(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. (E.) Č.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Kybartų pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

        1) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 2S-55515;

        2) Panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 5/48-620;

        3) Panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 5/48-670;

        4) Įpareigoti įgyvendinti teisės aktus ir skirti pareiškėjui izoliaciją;

        5) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

        Nurodė, jog matydamas, kad Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) platinami narkotikai ir naudojamasi mobiliaisiais telefonais kreipėsi į Kybartų PN administraciją ir Departamentą dėl tokių veiksmų nutraukimo, tačiau į pareiškėjo pranešimus nebuvo reaguota. Pareiškėjas tapo asmeninio Kybartų PN darbuotojų keršto ir persekiojimo objektu. Persekiojimas sustiprėjo nuo 2016 m. gruodžio 16 d., kada pareiškėjo vadovaujama pilietinė organizacija aktyviai parėmė Departamento sistemos darbuotojos pilietinę akciją, paviešinant korupcijos ir sukčiavimo, dokumentų klastojimo faktus Departamente. Būtent nuo to momento pareiškėjui buvo pradėtos taikyti sankcijos. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 16 d. grįžus iš teismo Kybartų PN darbuotojai neleido pareiškėjui grįžti į kamerą Nr. 123, kurioje jis kalėjo 3 metus. Pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių Nr. 2 15 parų dėl to, kad savo noru atsisakė eiti į 1-ą būrį, kuriame laikoma iki 100 asmenų, masiškai platinami narkotikai, mobilieji telefonai, propaguojamas smurtas, patyčios ir pan. Taip Kybartų PN darbuotojai siekia susidoroti su pareiškėju kitų kalinių rankomis. Pasibaigus 15 parų terminui pareiškėjui vėl skiriama 15 parų ir taip jau yra 10 mėnesių be pertraukos, nors pareiškėjas nėra padaręs jokių pažeidimų. Būnant izoliatoriuje pareiškėjui draudžiama pirkti maistą dėl to mažėja pareiškėjo svoris, silpsta sveikata, negalima susitikti su artimaisiais, siųsti korespondencijos. Visa tai vyksta tik dėl to, kad pareiškėjas ne kartą administraciją ragino imtis veiksmų prieš narkotikų platinimą, mobiliųjų telefonų naudojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas neatsisako eiti į pareigūnų nurodomą kamerą, tačiau pareiškėjas atsisako eiti į kamerą, kurioje nuolat rūkoma, naudojami narkotikai, vyksta konfliktai. Tai nėra teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamentą prašydamas skirti jam izoliaciją, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Departamentas iš esmės nereagavo į pareiškėjo prašymus (atlikti patikrinimo veiksmus Kybartų PN ir kt.), todėl tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala.

        Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

        Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kartu byloje įtrauktas ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsiliepimo (b. l. 60–63) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

        Nurodė, kad Departamente buvo gauti pareiškėjo skundai, kurie 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2S-5515 buvo išnagrinėti. Išnagrinėjus skundus buvo priimta išvada, kad naikinti skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos (15 ir 14 parų) buvo paskirtos dėl to, kad jis atsisakė būti perkeltas į kitas kameras, kuriose, kaip jis pats nurodė, yra rūkoma, vartojami narkotikai ir pan. Tuo pareiškėjas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjo skunde minimo realaus pavojaus jo sveikatai Kybartų PN nėra, pareiškėjo atsisakymas gyventi kitoje kameroje yra susijęs su jo noru gyventi geresnėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad Kybartų PN netoleruotini kiti asmenų skirstymai į kameras, negu nurodyta įstatyme. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas jo atžvilgiu padarytos žalos neįrodė.

        Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepimo (b. l. 19–22) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo pagrįstai paskirtos už įstatymo nuostatų nevykdymą. Pažymėjo, kad Kybartų PN netoleruoja smurto, patyčių, narkotinių medžiagų vartojimo. Kybartų PN mano, kad pareiškėjas nepagrįstai šmeižia administraciją, kad ji nesiimanti jokių veiksmų tvarkai užtikrinti. Nurodė, kad realaus pavojaus pareiškėjo sveikatai Kybartų PN nėra, todėl izoliacija jam taip pat nereikalinga. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė Kybartų PN veiksmų neteisėtumo, todėl žala negali būti priteista.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Skundas byloje keliamas dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 2S-55515 bei Kybartų pataisos namų 2017 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 5/48-620 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 5/48-670 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti įgyvendinti teisės aktus ir skirti pareiškėjui izoliaciją, taip pat iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

        Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamu Kybartų PN 2017 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 5/48-620 nuobauda – pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų paskirta už tai, kad 2017 m. liepos 19 d. apie 15 val. 50 min. pareiškėjas atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai (drausmės) grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 1.1 punkto reikalavimus (I t., b. l. 25).

