Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-449/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44521-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
gynėjai Gintarei Leškevičienei,
nuteistajam A. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., viešoje vietoje – degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei pažeisdamas viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje bėgiojo po degalinės teritoriją rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus, dėl menkavertės dingsties konflikto su nukentėjusiuoju E. D. metu dėl chuliganiškų paskatų tyčia su peiliu sudavė vieną smūgį pastarajam į nugarą, padarydamas jam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. D. dėl chuliganiškų paskatų bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo A. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nustačius, kad A. Š. veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas. Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, A. Š. išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.
2.1. Gynėja skunde neginčija byloje nustatyto fakto, kad A. Š. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą, tačiau nesutinka teismo išvada, kad šį sužalojimą jis padarė tyčia ir iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino selektyviai ir vienpusiškai, iškraipydamas kai kurių įrodymų turinį, juose esančią informaciją interpretuodamas ir vertindamas išimtinai kaltinimui palankia linkme, dėl to padarė klaidingą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad A. Š. nekilo teisė į būtinąją gintį, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad smurtinius veiksmus pradėjo A. Š. ir liudytojas A. Z., o ne automobiliu „BMW“ atvykę nukentėjusysis E. D. bei liudytojai J. L. ir R. B.. Iš 2020 m. lapkričio 8 d. vaizdo įrašo turinio matyti, kad su prie automobilio „BMW“ buvusiais asmenimis A. Š. konfliktuoti nenorėjo ir situaciją stebėjo pasitraukęs į šalį. Nors teismas analizuoja A. Š. ir A. Z. veiksmus, ką šie veikia atėję prie įėjimo į degalinės parduotuvę, tačiau visiškai nebekreipia dėmesio į prie automobilio „BMW“ likusius asmenis. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad minėti asmenys neatsisėdo į automobilį ir nesirengė išvažiuoti, kaip teigiama nuosprendyje, matyti kaip minėti du vyrai nueina nuo automobilio link tilto, po to greitai nueina link (duomenys neskelbtini). Kas vyksta už automobilio „BMW“ prie (duomenys neskelbtini), kamera taip toli nebefiksuoja, tačiau aptariamame kontekste svarbūs liudytojos M. K. parodymai, jog muštynės iš pradžių vyko tarp trijų asmenų netoli pagrindinės gatvės, vienas pradėjo bėgti link degalinės pusės ir tik tuomet subėgo daugiau vaikinų. Tai patvirtina liudytojo A. Z. parodymus, kad jam su A. Š. nuėjus į degalinės parduotuvę, matė, jog vaikinai iš „BMW“ automobilio „pradėjo bėgti „ant brolio“, su kuriuo jis buvo atvažiavęs į degalinę. Taigi aptarti duomenys paneigia teismo išvadą, kad smurtinius veiksmus pradėjo ne „BMW“ atvykę vyrai, kad nukentėjusysis E. D. su savo bičiuliais J. L. bei R. B. ruošėsi išvažiuoti, tačiau buvo užpulti.
2.3. Teismo
išvada, jog būtent A. Š. pradūrė automobilio „BMW“ padangas, apeliantės nuomone, taip pat yra nepagrįsta bei paremta prielaidomis, nes nėra ne tik duomenų, jog kas nors kitas be A. Š. būtų turėjęs peilį, bet ir duomenų, kad niekas kitas be A. Š. peilio tikrai neturėjo. Teismas sprendė, kad 03.03.26 val. paimdamas langų valytuvą ir mesdamas jį į nueinantį E. D., A. Š. vėl toliau provokavo konfliktą, tačiau iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad būtent nukentėjusysis E. D. su savo draugais atsivijo A. Š. iki degalinės teritorijos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusiajam E. D. prisivijus A. Š., šis kažką A. Š. pasako, tuomet užėjęs už kolonėlės lenkiasi kažką paimti, galimai valytuvą, ir tik tuomet, nukentėjusiajam kažką imant, o ne nueidinėjant šalin, A. Š. meta į jį valytuvą. Teismas nutyli ir tai, jog tuo metu link A. Š. atbėga ir nukentėjusiojo draugai J. L. bei R. B., pastarasis paėmęs valytuvą meta jį į A. Š.. Toliau iš vaizdo įrašų matyti, jog A. Š. nubėga į degalinės gilumą, o E. D., J. L. ir R. B. agresyviai, rėkaudami eina link jo, matyti, kad šiuo metu pastarieji rankose dar jokių įrankių neturi. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad A. Š. atbulas traukiasi nuo nukentėjusiojo E. D., pastarasis vis stojasi į kovinę poziciją prieš A. Š. ir dar vieną vaikiną. Negalima nesutikti su teismo nurodyta aplinkybe, kad tuo metu A. Š. rankose matyti daiktas, panašus į peilį, tačiau nieko panašaus į tai, kad pastarasis jį tai išskleistų, tai suskleistų, juo gąsdintų, vaizdo įraše nematyti. Ši aplinkybė patvirtina A. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pastebėjo, jog turi peilį, tik konflikto metu, palietęs kišenę (peilis buvo vasarinės striukės kišenėje, likęs nuo vasaros) ir tikėjosi, kad jie (E. D., J. L. bei R. B.) pamatę peilį išsigąs bei daugiau prie jo nebelįs. Tačiau E. D. nei kiek neišsigąsta, toliau atsistojęs kovinėje pozicijoje prieš A. Š. ir nežinomą vaikiną kažką rėkauja, tuomet A. Š. daiktą panašų į peilį įsideda į kišenę, po ko E. D. galiausiai kažką meta į A. Š. bei dar vieną vaikiną ir kartu su savo draugais pradeda šalintis iš degalinės teritorijos. Gynėjos nuomone, teismas itin sureikšmino šį konfliktą, nuolat įvardindamas jį muštynėmis, nors, kaip matyti iš vaizdo įrašo, visi konflikte dalyvavę asmenys barasi, šaukia vienas ant kito, skeryčiojasi, šokinėja kovinėse pozicijose, tačiau jokių smūgių niekas niekam nesuduoda. