Administracinė byla Nr. AS-782-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02332-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Teisme gautas pareiškėjo S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 6 d. skundas, kuriame pareiškėjas teismo prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui neskirti (nurodyti skirti) pareiškėjui piniginę socialinę paramą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (pagal 2016 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą-paraišką tęsti pareiškėjui piniginę socialinę paramą) bei laikinai sustabdyti Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimų Nr. 18817 ir Nr. 27630 galiojimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 3 punktus, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo pagal ABTĮ 109 straipsnio 1 dalį ir dėl viešojo intereso gynimo pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

Paduotas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. liepos 1 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) pateikti skundą pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus, suformuluoti skundo reikalavimą (-us) ir dalyką; 2) nurodyti proceso šalis; 3) jeigu skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Vykdydamas teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 27630 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 18817, nustačiusį, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 27630 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 18817, nustačiusį, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) – pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą; 3) pranešti prokurorui (ABTĮ 109 str. 1 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 30 str. 2., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus Lietuvos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, tiksliau, kas iš dviejų pastarųjų likę, 2016 m. birželio 6 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nusikalstamo neišnagrinėjimo ir 2016 m. birželio 16 d. nutarties priėmime – procesinių veiksmų priedangoje, dėl ko įstatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų teisinės atsakomybės bei viešojo intereso gynimo pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį; 4) Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkę Iną Kirkutienę teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Jolitos Rasiukevičienės neatidumo, nerūpestingumo, akivaizdaus piktnaudžiavimo, nusikalstamai aplaidaus teisėjų pareigos neatlikimo, savavaldžiavimo, pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.271, 6.272 straipsnius, BK 228 straipsnio 1 dalį, 229, 294 straipsnio 1, 2 dalis ir kitų aukščiau minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto sumenkinimo, teisėjo vardo pažeminimo tiksliau, kas iš dviejų pastarųjų likę, sprendžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo įteikto 2016 m. birželio 6 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nusikalstamo neišnagrinėjimo ir 2016 m. birželio 16 d. nutarties priėmime bei visus kitus su jo nagrinėjimu susijusius klausimus (dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose numatytų nusižengimų padarymo) ir atlikti įstatymu nustatytas jam pareigas, neteisėtai neperkėlus tokios papildomos naštos pareiškėjui, priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų nusikalstamų ir neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 176 434,41 Eur.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant skundą teismui. Priėmė pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. skundą ir 2016 m. liepos 1 d. patikslintą skundą. Atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. skunde prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 27630 ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 18817 galiojimą. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. skunde dėstė argumentus dėl minėtų sprendimų neteisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais jis yra šantažuojamas, sprendimai pažeidžia prigimtines žmogaus teises. Taigi iš esmės pareiškėjas prašymą dėl skundžiamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 27630 ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 18817 galiojimo laikino sustabdymo argumentuoja savo pateikto skundo pagrįstumu bei skundžiamų sprendimų neteisėtumu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, yra vertinamas ne skundo pagrįstumas bei skundžiamų sprendimų neteisėtumas, bet grėsmė, jog ateityje galimas palankus pareiškėjui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis suponuoja, kad, esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, o vertinama tik būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl pareiškėjo argumentai dėl administraciniam teismui pateikto skundo esmės, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, yra teisiškai nereikšmingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-721/2014).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proceso dalyviams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal ABTĮ 41 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuoja tuo, kad jo personalinė įmonė nuo 2010 m. sausio 1 d. veiklos nevykdo, draudžiamųjų pajamų pareiškėjas negauna. Nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, o nuo 2011 metų lapkričio mėnesio yra socialinės paramos gavėjas. Pagrįsdamas savo teiginius, pareiškėjas prie skundo pridėjo Darbo ieškančio asmens S. F. atmintines, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. užsiregistravęs Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, iki šiol yra bedarbis. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, pateiktus dokumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III.

Pareiškėjas S. F. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašoma pranešti prokurorui dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės padarytų pažeidimų.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 6 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laiku neišnagrinėjo. Šiuo atveju buvo priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Tuo tarpu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turėjo būti išnagrinėtas kitą dieną po jo gavimo. Nurodo, jog dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės veiksmų reikia pranešti prokurorui pagal ABTĮ 109 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad nutraukus pareiškėjo butui elektros energijos tiekimą pareiškėjui atimta galimybė ruošti procesinius dokumentus, pasigaminti šiltą maistą ir užtikrinti higienos palaikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą su 2016 m. birželio 6 d. skundu, kuriame, be kita ko, suformulavo reikalavimą imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui neskirti (nurodyti skirti) pareiškėjui piniginę socialinę paramą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (pagal 2016 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą-paraišką tęsti pareiškėjui piniginę socialinę paramą) bei laikinai sustabdyti Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimų Nr. 18817 ir Nr. 27630 galiojimą. Tačiau pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. liepos 1 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vykdydamas teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pateikė teismui patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant skundą teismui. Priėmė pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. skundą ir 2016 m. liepos 1 d. patikslintą skundą. Atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, siekia, kad būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia, kad atsakovui būtų uždrausta atlikti veiksmus ir būtų sustabdytas jo priimtų sprendimų galiojimas.

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, būtent dėl skundžiamo administracinio akto galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jokių argumentų dėl akivaizdaus skundžiamo akto neteisėtumo iš esmės nepateikia. Argumentai, ar priimant ginčijamą sprendimą, buvo teisingai laikomasi visų procedūrų, numatytų teisės aktuose, bus nustatyti įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi susipažinus su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, spręstina, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtą, nėra.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad nutraukus pareiškėjo butui elektros energijos tiekimą pareiškėjui atimta galimybė ruošti procesinius dokumentus, pasigaminti šiltą maistą ir užtikrinti higienos palaikymą, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 27630 ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 18817 klausimas dėl elektros energijos atjungimo pareiškėjui nebuvo sprendžiamas, juose pasisakyta tik dėl pareiškėjo teisės gauti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas ir piniginę socialinę paramą. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog ginčijamo sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad priimant pirmosios instancijos teismo nutartį buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas mano, jog teismas 2016 m. birželio 6 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laiku neišnagrinėjo. Šiuo atveju buvo priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Tuo tarpu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, anot pareiškėjo, turėjo būti išnagrinėtas kitą dieną po jo gavimo.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo išdėstytus argumentus ir pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kada teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas ir minėtas prašymas yra susijęs su teismo nagrinėjamu skundu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. skundo iš karto nepriėmė, nes buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Todėl tik pareiškėjui ištaisius skundo trūkumus buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, o su juo ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo, nei pagrindė, kad išieškojimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskiruosiuose skunduose nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl remiantis ABTĮ 111 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                           Ričardas Piličiauskas

                                                                                                           Veslava Ruskan

                                                                                                          Virginija Volskienė