        Kybartų PN 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 5/48-670 nuobauda – pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 14 parų paskirta už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 15 val. 50 min. atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai (drausmės) grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 1.1 punkto reikalavimus (I t., b. l. 25).

        Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais nutarimais su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2S-55515 pareiškėjo skundų netenkino.

        Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

        Bausmės vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

        Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

        Byloje esantys objektyvūs rašytiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2017 m. liepos 19 d. apie 15.50 val. pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam paskirtame 6-ame būryje (I t. b. l. 26, 27). Pareiškėjas dėl tokių savo veiksmų paaiškino, kad atsisakė būti perkeliamas į 6 būrio 115 kamerą, nes joje kalinami asmenys kurie rūko, vartoja narkotikus, nestabilūs psichiškai, smurtaujantys, o pareiškėjas yra nerūkantis ir nevartojantis narkotikų. Pareiškėjas yra nurodęs, kad informaciją apie kalinamą 115 kameroje jam pateikė nuteistieji (I t. b. l. 26).

        Apie tai, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 15.50 val. atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam paskirtame 6-ame būryje patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (I t. b. l. 45, 46, 47). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Paaiškinime nurodė, kad jis neatsisako būti perkeltas į 6-ąjį būrį, tačiau atsisako būti perkeltas į kamerą, kurioje kalinami rūkantys, smurtaujantys, vartojantys narkotikus asmenys. Pareiškėjui byloje ginčijamos nuobaudos buvo paskirtos dėl pareigūnų nurodymo nevykdymo.

        Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad prieš pareiškėją būtų įvykdyti smurtiniai išpuoliai, ar kaip kitaip būtų sužalota jo fizinė ir psichinė sveikata. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad kamerose, kurioje ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas rūkimo fakto nebuvo užfiksuota ( I t. b. l. 29, 32). Byloje pateikti dokumentai tvirtina, kad ir pats pareiškėjas yra linkęs naudoti psichologinį smurtą prieš kitus nuteistuosius (pvz. Departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas, b. l. 42). Įvertinus su keliamu ginču susijusią medžiagą nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Darytina išvada, kad Kybartų pataisos namų administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtuose būriuose buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti – neteisėti ir nepagrįsti.

        Iš byloje pateiktos gausios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas akcentuoja pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie, pareiškėjo teigimu, pasireiškė jo persekiojimu, sąmoningu kerštavimu dėl to, kad pareiškėjas daug kartų ragino įkalinimo įstaigos vadovus įkalinimo įstaigoje apriboti narkotinių medžiagų vartojimą, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir pan. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių savo veiksmų pareiškėjas yra terorizuojamas, baudžiamas baisiausiomis bausmėmis, kaip ir šiuo atveju, perkeliamas į kameras, kuriose kali pareiškėjui nepriimtini asmenys.

        Ištyrus bylos medžiagą, proceso šalių argumentus nenustatyta, kad pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto, susidorojimo planus, ar siekiant „dirbtinai pritraukti“, kad būtų pagrindas pareiškėjui skirti nuobaudas. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia pateikdamas gausią rašytinę medžiagą, tačiau iš medžiagos, jokių konkrečių institucijų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, jog nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju Kybartų PN šia savo teise pasinaudojo tinkamai (priešingai nenustatyta), tuo tarpu pareiškėjas atsisakydamas vykdyti pareigūnų nurodymus pats savo veiksmais pažeidė skundžiamuose nutarimuose nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1/16-77 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai (drausmės) grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 1.1 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuobaudos pareiškėjui paskirtos nepagrįstai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad rėžimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė (pats to neneigia), pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, naikinti Kybartų PN priimtus nutarimus nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo panaikinti ir Departamento, kaip centrinės viešojo administravimo institucijos, sprendimą, kuriuo pataisos įstaigos priimti nutarimai pripažinti teisėtais. Skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, motyvuoti ir pagrįsti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo

Skunde pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Minėta, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Kybartų PN skirdami nuobaudas, tiek Departamentas jas patvirtindamas teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą (nenustatyta esminė sąlyga civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (neveikimas)).        

        Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad teismams nesuteikta teisė taikyti nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. Šiuos klausimus turi teisę spręsti pataisos įstaigos administracija (BVK 70 straipsnis). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti veiksmus, pagal įstatymą priskirtus atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies pagrindu.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straispnio 1 dalimi, 132 straispniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

        Pareiškėjo A. (E.) Č. skundą dalyje dėl izoliacijos skyrimo nutraukti.

        Kitoje dalyje pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atmesti.

        Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                Tomas Blinstrubis

                                                                                Bronius Januška

                                                                                Irena Paulauskienė