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju tai, kas buvo kilusio konflikto iniciatoriai ir kokie buvo A. Š. veiksmai šio konflikto metu nėra itin svarbu, svarbiausią ir esminę reikšmę turi tai, kad pirminis konfliktas ar muštynės, kaip jį įvardino teismas, buvo nuslopęs, pasibaigęs. Taigi, net jeigu konflikto iniciatoriais buvo A. Š. pažįstami asmenys, o ne nukentėjusysis su draugais, objektyvūs byloje esantys duomenys, patvirtina, jog minėtas konfliktas baigėsi. Pažymėtina, kad byloje iki aptarto konflikto nustatytas A. Š. elgesys, pasireiškęs valytuvo metimu, peilio išsitraukimu ir pan., savaime nepanaikina vėliau kilusios A. Š. teisės į būtinąją gintį nuo nukentėjusiojo E. D. pavojingo kėsinimosi į A. Š. sveikatą. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajam su draugais pasišalinus iš degalinės teritorijos A. Š. atsisveikina su liudytoju A. Z. bei su pastaruoju buvusiais asmenimis, A. Š. įsėda į juodos spalvos automobilį „VW Golf“, o liudytojas A. Z. su draugais pradeda eiti iš degalinės. Taigi, aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog tiek A. Š., tiek pastarojo pažįstami sprendė, jog konfliktas yra pasibaigęs ir atsisveikinę išsiskirstė. To nebūtų darę, jeigu būtų manę, kad kita konfliktavusi pusė apsiginklavę įvairiais įrankiais grįš atgal. 2.4. Iš kameros „1-2 kolonėlė“ vaizdo įrašo matyti, jog apie 03.05.24 val. automobilis „Golf“ nuo kuro kolonėlių pradeda išsukinėti link išvažiavimo iš degalinės. Apie 03.05.27 val. automobilis sustoja ir po kelių sekundžių atbuline eiga grįžta prie kuro kolonėlių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tuo metu stebint kamerą „Išvažiavimas“ matyti, jog pravažiavimas į (duomenys neskelbtini)šalia automobilio „BMW“ yra laisvas, tai yra automobilis „VW Golf“ turi galimybę pravažiuoti pro automobilį „BMW“. Tačiau aptariamu laiku kamera „Išvažiavimas“ fiksuoja, jog automobilio „BMW“ durelės kairėje pusėje plačiai atidarytos, o dešinėje šio automobilio pusėje fiksuojamas asmens siluetas. Kameros fiksuojamas vaizdas yra ribotas, todėl iš jo gerai nesimato, ką minimas asmuo daro, tačiau negalima atmesti galimybės, jog, kaip nurodė A. Š., tuo metu, kai jis po konflikto įsėdo į automobilį „VW Golf“ ir automobilis pradėjo važiuoti, kelias buvo užstotas. Kad kelias buvo užstotas, patvirtino ir liudytoja E. Š., kuri parodė, kad A. Š. su liudytoju A. G. įsėdus į automobilį ir pasakius važiuoti, ji norėjo važiuoti, tačiau jai nepavyko, nes automobiliu „BMW“ atvykę vaikinai ėjo link automobilio rankose laikydami įvairius daiktus (tempimo trosą, gesintuvą). Ji, nenorėdama, kad būtų sugadintas automobilis, sustojo ir toliau nebevažiavo. Be to, aptariamų duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kameros „7-8 kolonėlė“ vaizdo įraše užfiksuota, jog tuo metu, kai automobilis „VW Golf“ pradeda važiuoti atbuline eiga (apie 03.05.29 val.), į kameros fiksuojamą teritoriją iš dešinės pusės įvažiuoja tamsios spalvos nežinomas automobilis, kuris taip pat sustoja ir toliau išvažiavimo keliu nebevažiuoja. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog aptariamu laiku kelias šalia automobilio „BMW“ buvo juo atvykusių asmenų užstotas (iš vienos pusės plačiai atidarius dureles, iš kitos pusės stovint vienam iš automobiliu „BMW“ atvykusių asmenų), todėl nei automobilis „VW Golf“, nei kitas vaizdo įraše matomas nežinomas automobilis negalėjo pro jį pravažiuoti į (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad ne pats A. Š. vairavo automobilį „VW Golf“, o liudytoja E. Š., kuri išsigandusi grįžo atbuline eiga į degalinės teritoriją, todėl teismo išvada, jog tuo metu A. Š. turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, yra deklaratyvi, padaryta neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Taigi aukščiau aptarti objektyvūs bylos duomenys, gynėjos nuomone, neabejotinai patvirtina, jog A. Š. bei jo pažįstami asmenys konfliktą užbaigė, A. Š. įsėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti iš degalinės. Iš tolimesnės nagrinėjamo įvykio eigos matyti, kad būtent nukentėjusysis E. D. su liudytojais J. L. bei R. B., priešingai, nei A. Š. ir jo pažįstami asmenys, konflikto užbaigti neketino, sugrįžę į automobilį „BMW“ ir iš jo pasiėmę įvairių puolimui skirtų įrankių, agresyviai nusiteikę grįžo į degalinės teritoriją.
2.5. Gynėja nurodo, kad pagal teismų praktiką muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola. Būtent tokia situacija ir buvo susidariusi įvykio metu – A. Š. konfliktą nutraukė, o nukentėjusysis E. D. su savo draugais, pasistiprinę ir apsiginklavę įrankiais, puolė toliau. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, jog nukentėjusysis E. D., rankose laikydamas trosą automobiliams tempti, bėga atgal į degalinės teritoriją, pastarajam rankose sukant trosą žybčioja metalas, kas patvirtina A. Š. parodymus, jog nukentėjusysis puolė jį automobiliams tempti skirtu trosu su metaliniais kabliais. To, beje, neneigė ir pats E. D.. Matyti, kaip A. Š. pasiima valytuvą, kuriuo bando gintis nuo jį puolančio E. D.. Toliau vaizdo įrašuose matyti, kad E. D. vėl atsitraukia link išvažiavimo, matyt, palaukti draugų, po to nukentėjusysis jau kartu su liudytoju J. L. bando apsupti A. Š.. Pažymėtina, jog nei A. Š., nei A. G. tuo metu E. D. nesiveja, kaip neteisingai nurodoma nuosprendyje, o grįžta prie automobilio „VW Golf“. Vaizdo įraše užfiksuota, kad E. D. atsineštu automobiliniu trosu puola A. Š., o pastarasis bando gintis abejose rankose laikydamas po valytuvą. Priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, iš vaizdo įrašų matyti, kad puola ne tai viena, tai kita pusė, o puola išimtinai E. D., A. Š. bando apsiginti nuo smūgio trosu, tačiau E. D. smogia jam trosu per nugarą. Po šio smūgio A. Š. bando bėgti nuo nukentėjusiojo, kuris vejasi A. Š., tačiau E. D. vėl bando smūgiuoti A. Š. trosu, tuo pat metu A. Š. vejasi ir J. L. su gesintuvu rankoje bei R. B.. A. Š. kaip įmanydamas bėga nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, o pastarieji vejasi. E. D. vėl bando smūgiuoti A. Š. trosu, šalia matyti ir R. B., E. D. užsimojus smogti A. Š., pastarasis nuo smūgio išsisuka ir peiliu duria nukentėjusiajam į nugarą. Nukentėjusysis po smūgio suklumpa, A. Š. nubėga link išvažiavimo, o R. B. ir J. L. jį nusiveja, tuo metu išvažiuoja ir automobilis „VW Golf“.
