Civilinė byla Nr. e2-205-876/2018
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01423-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E ND I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas kodas 188783839, ieškinį dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pareikštą atsakovei A. M.
Teismas
n u s t a t ė :
2017 m. gruodžio 20 d. teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl 84,23 Eur žalos atlyginimo, pareikštas atsakovei A. M. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) buvo gauta E125 formos pažyma-sąskaita iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuria patvirtinta, kad atsakovei šioje šalyje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Paslaugų apmokėjimui buvo pateikta Europos sveikatos draudimo kortelė. Už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina - 84,23 Eur (el. bylos priedai Nr. 1-3). Vadovaujantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro duomenimis, A. M. medicinos paslaugų suteikimo metu (2016 m. sausio 20 d. – 2016 m. sausio 27 d.) (el. bylos priedas Nr. 5) nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl nebuvo galima pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Kad A. M. nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu paslaugų teikimo metu patvirtinta ir VLK specialisto tarnybinis pranešimas (el. bylos priedas Nr. 2). Apie neteisėtai gautas nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įpareigojimą grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą atsakovė buvo informuota VLK rengtu 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4k-8176 (el. bylos priedas Nr. 4). Taip pat pranešta, kad jei paslaugų teikimo metu buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, privaloma juos kuo skubiau pateikti teritorinei ligonių kasai. Dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovė nepateikė, žalos neatlygino.
2007 m. balandžio 29 d. Europos Palamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau — Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad „<...> apdraustasis ir jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių <...>. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus“. T. y. asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (išmokas natūra). Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Šiuo ginčo atveju už A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau - Reglamentas Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad „taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra.“ Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šiuo dokumentu patvirtinama, kad „apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus.“ Šis dokumentas yra šiuo atveju Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri buvo pateikta Vokietijos įstaigai. Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias <...> teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.“
Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos (toliau - Administracinė komisija), kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento Nr. 883/2004 bei Reglamento Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. priimtame sprendime Nr. S1 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės nusprendė, kad „kompetentinga įstaiga negali atsisakyti kompensuoti išlaidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri išdavė Europos sveikatos draudimo kortelę, baigė galioti, bet išmokas kortelės arba ją laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu.“ T. y. šis punktas nustato, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu, privalo būti kompensuotos. VLK, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalį, Administracinės komisijos sprendimo Nr. SI nuostatas, tarptautinio mokėjimo pavedimu 2017 m. spalio 23 d. Nr. 7100036935 (el. bylos priedas Nr. 3) sumokėjo Vokietijos kompetentingai įstaigai už A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu - draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos, įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis. Šiuo atveju A. M. paslaugų teikimo metu Vokietijoje nebuvo aprausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
Atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti. Tarp minėto asmens veiksmų ir PSDF biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi A. M., neturinti apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso Lietuvoje, pateikus buvimo vietos įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę, dėl neteisėto veiksmo gavo nemokamas medicininės paslaugos, už kurias buvo kompensuota iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo VLK ir teritorinės ligonių kasos (toliau -TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK.
Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Atsakovei buvo išsiųsti ieškovo procesiniai dokumentai su teismo pranešimu, įpareigojant per teismo nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojant nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos, pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pranešimas ir ieškinio nuorašas su priedais atsakovei buvo įteikti 2017 m. gruodžio 23 d., todėl nuo nurodytos dienos atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo. Per nustatytą terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: už A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. A. M. paslaugų teikimo metu Vokietijoje nebuvo aprausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina - 84,23 Eur.
Asmuo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, nors jam buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (84,23 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovė ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovės priteistina 84,23 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovės pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 84,23 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt tris centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839 (žalos gavėja: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 010 00248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Priteisti iš atsakovės A. M., 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėja Judita Sungailaitė