ieškovas nurodo, kad atsakovo nesumokėta suma yra pagal 2019 m. lapkričio 28 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Serija EEE Nr. 0067. Tačiau pastebėtina, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą atliktų darbų kaina, be PVM, yra 16582,43 Eur, ieškovas prašo priteisti 18043,50 Eur. Teismas pažymi, kad negalima reikalauti daugiau, negu yra susidariusi skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), nagrinėjamu atveju, negu minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta. Be to, darbų kaina buvo aiškiai sulygta šalių pasirašytoje Partnerystės sutartyje, todėl dėl priteistinos sumos dydžio, ieškovo reikalavimas vertintinas kritiškai.

29.       Teismas vertindamas byloje pateiktas atsakovo pretenzijas, kurios buvo teiktos elektroniniu paštu ieškovui, pateikiant nuotraukas, pastebi, kad atsakovas pateikė pretenzijas 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 19 d. dėl darbų kokybės, šiukšlių sutvarkymo. Ieškovas, kaip matyti iš bylos duomenų, sureagavo į atsakovo pretenziją tik 2019 m. lapkričio 27 d. išsiųsdamas pranešimą, kad atsakovas nepateikė konkrečių duomenų kas atlikta netinkamai, prie pretenzijos nepridėjo su darbų defektais susijusių dokumentų, todėl ieškovas neketino spręsti susidariusios situacijos. Ieškovas minėtame rašte reikalavo sumokėti darbų kainą. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas formaliai ginčijo atsakovo pretenziją, neketindamas dėti aktyvių pastangų spręsti susidariusią situaciją. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas tinkamai vykdytų sutartį. Nei bylos duomenimis, nei teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nenurodė, kokiais aktyviais veiksmai dėjo pastangas išlaikyti šalių bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas abiejų šalių rezultatas. Tai viena. Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nesulaukęs operatyvaus iš ieškovo atsiliepimo, samdėsi UAB ,,Alvekas“ tam, kad darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovas, būtų atlikti iki galo, t. y. pašalintas darbo brokas. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros išrašytos 2019 spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 16 d.

30.       Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Taip pat teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

31.       Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 23 punktą).

32.       Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).

33.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas neįrodė, kad ieškovas atsakovui suteikė tinkamos kokybės paslaugas, kad suteiktų paslaugų sumą sudaro realūs ieškovo atlikti tinkamos kokybės darbai, kuriuos atsakovas privalėjo apmokėti, todėl teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai atmestini pilna apimtimi.

35.       Atsakovas teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, kurias sudaro 625 Eur. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios iš viso yra 625 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo.

36.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nagrinėjamoje byloje tokios išlaidos nepriteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo TOV ,,Konstrakshn in iurop“, į. k. 305287226, atsakovo UAB ,,Apresta“, į. k. 303381634 naudai 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                Alfredas Juknevičius