2.6. Taigi iš įrodymų viseto matyti, kad priešingai, nei teigia teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo sužalojimo momentu jokių abipusių muštynių nebuvo, teismas nepagrįstai abi konflikto dalis vertino kaip vieną įvykį – abipuses muštynes. Šią išvadą teismas grindė ir liudytojų V. J. (D.), M. K. parodymais, kurie šį įvykį apibūdino kaip abipuses muštynes. Tačiau minėti liudytojai, kaip patys parodė, sėdėjo automobilyje po tiltu, todėl to, kas vyko pačioje degalinės teritorijoje, jie nematė, matė tik konflikto pradžią prie automobilio „BMW“, vėliau girdėjo kažkokius garsus, sklindančius iš degalinės teritorijos, todėl sprendė, jog konfliktas vyksta toliau. Dėl to šių liudytojų parodymai, kaip jie vertina aptariamą įvykį, nėra svarbūs, nes jie nematė visos įvykio eigos, kas vyko degalinės teritorijoje. Tuo tarpu aplinkybė, jog pirminis konfliktas buvo pasibaigęs, patvirtina objektyvi bylos medžiaga, todėl tai nėra dirbtinis konflikto suskaidymas į dvi atskiras dalis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o objektyviais bylos duomenimis patvirtintas faktas. Pirminio konflikto metu abi konfliktuojančios pusės pasimėtė valytuvais, šaukė vieni ant kitų, tačiau jokių smūgių vieni kitiems nesudavė. Net jeigu A. Š. kažkuriuo pirminio konflikto momentu rankose turėjo peilį ir nukentėjusysis jį matė, iš vėlesnės įvykių sekos akivaizdu, jog nukentėjusysis bei pastarojo draugai liudytojai R. B. ir J. L. nei A. Š., nei jo turėto peilio neišsigando. Priešingai, net žinodami, jog A. Š. galimai turi peilį, neleido jam išvažiuoti iš degalinės teritorijos, apsiginklavę įvairiais įrankiais agresyviai nusiteikę grįžo į degalinę ir ėmė pulti A. Š. atsineštais įrankiais.
2.7. Be to, apeliantė nurodo, jog teismas itin priekabiai vertino A. Š. veiksmus, tačiau tokių pačių vertinimo standartų netaikė nukentėjusiojo E. D. bei jo draugų elgesiui, neatsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis su draugais, grįžę prie automobilio „BMW“, net jeigu negalėjo išvažiuoti dėl prapjautų padangų, galėjo įsėsti į automobilį, jame užsirakinti ir išsikviesti policijos pareigūnus, pranešti apie teisės pažeidimą, tačiau to nedarė, o apsiginklavę įvairiais įrankiais grįžo į degalinę, turėdami tikslą užpulti A. Š.. Taip pat teismas itin priekabiai vertino liudytojų E. Š. ir B. T. parodymus, akcentuodamas mažiausius šių parodymų neatitikimus vaizdo įrašams, tuo pat metu dėl nukentėjusiojo E. D. ir liudytojų J. L., R. B. akivaizdaus parodymų neatitikimo vaizdo įrašams nuosprendyje nieko nepasisakydamas, nors būtent jų parodymai visiškai nesutampa su vaizdo įrašais iš degalinės. Toks dviprasmiškas įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu bei užtikrinančiu asmeniui teisę į teisingą teismą.
2.8. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad teismas tą konfliktinę situaciją, kuri susidarė nukentėjusiajam su draugais apsiginklavus įvairiais puolimui skirtais įrankiais sugrįžus į degalinę su agresyviais tikslais, nepagrįstai vertino ne kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, bet kaip abipuses muštynes. Skundžiamame nuosprendyje itin akcentuojama ta aplinkybė, kad A. Š. nebuvo nukentėjusiojo netikėtai užpultas, nes pasiėmęs valytuvus laukė nukentėjusiojo, todėl užpuolimas pastarajam nebuvo netikėtas, tačiau pažymėtina, kad įstatymas tokios būtinosios ginties sąlygos nenumato, tai gali būti viena iš aplinkybių, patvirtinančių pavojingo kėsinimosi sukeltą didelį sumišimą ar išgąstį, kai tokioje būsenoje padarytos veikos įstatymas nelaiko būtinosios ginties ribų peržengimu. Asmuo, numatęs, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, bei pasiėmęs priemonę galimam smurtui atremti (šiuo konkrečiu atveju – valytuvus), turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-326/2013). Pažymėtina ir tai, jog A. Š., nukentėjusiajam jį puolant su trosu, iš pradžių turėto peilio išsiėmęs nebuvo, vaizdo įrašai patvirtina, jog pirmą kartą nukentėjusiajam puolant su trosu A. Š. bandė gintis valytuvais, tik nukentėjusiajam trečią kartą bandant smūgiuoti A. Š. trosu per nugarą, tuo pačiu metu link jo artėjant ir agresyviai nusiteikusiems nukentėjusiojo draugams J. L. su R. B., A. Š. išsitraukė peilį ir panaudojo jį gynybai. Akivaizdu, jog minėti nukentėjusiojo E. D. veiksmai neabejotinai buvo pavojingi, realūs ir akivaizdūs. Būtent nukentėjusiojo veiksmai kėlė grėsmę A. Š. sveikatai ar net gyvybei, jeigu prie troso pritvirtintais metaliniais kabliais nukentėjusysis būtų pataikęs pastarajam į galvą. Aptariamoje situacijoje nukentėjusiojo E. D. veiksmai, kuriuos, kaip minėta, patvirtina vaizdo įrašai, laikytini pavojingu kėsinimusi. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis su draugais į degalinę grįžo be aiškios priežasties, iš automobilio pasiėmę puolimui skirtų įrankių, kuriuos panaudodami užpuolė išvažiuoti besirengusį A. Š. ir gavo atkirtį puolimui nepasibaigus, laikytina, kad šis kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Iš aptarto akivaizdu, jog įvykio metu A. Š. veikė instinktyviai, refleksiškai, bandydamas atremti pavojingą ir grėsmingą kėsinimąsi, keliantį realią grėsmę jo sveikatai, o ne siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį.
2.9. Be to, gynėja nurodo, kad teismas, be kita ko, sprendė, jog A. Š. nukentėjusiajam E. D. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė iš chuliganiškų paskatų. Nors A. Š. pareikštame kaltinime jo veika ir buvo kvalifikuota kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šios chuliganiškos paskatos, nurodyta nebuvo. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas tikslinamas nurodant aplinkybę dėl menkavertės dingsties, nors apie tokią galimybę teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. Š. nepranešė, todėl pažeidė pastarojo teisę žinoti, kuo konkrečiai yra kaltinamas bei teisę į gynybą. Kita vertus, apie nukentėjusiojo sunkų sužalojimą iš chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės dingsties būtų buvę galima kalbėti, jeigu nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas betarpiškai po įvykusio „apsižodžiavimo“, o ne aukščiau aptartos įvykių eigos kontekste. Įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visumą, akivaizdu, jog A. Š. sužalojo nukentėjusįjį esant būtinosios ginties situacijai, tai yra norėdamas atremti savo saugumui iškilusią realią ir akivaizdžią grėsmę, o ne siekiant pademonstruoti nepagarbą (jėgą, statusą) aplinkiniams dėl kažkokio tariamo „apsižodžiavimo“. A. Š. poelgis, kurio pasekmė buvo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, aukščiau šiame skunde išanalizuotos situacijos kontekste buvo absoliučiai adekvatus veiksmas, kurį lėmė pavojingas kėsinimasis į jo (A. Š.) sveikatą, o ne chuliganiškos paskatos.
