Civilinė byla Nr. 2YT-390-887/2017
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05347-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.2.; 2.5.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.;
3.4.5.2.
(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 3 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rimai Šimanskienei,
dalyvaujant pareiškėjai R. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui V. B., prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. D. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėja yra palikėjos dukra. Pareiškėja gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rūpinasi malkomis, atlieka einamus remontus, pagerinimus. Taip pat naudojasi žeme, augina daržoves, pjauna žolę, moka mokesčius. Turtu naudojasi kaip savo.
Suinteresuotas asmuo V. B. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 25).
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 str. 1 – 5 d.). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja R. B. gimė (duomenys neskelbtini)., jos tėvai J. B. ir G. B. (b. l. 26), R. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. D. (b. l. 27), J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), po jo mirties (duomenys neskelbtini) G. B. išduotas peveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 9), G. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8), Nekilnojamojo turto registre palikėjos daiktinės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) neįregistruotos (b. l. 12), Testamentų registre nėra įregistruotų G. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 10).
Pripažintina, kad R. D. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini). mirusios jos motinos G. B. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 str.). Iš pareiškėjos paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. D. iš karto po jos motinos G. B. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. R. D. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jos motinos G. B. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Petkevičienė