2.10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju A. Š. nukentėjusiajam E. D. sunkiai sutrikdė sveikatą veikiant būtinosios ginties situacijoje. A. Š. veiksmai buvo adekvatūs susiklosčiusios situacijos kontekste, atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, nukentėjusiojo veiksmai A. Š. atžvilgiu buvo pradėti, realūs, akivaizdūs ir pavojingi. A. Š. veiksmai buvo nukreipti ne tyčia siekiant sužaloti nukentėjusįjį, bet sąlygoti pavojingos jam situacijos – nukentėjusiojo veiksmų, kurie buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į A. Š. sveikatą. Būtent pats nukentėjusysis pavojingu kėsinimusi į A. Š. sveikatą sukėlė būtinosios ginties situaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nereikalaujama visiško kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo bei jam atremti panaudotų gynybos priemonių atitikties. Įstatymai bei teismų praktika nereikalauja, kad besiginančiojo asmens gynybinis atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek jų padarinius. Vien tai, kad gynybai buvo panaudotas peilis, dar nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pateisinama gintis intensyviau ir padaryti sunkesnius sužalojimus, negu būtų padaryti užpultajam. Esant visoms aukščiau išdėstytoms sąlygoms A. Š. padaryta veika šiuo konkrečiu atveju nors formaliai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, bet ji padaryta esant būtinajai ginčiai, todėl, esant šiai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą, perkvalifikavus jį į kaltinimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.
2.11. Gynėja nurodo, kad teismas A. Š. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo grindė tais pačiais motyvais, jog A. Š. tariamai demonstravo peilį, jį tai suskleisdamas, tai išskleisdamas, juo gąsdino, nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymais, kad jie tariamai jautė baimę dėl peilio panaudojimo. Jau ankščiau buvo aptarta, kad šioje byloje aptariamų įvykių seka akivaizdžiai patvirtina, jog, priešingai nukentėjusiojo ir jo draugų parodymams, pastarieji nei A. Š., nei jo turėto peilio neišsigando ir nebijojo, priešingai, net žinodami, jog A. Š. galimai turi peilį, neleido jam išvažiuoti iš degalinės teritorijos, apsiginklavę įvairiais įrankiais agresyviai nusiteikę grįžo į degalinę ir pastarąjį užpuolė, joks peilis jiems nebuvo kliūtis. Be to, aptariamame incidente dalyvavo aštuoni asmenys, todėl akivaizdu, jog jeigu viešoji tvarka ir buvo sutrikdyta, tai buvo padaryta ne dėl A. Š. kaltės. Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai M. K. ir V. J. (D.), kurie automobilyje gėrė kavą, buvo išsigandę dėl šalia jų automobilio vykusių muštynių, telefonu skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kviesdami atvykti policijos pareigūnus, kaip kad nurodė telefonu dėl jų stebimų masinių muštynių sužaloto nukentėjusiojo ir automobiliu „VW Golf“ sprunkančių galimai tai padariusių asmenų. Taigi, kaip nurodė pats teismas, minėti liudytojai buvo išsigandę netoliese jų automobilio vykusių masinių muštynių, o ne dėl kokių nors konkrečių A. Š. veiksmų. Be to, kaip jau minėta, šie liudytojai matė tik konflikto pradžią, kas vyko pačioje degalinės teritorijoje jie nematė. Visiškai nepagrįsti ir teismo argumentai, kad buvo sutrikdytas liudytojos L. S. darbas, nes jai teko per vaizdo kameras stebėti degalinės teritorijoje vykstančias muštynes tarp 7 ar 8 asmenų ir užsirakinti degalinėje. Ši liudytoja parodė, kad muštynių ji iš viso nematė, jai atrodė, jog vaikinų susibūrimas buvo taikus, mojavimas šepečiais jai neatrodė grėsmingai, jai atrodė, kad vaikinai juokavo. Taigi akivaizdu, jog dėl jokių konkrečiai A. Š. veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės, jo padarytoje veikoje taip pat nebuvo iš kito šiai nusikalstamai veika kvalifikuoti būtino požymio tiesioginės tyčios. Apibendrinant tai, kas pasakyta, akivaizdu, jog A. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.
3. Teismo
posėdyje gynėja ir nuteistasis A. Š. prašo gynėjos apeliacinį skindą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), peiliu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. D. sveikata ir kad šis sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas A. Š. veiksmais. Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie, gynėjos nuomone patvirtina, kad A. Š. padarė veiką, formaliai atitinkančią BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Taip pat gynėja teigia, kad A. Š. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl būtinosios ginties ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą
6. Nuteistojo gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos ginamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų, teigia, kad nors buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis E. D., tačiau pagal apeliantės įrodymų vertinimą, tai įvyko dėl paties nukentėjusiojo netiesėtų veiksmų, nuo kurių jos ginamasis turėjo teisę į būtinąją gintį. Gynėja teigia, kad nepagrįstai sureikšmintas 03.04.32 val. konfliktas, kurį vertina kaip pasibaigusį, nes viena pusė (A. Š. ir jo draugai), manydama, kad konfliktas baigėsi, išsiskirstė, o kita (E. D. ir jo draugai) vėl puolė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje ištirtų įrodymų, jog A. Š. negalėjo išvažiuoti iš degalinės, o pasibaigusį konfliktą iniciavo nukentėjusysis su savo draugais, t. y. nebuvo tinkamai įvertintas nukentėjusiojo ir jo draugų elgesys. Be to, A. Š. gynėsi nuo pavojingų nukentėjusiojo veiksmų, o ne puolė ir nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
7. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. Š. kaltu. Kvalifikuojant pripažintą įrodytą nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išnagrinėjo galimybę vertinti A. Š. veiką suduodant smūgį peiliu E. D. būtinąją gintimi, taip pat veikimu peržengiant būtinosios ginties ribas. Tačiau tokia galimybė buvo motyvuotai ir pagrįstai atmesta. Gynėjos apeliacinio skundo argumentai dėl to išdėstytų teismo išvadų nepaneigia.
7.1. Kad nuteistasis A. Š. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai. Tai patvirtina liudytojų V. J. (D.), M. K., L. S., iš dalies nukentėjusiojo E. D., liudytojų R. B., J. L., E. Š., B. T., A. G., A. Z. parodymai, paties nuteistojo A. Š. parodymai, garso įrašai, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys.
7.2. Ne tik paties A. Š. parodymais, bet ir visuma kitų įrodymų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. Š. su peiliu sudavė vieną smūgį į nugarą E. D., kuriuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Specialisto išvadoje Nr. G3593/2020 (01), nurodyta, kad, vadovaujantis E. D. medicinos dokumentų duomenimis, buvo nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 8 d., ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 86). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, šių aplinkybių neginčija ir gynėja, tačiau nurodo, kad būtent dėl nukentėjusiojo ir jo draugų elgesio, t. y. jau pasibaigus konfliktinei situacijai, vėl puolant nuteistąjį, A. Š. buvo priverstas nuo jų gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmetamas.
8. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
9. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.
10. Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Š. sužalojimą peiliu E. D. padarė ne gindamasis nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, o sunkiai sužalojo jį tyčia dėl chuliganiškų paskatų abipusių muštynių metu, kurios įvyko dėl menkavertės dingsties.
10.1. Iš nukentėjusiojo E. D., liudytojų R. B., J. L., E. Š., B. T., A. G., A. Z. ir paties nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad jie panašiai nurodo aplinkybes apie konflikto pradžią, t. y. A. Š. ir A. Z. einant pro E. D., R. B., J. L. šie „apsižodžiuoja“, „apsistumdo“, tačiau vėliau šių asmenų parodymai apie muštynių eigą skiriasi. Nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai nurodoma, kad vadovaujamasi ne visais byloje esančiais pirmiau paminėtų asmenų parodymais, bet tik ta jų dalimi, kurią patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nes minėti asmenys tarpusavyje susiję ir apie įvykio aplinkybes nurodo su jais buvusių asmenų naudai. Neutraliausi šioje situacijoje buvo liudytojai V. J. (D.), M. K. ir L. S., kadangi jie nepažinojo nei vieno muštynėse dalyvavusios asmens.
10.1.1. Liudytojas V. J. (D.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. sėdint mašinoje po tiltu, prie degalinės „Circle K“, (duomenys neskelbtini), iki konflikto vietos maždaug 100 m atstumu, matė kaip iš pradžių įvyko dviejų asmenų apsispardymas. Vėliau tie asmenys pasišalino ir viskas nurimo, o paskui, už 3-5 min., pačioje degalinės teritorijoje, dalyvaujant 5-6 asmenims, prasidėjo muštynės. Teigė, kad jis nematė konflikto degalinėje pradžios, tačiau išgirdo garsus, t. y. asmenys rėkavo, vėliau pamatė kaip jie lakstė. Iš esmės konfliktas vyko prie automobilio ir degalinės teritorijoje, t. y. jie ne tai, kad mušėsi, o daugiau rėkavo, vieni kitus vaikėsi ir mėtėsi daiktais iš degalinės. Buvo panašu į tai, kad vieni kitiems keršija, t. y. prisėlina, smūgiuoja ir pabėga. Pamatęs, kad konfliktas užsitęsė, paskambino į policiją ir pranešė apie vykstančias masines muštynes degalinėje. Muštynėms nurimus ir laukiant policijos, jis nuėjo pasižiūrėti ir pamatė sužalotą žmogų.
10.1.2. Liudytoja M. K. teisme parodė, kad ji su draugu, apie 3 val. nakties, gėrė kavą prie „Circle K“ degalinės, kai iš toli pamatė muštynes. Muštynės vyko tiesiai priešais juos, t. y. po tiltu ant šaligatvio, galimai 15 m atstumu nuo jų. Teigė, kad iš pradžių trys vaikinai daugiau tampėsi nei mušėsi ir tai truko iki pusės minutės, po to vienas pradėjo bėgti link degalinės, tada subėgo kiti vaikinai. Teisme liudytoja parodė, kad tiksliai neatsimena kiek iš viso konflikte dalyvavo asmenų, tačiau muštynės tęsėsi, t. y. jie stumdėsi ir bėgiojo, ne tik aplinkui bet ir į degalinę, ir atgal iš jos. Teigė mačiusi vaikinus, kurie mušėsi rankomis netoli jų automobilio, tačiau negali pasakyti, kas vyko degalinėje, nes nematė. Teisiamajame posėdyje balsu perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir prašė jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dar tiksliau nurodė, kad muštynės iš pradžių vyko tarp trijų asmenų netoli pagrindinės gatvės. Jie tarpusavyje tampėsi, po to buvo smūgiuojama rankomis ir kojomis. Vėliau pamatė, kaip nuo degalinės atbėgo dar keli jaunuoliai. Kažkuriuo momentu konfliktas persikėlė į degalinės teritoriją. Vėliau prie „BMW“ automobilio pastebėjo, kaip kažkas iš bagažinės traukė kažkokius daiktus. Tuo metu kiti asmenys buvo atsitraukę link degalinės. Pamačiusi, kad vyrai nuo „BMW“ automobilio vėl nubėgo link degalinės, liepė draugui skambinti policijai, nes manė, jog konfliktas taikiai nepasibaigs. Kas vyko toliau, nematė, tik girdėjo triukšmą, žmonių šūkavimus, keiksmažodžius ir kažkokius smūgių garsus (t. 2, b. l. 3-5).
10.1.3. Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė kaip prasidėjo muštynės, tačiau matė kaip asmenys mojavo su šepečiais. Kad įvykį stebėjo su pertraukomis apie 5 min. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti minėtos liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino, kad, apie 3 val., per degalinėje esančias vaizdo stebėjimo kameras pamatė, jog lauke, degalinės teritorijoje, vyksta muštynės tarp 7 ar 8 asmenų. Ji nežino, kas pradėjo muštynes ir nežino priežasties, dėl ko jos įvyko. Teigė, kad nebuvo išėjusi į lauką, bet šiuos asmenis stebėjo per kompiuterio monitorių. Tuo metu matė, kad keli asmenys bėgiojo tarp kolonėlių, mojavo degalinėje esančiais langų plovimo šepečiais, juos laužė (t. 1, b. l. 195).
10.2. Nesuinteresuotų liudytojų parodymus iš esmės patvirtina ir dar labiau juos papildo daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie buvo gauti iš degalinės „Circle K“ vaizdo stebėjimo kamerų. „Circle K“ vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 8 d., 02:29:27 val., į degalinę atėję asmenys (A. Z. ir A. Š.) rankose laiko mobilaus ryšio telefonus ir po mažiau kaip 1 min. prie jų prisijungia dar 3 asmenys, su kuriais jie nueina už degalinės parduotuvės. Iš kitos kameros matyti, kad jaunuoliai vaikšto aplink toliau stovintį automobilį. 03:03:13 val. penki jaunuoliai atbėga į degalinę, t. y. du bėga, o kiti trys vejasi. Po to vienas jaunuolis apsisuka ir bėga atgal, o kitas grįžta ir meta į jį automobilių stiklo valytuvą. Matosi, kad jaunuoliai mėtosi, tarpusavyje barasi ir mosikuoja rankomis. Taip pat matoma, kaip asmenys vienas kitą vaikosi, barasi, mėto valytuvus ir mosikuojasi rankomis. 03:03:41 val. matyti, kad konfliktas tarp abiejų grupių ir toliau vyksta, bėgiojama po degalinę ir už jos. Praėjus kažkiek laiko degalinėje susitinka penki asmenys, kurie tarpusavyje pasikalba, du iš jų atsisėda į automobilį ir važiuoja link išvažiavimo, tačiau iš jos neišvažiuoja ir atbuline eiga grįžta į degalinę. Kiti trys šios kompanijos asmenys išeina iš degalinės. 03:05:54 val. užfiksuota, kad dar nieko nesant prie automobilio iš jo išlipa du vaikinai ir prie jų bėga kitas vaikinas. Matosi, kad iš skirtingų grupių esantys vaikinai turi stiklo valytuvus ir vienas priešais kitą jais mosikuoja, suduoda vienas kitam smūgius. Vėl išbėga iš degalinės ir vėl grįžta. 03:06:43 val. užfiksuota, kaip vienas asmuo bėga, o kitas vejasi ir užsimoja, tačiau kitas atsisuka ir turimu daiktu duria jį atsivijusiam asmeniui į nugarą. Būtent po šio smūgio vijęsis asmuo nukrenta ant žemės (t. 1, b. l. 122-130).
11. Šie įrodymai patvirtina, kad po pradinio konflikto, toliau A. Š. inicijuoja muštynes, t. y. pasikviečia dar kelis asmenis ir tuomet puolami asmenys, buvę prie „BMW“ automobilio, prasideda vienas kito gaudymai, vienas ant kito rėkavimai. Vėliau viskas persikelia į degalinę, kur ir toliau vyksta muštynės, t. y. mojuoja, suduodami smūgiai ir/ar mėtomi vienas į kitą degalinėje esantys automobilių valytuvai. Praėjus kažkiek laiko degalinėje susitinka penki asmenys, kurie tarpusavyje pasikalba, du iš jų atsisėda į automobilį ir važiuoja link išvažiavimo, tačiau iš jos neišvažiuoja ir atbuline eiga grįžta į degalinę. Išlipę iš automobilio vaikinai ir toliau tęsia konfliktą. Taigi įvertinus minėtus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visą laikotarpį, kol vyko konfliktas degalinėje, visi ten buvę asmenys, tarp jų ir nuteistasis A. Š., dalyvavo abipusėse muštynėse. Tai, kad pradėtas konfliktas tęsiamas, suvokė ir pats nuteistasis A. Š., kuris nenutraukė muštynių, net ir turėdamas galimybę iš degalinės neišvyko ir tik dar labiau jas provokavo, t. y. suvokė kylantį pavojų ir realią grėsmę dėl jo paties atliekamų veiksmų. Iš to seka, kad A. Š. pats buvo ne tik muštynių iniciatorius, bet ir aktyvus konflikto dalyvis viso konflikto metu, kuris tęsėsi apie 6 minutes. Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam sužalojimus peiliu A. Š. padarė ne gindamasis nuo pavojingo jo kėsinimosi, o abipusio tarpusavio konflikto metu. Visas šias aplinkybes dar kartą patvirtina ir tai, kad smūgį peiliu E. D. A. Š. sudavė į nugaros sritį. Todėl apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie tai, kad nuteistajam A. Š. buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė, t. y. apie nukentėjusiojo sužalojimą būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta. Dėl šios priežasties negali būti svarstymo ir apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
12. Atmetamas gynėjos argumentas, kad įvykusius įvykius reikia skirti į du atskirus, nes liudytojai V. J. (D.) ir M. K. nematė viso įvykio. Iš tiesų minėti liudytojai patys parodė, kad nematė viso įvykio, bet jie stebėjo įvykį epizodiškai, t. y. matė kaip tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, kaip dalis nuėjo į degalinę, o vėliau grįžo didesnė kompanija ir toliau vyko muštynės, kurios buvo tai prie automobilio „BMW“, tai degalinėje. Tai kas vyko degalinėje užfiksuota degalinės „Circle K“ vaizdo stebėjimo kameromis, t. y. asmenys bėgioja po degalinę, rėkia vienas ant kito, mojuoja ne tik rankomis, bet ir ten buvusiais automobilių valytuvais, juos mėto vieni į kitus. Iš vaizdo kamerų matyti ir tai, kad A. Š. atsisėda į automobilį ir važiuoja, bet ir vėl grįžta į degalinę, išlipa iš mašinos ir tęsia konfliktą. Apie konflikto tęstinumą patvirtina ir nukentėjusiojo E. D. parodymai, jog po žodinio konflikto, įvyko muštynės, kuriose dalyvavo ne tik A. Š. ir A. Z., bet ir daugiau asmenų. Jie vieni ant kitų rėkavo, o kai tie žmonės atsitraukė, jis išsitraukė virvę iš automobilio ir bėgo paskui A. Š.. Panašius parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne tik liudytojai R. B. ir J. L., iš dalies tokius parodymus patvirtino ir liudytojos E. Š. bei B. T.. Minėtos liudytojos teisme parodė, kad įvykio metu aplink lakstė daug asmenų, t. y. vaikinai susikabindavo, susimušdavo ir vėl išsibėgiodavo. Jos taip pat parodė, kad E. D. vijosi A. Š. ir sudavė trosu. Kas rodo, kad prasidėjęs konfliktas nesibaigė ir asmenys dėl prieš tai įvykusio apsižodžiavimo ir susistumdymo toliau jį tęsė.
13. Nuteistojo gynėja nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykusius įvykius reikia skirti į du atskirus, nes A. Š. ir jo kompanija nutraukė muštynes, bandė išvažiuoti iš degalinės, bet būtent dėl neteisėtų nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmų to padaryti negalėjo, todėl turėjo gintis. Iš tiesų byloje duoti liudytojo A. Z., nuteistojo A. Š. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina, kad A. Z. su kitais asmenimis pasišalina iš degalinės, o A. Š. su A. G. atsisėda į automobilį ir važiuoja link išvažiavimo. Tačiau iš liudytojų A. G., M. K., nukentėjusiojo E. D. parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad automobilis apsisuka ir grįžta į degalinę, du asmenys išlipa iš automobilio ir laukia ateinančių nukentėjusiojo ir jo draugų. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog „VW Golf“ automobiliui niekas netrukdo išvažiuoti. Juo vykę asmenys grįžo į degalinę. Liudytoja M. K. taip pat patvirtino, kad automobilis apsuko ratą ir vėl grįžo į degalinės teritoriją, jam niekas kelio nebuvo užstojęs ir jis galėjo laisvai išvažiuoti iš degalinės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išvažiuoti iš degalinės „Circle K“ automobiliui „VW Golf“ niekas netrukdė, matyti ir iš to, kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam E. D. ir į automobilį „VW Golf“ įsėdus A. Š., laisvai išvažiuojama iš degalinės. Nuteistasis A. Š. taip pat turėjo galimybę nutraukti konfliktą ir išvykti iš degalinės ir tuomet, kai 03.04.20 val. „BMW“ automobilio kompanija atsitraukė nuo A. Š.. Per visas kameras matyti, kad jie nueina, sustoja viduryje degalinės, o po to maždaug 03.04.33 val. nueina link savo automobilio, tačiau nuteistasis nesisėda į „VW Golf“ automobilį ir iš degalinės neišvyksta, o toliau tęsia konfliktą. Tai rodo, kad nuteistasis, suvokdamas, jog ir toliau konfliktas tęsiasi, nesiekia jo nutraukti nors dalis jo draugų jau ir nedalyvauja konflikte. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo vienas konfliktas ir nei viena iš jo pusių nebuvo nutraukusi. Pirmiau paminėtų įrodymų visuma tik dar labiau patvirtina, kad būtent šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, o vyko abipusės muštynės, kurių metu buvo tyčia sužalotas nukentėjusysis dėl chuliganiškų paskatų.
14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo analizuojami ir vertinami ne tik nuteistojo A. Š. veiksmai, bet ir nukentėjusiojo, kitų aktyviai konflikte dalyvavusių asmenų. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, buvo konstatuota, kad įvykio metu abi pusės toliau puolė viena kitą, t. y. tai viena, tai kita pusė aktyviai dalyvavo muštynėse. Kaip matyti, iniciatyvą perimdavo tai viena, tai kita konfliktuojanti pusė. Įvykio metu keitėsi ir jėgų santykis, tačiau tai nepaneigia, jog abi pusės atliko puolamuosius veiksmus, o ne gynybinius. Tad gynėjos argumentas, kad teismas vertino tik A. Š. veiksmus, tačiau tinkamai neįvertino nukentėjusiojo veiksmų, yra nepagrįstas. Galima sutikti, kad nukentėjusiojo ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų chuliganiški veiksmai taip pat buvo neteisėti. Pats pirmosios instancijos teismas šį dėl chuliganiškų paskatų kilusį konfliktą įvertino kaip abipusį. O kad baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje patrauktas tik A. Š., yra todėl, kad būtent jis peiliu sunkiai sužalojo kitą asmenį.
15. Gynėja nesutinka, kad jos ginamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Teigia, kad A. Š. sužalojo nukentėjusįjį ne siekdamas pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams dėl kažkokio tariamo „apsižodžiavimo“, o esant būtinosios ginties situacijai. Tačiau tokie nuteistojo gynėjos argumentai atmetami, kaip jau buvo minėta, pirmiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad minėtu laiku vyko abipusės muštynės, kurių metu dėl chuliganiškų paskatų ir tyčia sužalojamas nukentėjusysis.
15.1. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Abipusių muštynių metu nuteistasis, turėdamas rankose peilį, suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, tačiau vis tiek smūgiuoja peiliu nukentėjusiajam į nugarą, numatydamas, kad gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurių iš padarinių (bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) atsiradimo. Pirmiau paminėtoje specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad E. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal atsiradusius padarinius, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
15.2. Be to, iš pirmiau aptartų ir byloje esančių liudytojų A. Z., A. G., E. Š., B. T., R. B., J. L., nukentėjusiojo E. D. ir net paties nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju ir jo bičiuliais kilo dėl pasakytos įžeidžiančios frazės. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad nuteistajam A. Š. ir liudytojui A. Z. nuėjus prie degalinės, atvyko dar trys jų draugai ir būtent jų kompanija nuėjo link nukentėjusiojo ir jo bičiulių. Tai, kad prie automobilio „BMW“ stovėjusių asmenų atėjo didesnė kompanija, kuri juos užsipuolė, patvirtino ir liudytojai M. K., V. J. (D.). Jie taip pat parodė, kad vėliau konfliktas persikeldavo tai prie „BMW“ automobilio, tai prie degalinės. Nustatyta, kad abi pusės palaiko muštynių iniciatyvą, tačiau būtent nuteistojo veiksmai (bėgiojimas po degalinės teritoriją rankose laikant peilį ir juo grasinant, rankinių valytuvų mėtymas, rėkavimas, provokavimas ir konflikto pradėjimas dėl mažareikšmės dingsties) ir būtent dėl jo tyčia suduoto smūgio kilusios pasekmės (nukentėjusiajam peiliu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) pagrįstai pripažinti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka teisminio nagrinėjimo metu buvo pranešta apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 5, b. l. 34). Papildomai apklausus nuteistąjį A. Š., šis kaltės vėl visiškai nepripažino, o parodė, kad toliau tvirtina tas pačias aplinkybes, kurias parodė ankstesnės apklausos teisme metu. Dar kartą įvertinusi šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą prieš A. Š. nutraukti arba keisti jam kaltinimą ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagrindo nėra.
17. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendyje nurodyto kaltinimo tikslinimo aplinkybe, kad veika padaryta dėl menkavertės dingsties, nors apie tokį keitimą nuteistasis nebuvo informuotas, teisėjų kolegija šiuos argumentus irgi atmeta. Gynėja nurodo, kad 2022 m. kovo 14 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir 2022 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje pranešė, kad inkriminuota veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį, tačiau nieko neužsiminė apie naujos aplinkybės nustatymą. Iš tiesų 2022 m. kovo 14 d. nutartyje nurodyta, kad tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą, esant pagrindui manyti, kad A. Š. inkriminuota veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali būti perkvalifikuota, kaip padaryta peržengus būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). Joje nutarta ne tik atnaujinti įrodymų tyrimą, bet ir apie galimą veikos keitimą informuoti teismo dalyvius, nustatant pertrauką pasirengti gynybai iki kito teismo posėdžio (t. 4, b. l. 110). Nustatyta, kad teisiamasis posėdis įvyko 2022 m. balandžio 13 d., t. y. pasiruošimui gynybai buvo padaryta tikrai pakankama pertrauka, o šią dieną tęsiant bylos nagrinėjimą, dalyvaujant proceso dalyviams, tame tarpe nuteistajam A. Š. ir jo gynėjai, buvo dar kartą pranešta ir patikslinta apie galimą kaltinimo keitimą kaltinamajame akte nurodytus veiksmus perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį ir 135 straipsnį 1 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas peržengiant būtinosios ginties ribas), atsiklausta, ar niekam nereikia pertraukos pasiruošti gynybai. Pertraukos niekas iš proceso dalyvių neprašė. Teismas paklausė nuteistojo, ar supranta, kuo yra kaltinamas, į ką nuteistasis atsakė, kad suprato, tačiau pasilieka prie savo parodymų ir pozicijos, jog veika padaryta turint tikslą apsiginti, o ne tyčia siekiant sužaloti nukentėjusįjį. Iš gynėjos baigiamosios kalbos taip pat matyti, kad gynybai buvo aiškus kaltinimo pakeitimas ir paruošti atitinkami argumentai dėl minėto kaltinimo. Iš tiesų nuteistajam nuosprendžiu neperkvalifikuojama nusikalstama veika, o tik patikslintas kaltinimas, t. y. įrašoma aplinkybė - dėl menkavertės dingsties. Teisėjų kolegijos nuomone, tik toks nežymus kaltinimo pakeitimas nuteistojo A. Š. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas esmingai nepažeidė.
18. Aiškinant BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant bylą teisme gali susiklostyti tokia situacija, kai paaiškėja faktinės aplinkybės, kurios nulemia didesnį kiekį tos pačios nusikalstamos veikos epizodų, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, arba nustatoma, kad dėl faktinės aplinkybės gali kilti kitokie padariniai ar veika padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019). Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus tai, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020).
18.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje nustatytą faktinę aplinkybę – dėl menkavertės dingsties, konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės neprisidėjo tos pačios nusikalstamos veikos epizodų, nepasikeitė nusikalstamos veikos apimtis, laikas, vieta, būdas, padariniai. Akivaizdu, kad dėl minėtos aplinkybės gynybos taktika ir apimtis nesikeistų, nes menkavertė dingstis pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020) įtraukta kaip nusikalstamos veikos, padaromos dėl chuliganiškų paskatų, apibrėžimą, todėl šios aplinkybės įrašymas negali būti vertinamas kaip iš esmės skirtinga ar netikėta kaltinamajam ar jo gynėjai. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad nuteistasis ir jo gynėja viso proceso metu laikėsi taktikos, jog A. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė gindamasis. Jiems taip pat buvo aiškus kaltinimas sunkaus sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo. Visa tai patvirtina, kad nebuvo suvaržytos nuteistojo teisės žinoti kuo buvo kaltinamas ir nebuvo suvaržytos jo teisė į gynybą, todėl minėtas gynėjos argumentas atmetamas.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė degalinės teritorijoje įvykusių muštynių aplinkybes, teisingai nustatė, kad tos muštynės kilo dėl menkavertės priežasties ir buvo abipusis. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą. Kad šių abipusių muštynių metu A. Š. dėl chuliganiškų paskatų sudavė smūgį peiliu į nugarą E. D. ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir A. Š. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., viešoje vietoje – degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei pažeisdamas viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje bėgiojo po degalinės teritoriją rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus, dėl menkavertės dingsties konflikto su nukentėjusiuoju E. D. metu iš chuliganiškų paskatų tyčia su peiliu sudavė vieną smūgį pastarajam į nugarą, padarydamas jam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. D. dėl chuliganiškų paskatų bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
21. Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad A. Š. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes nėra šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. dėl A. Š. veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės ir nėra kito šiai nusikalstamai veikai kvalifikuoti būtino požymio tiesioginės tyčios. Tokie gynėjos argumentai nepagrįsi ir atmetami. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą apie nuteistojo tyčią dėl menkavertės priežasties sukelti muštynes ir pažeisti viešąją tvarką, o išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ir A. Š. atliktus veiksmus, kuriais jis būtent ir pažeidė viešąją tvarką.
22. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.
23. Iš pirmiau aptartų liudytojų, nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymų, daiktų apžiūros protokole užfiksuotos vaizdo medžiagos matyti, kad konflikto pradžia įvyko, kai A. Š. su A. Z. ėjo pro nukentėjusiojo ir jo draugų kompaniją, kurios metu „apsižodžiavo“ ir susistumdė, vėliau konfliktas buvo plėtojamas ir įvyko muštynės degalinėje „Circle K“, kurių metu A. Š. mėtė valytuvus, demonstravo peilį bei sužalojo nukentėjusįjį.
23.1. Apeliaciniame skunde gynėja neginčija, kad įvykis vyko viešoje vietoje, tačiau nesutinka, jog būtent A. Š. veiksmais buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Gynėja nesutinka su teismo išvada, kad jos ginamasis demonstravo peilį degalinėje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokius jo veiksmus patvirtino ne tik nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymai apie A. Š. peilio demonstravimą konflikto metu, kurių patikimumu nepagrįstai abejoja gynėja. Kadangi juos patvirtina ir pirmiau paminėta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad A. Š. kelis kartus buvo išsiėmęs ir demonstravęs peilį ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems asmenims (vaizdo įraše matyti ir kitas šalia A. Š. stovintis asmuo). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Š. parodymų matyti, kad jis pats pripažino, jog buvo peilį išsitraukęs kelis kartus siekdamas pagąsdinti kitos kompanijos asmenis (t. 2, b. l. 140-142). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kitų žmonių akivaizdoje A. Š. bėgiojo po degalinės teritoriją rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas. Be to, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus bei peiliu sužalojo E. D.. Būtent toks jo elgesys prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Taigi, priešingai nei teigia gynėja, būtent dėl A. Š. veiksmų atsirado ir šios veikos padariniai, t. y. buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad liudytojai M. K., V. J. negalėjo ramiai gerti kavos, liudytojui V. J. teko skambinti bendruoju pagalbos telefonu pranešant apie muštynes ir sužalotą asmenį. Minėti liudytojai taip pat matė ir sužalotą nukentėjusįjį. Tai jiems kėlė baimę ir kitus nemalonius jausmus. Nors apklausta liudytoja L. S. teigė, kad jai susibūrimas atrodė taikus ir tai netrukdė jos darbui, tai nepaneigia fakto, kad degalinės darbas iš tiesų buvo sutrikdytas, t. y. kiti asmenys dėl joje vykstančių muštynių negalėjo atvykti užsipilti kuro ir/ar pakliūti į degalinę apsipirkti. Tai paneigia gynėjos argumentus, kad liudytojai M. K. ir V. J. (D.) buvo išsigandę ne konkrečių A. Š. veiksmų, o masinių muštynių, nematė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, o liudytojos L. S. darbas nebuvo sutrikdytas, nes ši degalinę buvo uždarius ne dėl muštynių, o dėl to, kad dezinfekavo patalpas, o susibūrimas jai pasirodė taikus, todėl nematė pagrindo kviesti policiją. Todėl minėtas argumentas atmetamas. Be to, į įvykio vietą turėjo atvykti policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai būtent dėl degalinėje vykusių įvykių.
23.2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo įžūlų elgesį, nes kaip pripažino ir pats nuteistasis A. Š., iki įvykio jis su nukentėjusiuoju ir jo draugais nebuvo pažįstamas, tačiau muštynės buvo inicijuotos dėl menkavertės priežasties. Toks konflikto pobūdis, peilio demonstravimas, valytuvų mėtymas, kito asmens sužalojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, kad A. Š. suprato, jog elgiasi įžūliai ir dėl to bus sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp padarytos pavojingos veikos ir kilusių padarinių (sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
23.3. Atmetamas ir gynėjos argumentas, kad nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymais, kad jie neva tai jautė baimę dėl peilio panaudojimo, nes teismas neanalizavo ir nevertino šių asmenų parodymų patikimumo. Kaip jau buvo minėta, pirmiau iš tiesų pirmosios instancijos teismas šių asmenų duodamais parodymais vadovavosi tik iš dalies ir tik tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, tad gynėja ir vėl nepagrįstai kelia abejones dėl šių asmenų duodamų parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pirmiau aptartais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad A. Š. demonstravo peilį konflikto metu degalinėje, tad iš tiesų asmenys galėjo jausti baimę dėl peilio panaudojimo, nors ir toliau patys tęsė konfliktą.
24. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo prašymą išteisinti A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo nesant jo padarytoje veikoje šio nusikaltimo sudėties, nes apygardos teismas pagrįstai A. Š. veiksmus įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.
Dėl A. Š. paskirtų bausmių
25. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo nuteistajam A. Š. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos.
26. Skirdamas nuteistajam A. Š. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus; šių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį; ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje buvo teistas užsienyje) ir baustumus; nustatytas dvi A. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai) ir į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, nevedęs), tai, kad nukentėjusysis A. Š. atleido, sunkių pasekmių nejaučia. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) minimalią laisvės atėmimo bausmę, už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) kiek didesnę už vidurkį laisvės apribojimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai subendrino apeliantui paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskyrė jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės ir galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Šios bausmės atitinka padarytų nusikaltimų aplinkybes, kaltininko asmenybę ir jas švelninti pagrindo nėra.
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirti A. Š. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalių nuostatas, nėra šiame BK straipsnyje numatytų būtinų sąlygų. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas irgi nėra pagrindo. Pirmiausia, tam nenustatytos jokios išimtinės padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, rodančios ženkliai mažesnį tiek pačių veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas A. Š. neprieštaraus teisingumo principui.
28. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmių skyrimo A. Š. motyvų matosi, kad teismas jau atsižvelgė į visas A. Š. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę palankiau galinčias padėti įvertinti aplinkybes. Pavyzdžiui, teismas antrąja A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino dar ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija dėl šios nuosprendžio dalies plačiau nepasisako ir palieka ją galioti, nes dėl nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi apeliaciniai skundai nepaduoti. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 8 punktą paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos žemutinę ribą, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo. Viena iš A. Š. padarytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, todėl atidėti A. Š. paskirtos bausmės vykdymą arba iš dalies atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį taip pat nėra galimybės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo A. Š. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Evaldas Gražys
Vitalija Norkūnaitė
Linas Šiukšta